Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovo V. P. atstovui advokato padėjėjui V. R., atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovei V. M., trečiojo asmens V. A. atstovui advokato padėjėjui V. Ž., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui V. A. dėl garbės ir orumo gynimo, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija su ieškiniu sutinka dalinai, pripažįsta, kad ieškovo nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau jie nežemina ieškovo garbės ir orumo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Nustatyta, kad trečiasis asmuo V. A. Kalvarijos savivaldybės administracijos vardu 2010 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. IS-1593(4.9.01) „Dėl kai kurių tarybos narių elgesio skirstant ir gaunant socialines išmokas ir pašalpas", adresuotame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai ir Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, įrašė teiginius: „V. P., (buvęs Kalvarijos mero pavaduotojas (2000-2003), tarybos opozicijos lyderis (2003-2007), Kalvarijos mero pavaduotojas (2007), meras (2007-2008), mero pavaduotojas (2008-2009), dabartinio opozicijos idėjinis vadas), beatodairiškai 2007-2009 m. švaistė lėšas, skirtas nepasiturinčių gyventojų skolų už būsto šildymą apmokėjimui", „Galimai politikai ir tarybos nariai V. P., <...> padarė didžiulę moralinę ir materialinę žalą Kalvarijos sayivaldybei bei jos gyventojams. Savo veiksmais jie diskreditavo savivaldybės kaip bendruomenės, turinčios Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, vardą." (b.l. 77-79). Ieškovo nuomone, Kalvarijos savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. IS-1593(4.9.01) „Dėl kai kurių tarybos narių elgesio skirstant ir gaunant socialines išmokas ir pašalpas" paskleisti teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio informacija išreiškianti negatyvų ieškovo asmens vertinimą. Šių teiginių paskleidimas, ieškovo įsitikinimu, laikytinas viešu užgauliu ieškovo asmens pažeminimu. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad, teiginiu „V. P., (buvęs Kalvarijos mero pavaduotojas (2000-2003). tarybos opozicijos lyderis (2003-2007), Kalvarijos mero pavaduotojas (2007), meras (2007-2008). mero pavaduotojas (2008-2009), dabartinio opozicijos idėjinis vadas), beatodairiškai 2007-2009 m. švaistė lėšas, skirtas nepasiturinčių gyventojų skolų už būsto šildymą apmokėjimui" kuriamas įspūdis, kad V. P. išvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą. Ieškovo nuomone, iš esmės tai reiškia konstatavimą, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnyje. Ieškovas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl garbės ir orumo pažeidimo, laikosi nuostatos, kad kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nėra pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmens įvardijimas padarius nusikaltimą pripažintinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejasi su žmogaus orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama žmogaus garbė ir orumas.

Ieškovas nurodo, kad teiginiais „Galimai politikai ir tarybos nariai V. P. <...> padarė didžiulę moralinę ir materialinę žalą Kalvarijos savivaldybei bei jos gyventojams. Savo veiksmais jie diskreditavo savivaldybės kaip bendruomenės, turinčios Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, vardą" konstatuojama, kad V. P. padarė didžiulę žalą. Ieškovas teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus žalos padarymas kitam asmeniui yra laikomas teisės pažeidimu. Minėtais teiginiais V. P. traktuojamas kaip teisės pažeidėjas, kėsinęsis į įstatymo saugomus gėrius, atlikęs neteisėtus, smerktinus, didžiulę žalą sukėlusius veiksmus, diskreditavęs savivaldybės vardą.

Ieškovas laiko, kad atsakovo veiksmai laikytini neteisėtais ieškovo atžvilgiu, sukėlusiais padarinius, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas laikytinas atsakingu už ieškovo patirtus dvasinius išgyvenimus, už mano psichinės bei dvasinės gerovės praradimą. Ieškovas nurodo, kad jo garbė ir orumas turi būti ginami pripažįstant, kad Kalvarijos savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. IS-1593(4.9.01) „Dėl kai kurių tarybos narių elgesio skirstant ir gaunant socialines išmokas ir pašalpas", paskleisti teiginiai: „V. P., (buvęs Kalvarijos mero pavaduotojas (2000-2003), tarybos opozicijos lyderis (2003-2007), Kalvarijos mero pavaduotojas (2007), meras (2007-2008), mero pavaduotojas (2008-2009), dabartinio opozicijos idėjinis vadas), beatodairiškai 2007-2009 m. švaistė lėšas, skirtas nepasiturinčių gyventojų skolų už būsto šildymą apmokėjimui", „Galimai politikai ir tarybos nariai V. P. <...> padarė didžiulę moralinę ir materialinę žalą Kalvarijos savivaldybei bei jos gyventojams. Savo veiksmais jie diskreditavo savivaldybės kaip bendruomenės, turinčios Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, vardą" neatitinka tikrovės ir žemina V. P. garbę ir orumą bei priteisiant neturtinės žalos atlyginimą kompensuojantį ieškovo psichinės bei dvasinės gerovės praradimą.

Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija pripažįsta, kad pranešimu - 2010 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. IS-1593(4.9.01) „Dėl kai kurių tarybos narių elgesio skirstant ir gaunant socialines išmokas ir pašalpas" buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys ir ieškovo V. P. garbę ir orumą žeminantys teiginiai. Atsakovas nurodo, kad dėl pirmojo ieškinio reikalavimo ginčo nekyla.

Atsakovo nuomone, ginčas kyla dėl antrojo ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma teismo priteisti iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos V. P. naudai 3000,00 (tris tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovas teigia, kad ieškovas savo parodymuose bylą nagrinėjant iš esmės grindė savo garbės ir orumo pažeminimą „Lietuvos Žiniose" paskelbta K. K. publikacija. Atsakovas pažymėjo, kad nuo publikacijos paskelbimo (2010-12-06) iki kreipimosi su ieškiniu dienos (2012-07-09), ieškovas nepasinaudojo teise paneigti paskelbtą, tikrovės neatitinkančią informaciją, kaip tai numato Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 44 str. Atsakovas nurodo, kad ieškovas taip pat nurodė, kad apie pranešimą sužinojo prieš pasirodant minėtai publikacijai „Lietuvos Žiniose", tačiau į teismą dėl pažeistų teisių gynybos, kreipėsi tik 2012-07-09, t.y. po daugiau nei metų su puse laiko. Atsakovo teigimu, pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikomasi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, pati savaime nepatvirtina, kad pažeisti asmens garbė ir orumas. Atsakovo nuomone, ieškovas bylos iš esmės nagrinėjimo metu nepateikė svarių argumentų, įrodančių jo sveikatos, bei dvasinės asmens gerovės sutrikdymą, kurį nulėmė paskleista tikrovės neatitinkanti informacija.

Atsakovas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.24 str. 6 d. nedraudžia viešojo asmens kritikos ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje „viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią, informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Atsakovo nuomone, nėra byloje duomenų, jog ieškovas pats ėmėsi veiksmų dėl tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo, taip pat neprašo, jog garbę ir orumą žeminančios žinios būtų paneigtos. Atsakovas teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu viešo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančiojo vaidmens. Priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs.

Atsakovo nuomone, sekant teismų praktika, svarbu yra tai, jog sprendžiant dėl asmens, paskleidusiu duomenis apie viešąjį asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Atsakovas įsitikinęs, kad Kalvarijos savivaldybės administracijos kreipimasis dėl galimų teisės pažeidimų buvo sąžiningas. Tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekis išsiaiškinti keturių asmenų - V. P., L. M., V. N. ir T. M. veiksmų teisėtumą 2007-2009 m.. Įtarimus sukėlė: procedūriniai Kalvarijos savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 22 d. Nr. T-14-18 sprendimo, kuriuo vėliau buvo patvirtinta Nepasiturinčių gyventojų skolų už būsto šildymą dalinio apmokėjimo tvarka, projekto įtraukimo į Kalvarijos savivaldybės tarybos 2007-11-22 posėdžio darbotvarkę, pažeidimai: sprendimo projektas, pagal teisės aktuose (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir Kalvarijos savivaldybės reglamentas) nustatytą tvarką nebuvo įregistruotas sprendimų projektų registre, nebuvo viešai skelbtas internete, nebuvo apsvarstytas Kalvarijos savivaldybės socialinių reikalų komiteto. Ieškovas šį sprendimo projektą žinodamas procedūrinius pažeidimus, įtraukė į darbotvarkę, vėliau posėdžio metu sprendimas buvo priimtas. Procedūriniai pažeidimai iš dalies įtakojo Nepasiturinčių gyventojų skolų už būsto šildymą dalinio apmokėjimo tvarkos, patvirtintos minėtu sprendimu turinio dviprasmiškumą. Vėliau vadovaujantis neaiškaus turinio teisės aktu Kalvarijos savivaldybės gyventojams buvo padengtos daugiatūkstantinės skolos už šildymą, tame tarpe buvo padengta ir Ieškovo bendrapartiečio motinos, A. G., 21 754,75 Lt skola už būsto, kuriame ji, kreipimosi, dėl skolos už šildymą padengimo, metu, jau nebegyveno, šildymą. Pažymėjo, kad Tvarkos 4.1. punkte, buvo nustatyta, kad „apmokama visa pareiškėjo skola už būsto šildymą savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame socialiniame būste", o 5 punktas nustatė 3000 Lt ribojimą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pranešimas buvo sąžiningas, rodo ir ta aplinkybė, jog Marijampolės rajono apylinkės prokuratūroje dėl šio pranešimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 18-60/1 „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo" buvo nutraukta baudžiamoji byla, tačiau konstatuota, kad „Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorė L. M. <...> galimai neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus." Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktiką garbės ir orumo gynimo srityje atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo V. A. pastebi, kad ieškovas savo parodymuose bylą nagrinėjant iš esmės nurodė du, jo nuomone, pagrindinius argumentus, kuriais remiantis grindė jo garbės ir orumo pažeminimą - tai: pirma - medžiagos platinimas prieš praėjusius savivaldos rinkimus 2011 metų pradžioje, nors tos medžiagos teismui nepateikė, ir antra - K. K. publikacija „Lietuvos Žiniose". Trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas, teismo paklaustas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kas jo nuomone kaltas dėl neturtinės žalos kilimo, nurodė minėtą dienraštį ir kaltininku įvardino publikacijos autorių. Jo nuomone publikacijos autorius ne publikacijoje pasirašęs K. K., bet trečiasis asmuo šioje byloje V. A.. Trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovas neprašo paneigti publikacijoje paskleistų žinių, nors Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad „viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų žinių paneigimas, o priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs“.

