- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- 2S-1652-605/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00169-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Galina Blaževič, Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria nutarta panaikinti 2010-03-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-293-780/2010 ir priimti naują nutartį – pareiškėjos D. G. prašymą atmesti, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-407-743/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. G. pateikė teismui prašymą leisti jai priklausančią V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) turto dalį priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Nurodo, kad 2009-12-30 mirė pareiškėjos tėvas V. M., kuris nebuvo sudaręs testamento, todėl ji paveldi jo turtą pagal įstatymą. Kadangi pareiškėja neturi tikslesnių duomenų apie tėvo turtą ir skolas, todėl prašo leisti priimti palikimą pagal turto apyrašą, nes įstatymas nedraudžia keisti įpėdinio valios priimant palikimą, kai nėra pasibaigęs įstatymo nustatytas trijų mėnesių laikotarpis palikimui priimti.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi (2 t., b.l. 62) nutarė panaikinti 2010-03-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-293-780/2010 ir priimti naują nutartį – pareiškėjos D. G. prašymą atmesti.
Nutartyje nurodyta, kad gimimo, santuokos ir mirties liudijimai (t. 1, b. l. 5,7,8) patvirtina, kad pareiškėja yra 2009 m. gruodžio 30 d. mirusio V. M. dukra. CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato tris būdus palikimui priimti: 1) faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įpėdinis turi teisę savo nuožiūra rinktis palikimo priėmimo būdą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Iš liudijimo (t. 1, b. l. 6) matyti, kad 2010 m. sausio 5 d. pareiškėja priėmė palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų būdų, nes padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimo būdą. Įvertinęs tai, kad pareiškėja vienu iš CK 5.50 str. 2 d. numatytų būdų yra priėmusi palikimą, teismas prašymą priimti palikimą pagal apyrašą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja atskiruoju skundu (2 t., b.l. 66-71) prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėja V. M. apie turto apyrašo sudarymą žinojo nuo pat pradžių, galėjo pasinaudoti ir naudojosi kvalifikuoto teisininko pagalba, taip pat objektyvių priežasčių, kurios nulėmė termino praleidimą, nenurodė, todėl abstraktus motyvavimas dėl tariamai neįgyvendintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų nėra ir negali būti laikoma svarbia priežastimi, kas sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Apeliantė D. G. turėjo teisę kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą pagal turto apyrašą. Kaip matyti iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties, apeliantė nenutylėjo nuo teismo aplinkybės, kad kreipėsi į Lazdijų rajono 2 notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Apeliantei negali būti uždraudžiama priimti palikimą pagal turto apyrašą. Priėmus palikimą pagal turto apyrašą, visi įpėdiniai, taigi ir pareiškėja V. M., ir suinteresuotas asmuo A. M., paaiškėjus palikėjo skoloms, atsakytų tik paveldėtu, o ne visu turimu turtu. Pareiškėja V. M. neturi CPK 365 str. 1 d. numatytos teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, t.y. neturėjo ir neturi būti įtraukta į bylą, kadangi priimta nutartis neįtakoja ir nepažeidžia jos teisių, o taip pat nepažeidžia ir suinteresuoto asmens A. M. teisių. Suinteresuotas asmuo A. M. nebuvo įtrauktas į bylą nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo ir praleisto termino atnaujinimo, t.y. priimant Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-331-743/2011, todėl tai yra imperatyvių įstatymo normų pažeidimas, dėl ko privalo būti panaikinta ir skundžiama nutartis. Teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, kurios faktinės aplinkybės iš esmės neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, dėl ko minėtoje nutartyje suformuluotas taisykles taikyti nagrinėjamoje byloje negalima. Teismo nurodytoje civilinėje byloje ginčas kilęs dėl įpėdinių skaičiaus, paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo, dėl paveldėjimo atstovavimo teise, dėl termino pratęsimo palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai sprendžiami taikant 1964 m. Civilinį kodeksą, kuriame iš viso nebuvo numatyta teisė priimti palikimą pagal turto apyrašą. Apeliantė kreipėsi leidimo į teismą priimti palikimą pagal turto apyrašą, siekdama sužinoti visą palikimą sudarantį turtą, įskaitant ir esamas skolas. Iki kreipimosi į teismą dienos notarė turto, taigi ir skolų, apeliantei nebuvo nurodžiusi. Įpėdinio išreikšta valia priimti palikimą laikoma vienašaliu sandoriu. Konkrečiu atveju