- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- 2-1210-541/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23240-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- G. D.
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Insurance Company“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui antstoliui Dainiui Šidlauskui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 62,00 Eur turtinei žalai atlyginti, 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 1-4):
1.1. Ieškovas yra nuteistas ir atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Į pataisos namų administruojamą sąskaitą ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2016 m. birželio 23 d. gavo 78,00 Eur piniginių lėšų. Šias lėšas antstolis nurašė pilnai, atlikdamas procesinius veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0178/07/00443;
1.2. Antstolis nuskaitė lėšas neteisėtai, kadangi:
1.2.1. neturėjo teisės pasisavinti iki sąskaitos arešto sąskaitoje buvusios ieškovui priklausančios pinigų sumos, kuri neviršija 1 MMA;
1.2.2. vėliau iš į areštuotą sąskaitą gaunamų pajamų galėjo nuskaičiuoti ne daugiau, kaip 20 proc., nes ieškovo periodiškai gaunamos pajamos neviršija 1 MMA;
1.3. Ieškovo turtinę žalą sudaro 62,00 Eur, t. y. atėmus 20 proc. nuo į sąskaitą gautų pajamų, kurių mastas 78,00 Eur, kadangi šios pajamos neviršija 1 MMA (CPK 736 straipsnis);
1.4. Ieškovo neturtinę žalą sąlygojo tai, jog antstoliui pilnai areštavus ieškovo sąskaitą 1 metus ir 6 mėnesius, ieškovas negalėjo ir negali įsigyti būtiniausių reikmenų, taip pažeidžiant jo konstitucinę teisę į orumą, teisę skųsti institucijų sprendimus, teisę į šeimos gyvenimo gerbimą pagal Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnį. Be to, ieškovui negalint įsigyti tabako gaminių, jis yra priverstas kentėti nikotino stygiaus organizme sukeltą abstinenciją, taigi, yra kankinamas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 3 straipsnio prasme. Dėl tokių antstolio neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nervinę įtampą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pasireiškė padidėjusi fobija aplinkai, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo gyvenimo kokybė, buvo pažemintas ieškovo orumas. Taip pat ieškovas patyrė žalą sveikatai, kadangi yra visiškai be dantų ir dėl antstolio užblokuotos sąskaitos negalėjo jų įsistatyti, o negalėjimas sukramtyti maisto sąlygojo ieškovui skrandžio skausmus, perėjusius į gastritą. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 10 000,00 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas antstolis Dainius Šidlauskas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 33-35):
2.1. Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, t. y. antstolis privalo šias lėšas areštuoti. Tokios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, jos priklauso skolininkui asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas;
2.2. Ieškovas netinkamai aiškina CPK 668 straipsnio normą, kurioje nustatyta, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vieno MMA. Nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, kuris nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalies normos reguliavimo sritį, t. y. ieškovo teisės gauti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų nėra pažeidžiamos;
2.3. Taigi, ieškovas neįrodė antstolio veiksmų neteisėtumo bei visų kitų deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, t. y. žalos, priežastinio ryšio, kaltės;
2.4. Ieškovas taip pat nepateikė jokių realių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos padarymo faktą, o vien paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka. Ieškovas atliko eilę procesinių veiksmų, todėl jo teisę apskųsti valstybės įstaigų pareigūnų ar teismų sprendimus nebuvo apribota, akivaizdu, jog už 62,00 Eur sumą, kurią sudaro ieškovo reikalaujama atlyginti turtinė žala, neįmanoma įsidėti naujų dantų bei įsigyti visų ieškovo nurodomų pirkinių, taigi, ieškinyje nurodyti teiginiai apie neva ieškovui padarytą neturtinę žalą yra tik deklaratyvūs. Be to, piniginių lėšų areštas yra susijęs su tam tikrais nepatogumais, tačiau pagrindas neturtinei žalai atsirasti būtų tik tokie atvejai, kai tai peržengia įprastus išniekojimo veiksmus, šiuo atveju tokių aplinkybių nėra.
3. Trečiasis asmuo AAS „BTA Insurance Company“, atstovaujamas AAS „BTA Insurance Company“ filialo Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Savo poziciją iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 43-46):
3.1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo asmeninėje sąskaitoje buvo ar yra piniginių lėšų, iš kurių išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį nėra galimas;
3.2. Ieškovas, kuriam nėra jokių išimčių paskirstant įrodinėjimo naštą, neįrodė antstolio civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, todėl negali atsirasti jokių prievolių nei antstoliui, nei jo draudikui;
3.3. Nei CK, nei Antstolių įstatyme nėra numatytas atvejis, kad dėl savo veiksmų vykdymo procese antstolis privalo atlyginti dar ir neturtinę žalą. Ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės dėl 62,00 Eur išieškojimo neturi priežastinio ryšio su ieškovo įvardintais išgyvenimais ir kitais nepatogumais, kuriuos neišvengiamai sukelia laisvės apribojimas, o ne antstolio veiksmai vykdymo procese. Be to, pagal Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 10.1. punktą neturtinė žala yra nedraudžiamasis įvykis, todėl draudikas už ją neatsako ir nukentėjusiam asmeniui prašomos neturtinės žalos dėl neteisėtų antstolio veiksmų neatlygina.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti pilnai, papildomai nurodė, jog antstolio nurašyti pinigai nėra jo darbo pajamos, juos siuntė artimieji, todėl antstolis atliko neteisėtus veiksmus. Šie pinigai ieškovui gyvybiškai būtini, nes jis negali įsistatyti dantų ir normaliai maitintis, dėl ko susigadino sveikatą, kilo skrandžio problemos, perėjusios į gastritą. Taip pat dėl antstolio veiksmų negalėjo socialiai bendrauti, prarado šeimą. Pažymėjo, jog tokiais klausimais yra suformuota teismų praktika ir teigė, jog atskaičiavo 20 proc. nuo antstolio nuskaičiuotos sumos. Neturtinės žalos dydį grindžia tuo, jog padaryta žala ieškovo sveikatai bei galimybėms bendrauti su šeima (b. l. 72-73).
