- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1105-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- G. G.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui G. G., dėl skolos pritesimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 2 700,92 Lt įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nuo 2005-05-01 iki 2008-07-31 ieškovas atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekė elektros energiją, tačiau atsakovas neatsiskaitė. Daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai yra šilumos vartotojai, todėl atsakovas turi prievolę atsiskaityti už jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiektą šilumos energiją.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog minėtas butas priskirtas socialiniam būstui. Socialinis būstas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui G. G.. Sąskaitos buvo siunčiamos nuomininkui ir nuomininkas kurį laiką mokėjo ieškovui už tiektą energiją. Todėl tarp buto nuomininko ir ieškovo konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, ir skola turi būti priteista ne iš atsakovo, o iš nuomininko. Prašė teismo kreiptis į Lietuvos Vyriausiąją Administracinį teismą dėl Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams.
Tretysis asmuo G. G. asmuo atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino. Ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteisė 2 700,92 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 2 700,92 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2008-09-18 iki teismo sprendimo įvykdymo bei 81,03 Lt bylinėjimosi išlaidas. Konstatavo, jog pagal šilumos pirkimo-pardavimo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas, nepaisant to, kas naudojasi patalpomis. Nuomininkas ir nuomotojas gali susitarti dėl elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalių pakeitimo, kur nuomininkas taptų minėtos sutarties šalimi. Jeigu toks susitarimas nesudarytas, tai energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi yra patalpų, kurioms yra tiekiam energija savininkas. Kadangi tokia sutartis tarp nuomotojo ir nuomininko nebuvo sudaryta ir įregistruota VĮ Registrų centre, pareiga atsiskaityti už tiektą elektros energiją tenka patalpų savininkui. Kadangi teismui nekyla abejonė dėl atsakovo nurodytų nuostatų atitikties Šilumos ūkio įstatymui ir kitiems teisės aktams, teismas atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismas konstatuodamas, kad už šilumos energiją turi atsiskaityti gyvenamosios patalpos savininkas, netinkamai aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias šilumos energijos pirkimo-pardavimo santykius, nevertino visų bylai reikšmingų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis socialinis būstas atsakovui nuosavybės teise priklauso tik nuo 2005-09-27, todėl ieškovas nepagrįstai prašo priteisti už tiektą energiją nuo 2005-05-01. Teismas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-3/2008, nes šioje byloje skiriasi faktinės bylos aplinkybės. Vilniaus apygardos teismas 2009-06-09 nutartimi civ. b. 2A-587-492/2009, patenkino Vilniaus m. savivaldybės apeliacinį skundą ir atmetė UAB „Vilniaus energija“ ieškinį savivaldybei už suvartotą elektros energiją. Nurodo, jog teismas turėjo įvertinti kas yra galutinis energijos vartotojas. Tarp ieškovo ir nuomininko konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai šilumos energijos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai – ieškovas tiekė energiją, o nuomininkas ją vartojo, bei kurį laiką mokėjo už tiektą energiją. Todėl šių santykių dalyviai yra ieškovas ir nuomininkė. Be to, teismas neįvertino, kad tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (bei jų teisių perėmėjos UAB „Vilniaus energija“) ir Vilniaus m. savivaldybės yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne nuomotojas atsiskaitys su šilumos tiekėju. Ieškovas pažeidė kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigą, nes neinformavo atsakovo apie nuo 2005-05-01 susidariusią skolą. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės vykdoma nuoma yra ne įprasta ūkinė – komercinė veikla, teikianti pelno, o viena iš viešojo administravimo funkcijų, todėl ji negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų skolas ieškovui. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, dėl teisės aktų atitikimų į Šilumos ūkio įstatymui bei LR CK.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog tarp ieškovo, atsakovo ir nuomininkės nebuvo susitarimo dėl individualių šilumos energijos pirkimo-pardavimo sąlygų, todėl atsakomybė už tiektą šilumos energiją tenka patalpų savininkei.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB “Vilniaus energija” tiekė šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, minėtas butas atsakovo nuosavybėn perduotas 2005-09-27 (b.l.10). Perduodant nuosavybės teises į minėtą butą UAB „Naujininkų ūkis“ sutarties su buto nuomininku savivaldybei neperdavė (b.l.13). Buto nuomos sutartis su Vilniaus m. savivaldybe nepasirašyta. Ieškovas UAB “Vilniaus energija” prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus m. savivaldybės 2 700,92 Lt įsiskolinimą nuo 2005-05-01 iki 2008-07-31 už tiektą šilumos energiją atsakovui priklausančiam būstui, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti įsiskolinimu nurodydamas, jog už tiektą šilumos energiją turi atsiskaityti buto nuomininkas G. G..
