Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 720 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. R. P. nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 23 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį Ford Focus, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis 2,43 promilių neblaivumo laipsnis), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutarime konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga patvirtina, jog R. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, paskirta bauda atitinkanti ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos vidurkį, kuri skirtina kartu su papildoma nuobauda.Apeliaciniu skundu R. P. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo už kurį jis nubaustas nepadarė, jo kaltė byloje grindžiama abejotinais įrodymais, prielaidomis, tikimybėmis. Liudytojų duoti parodymai yra prieštaringi ir jų prieštaringumas nepašalintas. Teismo išvada, jog apeliantas buvo užvedęs transporto priemonę ir vairavo neblaivus yra neteisinga. Apeliantas pripažįsta, kad buvo neblaivus, tačiau automobilio nevairavo. Tikėti liudytojo A. B. parodymais negalima, nes jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Kritikuojant skundžiamą teismo sprendimą skunde nurodo, jog aplinkybės dėl vairavimo nebuvo tirtos, teismas netyrė ar kas matė jį vairuojant automobilį, nenustatyta kada konkrečiai atvyko pareigūnai į įvykio vietą ir dėl ko jie buvo kviesti į įvykį, t. y. kokio turinio buvo gautas pranešimas, nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų L. D. ir A. B., nesiaiškinta kokį atstumą apeliantas galėjo nuvažiuoti būdamas neblaivus, nesiaiškinta ar galėjo įvykį matyti kiti asmenys. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato atsiliepime prašoma palikti nepakeistą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.Įsigaliojus nuo 2017 m. sausio 1 d. naujam Administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, esant švelnesnei administracinei atsakomybei pažeidėjo atžvilgiu. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. To paties įstatymo 3¹ straipsnis numato tai, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka. Minėto Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje.Nagrinėjamu atveju R. P. nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kadangi vairavo transporto priemonę kai jam nustatytas vidutinis (2,43 promilės) neblaivumo laipsnis. Pagal ANK normas R. P. būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl pagrindo perkvalifikuoti veiką, kaip lengvesnę pažeidėjo atžvilgiu, nėra ir konstatavus aukščiau minėtą išvadą, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju tikrinamas apeliacinio skundo ribose taikant bylos teisena pagal ATPK normas. ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.R. P. tvirtina, kad šio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, neįrodytas pats vairavimo faktas, tačiau šiuos argumentus neginčijamai paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai ir jų visuma. Tai, kad R. P. 2016 m. spalio 23 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį Ford Focus, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,43 promilės girtumas, patvirtina liudytojų A. B., E. D., L. D., V. J. ir S. G. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje, minėtų V. J. ir S. G. policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, alkotesterio parodymų kvitas, administracinių teisės pažeidimų protokolas, A. B. paaiškinimas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, išrašas apie R. P. ankstesnius administracinius teisės pažeidimus, išrašas apie darbovietes ir kita bylos rašytinė medžiaga. Neigiant savo neteisėtus veiksmus dėl vairavimo skundas grindžiamas ir liudytojų parodymų netinkamu vertinimu.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliantas kritikuoja liudytojų parodymų vertinimą, tvirtina, jog nenustatyta, kas matė jį vairuojant transporto priemonę, tačiau tokie argumentai nepagrįsti. Nustatinėjant padaryto teisės pažeidimo objektyviuosius požymius buvo apklausti su įvykiu susiję liudytojai A. B., E. D., L. D., policijos pareigūnai V. J. ir S. G.. Nors liudytojų parodymų patikimumas kritikuojamas, tačiau nepagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismas dėl kiekvieno įrodymo ir liudytojų parodymų pasisakė, juos tyrė ir vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, nurodant kuriais įrodymais yra grindžiamos padarytos galutinės teismo išvados, kuriuos atmeta kaip nepatvirtinančius bylos faktinių aplinkybių. Liudytojo A. B. parodymai įvertinti atsižvelgiant į pažeidėjo ir liudytojų santykį, konfliktiškumą, tačiau jie nėra lemiantys dėl apelianto kaltumo ir veiksmų galutinės išvados formavimui. Sutinkamai su atlikta liudytojų parodymų analize ir vertinimu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ginčijamas vairavimo faktas pagrįstai nustatytas betarpiškai ištirtų liudytojų V. J. ir S. G. parodymais, jie nesiskiria nuo pareigūnų tarnybinių pranešimų turinio, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Be to, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti R. P. ar kitokiu būdu jam pakenkti, todėl netikėti jų parodymais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo. Be paminėtų aptartų aplinkybių ir objektyvių įrodymų, kurie pagrindžia vairavimo faktą R. P. veiksmuose, neblaivumo faktas nėra ginčijamas ir įrodytas, kaip jau minėta rašytine bylos medžiaga bei liudytojų parodymais bei paties apelianto teiginiais, todėl nustačius visus nusižengimo objektyviuosius požymius apelianto kaltė nepaneigta. Apibendrinant visa kas išdėstyta aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad R. P. padarė jo ginčijamą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantas, vadovaudamasis tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo vertinimu, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-129-2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 4 punktu ir 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.