Atsiliepimas
5. Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, jog palaiko antstolio poziciją, ir tvirtino, jog nėra jokių neteisėtų antstolio veiksmų, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Byloje pateikti ieškovo medicininiai dokumentai nepatvirtina neturtinės žalos atsiradimo bei jos dydžio (b. l. 72-73).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
II. Ginčo esmė
6. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovui galimai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas įrodinėja, jog antstolis neturėjo teisės nuskaityti lėšų, esančių jo sąskaitoje, administruojamoje Alytaus pataisos namuose, kurios neviršija 1 MMA. Atsakovas laikosi pozicijos, jog nėra jokių atsakovo neteisėtų veiksmų, kadangi jis nepažeidė jokių CPK reikalavimu vykdydamas išieškojimą, taigi, nėra ir visų civilinės atsakomybės sąlygų, o neturtinė ieškovo žala taip pat nėra pagrįsta ir įrodyta. Taigi, šio ginčo nagrinėjimo objektą sudaro aplinkybės dėl atsakovo - antstolio Dainiaus Šidlausko - civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246-6.250 straipsniai).
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
7. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas 2015 m. sausio 9 d. nuskaitė iš ieškovo G. D. sąskaitos, administruojamos Alytaus pataisos namų, 78,18 Eur sumą (b. l. 5). Antstolis yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso) pagrindu (b. l. 36, 47). Byloje taip pat pateikti ieškovo G. D. asmens sveikatos istorijos išrašai už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. kovo 20 d. (b. l. 66-69) bei vykdomosios bylos Nr. 0178/07/00443, Nr. 0178/07/01630, Nr. 0178/07/02711 ir Nr. 0178/07/03111 (b. l. 71).
8. Nagrinėjamu atveju atsakomybės subjektas yra antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010).
Dėl turtinės žalos atlyginimo
9. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Ieškovo pareiga įrodyti, ar atsiradusi žala turi priežastinį ryšį su žalą padariusio asmens veiksmais.
10. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pareikštą reikalavimą atlyginti antstolio veiksmais padarytą turtinę, taip pat ir neturtinę žalą kildina iš antstolio atlikto veiksmo, nuskaitant 78,00 Eur lėšas, esančias ieškovo sąskaitoje, administruojamoje Alytaus pataisos namų.
11. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Pagal antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
12. Byloje nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo 1999 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarimą Nr. 169/12 dėl 202,73 Eur (700,00 Lt) skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0178/07/00443), 2003 m. birželio 25 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 84043 dėl 2,90 Eur (10,00 Lt) skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0178/07/01630), 2003 m. spalio 13 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 98449/03 dėl 2,90 Eur (10,00 Lt) skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0178/07/02711) ir 2004 m. sausio 19 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimą Nr. 111749/04 dėl 2,90 Eur (10,00 Lt) skolos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0178/07/03111) iš skolininko G. D. išieškotojo Valstybės naudai. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus antstolis nustatė skolininko buvimo vietą (Alytaus pataisos namai) (vykdomoji byla Nr. 0178/07/00443; v. b. l. 46), 2010 m. gruodžio 3 d. priėmė patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, reikalaudamas išskaičiuoti iš viso 1 257,70 Lt sumą, nurodydamas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų bei davimų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (vykdomoji byla Nr. 0178/07/00443, v. b. l. 47), bei 2014 m. gegužės 26 d. priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Reg. Nr. S1-183657, nurodydamas, jog areštuoja iš viso 394,67 Eur sumą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, bei nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykdomoji byla Nr. 0178/07/00443, v. b. l. 55). Byloje taip pat nustatyta, jog 2015 m. sausio 16 d. patvarkymu antstolis nuskaitė nuo skolininko sąskaitos 78,18 Eur sumą (vykdomoji byla Nr. 0178/07/00443, v. b. l. 56-57).
13. Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte nustatyta, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Taigi, antstolis turi pareigą areštuoti skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, todėl nėra pagrindo pripažinti antstolio procesinių veiksmų, nukreipiant išieškojimą į skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, neteisėtais.
