- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-11
- Bylos Nr.
- 2-1234-962/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus
išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio sumažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. K., išvadą teikianti institucija Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b.l. 2-22) prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimu padidintą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistą iš jo po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą sumažinant iki 73,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant priteistomis išlaikymo lėšomis uzufrukto teise naudotis sūnaus motiną V. K.. Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka, sūnaus A. K. gyvenamojo vieta nustatyta su motina, iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 36,20 Eur (125,00 Lt). Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimu priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K. buvo padidintas iki 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės. Toks išlaikymo dydis iš esmės pasikeitus jo turtinei padėčiai, yra per didelis, nes ieškinio padavimo dienai jis buvo bedarbis, o šiuo metu dirba pagal terminuotą darbo sutartį iki 2015 m. lapkričio 1 d. Santaupų bei savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Dirbti jis gali ne visus darbus, kadangi yra 20 procentų neįgalus, dėl jam diagnozuotų ligų neturi galimybės dirbti fizinio darbo, jam ribojamas fizinio darbo krūvis, neleidžiama ilgai stovėti, dirbti aukštyje, sunkiai kelti, nes prieš ketverius – penkerius metus jis darbe patyrė sunkią traumą, pusę metų turėjo grupę, dabar jam visam gyvenimui nustatytas prarastas 20 procentų darbingumas. Jis neturi finansinės galimybės mokėti padidintą išlaikymą, jį moka Vaikų išlaikymo fondas, yra susikaupęs didžiulis išlaikymo įsiskolinimas, kurį jis nepajėgus likviduoti. Šiuo metu jo pajamos yra apie 230,00 Eur be atskaitymo. Kitų išlaikomų asmenų be sūnaus A. nurodė neturintis, nors paminėjo, kad iš viso turi du vaikus, bet apie kitą vaiką nenori kalbėti, nes nenori atskleisti savo asmeninio gyvenimo.
Ieškovo atstovė advokatė R. M. ieškovo reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad tam egzistuoja visi pagrindai, nurodyti CK 3.201 straipsnyje: po teismo sprendimo dėl išlaikymo padidinimo pablogėjo ieškovo sveikata, dėl to sumažėjo galimybės įsidarbinti ir gauti geriau apmokamą darbą, ieškovas neturi turto, sumokėjus išlaikymą vaikui, ieškovui lieka maža suma jo paties poreikių tenkinimui, be to, ieškovas turi išlaidų vykti į darbą, prisidėti prie gyvenamojo namo išlaikymo, išlaidų dėl sveikatos būklės.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime (b.l. 34-43) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ieškinio reikalavimas sumažinti išlaikymą nurodant, kad iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, yra nesąžiningas ir visiškai neatitinkantis tiesos. Savo padėtį ieškovas pablogino tyčia, pats, savo valia, o ne verčiamas ne nuo jo priklausančių aplinkybių. 2008 m. sausio 21 d. Prienų rajono apylinkės teismas sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-104-34/2008 buvo nustatyta, kad D. K. dirba, gauna darbo užmokestį ir turi pastovias pajamas, jam liko šeimos nekilnojamasis turtas, kuriuo jis gali disponuoti, turi automobilius. Nutraukiant jos ir ieškovo santuoką Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią santuokoje įgytas turtas – gyvenamasis namas su statiniais ir žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), paliekamas D. K. ir šis turtas atsakovui buvo paliktas nepriteisiant iš jo jai jokios kompensacijos. Šį turtą atsakovas taip pat turėjo ir kuomet 2008 m. sausio 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo padidintas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. K.. Nors ieškovas teigia, jog buvo priverstas iš darbo išeiti savo paties prašymu, nes dėl jam diagnozuotų ligų jis neturi galimybės dirbti fizinio darbo, jam ribojamas fizinio darbo krūvis, neleidžiama ilgai stovėti, dirbti aukšyje, sunkiai kelti, tačiau Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba rašte nurodė, kad D. K. pripažintas darbingu, o darbo sutartį, kaip nurodyta 2015 m. balandžio 17 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. D59-525, D. K. nutraukė savo noru. Tai prieštarauja ieškovo aiškinimui, kad iš darbo jis buvo priverstas išeiti dėl ligos. Ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, nutylėjo ir nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jos ir ieškovo kartu santuokoje šeimos bendram gyvenimui pirktas gyvenamasis namas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovas iki šios dienos tebegyvena, padovanotas jo mamai. Jis nepaaiškino, pagal kokį sandorį perleido namą, kokias pajams gavo už tai. Ji nesutinka su ieškovo teiginiu, jog jis nevengia vaiko išlaikymo pareigos. 2008 m. sausio 21 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pakeistas 2003 m gegužės 12 d. teismo sprendimas ir priteistas 400 litų išlaikymas iš D. K.. Ieškovas geranoriškai išlaikymo neteikė visiškai, todėl ji 2008 m. vasario 28 d. vykdomąjį raštą dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo pateikė antstolių kontorai. D. K. 2012 m. kovo mėnesį įsidarbino UAB „Janolex“, tačiau, pradėjęs gauti pajamas, vaikui išlaikymo visiškai neteikė, antstolių kontoros apie tai, kad gauna pajamas, neinformavo. Antstolė pavedimą vykdyti vykdomąjį dokumentą D. K. darbovietei išsiuntė 2013 m. spalio mėnesį, po to, kai ji pati informavo antstolę apie tai, kad skolininkas dirba. Be to, įsidarbinęs, ieškovas, turėdamas realias pajamas ir realias galimybes mokėti išlaikymą, taip nekaupdamas įsiskolinimo, to sąmoningai nedarė ir išlaikymo nemokėjo daugiau kaip pusantrų metų. Tai yra per šį laikotarpį kai vykdomasis dokumentas buvo pateiktas skolininko darbovietei iki pat jo išėjimo iš darbo septynis mėnesius, tai yra, septynis kartus buvo vykdomas antstolio pavedimas ir vienuolika mėnesių, tai yra, vienuolika kartų, antstolio pavedimas nebuvo vykdomas. Ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikas gautų išlaikymą ir nesikauptų įsiskolinimas. Jos pačios šeima, kokia buvo anksčiau, tokia ir dabar – ji viena augina du nepilnamečius vaikus, pastovios pajamos yra 486,88 Eur darbo užmokesčio ir 57,00 Eur gaunami už sūnų M. M. iš Vaikų išlaikymo fondo. Jos vienas sūnus A. K. mokosi Birštono gimnazijoje, mokosi gerai, kitas sūnus M. M. mokosi Aukštadvario žemės ūkio mokykloje ir Trakų suaugusiųjų mokymo centre. Nekilnojamojo turto ji neturi, turi vieną automobilį, gyvena su tėvais, kurie jai padeda, mama jai yra davusi naudotis savo mokėjimo kortelę, ji naudoja mamos pinigus, nes kitaip nepragyventų. Sūnaus išlaikymui be maisto mėnesiui reikalinga 264,00 Eur, A. per mėnesį šiuo metu reikia nuo 250,00 Eur iki 300,00 Eur, nes labai daug kainuoja jo žandikaulių gydymas. Jau po teismo sprendimo dėl išlaikymo padidinimo, atsirado didesni sūnaus A. poreikiai, dėl to, kad dėl spartaus augimo nespėjo vystytis jo keliai, jam diagnozuotos sveikatos problemos dėl kojų kelių sąnarių, dėl šio sveikatos sutrikimo ne kartą vyko į Kauną, į ortopedijos įmonę, turi papildomų išlaidų. Teko pačiai pirkti priemones, nes jų pritaikytos netiko. Be to, kainuoja ir nuvykimas pas ortopedus. Sūnui vasarą dėl minėtų kelių sąnarių problemų reikėjo papildomų mankštų, teko privačiai samdyti specialistę Birštone, jos paslaugos kainuodavo 15,00 Eur per savaitę. Po minėto teismo sprendimo dėl išlaikymo padidinimo A. buvo diagnozuoti įgimti žandikaulių defektai, dėl kurių reikalinga atlikti korekcijas, kas padidino jo poreikius. Pagal preliminarų gydymo planą gydymas numatytas nuo 2015 m. vasario trejiems metams, dar likę mažiausiai dveji metai gydymo, bendra preliminari gydymo kaina yra gana didelė – 3875,00 Eur. Tačiau jau dabar matyti, jog gydymas kainuos daugiau. Sūnus nešioja specialius įrenginius – dantų treinerius, kainuojančius 115,85 Eur, keičiamus kas tris mėnesius, be to, pats vizitas pas gydytojus kainuoja apie 150,00. Šiuo metu sūnui 14 metų. Sūnus A. turi kvėpavimo problemų ir linkęs dažnai sirgti bronchitu ir angina, dėl to ji turinti papildomų išlaidų vaistams. Ji pati turi pagrindą kreiptis dėl išlaikymo dydžio padidinimo. Be to, nutraukus santuoką su ieškovu, ji ėmėsi paskolą įsirengti tėvų ūkinį pastatą, kad galėtų ten gyventi su vaikais, nes pas tėvus yra du pereinami kambariai, vienai su dviem berniukais bendruose kambariuose gyventi buvo gana sunku, dėl to turėjo ir turi papildomas išlaidas. Tai yra jos gyvenamas būstas, reikia mokėti už elektrą, vandenį, žiemą reikia malkų kūrenimui, vaikams įvedė internetą, „Gala“ televiziją, pernai metais A. pirko kompiuterį. Ji pati turi sveikatos problemų, jai buvo atliktos dvi stuburo operacijos, jai diagnozuotos kitos stuburo išvaržos, kurias ateityje teks operuoti, turi širdies ydą, laikas nuo laiko jai sutrinka širdies ritmas, jai buvo atlikta širdies operacija, tačiau neturi kada sirgti ir nedirbti. Ieškovas niekuo neprisideda prie sūnaus auginimo, nelanko, neauklėja, neleidžia su juo laisvalaikio, nebendrauja su sūnumi, neprisideda prie vaiko auginimo visom prasmėm, net pinigais prie vaiko išlaikymo neprisideda ir nenori prisidėti. Sūnaus prieš tėvą nenuteikinėjo ir nenuteikinėja. Priešingai, labai nori, kad tėvas bendrautų su sūnumi, stengėsi, kad taip būtų. Prašo teismo apginti visą jos šeimą ir ieškovo ieškinį atmesti. Ieškovas yra nesąžiningas, teikdamas ieškinį liepos 7 dieną jis jau dirbo, tačiau tiek ieškinyje, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu jis nurodė, kad yra bedarbis.