Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-12-02 · Civilinė byla Nr. e2A-3262-866/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-02
Bylos Nr.
e2A-3262-866/2025
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00034-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
P. Vileišio
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „SATEKA“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-3262-866/2025Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00034-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.19.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. Vileišio g. 18A patalpų savininkų bendrijos „Vileišio 18A“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. Vileišio g. 18A patalpų savininkų bendrijos „Vileišio 18A“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SATEKA“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė P. Vileišio g. 18A pastato patalpų savininkų bendrija „Vileišio 18A“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SATEKA“ 4 027,76 Eur skolą, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-526-918/2024 ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 027,76 Eur skolą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir 1 161,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 381 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-553-883/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 1 153,37 Eur administravimo mokesčio priteisimo, panaikino ir šią bylos dalį bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas vyko dėl 1 153,37 Eur administravimo mokesčio skolos priteisimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti ieškovei P. Vileišio g. 18A pastato patalpų savininkų bendrijai „Vileišio 18A“, iš atsakovės UAB „SATEKA“, 1 153,37 Eur skolą, 6 (šešių) procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 153,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 575,69 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl administravimo mokesčio skolos priteisimo, nustatė, kad Bendrijos pirmininkė, sudarydama susitarimus su UAB „Vilniaus vaizdas“ veikė Bendrijos naudai, UAB „Vilniaus vaizdas“ teikiama paslauga užtikrino privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų laikymąsi, be to, šia paslauga atsakovė naudojosi ir savo privačiose patalpose, todėl atsakovė privalo apmokėti už jai suteiktas paslaugas. Teismas nusprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 1 153,37 Eur administravimo mokesčio skolą.

6. Teismas, pasisakydamas dėl šioje byloje patirtų ieškovės bylinėjimosi išlaidų, nustatė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 027,76 Eur įsiskolinimą. Įvertinęs paliktą nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-526-918/2024 dalį ir šiuo teismo sprendimu tenkinamą reikalavimą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys iš esmės buvo tenkintas visiškai (100 proc.), nes bendra ieškovei iš atsakovės priteista suma sudaro 4 027,76 Eur.

7. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė byloje patyrė iš viso (įvertinus bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme ir du kartus pirmojoje instancijoje) 3 205,83 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės nurodytos sumos už advokatės teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Tačiau teismo vertinimu, ieškovei neturėtų būti atlyginama 54,45 Eur suma už prašymo dėl dalies reikalavimų atsisakymo priteisimą, kadangi ieškovė sumažino prašomą priteisti sumą, pastebėjusi skaičiavimo ydingumą.

8. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad asmuo, kuriam taikytina pareiga apmokėti su bendrąja daline nuosavybes susijusias išlaidas, turi teisę gauti informaciją, susijusią su jam priskirtinomis mokėti išlaidomis, taip leidžiant įvertinti pateikiamų apmokėti išlaidų pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju, nors ieškinys ir tenkinamas visiškai, tačiau ieškovė negebėjo aiškiai ir tiksliai paaiškinti, kaip apskaičiuojami iš atsakovės reikalaujami mokėti mokesčiai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė kiekvieną kartą ir kiekvienam mokesčiui iš esmės nurodydavo skirtingą apmokestinamąjį plotą, tiksliai nepaaiškindama atliekamų skaičiavimų, todėl teismas net du kartus turėjo atsinaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, siekdamas tinkamai įvertinti ieškovės atliktų skaičiavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė turi prisiimti dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes jos susidarė dėl pačios ieškovės veiksmų, nesugebant paaiškinti savo atliekamų skaičiavimų teisingumo. Dėl nurodytos priežasties ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos mažinamos 50 proc. ir ieškovei iš atsakovės priteisėtinas 1 575,69 Eur (( 3 205,83 Eur – 54,45 Eur) x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė (apeliantė) P. Vileišio g. 18A patalpų savininkų bendrija „Vileišio 18A“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei P. Vileišio g. 18A pastato patalpų savininkų bendrijai „Vileišio 18A“ iš atsakovės UAB „SATEKA“ 3 151,38 Eur byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės UAB „SATEKA“ ieškovės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia sekančiais argumentais:

