- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-455-267/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-03759-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- A. Č.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Civilinė byla Nr. 2A-455-267/2011
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 4 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-672-856/2011, iškeltoje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovui A. L., išvadą teikianti institucija Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo priteisimo, bei atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei A. Č. dėl išlaikymo priteisimo ir tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. Č., kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. L. po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010 m. spalio 27 d. iki vaiko pilnametystės, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, jog atsakovas yra A. L. tėvas ir privalo teikti vaikui išlaikymą, tačiau vaiku visiškai nesirūpina, išlaikymo jokia forma neteikia.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad jis nėra A. L. tėvas ir nurodė, jog nesutinka dėl išlaikymo priteisimo. Paaiškino, kad tuomet, kai pradėjo gyventi kartu su ieškove, negalvojo, jog reikės skirtis, nuo pat pradžių žinojo, kad mergaitė nėra jo duktė, bet kadangi galvojo kartu gyventi su ieškove kaip šeima, savo valia, niekieno neverčiamas prisiėmė pareigą būti gimusios mergaitės tėvu. Kol ieškovė nesikreipė į teismą dėl išlaikymo priteisimo, tol jis tėvystės neginčijo. Mergaitę augino nuo gimimo du metus ir dar vienerius metus ji augo pas jo motiną.
Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas L. G. nurodė, jog pritaria atsakovo priešieškiniui, nes atsakovas nėra vaiko tėvas, abi šalys žinojo, kad A. L. nėra tikrasis vaiko tėvas. Todėl manė, jog priešieškinį reikia tenkinti, o ieškinį atmesti. Akcentavo, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik formaliai, kad galėtų susitvarkyti socialinės pašalpos klausimus. Manė, kad vaikas, netekęs tėvystės, neliks be tėvų globos ir socialinių garantijų, nes yra vaiko motina, kuri rūpinsis ir toliau savo dukra, nėra jokių duomenų, kad motina netinkamai atliktų savo pareigas. Be to, vaikas turi teisę žinoti savo biologinę kilmę, todėl manė, kad priešieškinys turi būti patenkintas, o ieškinys – atmestas.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė iš atsakovo A. L. išlaikymą A. L., periodinėmis išmokomis po 130 Lt mokamomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki mergaitės pilnametystės; paskyrė ieškovę A. Č. tvarkyti nepilnametei dukrai A. L. priteistą išlaikymą uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo A. L. bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai: 67,00 Lt žyminį mokestį bei 43,41 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatė, kad atsakovas A. L. apie tai, jog nėra A. L. biologinis tėvas, žinojo dar iki gimstant mergaitei, nepaisant to, jis, niekieno neverčiamas, savo apsisprendimu prisiėmė pareigą būti mergaitės tėvu, apie tai padarant įrašą mergaitės gimimo liudijime. Padarė išvadą, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, nes tėvystės nuginčijimo teisiniu santykiu siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Nusprendė, kad nepilnametės A. L. interesas turėti tėvą yra prioritetinis interesas, todėl teismas, siekdamas apsaugoti nepilnametės A. L. interesus, byloje taikė ieškinio senaties institutą ir konstatavo, jog atsakovas A. L. praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nusprendė, kad ieškinio senaties suėjimo terminas yra pagrindas priešieškiniui atmesti. Pažymėjo, kad A. L. yra dirbantis, jauno amžiaus, sveikas, be to, prašoma priteisti 130 Lt suma kas mėnesį gali užtikrinti tik pačių minimaliausių vaiko poreikių patenkinimą. Todėl nusprendė, kad jis turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo. Dėl šių priežasčių teismas iš A. L. priteisė po 130 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Atsakovas A. L. teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimo panaikinimo, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį patenkinti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Mano, kad tėvui, kuris nėra vaiko tėvas, jokio psichologinio, asmeninio ar kitokio subtilaus ryšio su vaiku, kurio tėvu įrašytas dėl motinos apgaulės, nėra ir negali būti.
2. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas atėmė iš ieškovės dukros teisę į biologinį jos tėvą. Mano, kad teismas prieš valią iš principo įpareigojo A. L. ateityje remti atsakovą senatvėje, nes tokia pareiga jai išlieka, atmetus jo priešieškinį.
3. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Pažymi, kad tik sužinojęs apie teisme pradėtą bylą dėl išlaikymo ieškovės dukrai, sužinojo, kad jis nėra A. L. tėvas. Mano, kad tik nuo šio momento reikia skaičiuoti ieškinio senatį. Akcentuoja, kad A. L. buvo pas jo motiną apie metus laiko tik todėl, kad A. Č. nesakė ir jo motinai, jog jis nėra mergaitės tėvas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. Č., prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą nepakeistą.
Atsiliepime nurodė, kad 2011 m. balandžio 27 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir jo naikinti nėra jokio pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas A. L. ir jo atstovas advokatas Š. V. palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atsižvelgiant į būtinybę apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, įstatyme nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis – pagal CK 3.152 straipsnį kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienerius metus. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai besikreipiantis į teismą asmuo sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, t. y. nuo sužinojimo apie įrašą dienos, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantas apie duomenis vaiko gimimo įraše, kuriame tėvu nurodomas atsakovas, sužinojo nuo įrašo padarymo dienos. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl ieškinio senaties termino pradžios, aktuali antra aplinkybė – kada apeliantui paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą abejoti jo tėvyste. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas A. L. praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nustatė, kad dar negimus A. L., atsakovas žinojo, jog ji nėra jo vaikas pagal kilmę, jis pats prieš keturiolika metų prisiėmė pareigą būti mergaitės tėvu, ją augino ir ja rūpinosi, mergaitė neturi ir nežino kito tėvo, be to ir šiandien laiko atsakovą savo tėvu ir jai nežinoma, kad yra kitaip. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nekelia klausimo dėl netinkamo teisės normų aiškinimo ar taikymo, bet ginčija teismo nustatytą faktinę aplinkybę – laiko momentą, kada atsakovas sužinojo aplinkybes, leidžiančias abejoti jo tėvyste. Tai yra fakto klausimas, kuris turi būti sprendžiamas vertinant šalių pateiktus įrodymus (CPK 178, 185 straipsniai).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,, Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“). Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo apeliantas paaiškino, kad žinojo, jog yra ne biologinis vaiko tėvas mergaitei gimus, savo pavardę suteikė savo valia, augino du metus ir vienerius metus mergaitė augo pas jo motiną. Nurodė, kad kol ieškinys nebuvo pareikštas teisme neturėjo pagrindo ginčyti tėvystę. Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įvertinus per keturiolika metų susiformavusius vaiko ir tėvo santykius, vaiko amžių, atsakovo elgesį, konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas šiuo atveju neatitiktų vaiko interesų, teigiamai išsprendus tėvystės nuginčijimo reikalavimą A. L. kiltų grėsmė likti be tėvo, nes nustatytos faktinės bylos aplinkybės rodo, kad vaiko teisės žinoti savo tėvą įgyvendinimas nėra galimas. Dėl to atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrindė savo teiginių, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties taikymo, tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija, remdamasi tuo kas išdėstyta, atmeta atsakovo A. L. apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, turėjo 4,25 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo A. L. valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,25 Lt (keturi Lt 25 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.