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė (procesiniai dokumentai įteikti tinkamai), teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, neatvykimo priežastys nežinomos. Esant šioms aplinkybėms, byla nagrinėjama trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. K., nedalyvaujamt.
Šalies argumentai
Išvadą teikiančios institucijos Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė išvadoje (29-31 b.l.) ir teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad lankymosi šeimoje metu išsiaiškinta, kad A. su tėvu nebendrauja jau apie treji metus. Ieškovas D. K. gera valia sūnui išlaikymo neteikia (ieškovės iniciatyva periodinės išmokos buvo išskaitomos iš atsakovo darbo užmokesčio, ieškovui nedirbant, periodinės išmokos buvo mokamos iš Vaikų išlaikymo fondo), neprisideda prie jo auklėjimo, nerodo noro bendrauti su sūnumi. A. K. savo nuomonę sprendžiamu klausimu užrašė raštu, kurioje parašė, kad, jo nuomone, priteistas išlaikymas po 400 Lt (115,85 Eur) yra per maža suma ir neatitinka jo poreikių. Atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, taip pat į tai, kad nepilnametis A. K. turi sveikatos problemų, reikalinga periodiniai apsilankymai pas gydytojus bei gydymas, skyrius nepalaiko ieškovo reikalavimo dėl išlaikymo sumažinimo iki 73,00 Eur ir daro išvadą, kad išlaikymo sumažinimas prieštarauja nepilnamečio A. K. interesams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. ir V. K. yra nepilnamečio sūnaus A. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Prienų rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 12 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka ir patvirtinta jų sudaryta taikos sutartis, pagal kurią sūnaus A. K. gyvenamojo vieta nustatyta su motina, o atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 36,20 Eur (125,00 Lt) per mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės (b.l. 7-8, 13). Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimu išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. K. buvo padidintas iki 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės (9-12 b.l.). Laikotarpiu 2014-04-01 – 2015-03-31 D. K. dirbo UAB „Janolex“ (b.l. 14-15). Laikotarpiu 2015-03-09 – 2015-06-17 D. K. buvo registruotas darbo biržoje (b.l. 17). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus rašto (b.l. 18) matyti, kad D. K. nustatytas 80 procentų darbingumo lygis. D. K. vardu registruotas automobilis BMW (b.l. 20). D. K. šeima yra jis vienas, duomenų apie kitus išlaikomus asmenis nėra (b.l. 21). D. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) 20 (b.l. 22). A. K., apkalustas Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų nurodė, kad priteistas 400 Lt išlaikymas jam yra per mažas, jis negali nuvykti į ekskursijas, kiną, turi prašyti močiutės pagalbos (b.l. 31). V. K. šeimą sudaro sūnūs M. M. ir A. K. (b.l. 40). Antstolė D. M. vykdo išlaikymo išieškojimą iš D. K. (b.l. 41,42,43). Medicinos dokumentų išraše (b.l. 55) nurodyti A. K. susirgimai. A. K. mokosi Birštono gimnazijoje (b.l. 56), M. M. – Trakų suaugusiųjų mokymo centre (b.l. 57). Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto atsakovė V. K. neturi (b.l. 58), turi vieną automobilį (b.l. 59). V. K. dirba Birštono savivaldybės administracijoje (b.l. 67). D. K. 2012-03-22 – 2015-03-01 ir nuo 2015-06-16 dirba UAB „Janolex“ (b.l. 69-71). D. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b.l. 72). D. K. 2009-12-15 dovanojimo sutartimi nekilnojamąjį turto perleido O. K. (b.l. 73-78). Preliminaus gydymo plane nurodyta, kad galimos A. K. dantų gydymo išlaidos nuo 1875 Eur iki 3875 Eur (b.l. 82). Iš byloje pateiktų kvitų matyti sūnaus išlaikymo išlaidos (b.l. 60, 80-81, 83-92).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiusiojo Teismo 2009-12-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009).
Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Kadangi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (-ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, ar yra pagrindas keisti priteisto išlaikymo dydį.
Prienų rajono apylinkės teismo sprendime nurodoma, jog D. K. darbo užmokesčio vidurkis – 500,17 Eur (1727,00 Lt) (b.l. 9-12). Ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 22 d. iki 2015 m. kovo 1 d. dirbo UAB „Janolex“ (b.l. 68). D. K. vidutinis darbo užmokestis UAB „Janolex“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. atskaičius mokesčius buvo apie 163,86 Eur, šiuo laikotarpiu pusė darbo užmokesčio kas mėnesį buvo atskaitoma antstoliams (b.l. 16). D. K. nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. birželio 15 d. buvo užsiregistravęs darbo biržoje, per mėnesį gaudavo 151,55 Eur nedarbo draudimo išmoką (b.l. 17, 71), o nuo 2015 m. birželio 16 d. dirba UAB „Janolex“ (b.l. 68). D. K. vidutinis darbo užmokestis UAB „Janolex“ laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 16 d. neatskaičius mokesčių yra apie 340,00 Eur (70 b.l.). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. R-4319 nurodyta, jog 2013 m. rugsėjo 20 d. atlikus D. K. darbingumo lygio vertinimą, jam nustatytas 80 procentų darbingumo lygis bei, kad, vadovaujantis 2004 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punktu, jis pripažįstamas darbingu (b.l. 18).
Ieškovas ieškinį dėl išlaikymo dydžio sumažinimo reiškia dėl pasikeitusios – iš esmės pablogėjusios savo materialinės padėties. Savo materialinės padėties pablogėjimą ieškovas motyvuoja tuo, kad sumažėjo jo gaunamas atlyginimas (šiuo metu jis 160,00 Eur mažesnis nei 2008 m. sausio 21 d., o laikotarpiu iki 2015 m. kovo 1 d. atskaičius mokesčius buvo apie 363,31 Eur mažesnis nei 2008 m. sausio 21 d.), dėl patirtos traumos jis visam gyvenimui yra praradęs 20 procentų darbingumo, dėl sveikatos būklės jam turi būti nustatyta 2 valandom trumpesnė darbo diena, kiti darbo apribojimai (negali dirbti aukštyje, sunkiai kelti, ilgai stovėti), dėl to jam sunku susirasti darbą, jau nekalbant apie gerai apmokamą, šiuo metu dirba pagal terminuotą darbo sutartį iki 2015 m. lapkričio 1 d., neturi nekilnojamojo turto, santaupų banke, turi papildomų išlaidų vaistiniams tepalams ir įtvarams dėl savo sveikatos būklės, taip pat teismo posėdyje nurodė be A. K. turintis dar vieną vaiką, tačiau paaiškino nenorintis atskleisti apie jį duomenų, tai patvirtinančių duomenų nepateikė.