apeliantė, išreiškusi valią priimti palikimą, jo neatsisakė, kas yra neleidžiama (CK 5.60 str. 4 d.), tačiau trijų mėnesių laikotarpyje kreipėsi į teismą gauti leidimą palikimui priimti pagal turto apyrašą, t.y. apeliantė išreiškė norą tik pakeisti savo vienašalio sandorio įvykdymo tvarką - pakeitė tik palikimo priėmimo būdą. Įvertinant vienašalio (įstatymo analogija su testamento keitimu) sandorio prigimtį, vėlesnis apeliantės vienašalis sandoris turi pirmumą prieš ankstesnįjį, todėl pirmosios instancijos teismas neteisėtai atsisakė išduoti apeliantei leidimą priimti palikimą pagal turto apyrašą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. M. (2 t., b.l. 77-79) nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Šiuo atveju D. G. parašo paliudijimas pareiškime vertinamas kaip veiksmas, liudijantis faktinį palikimo priėmimą. Apeliantė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pareikšdama be pagrindo prašymą teismui, būdama jau priėmusi palikimą. Procesas šioje byloje buvo pradėtas neteisėtai, be pagrindo priimant pareiškimą, kurį reikėjo atsisakyti priimti. V. M., esant procesiniam pažeidimui, tai yra Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010-03-25 nutartyje nurodžius, kad ši nutartis neskundžiama, buvo suklaidinta pasirenkant savo teisių gynimo būdą. Pastaroji įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Po 2010 m. kovo 25 d. teismo nutarties pavesti antstoliui sudaryti turto apyrašą, V. M. taip pat nustatyta pareiga priimti palikimą pagal apyrašą, todėl akivaizdu, kad 2010 m. kovo 25 d. nutartimi teismas nusprendė dėl neįtrauktų į procesą asmenų teisių ir pareigų, iš esmės primesdamas D. G. valią ir norą, vienašališkai pakeisdamas pareiškėjos palikimo priėmimo būdą, kurių pasekmės yra skirtingos, jai apie tai net nežinant. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas konstatuoti proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, nes sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Vien faktas, kad pakeistas V. M. pasirinktas palikimo priėmimo būdas, yra pakankamas argumentas tvirtinti, kad ji yra byloje suinteresuotas asmuo, kaip ir kitas įpėdinis A. M., nes teismo procesinis sprendimas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms. Kitas pagrindas atnaujinti procesą yra teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. 2010 m. kovo 25 d. nutartyje klaida yra aiški ir esminė, t.y. ji daro sprendimą neteisėtą. Minėtoje nutartyje, remiantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Iš notarės liudijimo matyti, kad D. G. 2010 m. sausio 5 d. padavė pareiškimą mirusiojo vietos notarui dėl palikimo priėmimo, vadinasi, 2010 m. kovo 23 d., pateikdama prašymą Lazdijų rajono apylinkės teismui dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, jau buvo priėmusi palikimą, šis vienašalis sandoris priimti palikimą pagal pareiškimą nebuvo nuginčytas. Pagal paveldėjimo teisę reglamentuojančias normas priimti palikimą leidžiama vienu kokiu nors įpėdinio pasirinktu būdu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, palikimas priimamas: 1) faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą; 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo; 3) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Įstatyme įtvirtinti šie alternatyviais laikomi palikimo priėmimo būdai nulemia ir skirtingą bei savarankišką palikimo priėmimo minėtais būdais įforminimo tvarką. Palikimo priėmimo faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti faktas nustatomas teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašymas dėl turto apyrašo sudarymo nagrinėjamas taip pat teisme pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas, o įpėdiniui priimant palikimą notarui pateikiamu pareiškimu, paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas Notariato įstatymo nustatyta tvarka. Dviejų palikimo priėmimo būdų sutaptis galima tik tuo atveju, jeigu per įstatymo nustatytą terminą faktiškai valdantis paveldimą turtą asmuo kreipiasi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėja kaip 2009 m. gruodžio 30 d. mirusio V. M. dukra priėmė palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų būdų, nes padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą, kurio pagrindu jai buvo išduotas liudijimas (1 t., b.l. 6). Taigi, pareiškėjai pasinaudojus vienu iš alternatyvių palikimo priėmimo būdų, kitas palikimo priėmimo būdas – šiuo atveju kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo negalimas.
Nors atskirajame skunde išdėstyti motyvai ir dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties nepagrįstumo, jie neanalizuotini, kadangi ši teismo nutartis atnaujinti procesą neskundžiama. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas revizuoja tik Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą.