Kauno apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2016 m. spalio 23 d., 19.00 val., Kėdainių r., Dotnuvoje, Vytauto g., vairavo automobilį „Ford Focus“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,43 promilių girtumas).

R. P. padaręs pažeidimą neprisipažino ir nurodė, kad 2016 m. spalio 23 d. apie 17.00 val. į Dotnuvos miestelį automobiliu „Ford Focus“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančiu P. P., atvyko susitikti su buvusios sugyventinės dukra E. D., kuriai atvežė bulvių. Buvusios sugyventinės sūnus L. D. padėjo iškrauti bulves. R. P. nusprendė likti nakvoti buvusios sugyventinės namuose, todėl, palikęs automobilio raktelius, pultelį ir dokumentus, išėjo į miestelį, kur, susitikęs su iš matymo pažįstamais žmonėmis, vartojo alkoholį. R. P. nurodė grįžęs apie 19.00 val. ir buvęs neblaivus. Tuo metu tarp jo ir tuo pačiu adresu gyvenančio A. B. kilo konfliktas, kurį pamačiusi E. D. nuvedė ir įsodino R. P. į automobilį. Policijos pareigūnus iškvietė A. B.. Atvykus policijos pareigūnams automobilio variklis nebuvo įjungtas, automobilis nejudėjo. Automobilio variklis negalėjo būti įjungtas, kadangi R. P. turėjo tik raktelius, tačiau neturėjo pultelio, būtino varikliui įjungti. Administracinio teisės pažeidimo protokole prisipažinimą R. P. nurodė pasirašęs dėl neblaivumo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė po pažeidimo likęs nakvoti buvusios sugyventinės namuose.

Liudytoju apklausiamas A. B., nurodė, jog R. P. į vietą, kurioje užfiksuotas pažeidimas, 2016 m. spalio 13 d. atvyko po 18.00 val. Jau tuo metu R. P. buvo neblaivus, dėl ko tarp jo ir liudytojo įvyko konfliktas, liudytojas iškvietė policijos pareigūnus. Momento, kai atvyko policijos pareigūnai, A. B. nurodė nematęs, nes buvo trumpam išvykęs. Liudytojas nurodė matęs, jog R. P. atvykęs automobilį pastatė ne prie kelkraščio, bet įstrižai, o policijos pareigūnams fiksuojant pažeidimą automobilis jau buvo pastatytas kitaip (prie kelkraščio). Be to, liudytojas nurodė, jog po to, kai pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai išvyko, R. P., šiek tiek palaukęs, sėdo į automobilį ir išvažiavo.

Liudytoju apklausiama E. D. iš esmės patvirtino visas R. P. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes.

Liudytoju apklausiamas L. D. nurodė, jog R. P. atvyko apie 17.00 val. ir atvežė bulvių jo seseriai. Liudytojas nurodė po to, kai padėjo išnešti bulves, išvykęs, kai grįžo jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Liudytojas nurodė, jog pareigūnai, užfiksavę pažeidimą, perdavė jo seseriai automobilio raktelius, pultelį ir dokumentus bei liepė neleisti R. P. vairuoti. Kartu liudytojas patvirtino, kad išvykus policijos pareigūnams R. P. išėjo (t. y. nepasiliko nakvoti), bet automobilį pasiėmė tik kitą dieną.

Liudytojais apklausiami policijos pareigūnai Vigirdas Jonavičius ir Skaistė Gerdžiuvienė nurodė patruliuodami gavę pranešimą apie galimai neblaivų vairuojantį asmenį, atvykę į įvykio vietą jie pamatė manevruojamą automobilį, t. y. kad automobiliu buvo ne važiuojama, bet bandoma jį perstatyti. Sustojus automobiliui įsijungė stabdymo žibintai. Pareigūnams išlipus iš automobilio jo variklis tebebuvo įjungtas. Už automobilio vairo sėdėjo R. P., šalia stovėjo E. D.. R. P. liudytojams nurodė, jog jo nubausti nepavyks, jog jis jau buvo panašioje situacijoje, iš kurios pavyko išsisukti nenubaustam. Apklausos metu R. P. pripažino bandęs perstatyti transporto priemonę. Šie jo paaiškinimai buvo įrašyti į protokolą, savo paaiškinimus R. P. patvirtino parašu.

Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktu, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje nurodyta, jog transporto priemonės vairavimas – tai transporto priemonėje esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Nurodytas teisinis reglamentavimas lemia, jog konstatavus, kad transporto priemonės variklis buvo įjungtas ir transporto priemonėje vairuotojo vietoje sėdintis neblaivus asmuo atliko veiksmus, dėl kurių transporto priemonė judėjo, tokie veiksmai pripažintini atitinkančiais KET 14 punkto sąlygas. Kai asmeniui nustatomas vidutinis girtumo laipsnis, už KET 14 punkto pažeidimą administracinė atsakomybė numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas R. P. surašytas ne už tai, jog į įvykio vietą vairuodamas transporto priemonę jis atvyko neblaivus, todėl tiek R. P., tiek ir liudytojų E. D., L. D. bei A. B. nurodytos aplinkybės, susiję su R. P. atvykimo laiku ir jo blaivumu tuo metu, nėra reikšmingos pažeidimo kvalifikavimui. Protokolas R. P. surašytas už vairavimą esant neblaiviam tuo momentu, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai nurodė tuo metu buvęs neblaivus, akcentavo, jog girtumo laipsnis buvo didelis. Šia aplinkybę patvirtino visi liudytojai, ji užfiksuota ir atlikus patikrinimą – R. P. nustatytas 2,43 promilių girtumas (b. l. 5 – 6), kas atitinka vidutinį girtumo laipsnį pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat neginčija aplinkybės, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, t. y., kai atvyko policijos pareigūnai, transporto priemonė stovėjo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje, o jis sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje. R. P. ginčija faktą, jog automobilio variklis buvo įjungtas ir automobilis judėjo. Šiuo aspektu reikšmingomis pripažintinos kelios aplinkybės.

Pirma, aplinkybę, jog transporto priemonės variklis buvo įjungtas ir transporto priemonė judėjo, įvykį fiksavę policijos pareigūnai nurodė tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1 – 2), tiek savo tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 3 – 4), tiek ir duodami parodymus teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnai taip pat nuosekliai nurodė, kaip jie tai įvertino, patvirtindami, jog įsukę į gatvę jie matė, kad automobilis nuo jų tolsta, automobilio padėtis tiesinama kelkraščio atžvilgiu, įsijungia stabdymo žibintai, taip pat vienareikšmiškai nurodė, jog išlipus iš tarnybinio automobilio R. P. vairuojamo automobilio variklis buvo įjungtas. Kaip nurodė tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir su policijos pareigūnais bendravusi liudytoja E. D., nei vienas iš jų šių policijos pareigūnų anksčiau nepažinojo, jokio subjektyvaus suinteresuotumo teikti teismui melagingus parodymus policijos pareigūnai neturėjo, todėl abejoti jų nurodytų aplinkybių teisingumu nėra pagrindo.

Antra, paties R. P. tvirtinimas, jog jis transporto priemonės nevairavo, vertintinas kaip jo gynybinė pozicija, pasirinkta siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pabrėžtina, jog pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė pasirašęs administracinio teisės pažeidimo protokole, patvirtindamas pripažinimą, kad vairavo neblaivus. R. P. paaiškinimai teismo posėdžio metu vertintini kaip nepatikimi dar ir dėl to, jog tam tikras aplinkybes jis nurodė itin tiksliai (pvz., atvykimo laiką, aplinkybę, jog su savimi neturėjo automobilio raktelių, pultelio ir dokumentų, kuriuos buvo palikęs E. D., faktus, kad susipyko su A. B. ir, kad E. D., pasiėmusi automobilio raktelius, jį į automobilį įsodino, taip pat aplinkybę, jog automobilio varikis nebuvo įjungtas), kai jam nepalankių aplinkybių (pvz., kaip automobilis buvo atrakintas neturint pultelio, dėl kokios priežasties ilgą laiką sėdėjo automobilyje, kodėl pasirašė administracinio teisės pažeidimo protokole) R. P. nurodė nepamenantis dėl didelio laipsnio girtumo.