Nagrinėjamu atveju byloje iškilęs ginčas, kas turi apmokėti už suvartotą šilumos energiją – patalpų savininkas ar nuomininkas.
Šilumos energijos pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuoja LR CK normos dėl energijos pirkimo - pardavimo sutarčių, t.y., bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo - pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios - šilumos energijos pirkimą - pardavimą reglamentuojančios teisės normos - Šilumos ūkio įst. bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos, 2003-01-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos).
LR CK 6.384 str. 1 d. nustatyta, jeigu abonentas yra fizinis asmuo - vartotojas, vartojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.
Pagal Šilumos ūkio įst. 2 str. 32 d. šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų.
Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50 p. nustatyta, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Pagal minėtų taisyklių 62 p. šilumos pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo.
Taisyklių 52.1 p. nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma šilumos tiekėjo ir butų, kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų.
Pagal Ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo –pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8 p., šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių pagal šias standartines sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas.
Taigi, vadovaujantis minėtais teisės aktais, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas - buitinis šilumos vartotojas.
LR CK 6.584 str. 1 d. nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka, bei Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, tvarka.
LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimo Nr. 876, 2 p. nurodyta, kad šalto ir karšto vandens, elektros energijos, dujų ir šilumos energijos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenustatyta kitaip.
Civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos vartojimo pirkimo - pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, tačiau ir šių patalpų nuomininkas. Taigi, šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi.
Vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės 2008-04-23 raštu Nr. A51-9646-(25.1-ŪK1), butą (duomenys neskelbtini) savivaldybei perdavė AB „Lietuvos geležinkeliai“ jau išnuomotą (b.l.7). Atsakovui perėmus nuosavybės teises į minėtą butą, nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu savivaldybei nebuvo perduota, ir minėta sutartis byloje nėra pateikta. Vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2008-03-03 raštu Nr.1.35-08/151, tretysis asmuo neatvyko su savivaldybe pasirašyti buto nuomos sutarties. Taigi, atsakovui priklausančio buto nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu nesudaryta. VĮ „Registrų centro duomenimis, buto nuomos sutartis nei su AB „Lietuvos geležinkeliai“, nei su Vilniaus m. savivaldybe nėra įregistruota VĮ Registrų centre. Kadangi byloje nėra pateikta nuomos sutarčių su nuomininku, o savivaldybė iš viso nėra sudariusi būsto nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu, nėra pagrindo pripažinti, jog tretysis asmuo tapo šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, ar prisiėmė kokius nors įsipareigojimus ieškovui. Trečiajam asmeniui nesudarius individualios rašytinės sutarties su Vilniaus m. savivaldybe dėl buto nuomos, o taip pat sutarties su Vilniaus m. savivaldybe ir šilumos tiekėju, jog tretysis asmuo taps energijos pirkimo - pardavimo sutarties šalimi, dėl Vilniaus m. savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui šilumos energijos tiekimo, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas sudaryta šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko Vilniaus m. savivaldybės, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų. LR CK 6.478 str. 2 d., 6.579 str. 4 d. nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu nėra sudaryta ir nėra įregistruota viešąjame registre, todėl pareiga atsiskaityti už tiektą šilumos energiją tenka atsakovui, o ne trečiajam asmeniui. Tokia išvada darytina vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, bei suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika.
