Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinio skyriaus (toliau – VDI) atstovams A. B. ir M. G.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž., gimusio 1968-04-02, gyvenančio Pietario g. 11, Vilkaviškyje, dirbančio UAB „Arbovita ir Ko“ direktoriumi, administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „Arbovita ir Ko“ direktorius R. Ž., būdamas atsakingas už būtinąsias darbo sutarties sąlygas, 2017 m. spalio 4 d., medžių pjovimo objekte, esančiame kelio Marijampolė-Kaunas 8,00 km (rekonstruojamos automagistralės Via Baltica 54 kilometre), leido minėtoje įmonėje K. P. dirbti medžių pjovėjo-šakų tvarkytojo darbą, o S. B. – šakų tvarkytojo darbą, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie darbo sutarties sudarymą. Tokiais veiksmais asmuo padarė nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltės nepripažįsta. Nusižengimo užfiksavimo dieną (2017 m. spalio 4 d.) buvo išvykęs į arboristų varžybas Kaune. UAB „Arbovita ir Ko“ darbuotojui R. B. minėta diena buvo laisva, tačiau per klaidą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, jog R. B. dirbo. Su R. B. buvo susitaręs, kad asmuo galės asmeninėms reikmėms pasiimti medieną ir šakas, buvusias objekte, esančiame kelio Marijampolė-Kaunas 54,00 km. R. B. paklausė, ar galėtų pasinaudoti įmonės įrankiais ir drabužiais. Jis sutiko. R. iškėlė prielaidą, kad pasikvies kažką į pagalbą. Jis tam taip pat neprieštaravo. R.s klausė, ar jo pagalbininkai galės naudotis darbo priemonėmis ir drabužiais. Jis leido. Jis nedavė jokių nurodymų, buvo tik sutikimas į Ryčio prašymą. Nei K. P., nei S. B. nepažįsta, nebuvo su jais susitikęs, nekalbėjo, nesitarė dėl darbo, nesitarė dėl atsiskaitymo malkomis. Apie juos sužinojo tik tada, kai paskambino R. ir pasakė, kad VDI atliko patikrinimą. Neišdavė darbo rūbų ir priemonių, tai padarė R. B.. Įmonė registruota Gižų k., R. B. gyvena netoli, todėl pas jį namuose buvo laikomi įmonei priklausantys darbo įrankiai ir drabužiai. Leidimas dirbti įmonės naudai, įmonės veikos teritorijoje galėtų būti traktuojamas tada, kai jis asmeniškai su K. P. ir S. B. būtų taręsis, šiuo atveju – taip nebuvo. Jie dirbo kaip fiziniai asmenys, nes patys sau ruošėsi malkas. Pripažino, kad dėl medžių ir šakų išgabenimo iš įmonės objekto buvo nauda jo vadovaujamai bendrovei, kadangi nereikėjo samdyti transporto priemonių, tokiu būdu buvo sumažinti kaštai. Išvežti sutartį nurodytus 300 medžių įmonei kainuotų apie 600-700 Eur. Būtų neprotinga nelegaliai dirbantiems žmonėms dirbti tokioje vietoje, kurioje per dieną pravažiuoja tūkstančiai automobilių. Bet kada gali patikrinti. Įmonė turi gerą reputaciją, todėl ja rizikuoti leidžiant dirbti nelegalų darbą taip pat būtų neprotinga. Patvirtino, kad fotonuotraukose užfiksuotas objektas (b.l. 9-10) yra tas pats kuriame įmonė dirba pagal paslaugų teikimo sutartį.

VDI atstovas M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2017 m. spalio 4 d. atliktas patikrinimas pagal gautą anoniminį pranešimą. Buvo inspektuojami medžio pjovimo darbai, kurie vyko kelyje Kaunas-Marijampole-Suvalkai 54,00 km, kitu žymėjimu – 8,00 km. Inspektavimo metu buvo nustatyta, jog K. P. ir S. B. galimai nelegaliai dirba UAB „Arbovita ir ko“. Minėtiems asmenims patikrinimo vietoje žodžiu buvo užduodami konkretūs, standartiniai klausimai, skirti nelegalaus darbo požymiams nustatyti (pvz. kada dirba, pas ką dirba, kokioje įmonėje, kas išduoda rūbus, su kuo tarėsi dėl darbo ir t.t.). Vėliau K. P. ir S. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kurie surašomi klausimų-atsakymų pagrindu. Jiems nebuvo duodami nurodymai, ką turi rašyti, taip niekada nėra daroma, nes VDI atstovai neturi tam teisės. VDI atstovai atsakymams nedarė jokios įtakos, nebuvo aplinkybių tikslinimo, menamų klausimų. Kai bendravo su K. P. bei S. B. ir jie teikė paaiškinimus, nesakė, kad dėl darbo tarėsi per Rytį. Iš R. B. paaiškinimas nebuvo paimtas, kadangi asmuo buvo įdarbintas legaliai. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Arbovita ir ko“ direktorius R. Ž., būdamas atsakingu asmeniu, esant susitarimui dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, leido dirbti minėtoje įmonėje K. P. medžio pjovėjo-šakų tvarkytojo darbą, S. B. – šakų tvarkytojo darbą, kai darbuotojai, būdami pavaldūs darbdaviui, jo naudai, atlygintinai atliko darbo funkciją, pakusdami darbdavio nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai. Tuo pagrindu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

VDI atstovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog buvo gautas anoniminis pranešimas, užregistruotas, informacija pateikta jam (skyriaus vedėjui), jis išrašė pavedimą sau ir M. G., kad reikia atlikti patikrinimą. Vykdant inspektavimą, asmenys patys nurodė įmonės vadovo vardą ir pavardę, įmonės pavadinimą. Inspektoriai nežinojo, kokia įmonė dirba anoniminiame pranešime nurodytu adresu, t. y. kelio Kaunas-Marijampolė 8,00 km.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, jog pokalbio telefonu metu UAB „Arbovita ir ko“ direktorius R. Ž. pasakė, jog kitą dieną (t. y. 2017 m. spalio 4 d.) nevyks į darbą, kadangi turi ruoštis arboristų varžyboms. Jis paklausė, ar gali važiuoti tvarkyti malkas ir jas pasiimti sau. Direktorius leido. Sakė, kad pasiims pagalbininkų, kadangi pats neturi vairuotojo pažymėjimo. Paklausė, ar jiems gali duoti darbo drabužius. 4-5 įmonės aprangos būdavo pas jį. R. Ž. neprieštaravo ir dėl darbo drabužių naudojimo. 2017 m. spalio 4 d., ryte, paskambino tėčiui S. B. ir kaimynui K. P., šie sutiko padėti parsivežti malkas. Jam nauda tokia, kad pačiam nereikia pirkti. Susitarė, kad minėti asmenys malkų galės pasiimti ir sau. R. Ž. tai žinojo ir sutiko. Direktorius 2017 m. spalio 4 d. jų nematė, negalėjo susitarti dėl darbo, perduoti darbo rūbų. Su direktoriumi žodžiu buvo susitaręs, kad ta diena jam laisva. VDI inspektoriai klausė, ar visi dirba įmonėje. Asmenys patys rašė paaiškinimus, atsitūpę šalia pareigūnų. Jis negirdėjo ką kalbėjo S. B. ir K. P.. Minėti asmenys galbūt žinojo UAB „Arbovita ir ko“ direktoriaus vardą, nemano, kad žinojo jo pavardę.

Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad R. B. iš vakaro pasiūlė padėti pjauti malkas ir šakas, susitarė, kad malkų galės pasiimti ir sau. Tą daryti leido R. Ž., per R. B., pats su UAB „Arbovita ir ko“ direktoriumi tiesiogiai nekalbėjo. Vardą ir pavardę sužinojo iš Ryčio. Jam pačiam nauda – malkos. Suprato, kad sau ruošia malkas, kaip fizinis asmuo, ne kaip įmonės darbuotojas. Rašytinį paaiškinimą parašė pats. Jį rašydamas atsakinėjo į klausimus, fiksavo mintis ir pagal nurodymus. VDI inspektoriai nurodė kilometrus, kokia įmonė, kokie darbo rūbai ir t.t. Paaiškinime parašė, jog darbo drabužius gavo iš R. Ž., tačiau juos jam davė R. B.. Nerašė, kad davė R., kadangi drabužiai buvo firmos. Kai VDI atstovas paklausė, su kuo tarėsi dėl darbo, išsigandęs parašė, kad su R. Ž..

L. S. B. teismo posėdžio metu parodė, kad iš vakaro paskambino sūnus R. ir paklausė, ar negali padėti sumesti šakas į krūvas. Pasakė, kad duos malkų. Dirbo su specialiais rūbais, kuriuos ryte atvežė sūnus. Sūnus taip pat atsivežė ir darbo priemones. Dėl darbo ir atlyginimo su UAB „Arbovita ir ko“ direktoriumi nesitarė. Žinojo jo vardą, minėjo R., kai rašė paaiškinimą. Pavardės nežino, ją pasakė VDI inspektorius. Ką diktavo VDI darbuotojai, tą ir rašė paaiškinime. Tiek diktavo, tiek atsakinėjo į klausimus. Nelabai suprato, ką rašo, daug negalvojo. Dabar gaunasi, kad neteisingai surašė. Perskaičius jo rašytinį paaiškinimą(b.l. 4), nurodė, jog jame neteisingai užfiksuota, kad tarėsi su R. Ž.. Taip pat neteisingai nurodyta, kad iš vakaro gavo darbo rūbus.

Nelegalaus darbo tyrimo akte nurodyta, jog 2017 m. spalio 4 d., 10.20-11.30 val., atlikto neplaninio patikrinimo metu objekte, esančiame kelio Marijampolė-Kaunas 8,00 km (kitu žymėjimu kelio Marijampolė-Kaunas 54,00 km), kuriame darbus vykdė UAB „Arbovita ir Ko“, dirbo R. B., K. P. ir S. B.. Su minėtais asmenimis teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis bei mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešta VSDFV skyriui apie darbo sutarties sudarymą (b. l. 6–7).

VSDFV užklausos rezultatuose nurodyta, jog UAB „Arbovita ir Ko“ darbuotojai yra R. Ž. ir R. B. (b. l. 8).

Fotolentelėje užfiksuota 2017 m. spalio 4 d., 10.23-10.53 min., medžių pjovimo vietoje, esančioje kelio Marijampolė-Kaunas 8 km, S. B., K. P. esantys su specialia darbine apranga ir apsauginiais šalmais, UAB „Arbovita ir Ko“ priklausančios darbo priemonės (b. l. 9–10).

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas R. B. ir R. Ž. darbo laikas (b. l. 14–15).

Darbo sutartyje parašyta, kad R. B. dirba UAB „Arbovita ir Ko“ arboristu, arboristo asistentu (b. l. 17).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1000 iki 5000 Eur. Ši teisės norma yra blanketinė ir nusiunčia į kitą norminį aktą, kuris nustato nelegalaus darbo sąvoką.

Nusižengimo padarymo metu nelegalaus darbo sąvoką reglamentavo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, jog nelegaliu darbu laikoma fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu (pagal dabar galiojančio ANK 95 straipsnį), o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-132-557/2017, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-172-309/2017 ir kt.).

Kaip minėta, pirmasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – realus asmens darbas. Byloje esantys duomenys (R. Ž., R. B., S. B., K. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, minėtų asmenų rašytiniai paaiškinimai (b. l. 3–5), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2), nelegalaus darbo tyrimo akto (b. l. 6–7), fotolentelės (b. l. 9–10)) neabejotinai įrodo, jog 2017 m. spalio 4 d., medžių pjovimo objekte, esančiame kelio Marijampolė-Kaunas 54,00 km, K. P. pjovė medžius ir tvarkė šakas, o S. B. – tvarkė šakas.

Antrasis elementas – darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai). Vertinant, ar šioje byloje yra analizuojamas nelegalaus darbo požymis, visų pirma, reikia nustatyti, ar buvo UAB „Arbovita ir ko“ direktoriaus R. Ž. ir K. P. bei S. B. susitarimas. R. Ž. teigia, jog jis nesitarė su minėtais asmenimis, R. B. pasikvietė juos, kad padėtų sutvarkyti malkas, kurias R. B. ruošėsi pasiimti sau. Teismas tokį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį vertina kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti administracinės atsakomybės.

Liudytojai R. B., S. B. ir K. P. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad nebuvo susitarimo su R. Ž., R. B. paprašė pagalbos. Minėtą poziciją paneigia byloje esantys S. B. ir K. P. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 3–4), kuriuose užfiksuota, kad dėl darbo jie tarėsi būtent su UAB „Arbovita ir ko“ direktoriumi R. Ž.. Teismas pažymi, kad vadovaujantis nelegalaus darbo bylose formuojama teismų praktika, pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra būtent pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, kadangi nelegaliai dirbę asmenys teisminio nagrinėjimo metu dažnai pakeičia parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012 ir kt.). Be kita ko susitarimas dėl nelegalaus darbo gali būti sudaromas įvairiomis formomis, tame tarpe netiesiogiai, tai yra nurodant sąlygas ir aptariant aplinkybes per kitus asmenis(šiuo atveju R. B.). Taigi šiuo atveju teismas neabejoja, kad pirminiuose paaiškinimuose S. B. ir K. P. teisingai nurodė esmines susitarimo dėl darbo sąlygų ir pobūdžio detales. Tai, kad paaiškinimai pateikti nedarant jokios įtakos atsakant į standartinius klausimus patvirtino institucijos atstovai teismo posėdžio metu. Nėra jokių aplinkybių dėl kurių reiktų abejoti šių asmenų paaiškinimais.

Kaip minėta, antrąjį objektyvųjį nelegalaus darbo elementą (darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius) apibūdina tokie dalykai kaip asmens dirbimas paklūstant darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei dirbimas atlygintinai. Byloje esantys duomenys (R. Ž., R. B., S. B., K. P. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, minėtų asmenų rašytiniai paaiškinimai (b. l. 3–5), fotolentelės (b. l. 9–10)) patvirtina, jog S. B. ir K. P. buvo apsirengę darbo drabužiais, priklausančiais UAB „Arbovita ir ko“, dirbo naudodamiesi įmonei priklausančiais darbo įrankiais. Tai leidžia pagrįstai teigti, jog asmenys dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Byloje esantys minėti įrodymai taip pat patvirtina ir tai, jog S. B. ir K. P. dirbo atlygintinai, gavo ne piniginį atlygį, tačiau atsiskaitymą natūra – malkomis.

Teismas pažymi, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats teismo posėdžio metu nurodė, jog įmonė dėl S. B. ir K. P. atliekamo darbo turėjo gauti naudą. Paaiškino, kad nereikėjo samdyti transporto priemonių, kuriuo išgabentų medžius ir šakas iš įmonės objekto. Tokiu būdu butų sutaupyta apie 600-700 Eur įmonės lėšų.

Trečiasis nelegalaus darbo objektyvusis požymis – nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Iš byloje esančių duomenų (R. Ž., R. B., S. B., K. P. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, minėtų asmenų rašytinių paaiškinimų (b. l. 3–5), VSDFV užklausos rezultatų (b. l. 8), UAB „Arbovita ir ko“ darbo laiko apskaitos žiniaraščių (b. l. 14–16) akivaizdu, jog 2017 m. spalio 4 d. S. B. ir K. P. nebuvo sudarę rašytinės darbo sutarties su UAB „Arbovita ir ko“.

Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyviuosius, tačiau ir subjektyviuosius administracinio nusižengimo požymius, o būtent tai, kad R. Ž., būdamas įmonės direktoriumi ir žinodamas, jog yra atsakingas už tinkamą darbo sutarčių įforminimą, nepasirūpino tinkamo dokumentų sutvarkymu ir neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas. Toks neveikimas, nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė, vadovaujantis teismų praktika, yra pakankamas pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-704/2012 ir kt.)

Taigi, teismas nustatė, jog nusižengimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti byloje esančiais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo. Nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, požymius.

R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, jog nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias įstatymų nuostatas, todėl ANK už šio nusižengimo padarymą numatyta viena iš didžiausių baudų. R. Ž. leido dirbti nelegalų darbą dviems asmenims, nėra nustatyta, kad nelegalus darbas truko ilgesnį laiką. Anksčiau asmuo nėra baustas. Nors ir nenustatyta R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, R. Ž. asmenybę ir turtinę padėtį(pastovias pajamas gaunantis bendrovės direktorius ir savininkas) siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, R. Ž. skirtina mažesnė, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. Ž. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 17072695608. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.