Trečia, vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą aplinkybę, jog jis ketino nakvoti jo buvusios sugyventinės ir liudytojo L. D. gyvenamojoje vietoje ir, tai suderinęs su E. D., perdavė jai automobilio raktelius, pultelį ir dokumentus, dėmesys atkreiptinas į tai, jog, kaip nurodė tiek E. D., tiek ir L. D., E. D. nurodytu adresu negyvena, todėl su ja negalėjo būti derinamas nakvynės klausimas. Pabrėžtina, jog L. D., kuris nurodytu adresu gyvena, aiškiai nurodė, kad, skirtingai nei tvirtino R. P. ir E. D., R. P. po to, kai susipyko su buvusia sugyventine, jų namuose niekada nenakvojo, su juo nederino ir pasilikimo nakvoti įvykio dieną. Be to, L. D., skirtingai nei tvirtino R. P. ir E. D., aiškiai nurodė, jog R. P. nepasiliko nakvoti, bet, išvykus policijos pareigūnams, po kurio laiko išėjo.

Ketvirta, nors liudytoju apklausiamas L. D. ir nurodė paties įvykio momento nematęs, kadangi netrukus po to, kai R. P. atvažiavo, padėjęs iškrauti bulves liudytojas išvyko ir grįžo jau tuo metu, kai buvo atvykę policijos pareigūnai, šie liudytojo parodymai atskleidžia jo ir liudytoja apklaustos E. D. parodymų nesuderinamumą. E. D. teismo posėdžio metu uždavus klausimą, kaip buvo atrakinta transporto priemonė, jeigu ji turėjo tik raktelį, tačiau neturėjo pultelio, E. D. nurodė, jog jai nuvedus R. P. prie automobilio ir rakinant automobilį rakteliu įsijungė signalizacija, kurią su pulteliu pro langą išjungė L. D.. Kaip minėta, pats L. D. aiškiai nurodė ne tik nieko apie pultelį nežinojęs, tuo metu nebuvęs namuose, bet ir patvirtino, jog užfiksavę pažeidimą policijos pareigūnai atėję į kambarį perdavė E. D. automobilio raktelius, pultelį ir dokumentus, kas paneigia R. P. ir E. D. nurodytą aplinkybę, jog pultelis ir dokumentai visą laiką buvo namuose.

Penkta, kad R. P. ir E. D. galėjo derinti parodymus tarpusavyje patvirtina ir tai, jog E. D. parodymai buvo nuoseklūs tik tais klausimais, kuriais R. P. grindė savo pradinę teismo posėdyje išdėstytą poziciją (dėl atvykimo tikslo ir laiko, susitarimo nakvoti, konflikto su A. B., dėl to, jog būtent E. D. nuvedė R. P. į automobilį, dėl to, jog ji turėjo tik automobilio raktelį, bet neturėjo pultelio, dėl ko nebuvo galima įjungti automobilio variklio). Tiek R. P., tiek ir liudytojais apklaustiems E. D. ir L. D. teismo posėdžio metu uždavus papildomus klausimus (dėl kurių suderinti pozicijų iš anksto galimybės nebuvo), paaiškinimai tapo prieštaringais ir tarpusavyje nesuderinamais. Jeigu R. P. nurodė, jog automobilį galima atrakinti rakteliu ir signalizacija neįsijungia, E. D. nurodė, kad signalizacija įsijungė ir ją per langą pulteliu atjungė L. D., kuris aiškiai nurodė tuo metu namuose nebuvęs ir nieko apie pultelį nežinojęs. Pabrėžtina ir tai, jog R. P. ir E. D. pozicija, jog jie buvo iš anksto sutarę, kad R. P. liks nakvoti, aiškiai nesuderinama su E. D. paaiškinimais, kodėl ji, pamačiusi konfliktuojančius R. P. ir A. B., nuvedė R. P. į automobilį, bet ne į namus. Jos argumentas, kad namuose buvo mažametis vaikas, dėl ko ji nenorėjusi, kad į namus užeitų neblaivus R. P., yra nesuderinamas tiek su argumentu, jog ji buvo sutikusi leisti R. P. nakvoti namuose būtent dėl jo neblaivumo ir negalėjimo vairuoti, tiek ir su argumentu, jog vėliau R. P. liko nakvoti. Nelogiška ir tai, jog, susitarusi, kad R. P. liks nakvoti, nes negali vairuoti neblaivus, žinodama apie iškviestus policijos pareigūnus liudytoja nusprendė nuvesti R. P. į automobilį ir pasodinti į vairuotojo vietą, jog matydama konfliktuojančius R. P. ir A. B. ji dar nuėjo į namus paimti automobilio raktelių tam, kad galėtų sugrįžusi įsodinti į automobilį neblaivų R. P., kad paėmė tik automobilio raktelius, bet neėmė pultelio, reikalingo signalizacijai atjungti. Liudytoja taip pat negalėjo logiškai paaiškinti priežasties, dėl kurios ji, kaip pati nurodė, įkišo raktelius į užvedimo spynelę. Įvertinus nurodytų neatitikimų visumą kartu su aplinkybe, jog, nors liudytojos su R. P. ir nesieja giminystės ryšys, jų tarpusavio santykiai yra pakankamai geri, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, būtent su ja susitikti R. P. ir atvyko į įvykio vietą, būtent jai atvežė bulvių, darytina išvada, jog šios liudytojos parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, paneigiantys objektyviais pripažintinus policijos pareigūnų parodymus.

Apibendrinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog į bylą pateiktų duomenų visuma patvirtina faktą, jog R. P. buvo užvedęs automobilį ir jį vairavo būdamas neblaivus, t. y. padarė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažeidimą.

Parenkant nuobaudą už pažeidimą konstatuotina, jog nebuvo nustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių atsakomybę aplinkybių. R. P. nedirba (b. l. 21), praeityje daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 11 – 18). Pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo siekė suklaidinti teismą teikdamas tikrovės neatitinkančius paaiškinimus. Iš kitos pusės, kaip nurodė liudytojais apklausiami policijos pareigūnai, tikėtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tenorėjo perstatyti transporto priemonę, jis manevravo gatvėje, kurioje eismas nebuvo intensyvus, greitis nebuvo didelis, todėl nebuvo grėsmės reikšmingos žalos atsiradimui. Nurodytų aplinkybių visuma pripažintina pagrindu R. P. skirti artimą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkiui baudą – 720 EUR. Taip pat skirtina straipsnio sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 2 metų laikotarpiui. Iš vienos pusės, ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neatitiktų pažeidimo pavojingumo, iš kitos pusės, taikyti ATPK 30¹ straipsnį nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tiek dėl girtumo laipsnio (artimo sunkiam), tiek ir dėl to, jog siekdamas išvengti atsakomybės ir teikdamas tikrovės neatitinkančius paaiškinimus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo aiškiai parodė nesuprantantis savo netinkamų veiksmų pavojingumo ir jų adekvačiai nevertinantis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir ATPK 24, 27, 30, 224, 286-288, 302², 302⁴ straipsniais, teismas

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, ir nubausti 720 EUR (septynių šimtų dvidešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK: 16062688003 numerį.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.