Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės T. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei T. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovė byloje pateikė prašymą leisti skolą ieškovei išmokėti dalimis, mokant po 20 Eur/mėn.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

10. Apeliantė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas apeliantės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai neatsižvelgė į bylos faktines aplinkybes, apeliantės turtinę padėtį.

11. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus (nutarties 10 punktas) daroma išvada, jog byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tinkamai taikė materialinės, proceso teisės normas, nustatė bylos faktines aplinkybes.

12. Nustatytos tokios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra – apeliantei nuosavybės teise 2008 m. rugsėjo 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir 2020 m. lapkričio 4 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu priklauso 273/800 dalys buto (bendras plotas 55,04 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateikto 2020 m. lapkričio 6 d. Turto perdavimo – priėmimo (grąžinimo) akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog valstybės įmonė Turto bankas perdavė, o atsakovė priėmė valstybės paveldėtą turtą – 105/400 dalis buto (plotas 14,45 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 27 d. mokesčių paskaičiavimo pažymoje (apskaičiuota nurodant buto plotą 14,45 kv. m.) nurodoma, jog už atsakovės turtui pateiktą šilumos energiją nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2019 m. spalio mėn. susidarė 777,35 Eur skola, apskaičiuota 31,43 Eur delspinigių. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės pareikštus reikalavimus, rašytinius įrodymus, į tai, jog atsakovė skolos fakto neginčijo, tenkino ieškovės reikalavimus dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Ši teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu neginčijama.

13. Apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą leisti skolą ieškovei išmokėti dalimis, mokant po 20 Eur/mėn. (Nr. DOK-30409). Pirmosios instancijos teismas šio apeliantės prašymo iš esmės netenkino šiais motyvais: 1) apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie sunkią materialinę padėtį, 2) apeliantė yra skolinga ieškovei už daugiau kaip šešių metų laikotarpį, ieškovė nesutinka su prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, bylos faktinės aplinkybės neleidžia spręsti jog susiklostė išimtinės aplinkybės teismo sprendimo vykdymo išdėstymui. Apeliacinės instancijos teismas, su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais sutinka.

14. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra ir CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

16. Taigi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Nustačius, kad atsakovo dabartinė finansinė padėtis leidžia įvykdyti visą sprendimą iš karto arba paaiškėjus, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga bei ateityje ji nepagerės, teismas netenkina atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, nepaisant to, kokia yra ieškovo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-669-516/2020).

17. Pirma - nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktame prašyme (Nr. DOK-30409) nenurodė motyvų, dėl kurių prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, o ir be to, bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek teikiant apeliacinį skundą nepateikė visiškai jokių įrodymų apie jos sunkią turtinę padėtį. Pažymėtina, jog skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad apeliantė neteikia duomenų apie jos materialinę padėtį, kaip sudarančią pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, tačiau tokių įrodymų neteikiama ir su apeliaciniu skundu, be kita ko, pažymint ir tai, jog apeliantė yra atstovaujama profesionalaus atstovo – advokato. Vienas pagrindinių motyvų sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo ar išdėstymo klausimą turi būti skolininko aktyvi valia įrodyti veiksmais savo ketinimų pagrįstumą, sąžiningumą ir realumą, tai yra teismo sprendimą stengtis įvykdyti gera valia ir siekti ieškovo pasitikėjimo. Apeliantės pateikti įrodymai tokios teismo išvados neleidžia daryti, o ir be to, vien turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų nepakanka prašymą tenkinti CPK 284 straipsnio prasme.

18. Antra – nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas pažeidė materialinės, proceso teisės normas, netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliaciniame skunde lakoniškai nurodyti materialinės ir proceso teisės normų pažeidimai, tačiau apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, su šiais argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju sunki apeliantės materialinė padėtis gali būti vertinama tik darant prielaidas, tačiau šiuo atveju vien faktas, jog apeliantė yra registruota užimtumo tarnyboje, yra skolinga ieškovei, savaime nepagrindžia jos sunkios materialinės padėties, o ir be to, teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimais ir prielaidomis, šiuo atveju darant vienokias ar kitokias išvadas dėl apeliantės turtinės padėties, galimumo įvykdyti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tokių aplinkybių rašytiniais įrodymais apeliantei neįrodinėjant. Pažymėtina, kad kaip nurodyta nutarties 16 punkte, sunkią turtinę padėtį turi pagrįsti būtent prašantis teismo sprendimo vykdymo išdėstymo asmuo, tai yra apeliantė, tačiau jokių įrodymų apie turtinę padėtį nėra pateikta nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu.

19. Trečia - sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantės įsiskolinimas susidarė už šešis metus teiktas paslaugas, apeliantė nepateikė duomenų, kad būtų sumokėjusi kokią nors pirmosios instancijos teismo priteistos sumos dalį, o ir be to, apeliantės prašymas nėra konkretus, apeliaciniu skundu prašoma teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kas sudarytų apie 67,40 Eur įmokas per mėnesį, tačiau apeliaciniame skunde prašoma išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, priteistą skolą išdėstant po 20 Eur įmokomis, mokamomis kas mėnesį, tai yra daugiau kaip trejų metų laikotarpiui, o ir be to, kaip minėta, neteikiami jokie įrodymai apie apeliantės turtinė padėtį, kas rodo, jog apeliantė elgiasi nesąžiningai ieškovės atžvilgiu, stengiasi vilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, neatskleidžia savo turtinės padėties, ilgą laiką nesumoka ieškovei už suteiktas paslaugas.

20. Ketvirta - teismo vertinimu, šiuo atveju sprendimo išdėstymas apeliantės prašomam laikotarpiui suteiks nepagrįstą pranašumą apeliantei, dėl ko ieškovė patirs dar nuostolių, nes negalės naudotis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis už apeliantei suteiktas paslaugas, kurias jai priteisė pirmosios instancijos teismas, todėl bus pažeisti jos teisėti lūkesčiai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Teismas konstatuoja, jog apeliantės prašymas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo bei įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pažymėtina, jog teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Teismas, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės ir proceso teisės normas, nustatė bylos faktinės aplinkybes, priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.