9.1. Apeliantės ieškinys buvo patenkintas 100 proc. atitinkamai vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu pagrindu byloje nustatytas teisinis ir faktinis pagrindas priteisti jai 100 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9.2. Pirmos instancijos teismo sprendimo motyvai apie tai, kad „asmuo, kuriam taikytina pareiga apmokėti su bendrąja daline nuosavybes susijusias išlaidas, turi teisę gauti informaciją, susijusią su jam priskirtinomis mokėti išlaidomis, taip leidžiant įvertinti pateikiamų apmokėti išlaidų pagrįstumą.“, nesudaro pagrindo mažinti apeliantei priteistinų bylinėjimosi išlaidų, juo labiau, teismas nenustatė, kad ši atsakovės teisė būtų buvusi šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pastebėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog apeliantė būtų atsisakiusi pateikti atsakovei informaciją apie jos mokėtinus mokesčius. Teisė žinoti priskaitymus, kuria atsakovė galėjo pasinaudoti ir be bylinėjimosi, bei atsakovės prievolė atsiskaityti su apeliante, negali būti paneigiamos viena kitos sąskaita. Atsakovės įsiskolinimas, šiuo atveju, rodo pačios atsakovės nebendradarbiavimą su apeliante, vienašalį atsisakymą vykdyti prievolę. Atsakovės jau ne vienerius metus besitęsiantis įsiskolinimas pažeidė apeliantės interesus, sukėlė jai nuostolius, o teismas be jokio pagrindo tokį atsakovės veikimo būdą dar ir laikė pagrindu sumažinti iš jos priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Tai leidžia spręsti, jog pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė šalių kaltę dėl proceso.

9.3. Pirmos instancijos teismas sprendime nenurodė, kurią iš procesinių pareigų pažeidė apeliantė, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas reikėtų mažinti taip ženkliai – net 50 proc. Tokį didelį bylinėjimosi išlaidų sumažinimo procentą galima būtų taikyti konstatavus byloje pakankamai grubiai aukščiau nurodytas šalies pareigas pažeidusius apeliantės veiksmus, kurių byloje nenustatyta.

9.4. Nagrinėjama byla buvo sudėtinga, nes apeliantės taikomi mokesčiai iš tikrųjų yra skirstomi skirtingiems savininkams arba tų pastatų savininkams, kurių apeliantė neadministruoja, bet dėl pastatų funkcinių savybių užtikrina jiems atitinkamų paslaugų teikimą. Apeliantės administruojamame pastate dalis koridorių yra privatizuota, taip pat pastatas ginčo laikotarpiu neturėjo savo elektros įvado, dėl ko byloje buvo sprendžiami itin painūs faktinėmis aplinkybėmis klausimai. Bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas tik po vieną kartą ir tai anaiptol nebuvo susiję su atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentais.

9.5. Atsakovė reikalavo byloje pagrįsti kiekvieną jai priskaičiuotą sumą, ginčijo mokesčio išdalinimo koeficientus, apmokestinamuosius plotus, pačių mokesčių pagrįstumą, todėl bylos apimtis buvo didelė. Vis tik pagal tai, jog abiem atvejais bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas itin siauroje apimtyje, rodo, kad apeliantė itin stropiai vykdė įrodinėjimo pareigą ir absoliučią daugumą ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodė iki aukščiau nurodytomis nutartimis byloje įvykusio bylos nagrinėjimo atnaujinimo. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad abiem atvejais dėl paminėtų dviejų klausimų bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas tik teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, kas rodo, kad bylą nagrinėjant iš esmės nei šalys, nei jų atstovai, nei bylas nagrinėjantys teismai net nepastebėjo, kad šie du klausimai liko nepaaiškinti. Tai taip pat patvirtina, kad apeliantė negali būti kaltinama procesiniu nesąžiningumu dėl tokios procesinės padėties.

9.6. Šiaulių apygardos teismui grąžinus bylos dalį dėl UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naujam nagrinėjimui ir pirmos instancijos teismui pasiūlius abiem šalims pateikti į bylą papildomus paaiškinimus, susijusius su UAB „Vilniaus vaizdas“ administravimo mokesčio apskaičiavimu, papildomus paaiškinimus nurodytu klausimu pateikė tik apeliantė. Atsakovė papildomų paaiškinimų į bylą neteikė.

9.7. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje teismo sprendimo dalyje netyrė ir nevertino, kaip byloje kito bylinėjimosi išlaidų sandara dėl to, kad bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas du kartus – kas ir kokias bylinėjimosi išlaidas dėl to patyrė, ar dėl tokių procesinių veiksmų byloje padidėjo bylinėjimosi išlaidos ir kokia apimtimi. Pažymėtina, kad 1575,69 Eur dydžio apeliantės bylinėjimosi išlaidos, kurios liko nepriteistos, susidarė anaiptol ne dėl šių paminėtų bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, o dėl to, kad atsakovei ginčijant apeliantės ieškinio reikalavimus, ji stropiai juos įrodinėjo ir galiausiai už savo darbą teismo liko nubausta.

9.8. Ginčas nagrinėjamoje byloje vyko dėl 4 027,76 Eur skolos priteisimo. Kaip konstatavo teismas, bylinėjimosi išlaidos, kurias patyrė apeliantė, sudaro 3 205,83 Eur. Taigi bylinėjimosi išlaidų suma kone prilygsta skolos sumai, o apeliantė yra ne pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris nevykdo jokios ekonominės veiklos, o yra įsteigtas įgyvendinti savininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra. Tai reiškia, kad teismui neteisingai aiškinant ir taikant CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas kiti pastato savininkai turės prisiimti net 50 proc. dalį byloje nepriteistų bylinėjimosi išlaidų nuostolį ir šias išlaidas apmokėti negaunant jų kompensavimo, nors ieškinys buvo patenkintas 100 proc.

9.9. Pareiškimu dėl šioje byloje priteisto įsiskolinimo priteisimo apeliantė į teismą kreipėsi 2023 m. sausio 6 d., Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. sausio 9 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo ir po dviejų kartų bylos nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka pirmos ir apeliacinės instancijos teisme, teismai patvirtino, kad apeliantės reikalavimai atsakovei yra teisėti ir pagrįsti, juos patenkino. Tai rodo, kad apeliantė nuo pat pradžių siekė skolą prisiteisti kuo mažesnėmis sąnaudomis, elgėsi sąžiningai, o bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai tik dėl nesąžiningo pačios atsakovės elgesio, kompromiso neieškojimo ir nesiekimo ginčą išspręsti kuo mažesnėmis laiko ir finansinėmis sąnaudomis. Galiausiai visgi atsakovė dar ir neneša atsakomybės už savo sukeltus nuostolius bylinėjantis eilę metų.

9.10. Apeliantei nepriteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro net 39,12 proc. Apeliantės patenkintų reikalavimų dalį (1575,69 Eur dydžio nepriteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro 39,12 proc. nuo teismo priteistos visos skolos sumos, sudarančios 4027,76 Eur). Tokia bylos baigtis iš esmės paneigia šios bylos prasmę ir patenkinto reikalavimo dalį, jį iš esmės sumažinant ir taip paneigiant pačios apeliantės, kurios reikalavimai buvo pagrįsti, teises ir teisėtus interesus, kurių teismas neapgynė visa apimtimi.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

10.1. Faktinės bylos aplinkybės ir bylos eiga rodo, kad ieškovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai, įrodymus į bylą teikė selektyviai ir ne iš karto pasirengimo nagrinėti bylą metu, o dalimis per ilgą laikotarpį jau bylos nagrinėjimo metu, nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu ir t.t.

10.2. Atsakovė dar iki ieškinio pareiškimo 2023 m. vasario 23 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu, kad ši pateiktų skolos detalizaciją, tačiau ieškovė pateikė tik tą pačią mokėjimų priskaitymo lentelę be jokios detalizacijos ir pagrindžiančių dokumentų.

10.3. Ieškovė su 2023 m. vasario 24 d. ieškiniu pateikė tik tą pačią priskaitymų ir mokėjimų lentelę. Daugiau jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą ieškovė neteikė. Atsakovės pateikiamas susirašinėjimas su bendrija, bendrijos pirmininke patvirtina, kad ieškovė (bendrija) tinkamai neteikė sąskaitas pagrindžiančių duomenų ir informacijos.

10.4. Atsakovė UAB „SATEKA“ bandė aiškintis su Bendrija dėl sąskaitų ir skaičiavimų pagrįstumo, bet jokių racionalių paaiškinimų negavo, nesant išrašytų sąskaitų-faktūrų pagrįstumo įrodymų, nesutiko jų apmokėti ir laikė jas nepagrįstomis ir neteisėtomis.

Šalies argumentai

10.5. 2023 m. spalio 27 d. ieškovė susipažinusi su atsakovės argumentais pateikė ieškinio atsisakymą dalyje dėl 482,88 Eur skolos priteisimo, kuris teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartimi buvo priimtas. Iš esmės ieškovė atsisakė reikalavimo dėl to, kad ši suma buvo apskaičiuota visiškai nepagrįstai ir tai paaiškėjo ieškovei pateikiant papildomus įrodymus į bylą. 2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdyje ieškovė negalėjo atsakyti į teismo ir šalių klausimus ir paaiškinti prašomų priteisti sumų pagrindimo. Ieškovei buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus patikslinimus ir dėl to posėdis buvo atidėtas.

10.6. 2023 m. gruodžio 8 d. ieškovė pateikė papildomus įrodymus – plotų lenteles, kitų įrodymų neteikė. 2024 m. sausio 4 d. teismo posėdyje ieškovė vėl negalėjo atsakyti į teismo ir šalių klausimus ir paaiškinti prašomų priteisti sumų pagrindimo. Dėl to ieškovės prašymu ir vėl buvo sudaryta galimybė teikti papildomus rašytinius įrodymus.

10.7. 2024 m. sausio 5 d. ieškovė pateikė papildomus įrodymus pagrindžiančius ieškovės skaičiavimus 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi teismas nusprendė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir nusprendė nustatyti ieškovei P. Vileišio g. 18A pastato patalpų savininkų bendrijai „Vileišio 18A“ 10 dienų terminą pateikti detalius skaičiavimus, kokios konkrečios patalpos sudaro ieškovės nurodomą pastato P. Vileišio g. 18A plotą, nuo kurio skaičiuojami mokesčiai bendraturčiams.

Žemesnės instancijos teismas

10.8. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-553-883/2024 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 1 153,37 Eur administravimo mokesčio priteisimo ir šią bylos dalį bei bylinėjimosi išlaidų atlyginio klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad trūksta dalies ieškiniu prašomų priteisti sumų pagrindimo.

10.9. Ieškovė sąmoningai neteikė visų duomenų apie skolos detalizaciją dar iki ieškinio pateikimo. Net su ieškiniu, žinant, kad yra ginčas, ieškovė neteikė jokių pagrindžiančių įrodymų (tik deklaratyvią mokėjimų priskaitymų lentelę). Ieškovė taip pat bylos nagrinėjimo metu įrodymus teikė selektyviai ir pavėluotai. Dėl nesavalaikio įrodymų pateikimo buvo atidėti 2 teismo posėdžiai ir dar 2 kartus atnaujintas nagrinėjimas iš esmės.