Trečiojo asmens nuomone, tos aplinkybės, kad anksčiau nebuvo kreiptasi (prieš kreipiantis į STT ir VTEK) tiek į Vyriausybės atstovą, tiek į savivaldybės kontrolierių, nesudaro pagrindo teigti, kad kreipimasis į STT ir VTEK buvo nesąžiningas, ar melagingas, nes ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra nutraukdama baudžiamąją bylą visgi konstatavo, kad „Kalvarijos savivaldybės administracijos direktorė L. M. pasirašydama 2008-12-30 įsakymą Nr. D-317skirti šildymo išlaidų kompensaciją asmenims, tarp kurių buvo ir jos vyro motina Irena P. M., taip pat 2008-06-03 pasirašydama Kalvarijos savivaldybės lėšų pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo už jas sutartį Nr.143, kuria Kalvarijos savivaldybės tarybos 2008-05-29 sprendimu Nr. T-24-12 skirtos lėšos (5000 Lt) Kalvarijos tinklinio sporto klubui „Parkas", kuriam vadovauja G. M. <...> galimai neišvengė viešųjų ir privačių interesų konflikto ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus."

Trečiojo asmens teigimu, taip pat aplinkybės, kad rašto turinys neatitinka įprastos, tokiems raštams taikomos lingvistikos ar raštų rengimo reikalavimų, nėra pagrindas teigti, kad kreipimasis į STT ir VTEK buvo nesąžiningas, ar melagingas. Atsižvelgiant į tai kas buvo pasakyta anksčiau ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo doktriną garbės ir orumo gynimo srityje, trečiasis asmuo teismo prašo atmesti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Remiantis CK 2.24 straipsniu, asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas faktas, jog yra paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Paskleidimas sietinas su tam tikrų duomenų apie asmenį pranešimu tretiesiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, ir, ketvirta, faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tokie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ar jo veikla. CK 2.24 straipsnio 6 dalies nuostata taikoma tada, jeigu nustatomi visi civilinės atsakomybės pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informaciją su teise į garbės ir orumo gynimą, konkrečiu atveju gali būti netaikomos civilinės atsakomybės priemonės. Jos gali būti netaikomos, kai: 1) informacija paskleista apie viešojo asmens veiklą; 2) informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti visuomenę apie to asmens veiklą. Viešieji asmenys pagal įtvirtintą įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-130/2000; 2001 m. gegužės 14 d. nutartis S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt. byloje Nr. 3K-3-529/2001; 2006 m. vasario 22 d. nutartis A. S., M. V. ir kt. v. A. J., S. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-142/2006; kt.). Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovas, apie kurį paskleista informacija, tiek ir ją paskleidęs atsakovas buvo informacijos paskleidimo metu vieši asmenys pagal einamas pareigas. Tarpusavio santykiuose viešieji asmenys turėtų vadovautis didesnės tarpusavio pagarbos etiketo standartu, ypač tai taikytina politikams, kuriems keliami didesni moraliniai elgesio reikalavimai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011, kat. 26.6).

Atsakovas pripažįsta, kad ieškovo nurodyti teiginiai iš 2010 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. IS-1593(4.9.01) „Dėl kai kurių tarybos narių elgesio skirstant ir gaunant socialines išmokas ir pašalpas" yra neatitinkantys tikrovės. Todėl šis klausimas detaliau nenagrinėtinas. Atsakovas ir trečiasis asmuo teigia, kad ginčijamas raštas buvo sąžiningas kreipimasis į teisėsaugos institucijas ir todėl negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis ieškovo garbę ir orumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas baigiamosiose kalbose vis tik pripažino, kad ginčijami teiginiai yra neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovo garbę ir orumą (b.l. 109).

Kiekvienoje konkrečioje byloje vertinant, ar asmuo kreipdamasis su pareiškimu į teisėsaugos institucijas dėl kito asmens galimo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo sąžiningai naudojosi tokia savo teise, reikia nustatyti, ar tikrasis kreipimosi tikslas buvo siekti išaiškinti galimą nusikalstamą veiką, ar vien tik sąmoningai siekti pakenkti tam tikram asmeniui jį apkaltinus be jokio pagrindo nusikalstamos veikos padarymu; taip pat svarbu nustatyti subjektyvias besikreipiančio asmens galimybes vertinti skundžiamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo, kreipdamasis į STT, veikė kaip konkurentas priešrinkiminėje kampanijoje. Kreipimasis į teisėsaugos instituciją pateiktas prieš tris mėnesius iki įvykstant rinkimams į vietos savivaldos institucijas – rinkimai vyko 2011 m. vasario mėn., kreipimasis rašytas – 2010 m. lapkričio 18 d., straipsnis „Lietuvos žiniose“ išspausdintas dar vėliau – 2010-12-06 (b.l. 70). Ieškovas teigia, kad šios aplinkybės turėjo neigiamą poveikį ne tik jo, kaip fizinio asmens garbei ir orumui, bet ir kaip politikui.

Atleidimas nuo civilinės atsakomybės aptariamo CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje siejamas su nevisiškai tikslios informacijos ar net agresyvios kritikos paskleidimu, kuri, skirtingai nei privataus asmens atveju, viešo asmens atžvilgiu turi būti toleruojama. Be to, aptariamus duomenis paskleidęs asmuo turi veikti sąžiningai – siekti informuoti visuomenę apie viešą asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriais visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis D. J. v. UAB „Ekstra žurnalas“ byloje Nr. 3K-3-193/2009; 2009 m. vasario 10 d. nutartis R. M. v. Lenkų rinkimų sąjunga ir kt. byloje Nr. 3K-3-51/2009). Pagal surinktus įrodymus nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskleisti duomenys buvo apie tai, kad ieškovas švaistė savivaldybės lėšas ir tai reiškė ieškovo viešą apkaltinimą neteisėtos veikos padarymu. Tokie veiksmai, kuriais atsakovas apkaltino ieškovą, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tai suvokė ir atsakovas, kreipdamasis su pareiškimu į STT. Dėl to viešai paskleistas ginčo duomenų turinys leido aiškiai suprasti, kad atsakovas apkaltino ieškovą kaip fizinį asmenį kriminalinio nusikaltimo padarymu. Asmens viešas žinių pateikimas kaip tikrų, kurių pobūdis ir paskleidimo tikslas yra viešai pasmerkti kitus asmenis dėl jų veiksmų, turinčių nusikalstamos veikos požymių, negali būti toleruojamas ir vertinamas nei kaip agresyvi kritika, nei tuo labiau kaip informacijos netikslumas. Tokių žinių viešas paskleidimas spaudoje, jų nepagrindus faktais, aiškiai buvo nukreiptas sumenkinti ieškovo reputaciją, dėl to šis atsakovo veiksmas negali būti įvertinamas kaip sąžiningas. Kita vertus, tai nesuponuoja išvados, kad asmens kreipimasis į teisėsaugos institucijas, pateikiant informaciją apie kitų asmenų padarytus (daromus) tikrus ar įsivaizduojamus teisės pažeidimus, būtų pripažįstamas nesąžiningu veiksmu. Teismas sprendžia, kad ginčo duomenys buvo paskelbti ne kreipiantis į teisėsaugos institucijas, kompetentingas atlikti tyrimą dėl tokių duomenų, o padarius viešą apkaltinamąjį pareiškimą spaudoje (b.l. 70). Atsakovas pripažino, kad „Lietuvos žinių“ straipsnyje išdėstyti teiginiai yra ginčijamo rašto pagrindu, raštas buvo prieinamas visiems, t.y. bet kuris asmuo galėjo jį perskaityti, parodyti kitiems asmenims, pripažino ir tą aplinkybę, kad žinios buvo paskleistos neišsiaiškinus aplinkybių (b.l. 107). Todėl spręstina, kad atsakovo ir trečiojo asmens argumentai dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės nepripažintini teisiškai pagrįstais, nes atsakovo kreipimasis į STT nėra pagrindas atleisti jį nuo civilinės atsakomybės CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu, kadangi tikrovės neatitinkantys duomenys buvo nepateisinamai ir nesant jokio pradėto tyrimo rezultato paskleisti spaudoje. Dėl šių aplinkybių spręstina, kad ieškinys šioje dalyje pagrįstas ir įrodytas (CK 2.24 str. 6 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad svarbiausiu viešo asmens garbės ir orumo gynimo būdu laikytinas garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių paneigimas, o neturtinės žalos dydis negali turėti dominuojančio vaidmens; priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs; akcentuojama, kad viešas asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-130/2000; 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis K. D. v. B. M. byloje Nr. 3K-3-747/2001; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis A. S. v. UAB „Šilo bitė“ ir kt. byloje Nr. 3K-3-280/2005; 2006 m. vasario 22 d. nutartis A. S., M. V. ir kt. v. A. J., S. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-142/2006). Ieškovas nurodė, kad jo prašomas neturtinės žalos dydis yra simbolinis atlygis. Ieškovas nurodė, kad pirmiausia apie šias nemalonias žinias jis sužinojo iš žurnalisto K., dėl jų patyrė didžiulę moralinę žalą, žinia sukrėtė ne tik jį, bet ir ieškovo šeimą.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucija 30 str. 2 d.), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Čia nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Kartu, vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti ją pinigais, kuris toli gražu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Dėl to, kaip jau minėta, įstatymas nustato tik kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas. Pažymėtina, jog tik paminėtų aplinkybių visumos įvertinimas leidžia įgyvendinti įstatymo reikalavimą, kad žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo asmens interesų pusiausvyros. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti jo patirtos neturtinės žalos dydį ir su tuo susijusias išlaidas. Be to, kaip minėta, ieškovas pripažino, kad tai daugiau simbolinė suma, kuria jis nesiekia kokios nors piniginės kompensacijos. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovas nepatyrė išgyvenimų, kilusių dėl tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes – ieškovas viešas asmuo, būdamas labiau pastebimas, turi galimybę pasisakyti viešai, gali pats ir per visuomenės informavimo priemones paneigti paskelbtas žinias, todėl priteistina minimali suma – 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 850 Lt advokato atstovavimo išlaidų (b.l. 8, 97), 154 Lt žyminio mokesčio patenkintų reikalavimų daliai (b.l. 1). Iš atsakovo taip pat priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Pripažinti, kad Kalvarijos savivaldybės administracijos 2010 m. lapkričio 18 d. rašte Nr. IS-1593(4.9.01) „Dėl kai kurių tarybos narių elgesio skirstant ir gaunant socialines išmokas ir pašalpas" nurodyti teiginiai: „V. P., (buvęs Kalvarijos mero pavaduotojas (2000-2003), tarybos opozicijos lyderis (2003-2007), Kalvarijos mero pavaduotojas (2007), meras (2007-2008), mero pavaduotojas (2008-2009), dabartinio opozicijos idėjinis vadas), beatodairiškai 2007-2009 m. švaistė lėšas, skirtas nepasiturinčių gyventojų skolų už būsto šildymą apmokėjimui", „Galimai politikai ir tarybos nariai V. P. <...> padarė didžiulę moralinę ir materialinę žalą Kalvarijos savivaldybei bei jos gyventojams. Savo veiksmais jie diskreditavo savivaldybės kaip bendruomenės, turinčios Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, vardą" neatitinka tikrovės ir žemina V. P. garbę ir orumą.

Priteisti iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188751268, buveinės adresas Laisvės g. 2, Kalvarija, ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 500 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimą; 850 Lt už advokato paslaugas; 154 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo Kalvarijos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188751268, buveinės adresas Laisvės g. 2, Kalvarija, 24 Lt teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.