14. Ieškinyje ieškovas teigia, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas). CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, tai iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA, išskaitoma ne daugiau kaip 50 procentų. CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 736 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Iš bylos duomenų matyti, jog antstolis vykdo daugiau nei vieną vykdomąją bylą ieškovo atžvilgiu, t. y. išieško pagal kelis vykdomuosius dokumentus (vykdomosios bylos Nr. 0178/07/00443, Nr. 0178/07/01630, Nr. 0178/07/02711 ir Nr. 0178/07/03111).
15. CPK 668 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, minėto turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI). Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal SVI 93.6. punktą, išieškojimas negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Pažymėtina, jog kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kuria remiasi ieškovas, išaiškino, jog CPK 668 straipsnio nuostatos aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog ginčo nurašyti pinigai nėra jo darbo pajamos, tai artimųjų siųsti pinigai (b. l. 72-73), ką taip pat patvirtina byloje ieškovo pateiktas išrašas iš jo sąskaitos (b. l. 5), taigi, šios ieškovui artimųjų pervedamos lėšos nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Be to, ieškovas nėra pateikęs įrodymų, jog jo asmeniniai poreikiai, kuriems skiriamos jam priklausančios lėšos, yra būtini (CPK 178 straipsnis).
16. Remiantis CPK 739 straipsniu, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos.
17. Siekiant išsiaiškinti, ar į lėšas, esančias ieškovo sąskaitoje, gali būti nukreiptas išieškojimas, būtina nustatyti tokių lėšų kilmę. Iš bylos medžiagos matyti, jog antstolis Dainius Šidlauskas nukreipė išieškojimą į ieškovui priklausančias lėšas, esančias Alytaus pataisos namų sąskaitoje. Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, ir į kurią antstolis nukreipė išieškojimą, esančios ieškovui priklausančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Pats ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, yra įneštos jo artimųjų. CPK 739 straipsnio prasme tokios lėšos nelaikytinos sumomis, iš kurių negali būti išieškoma, kadangi jos nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Teismų praktikoje vieningai laikomasi pozicijos, jog CPK 739 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sumų, iš kurių negali būti atliekami išieškojimai, ir tuo atveju, kai nuteistajam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą sąrašą (pavyzdžiui, darbo užmokestis, artimųjų ar draugų įneštos lėšos), išieškojimą galima atlikti ir tokie antstolio veiksmai nelaikytini neteisėtais (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2559-392/2016; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1287-653/2016; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2274-345/2015 ir kt.).
18. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas prieina prie išvados, jog antstolis, vykdydamas vykdomąsias bylas Nr. 0178/07/00443, Nr. 0178/07/01630, Nr. 0178/07/02711 ir Nr. 0178/07/03111 ir atlikdamas jose išieškojimą iš ieškovui priklausančios sąskaitos, esančios įkalinimo vietos įstaigoje, neveikė ultra vires, nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių išieškojimą, sprendimų vykdymą, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), t. y. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko jam galėtų kilti civilinė atsakomybė atlyginti turtinę, taip pat ir neturtinė žalą ieškovui, t. y. ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų ir kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (CPK 178 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
19. Neturtinės žalos atlyginimas yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju teismas byloje jau konstatavo, jog ieškovas neįrodė, jog egzistuoja visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos atsakovo prievolei atsirasti. Be to, ieškovas, teigdamas, jog jam žala pasireiškė nervine įtampa, dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija ir kt., nepateikė jokių įrodymų, jog faktiškai patyrė neturtinę žalą. Ieškovo nurodomos aplinkybės dėl šeimos praradimo bei sveikatos sužalojimo (skrandžio problemų), teismo vertinimu, nėra susijusios priežastiniu ryšiu su antstolio atliktu pareiškėjo lėšų nuskaitymu. Nėra aišku, ar antstoliui nenuskaičius ginčo sumos, ieškovas jas būtų skyręs būtent dantų tvarkymui, be to, akivaizdu, jog tokios sumos (62,00 Eur) visiškai nepakaktų, kaip nurodo ieškovas, susidėti dantis, bei, kartu, įsigyti tabako ir kitų gaminių. Aplinkybės, jog ieškovas pateikė teismui ieškinį bei teikė eilę kitų procesinių dokumentų byloje, paneigia jo teiginius, jog dėl antstolio nuskaitytos sumos jam buvo užkirstas kelias teisminei gynybai ar kad antstolio veiksmai galėjo turėti įtakos ieškovo socialiniams ryšiams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo žalingi įpročiai (rūkymas) negali būti traktuojami kaip būtinasis poreikis ir kad dėl to antstolis padarė žalą ieškovo sveikatai.
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė būtinų sąlygų atsakovo prievolei atlyginti žalą kilti ir nėra pagrindo pripažinti ieškovo reikalavimų priteisti jam turtinę bei neturtinę žalą pagrįstais, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Įvertinus tai, kad atsakovas bei trečiasis asmuo nepateikė į bylą duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo spręsti šių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo.
23. Valstybė patyrė 17,35 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atmetus ieškinį, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 17,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsniu, 293-294, 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Valstybės naudai iš ieškovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 17,35 Eur (septyniolika eurų 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.