10.10. Byloje 2023 m. lapkričio 8 d., 2024 m. sausio 4 d. teismo posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio. Bylos nagrinėjimas 2024 m. balandžio 30 d., 2025 m. gegužės 13 d. nutartimis buvo atnaujintas taip pat dėl to, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų ir netinkamai vykdė savo įrodinėjimo pareigą. Šiaulių apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėjęs bylą 2024 m. lapkričio 5 d. nutartimi taip pat ją grąžino nagrinėti dėl to, kad ieškovė nebuvo tinkamai pagrindusi ieškinio reikalavimo.

10.11. Apeliantė deklaruoja, kad tariamai byla buvo labai sudėtinga, tačiau visas bylos sudėtingumas iš esmės pasireiškė tuo, kad pati ieškovė neteikė duomenų į bylą iš karto, negalėjo paaiškinti kaip apskaičiuoja reikalavimo sumas, negalėjo paaiškinti patalpų plotų skirtumų ir kitų aspektų, kuriuos profesionalas, daugiabučio namo administravimą vykdantis subjektas turėtų žinoti ir gebėti pateikti ir be bylos nagrinėjimo. Mokėtinų sumų apskaičiavimas ir jų pagrindimas yra esminė daugiabučio namo administravimą vykdančio subjekto veikla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).

14. Nuspręsdamas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas nustatė, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovė byloje patyrė iš viso (įvertinus bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme ir du kartus pirmojoje instancijoje) 3 205,83 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškovės nurodytos sumos už advokatės teisines paslaugas neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Tačiau pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovei neturėtų būti atlyginama 54,45 Eur suma už prašymo dėl dalies reikalavimų atsisakymo priteisimą, kadangi ieškovė sumažino prašomą priteisi sumą, pastebėjusi skaičiavimo ydingumą. Teismas konstatavo, kad ieškovė kiekvieną kartą ir kiekvienam mokesčiui iš esmės nurodydavo skirtingą apmokestinamąjį plotą, tiksliai nepaaiškindama atliekamų skaičiavimų, todėl teismas net du kartus turėjo atsinaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, siekdamas tinkamai įvertinti ieškovės atliktų skaičiavimų teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas sprendė, kad ieškovė turi prisiimti dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes jos susidarė dėl pačios ieškovės veiksmų, nesugebant paaiškinti savo atliekamų skaičiavimų teisingumo. Dėl nurodytos priežasties ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos mažinamos 50 proc. ir ieškovei iš atsakovės priteisė 1 575,69 Eur ((3 205,83 Eur – 54,45 Eur) x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

15. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesutinka ieškovė, kurios teigimu, teismas, patenkinęs ieškinį 100 proc. ir spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėjo ieškovei iš atsakovės priteisti 100 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ne 50 proc.

16. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės apibrėžtos CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Pagal šio straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (kai ieškinys tenkinamas iš dalies) taisyklė; straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodytos išlaidų paskirstymo taisyklės taip pat taikomos paduodant apeliacinius ir kasacinius skundus, prašymus dėl proceso atnaujinimo.

17. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

18. CPK 93 straipsnio 4 dalyje išskirti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse. Tai – šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Elgesys laikytinas tinkamu tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas. Šalių pareiga elgtis sąžiningai ir tokio elgesio standartas apibrėžti CPK 42 straipsnio 5 dalyje: šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, turi veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017).

19. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo išlaidų paskirstymo bendrųjų taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal konkrečią faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, taikymo teismas turi laikytis ir bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos, išnagrinėtos pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos už ieškovės suteiktas paslaugas, susijusias su atsakovei priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo procesas užtruko, nes ieškovė, pateikdama ieškinį tinkamai nepagrindė kaip paskaičiavo atsakovės skolą. Nors ieškiniu buvo prašoma priteisti konkrečią sumą, tačiau nei ieškinyje, nei dublike nebuvo tinkamai pagrindžiama prašoma priteisti skola. Pažymėtina, kad būtent ieškovei šioje byloje kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. pateikti aiškius skaičiavimus ir pagrindą, kuriais remiantis buvo skaičiuojama už atsakovei suteiktą paslaugą.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