Pažymėtina, kad pagrindas sumažinti teikiamą išlaikymą yra iš esmės pasikeitusi tėvo ar motinos materialinė padėtis. Tai reiškia, kad materialinės padėties pokytis turi būti ženklus, lemiantis itin sumažėjusias pajamas, pvz. išlaikymą teikiantis tėvas prarado darbą, jam diagnozuota sunki liga, suteiktas neįgalumas ir pan. Ieškovas tokias aplinkybes įrodančių dokumentų nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Ieškovas dirba UAB „Janolex“ ir gauna pastovias 340,00 Eur neatskaičius mokesčių, pajamas, t.y. jis gauna 160,00 Eur mažesnes nei 2008 m. sausio 21 d. mėnesio pajamas, jos artimos (šiek tiek didesnės) nei šiuo metu Vyriausybės nustatyta minimali alga. Tačiau, teismo nuomone, ieškovo nurodytas pajamų sumažėjimas nėra toks žymus ir nelemia esminio materialinės padėties pablogėjimo, todėl negali būti pakankamas pagrindas mažinti išlaikymo sūnui dydį. Ieškovas taip pat neįrodė savo pablogėjusios sveikatos, priešingai, ieškovo pateiktame Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus 2013 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. R-4319 nurodyta, jog 2013 m. rugsėjo 20 d. atlikus D. K. darbingumo lygio vertinimą, jam nustatytas 80 procentų darbingumo lygis, bei, kad, vadovaujantis 2004 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 3 punktu, jis pripažįstamas darbingu (b.l. 18). Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog dėl jam nustatyto 20 procentų prarasto darbingumo, jam yra nustatyti darbo trukmės bei darbo pobūdžio apribojimai. Remiantis minėtu, ieškovo sveikatos būklė nelaikytina pakankamu pagrindu mažinti išlaikymo sūnui dydį, nes ieškovas yra darbingas, jauno amžiaus, įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovui dėl sveikatos būklės yra nustatyti darbo trukmės ir pobūdžio apribojimai, byloje nėra. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsižvelgiant į minėtą, darytina išvada, jog ieškovas, dvejus metus iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo sumažinimo būdamas pripažintas darbingas, nesiėmė pakankamų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Ieškovas turi galimybes ir privalo imtis visų priemonių savo turtinei padėčiai pagerinti. Nors ieškovas teismui nurodė, jog dirba pagal terminuotą darbo sutartį iki 2015 m. lapkričio 1 d., tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Be to, net ir įrodžius aplinkybę, jog ieškovas dirba pagal terminuotą darbo sutartį, ši aplinkybė pati savaime nėra pakankamas pagrindas sumažinti išlaikymo dydį. Pabrėžtina, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, privalo dėti maksimalias pastangas susirasti darbą ar kitu teisėtu būdu gauti pajamų, reikalingų vaiko išlaikymui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas laikosi praktikos, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2009 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad ieškovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, negali teisintis aplinkybe, kad neturi nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių ir todėl negali teikti savo nepilnamečiui vaikui jam reikalingo išlaikymo. Šiuo atveju laikinas darbo neturėjimas negali būti iškeliamas virš vaiko intereso gauti jo poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymą.
2015 m. birželio 17 d. duomenimis D. K. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b.l. 19, 72) bei 2015 m. balandžio 17 d. duomenimis turi automobilį (b.l. 20). Ieškovo vardu laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 14 d. registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2009 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutartimi perleistas O. K. (b.l. 73-74). D. K. vardu laikotarpiu nuo 2002 m. birželio 20 d. iki 2009 m. gruodžio 14 d. registruoti gyvenamasis namas, kiemo rūsys, 3 ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kurie 2009 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutartimi perleisti O. K. (b.l. 75-78). Jo šeimos sudėtis yra jis vienas (b.l. 21), jis 1991 m. kovo 7 d. deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 22). Remiantis šiais duomenimis, darytina išvada, jog ieškovas, po teismo sprendimo, kuriuo buvo padidintas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. K. padidinimo, padovanojęs jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui, elgėsi nerūpestingai ir dėl tokio savo nerūpestingo elgesio savo veiksmais pablogino savo turtinę padėtį. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
Taip pat ieškovas, nors nurodė, kad turi dar vieną nepilnametį išlaikomą asmenį, nepateikė teismui apie jį jokių duomenų ir nepageidavo jų pateikti, nenurodė, koks tai asmuo, todėl dėl išlaikymo sumažinimo šiuo pagrindu teismas negali pasisakyti. Be to, minėta, rūpestingi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą tinkamai rūpintis vaiku (vaikais). Priešingu atveju tėvams, neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tai reiškia, kad ieškovas, nusprendęs turėti daugiau vaikų, prisiėmė pareigą juos išlaikyti, todėl vien turimų išlaikytinių skaičius negali būti pakankamas pagrindas mažinti išlaikymą. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tuo atveju, kai vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis yra sunki ir ji pagrįsta byloje surinktais įrodymais, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą. Abu tėvai privalo savo vaikui teikti tokio dydžio išlaikymą, kad vaikas būtų visapusiškai vystomas, būtų tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, taip pat skiriamas ypatingas dėmesys sveikatos priežiūrai. Dėl to priteisiamo išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tekinimu. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, nustatomas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008, 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.).