Apeliantas prašydamas atmesti ieškinį savivaldybės atžvilgiu remiasi Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartimi civ. b. 2A-587-492/2009, nurodydamas, jog minėta nutartimi Vilniaus m. savivaldybės apeliacinis skundas buvo patenkintas, ir ieškovo reikalavimas priteisti įsiskolinimą iš atsakovo buvo atmestas. Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kasacinės instancijos teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartį civilinėje byloje 2A-587-492/2009, todėl apeliantas šiuo atveju nepagrįstai remiasi minėta nutartimi.
Apeliantas nurodo, jog pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad tarp SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (bei jų teisių perėmėjos UAB „Vilniaus energija“) ir Vilniaus m. savivaldybės yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne nuomotojas atsiskaitys su šilumos tiekėju. Kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus, nes byloje nėra pateikta nei savivaldybės ir trečiojo asmens socialinio buto nuomos sutartis, iš kurios būtų matyti, jog tretysis asmuo yra nuomininkas, nei rašytinių įrodymų apie SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ (bei jų teisių perėmėjos UAB „Vilniaus energija“) ir Vilniaus m. savivaldybės susitarimą, kad nuomininkas atsiskaitys su šilumos tiekėju.
Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovui priklausantis butas (duomenys neskelbtini), atsakovo nuosavybėn perduotas 2005-09-27 (b.l.10). Taigi ir prievolės atsakovui atsiskaityti už tiektą energiją atsirado nuo 2005-09-27. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas iš atsakovo 2 700,92 Lt įsiskolinimą ir procesines palūkanas priteisė nuo 2005-05-01 iki 2008-07-31. Taigi, šioje dalyje yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą pakeisti sumažinant priteistą įsiskolinimą nuo 2 700,92 Lt iki 2 516,80 Lt, t.y., priteisti įsiskolinimą nuo 2005-09-27 iki 2008-07-31. Atitinkamai yra pagrindas sumažinti priteistas 81,03 Lt bylinėjimosi išlaidas nuo 81,03 Lt iki 75,50 Lt (LR CPK 93 str.).
Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog Vilniaus miesto savivaldybė, vykdydama socialinio būsto nuomą nekomerciniais pagrindais, negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų, t. y. socialinio būsto nuomininkų, skolas UAB „Vilniaus energija“, nes sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia kaip civiliniuose - teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą, dėl bendrųjų ir specialiųjų norminių aktų, reglamentuojančių energijos pirkimą – pardavimą, atitikties. Pažymėtina, kad bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios - šilumos energijos pirkimą - pardavimą reglamentuojančios teisės normos - Šilumos ūkio įst. bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai numato, kad šilumos energijos vartojimo pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir šių patalpų nuomininkas, tačiau tokiu atveju turi būti sudaryta individuali energijos pirkimo - pardavimo sutartis. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad bendrieji ir specialieji norminiai aktai konkuruoja, ar prieštarauja vieni kitiems.
Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius, tačiau neatsižvelgė kad atsakovui nuosavybės teisės į minėtą butą buvo perleistos tik 2005-09-27, ir nepagrįstai įsiskolinimą už tiektą šilumos energiją priteisė nuo 2005-05-01. Atsižvelgiant į šias aplinkybės apeliacinės instancijos teismas sumažina priteistą įsiskolinimą iš atsakovo nuo 2 700,92 Lt iki 2 516,80 Lt, ir bylinėjimosi išlaidas nuo 81,03 Lt iki 75,50 Lt (LR CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 3 p., kolegija,
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti – priteistą ieškovui UAB „Vilniaus energija“ į.k. 11176083, 2 700,92 Lt skolą iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės į.k. 188710061 sumažinti iki 2 516,80, o 81,03 Lt bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 75,50 Lt.
Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.