21.1. 2023 m. lapkričio 8 d. teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl ieškinyje nurodytų sumų paskaičiavimo. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų teismui nėra aišku, kaip buvo atlikti skaičiavimai, koks konkrečiai plotas buvo imamas skaičiavimui. Taip pat nėra aišku, koks buvo šių plotų paskaičiavimo pagrindas. Ieškovės atstovė į atsakovės atstovo ir teismo klausimus dėl ieškinyje prašomo priteisti įsiskolinimo pagrindimo negalėjo atsakyti, todėl paprašė sudaryti sąlygas papildyti bylos medžiagą ir pateikti paaiškinimus. Šio posėdžio metu ieškovei buvo sudaryta galimybė papildyti bylos medžiagą, pateikti patikslinimus ir dėl to posėdis buvo atidėtas 2024 m. sausio 4 d.

21.2. 2023 m. gruodžio 8 d. ieškovė pateikė prašymą dėl papildomų paaiškinimo ir įrodymo prijungimo prie bylos civ. byloje Nr. e2-7497-918/2023, kuriuose pateikė paskaičiavimus ir prašė prijungti prie bylos šiuos papildomus rašytinius paaiškinimus apie apmokestinamuosius plotus, kurie dalinamos atitinkamos išlaidos, apskaičiuojant mokesčio koeficientą, kuris yra dauginamas iš atitinkamų privačių savininko patalpų ploto (pridedama 4697,92 kv. m. apmokestinamojo ploto lentelė).

21.3. 2024 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovė negalėjo atsakyti į teismo ir šalių klausimus ir paaiškinti prašomų priteisti sumų pagrindimo. Dėl šių priežasčių tenkinus ieškovės prašymą jai dar kartą buvo sudaryta galimybė pateikti papildomus rašytinius įrodymus dėl atsakovei paskaičiuotų sumų pagrindo.

21.4. 2024 m. sausio 5 d. ieškovė pateikė papildomus įrodymus pagrindžiančius ieškovės skaičiavimus.

22. Taigi jau esant pateiktiems ieškovėms procesiniams dokumentams (ieškiniui ir dublikui) ir įvykus dviem teismo posėdžiams dar nebuvo pateikti į bylą skaičiavimai ir šiuos skaičiavimus pagrindžiantis pagrindas (bendrijos priimti dokumentai).

23. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjama byla buvo sudėtinga, nes apeliantės taikomi mokesčiai iš tikrųjų yra skirstomi skirtingiems savininkams arba tų pastatų savininkams, kurių apeliantė neadministruoja, bet dėl pastatų funkcinių savybių užtikrina jiems atitinkamų paslaugų teikimą. Apeliantės administruojamame pastate dalis koridorių yra privatizuota, taip pat pastatas ginčo laikotarpiu neturėjo savo elektros įvado, dėl ko byloje buvo sprendžiami itin painūs faktinėmis aplinkybėmis klausimai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