Nors byloje nėra reikalavimo padidinti nepilnamečio A. K. išlaikymo dydį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šalių nepilnametis sūnus A. K. mokosi Birštono gimnazijos 8A klasėje (b.l., 56), po Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendimo jam 2014 metais diagnozuota Osgot – Šhlaterio liga, be to, jis serga bronchitais, angina kelis kartus per metus (b.l. 55). Iš pateikto 2015 m. vasario 9 d. preliminaraus gydymo plano (b.l. 82) matyti, jog A. K. diagnozuota prognatija (neteisingas sąkandis dėl įgimto žandikaulių defekto), gydymo trukmė 2,5-3 metai, galimos gydymo išlaidos nuo 1875,00 Eur iki 3875,00 Eur, atsakovė nurodo, jog nepilnamečio sūnaus A. K. išlaikymui mėnesiui be išlaidų maistui ji skiria apie 264,17 Eur, šias išlaidas pagrindžia rašytiniais įrodymais (b.l. 80-81, 60, 83-92), todėl darytina išvada, kad jo poreikiai nesumažėjo, priešingai, jis po minėto teismo sprendimo dėl išlaikymo padidinimo, įgijo specialių poreikių, todėl išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarautų nepilnamečio interesams, sumažintas išlaikymas nepatenkintų jo būtinų poreikių.
Vertinant ieškovo nepilnamečio sūnaus A. K. amžių, sveikatos būklę ir jo poreikius, teismo nuomone, 73,00 Eur, kuriuos sutinka mokėti ieškovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui, aiškiai neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių, prieštarauja vaiko interesams, tai būtų neproporcinga tėvų turtinei padėčiai ir neužtikrintų būtinų sąlygų vaikui vystytis. Išlaikymui skiriamos lėšos turi užtikrinti būtinų maisto, drabužių, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, higienos reikmenų įgijimą, užtikrinti būsto ir jo išlaikymo išlaidų apmokėjimą. Įvertinama ir tai, kad sūnaus poreikiai kasmet didėja.
Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 21 d. sprendime nurodyta, jog atsakovės pajamos yra 459,63 Eur (1587,00 Lt), kiekvienam šeimos nariui – 153,21 Eur (529,00 Lt). Atsakovė nuo 2008 m. gruodžio 5 d. dirba Birštono savivaldybės administracijoje (b.l. 66), jos vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius – apie 489,33 Eur (b.l. 93, 67). V. K. neturi nekilnojamojo turto (b.l. 58), turi automobilį (b.l. 59). V. K. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Birštono savivaldybėje, jos šeimos sudėtis: sūnus M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), ir sūnus A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 40). Sūnus A. K. mokosi Birštono gimnazijos 8A klasėje (b.l. 56), sūnus M. M. mokosi Trakų suaugusiųjų mokymo centro IIb klasėje bei Aukštadvario žemės ūkio mokykloje (b.l. 57). Atsakovės, kuri visapusiškai rūpinasi sūnumi, turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo nėra pagerėjusi, ji taip pat turi sveikatos sutrikimų, materialiai remiama savo tėvų, tuo pačiu padedančių jai išlaikyti sūnų, be to, su ja gyvena nepilnametis sūnus A. K., todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, įvertintina ir tai, jog ieškovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. K. yra nereguliarus.
Išlaikymo dydžio sumažinimas galimas tik šaliai įrodžius, kad jos materialinė padėtis iš esmės pasikeitė – pablogėjo tiek, kad nustatyto dydžio išlaikymo ji teikti nepajėgi. Ieškovas neįrodė, kad jo materialinė padėtis iš esmės pablogėjo. Atsakovės turtinė padėtis nepasikeitė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei padidėjus nepilnamečio A. poreikiams, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo atmestinas (CPK 178, 185, CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).
Ieškinį atmestus, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2.)-15-T-1658-1954, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, patirtos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo D. K. ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.