24. Pastebėtina, kad ieškovė nebuvo įpareigoja perskaičiuoti sumas pagal kokius nors teismo nurodymus ar reikalavimus ir pan. Iš ieškovės buvo reikalaujama tik ieškiniu prašomos priteisti sumos pagrindimo. Mokėtinų sumų skaičiavimas ir sąskaitų išrašymas bendrijos nariams yra viena iš ieškovės vykdomų funkcijų. Iš esmės ieškovė jau savo pirminiuose dokumentuose galėjo tinkamai išdėstyti ieškinio pagrindą ir pagrįsti prašomą priteisti sumą, tam, kad atsakovė galėtų pateikti savo poziciją dėl ieškinyje nurodytų skaičiavimų, o teismas įvertinti šalių pozicijas dėl prašomos priteisti skolos ir atitinkamai jos pagrindimo. Ieškovei vengiant tinkamai išdėstyti visas su skola susijusias aplinkybes, negalima vertinti, kad byla buvo sudėtinga, ar buvo painios faktinės aplinkybės.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent dėl ieškovės procesinio elgesio, t. y. jos neteikimo į bylą visų paskaičiavimų ir skolos pagrindimo dokumentų bylos nagrinėjimas užtruko. Taip pat bylą išnagrinėjus pirmąjį kartą Šiaulių apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 2 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 1153,37 Eur administravimo mokesčio priteisimo ir šią bylos dalį bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Iš esmės bylos dalis buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, nes ieškovė nebuvo tinkamai pagrindusi prašomos priteisti 1153,37 Eur administravimo mokesčio sumos. Taigi įvertinus byloje ieškovės pateiktus procesinius dokumentus ir visą bylos eigą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė kiekvieną kartą ir kiekvienam mokesčiui iš esmės nurodydavo skirtingą apmokestinamąjį plotą, tiksliai nepaaiškindama atliekamų skaičiavimų, todėl teismas net du kartus turėjo atsinaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, siekdamas tinkamai įvertinti ieškovės atliktų skaičiavimų teisėtumą ir pagrįstumą.

26. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad abiem atvejais dėl paminėtų dviejų klausimų bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas tik teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį, kas rodo, kad bylą nagrinėjant iš esmės nei šalys, nei jų atstovai, nei bylas nagrinėjantys teismai net nepastebėjo, kad šie du klausimai liko nepaaiškinti. Ieškovės nuomone, ji negali būti kaltinama procesiniu nesąžiningumu dėl tokios procesinės padėties.

27. Kaip matyti, procesai buvo atnaujinti dėl to, kad nepaisant ieškovės pateiktų įrodymų ir pagrindimo dėl skolos paskaičiavimo, teismui pagal nurodytus duomenis nepakako duomenų skaičiavimų patikrinimui ir priimti sprendimą dėl ieškovės pareikšto ieškinio. Sutiktina su ieškove, kad po bylos atnaujinimo ji pateikė teismo reikalaujamus dokumentus, tačiau negalima neatsižvelgti į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos pačios kaltės iš karto jai nepagrindus visų skaičiavimų, o skaičiavimai su rašytiniais paaiškinimais buvo teikiami tik vykdant teismo įpareigojimus pateikti įsiskolinimą pagrindžiančius skaičiavimus. Nurodytos aplinkybės lėmė ieškovės didesnes bylinėjimosi išlaidas, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė turi prisiimti dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

28. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog apeliantė būtų atsisakiusi pateikti atsakovei informaciją apie jos mokėtinus mokesčius. Teisė žinoti priskaitymus, kuria atsakovė galėjo pasinaudoti ir be bylinėjimosi, bei atsakovės prievolė atsiskaityti su apeliante, negali būti paneigiamos viena kitos sąskaita. Priešingai nei nurodo ieškovė, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė ikiteisminėje bylos stadijoje teikė duomenis apie skolą, tačiau nepaaiškino kaip ir kokiu pagrindu skaičiavo skolą bendrijos nariams, todėl bendrijos nariai, turėdami ne visus duomenis, negalėjo patikrinti ir patys perskaičiuoti ieškovės nurodomos skolos. Pastebėtina, kad ir pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad dalį skolos atsakovei buvo paskaičiavusi neteisingai, todėl 2023 m. spalio 27 d. pareiškimu atsisakė dėl 482,88 Eur skolos priteisimo, o teismas, priėmęs ieškovės ieškinio dalies atsisakymą, šią bylos dalį nutraukė. Ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad pirmosios instancijos pagrįstai nusprendė 50 proc. sumažinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje egzistuoja CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimtys nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, todėl pagrįstai nusprendė dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumažinimo. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą skundžiamoje dalyje, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme, todėl jos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės P. Vileišio g. 18A patalpų savininkų bendrijos „Vileišio 18A“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė