Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-06-15 · Civilinė byla Nr. 2-1709-752/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-15
Bylos Nr.
2-1709-752/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17908-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Ieškovas
V. A.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
L. J.
Advokatai
Juzefa Brinevičienė
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1709-752/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17908-2014-2;Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.2; 76.4; 78.2.1; 116.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 15 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei V. A., jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Simonai Dervinskaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui L. J. dėl tėvystės ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kurioje išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:

1. Nustatyti, kad atsakovas L. J. yra L. A., gim. (duomenys neskelbtini), M. A., gim. (duomenys neskelbtini), V. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. A., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas;

2. Priteisti iš atsakovo vaikų L. A., M. A., V. A. ir K. A. išlaikymui po 72,40 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

3. Lėšų tvarkytoją uzufrukto teise paskirti V. A.;

4. Nustatyti vaikų L. A., M. A., V. A. ir K. A. gyvenamąją vietą su jų motina V. A.;

5. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5).

Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu gyveno kartu nuo 2009 metų iki 2014 kovo mėnesio. Jiems gimė keturi vaikai – (duomenys neskelbtini) L. A., (duomenys neskelbtini) M. A., (duomenys neskelbtini) V. A., (duomenys neskelbtini) K. A.. Ieškovė siūlė atsakovui įregistruoti tėvystę, tačiau jis nesutiko, nors vaikus pripažino kaip savo. Visi keturi vaikai įregistruoti ieškovės pavarde. Negalėdama kitu būdu apginti teisėtus vaikų interesus - žinoti savo kilmę iš tėvo, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti L. J. tėvystę dukroms L., M., V. ir sūnui K. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodė, kad viena auklėja ir rūpinasi vaikais. Atsakovas nuo 2014-03-01, kai pradėjo gyventi atskirai, visiškai neteikia vaikams išlaikymo, t.y. geranoriškai nevykdo tėvo pareigos išlaikyti savo vaikus. Šiuo metu ieškovė nedirba, augina keturis vaikus, yra sūnaus K. priežiūros atostogose. Jos turtinė padėtis yra labai sunki. Ieškovės pajamos yra – 300,25 Eur socialinė pašalpa ir 101,65 Eur išmoka vaikams. Su vaikais gyvena Kauno moterų nakvynės namuose. Yra įtraukta į eilę socialiniam būstui gauti. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK3.155 str. l d., 3.156 str.). Atsakovas dirba bei gauna netekto darbingumo pensiją, jo pajamos kai gyveno kartu buvo apie 434,43 Eur. Nežiūrint, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, ši aplinkybė neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaikus. Prašo priteisti vaikų išlaikymui po 72,40 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo nereikalauja.

Dėl vaikų, gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė nurodė, kad vaikai nuo pat gimimo gyvena su ja. Ieškovė jais rūpinasi, pagal galimybes teikia išlaikymą. Mano, kad būtent motina geriausiai gali pasirūpinti tiek fiziniu, tiek dvasiniu vaikų vystymusi. Dėl šios priežasties vaikų L., M., V.ir K. A. gyvenamoji vieta, nustatytina su jų motina V. A. (b.l. 3-5).

Teismo posėdyje ieškovė ir ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas smurtavo, vydavo iš buto, todėl po 7 metų bendro gyvenimo ieškovė su vaikais išėjo iš atsakovo namų. Kol gyveno kartu, atsakovas vaikams išlaikymą teikė, pirkdavo maistą. Išlaikymo įsiskolinimo nėra. Tačiau pradėjus gyventi atskirai, atsakovas išlaikymo vaikams neteikia. Apie tai, kad atsakovas turi neįgalimą ji žinojo, nes jis gaudavo neįgalumo išmoką. Tačiau pati kažkokių atsakovo sveikatos sutrikimų nepastebėjo, nes jis nuo jos slėpė savo sveikatos būklę. Jis dirbo, gaudavo darbo užmokestį ir neįgalumo išmoką. Šiuo metu ieškovė gyvena socialiniame būste, nedirba, yra vaiko auginimo atostogose. Už vaikų darželį nemoka, taip pat gauna paramą maistu ir drabužiais, todėl prašo iš atsakovo priteisti nedideles išlaikymo sumas, kurių pridėjus ir pačios ieškovės teikiamą išlaikymą, vaikams pakaks.

Institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog V. A. šeima Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio. V. A. šeima nuo 2007 iki 2009 m. buvo įrašytą į Kauno miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl vaikų nepriežiūros. Šeimai buvo teikiamos socialinės paslaugos, dirbamas socialinis darbas. 2009 m. kovo 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1194 šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos pagerėjus situacijai šeimoje. 2011-09-22 įsakymu Nr. A-3279 V. A. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, vaikų nepriežiūros. 2014 m. kovo 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-286 šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos pagerėjus situacijai šeimoje, tačiau ir toliau yra teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. Nuo šio laikotarpio pranešimų apie tai, kad V. A. netinkamai rūpintųsi savo vaikais, pažeistų vaikų teises Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS nėra gavęs. Pagrindinės problemos šeimoje yra sunki materialinė padėtis, gyvenamosios vietos neturėjimas, taip pat šalims gyvenant kartu buvo disfunkciniai V. A. ir sugyventinio L. J. tarpusavio santykiai. 2014 m. kovo mėnesį dėl L. J. smurto V. A. atžvilgiu, moteris kartu su nepilnamečiais vaikais išsikraustė iš L. J. gyvenamosios vietos. Tarpininkaujant Kauno miesto socialinių paslaugų centrui, V. A. su vaikais nuo 2014-04-30 laikinai apgyvendinta Kauno moterų nakvynės namuose. Šiuo metu ieškovės šeimai yra teikiamos bendrosios socialinės paslaugos. Ieškovės nepilnamečiai vaikai: L., M., V. ir K. A. dėl savo amžiaus nuomonės išreikšti negali, tačiau ikimokyklinio amžiaus vaikams labiau reikalinga motinos globa. Nepilnamečiai šalių vaikai visuomet gyveno ir gyvena su savo motina V. A.. Vertinant tai, kad ieškovės ryšys su vaikais yra tvirtas, patikimas, emociškai saugus, Kauno miesto VTAS nuomone, nepilnamečių vaikų: M. A., L. A., V. A., K. A. gyvenamąją vietą butų tikslinga nustatyti su ieškove V. A..

Dėl tėvystės nustatymo nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (LR CK 3.161 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo kiekvienam vaikui suma po 72,40 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės atitinka vaikų interesus. Atlikus ekspertizę ir nustačius tėvystę nepilnamečių L., M., V., K. A. atžvilgiu, iš biologinio vaikų tėvo yra priteistinas išlaikymas, kuris atitiktų nepilnamečių vaikų interesus ir leistų patenkinti jų būtinuosius poreikius (b.l. 23-25).

Kauno miesto VTAS atstovė teismo posėdyje pateiktą išvadą palaikė, nurodė, kad ieškinys tenkintinas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1995 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. 1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Ypač tai aktualu tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienas iš jų yra nežinomi. CK 3.146 straipsnis numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, nes jis patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad atsakovas L. J. yra jos vaikų K. A., V. A., M. A., ir L. A. (b.l. 7-10) tėvas. Atsakovas parengiamojo posėdžio metu prašė skirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti. Teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, 2014-12-11 nutartimi paskyrė DNR ekspertizę (b. l. 42-43), kurios išvados patvirtina, kad atsakovas L. J. yra K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99 proc. tikimybe (b. l. 54-55).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad DNR ekspertizė, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, patvirtina atsakovo tėvystę, ieškovės ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas L. J. yra K. A., V. A., M. A., ir L. A., biologinis tėvas (CK 3.146 str. 1 d., 3.147 str., CPK 178, 189, 197, 185 str.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo K. A., V. A., M. A. ir L. A. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, laikytina, kad tokiam ieškovės prašymui neprieštaravo ir ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra.

Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro aktų nustatyta, kad ieškovės šeimai 2014 metais buvo teikiamos socialinės paslaugos, ieškovės santykiai su atsakovu buvo disfunkciniai, jis smurtavo, ieškovė išsikėlė, pagrindine šeimos problema įvardintas gyvenamosios vietos neturėjimas, moteris nuo 2014-04-30 gyveno Kauno kartų namuose, informacijos apie vaikų nepriežiūrą negauta. S. A. mokosi Kauno Bernardo Braždžionio pagrindinėje mokykloje, L. A. ir M. A. lanko Kauno lopšelį – darželį „Linelis“, K. A. auginamas namuose. Įstaigų specialistų nuomone ieškovė vaikais rūpinasi tinkamai, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 26-33). Nuo 2015-02-09 ieškovė su vaikais gyvena savivaldybės nuomojamame būste, 2 kambarių su patogumais bute (b.l. 88-94).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamąją vietą, įvertino ieškovės, jos atstovės bei VTAS atstovės paaiškinimus, rašytinius įrodymus apie tai, kad ieškovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą, vaikų nepriežiūros faktų nenustatyta, vaikais rūpinamasi tinkamai, atsižvelgė į tai, kad vaikai visą laiką gyvena su motina, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, todėl nepilnamečių K. A., V. A., M. A., ir L. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. A., nes tai atitinka vaikų interesus (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

CK 3.137 str. 3 d. numato, kad vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo vaiko gimimo dienos. Teismui nustačius tėvystę, atsakovui atsiranda pareiga išlaikyti savo vaikus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaikų L. A., M. A., V. A. ir K. A. išlaikymui po 72,40 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė pateikė vaikų poreikių išklotinę, kurioje nurodyta, kad jų poreikiams per mėnesį reikia 400 Eur. Poreikius sudaro 200 Eur maistui, 50 Eur aprangai ir avalynei, 10 Eur vaistams, 15 Eur higienos prekėms, 30 Eur sauskelnėms, 15 Eur ugdymui, 72 Eur būsto išlaikymo išlaidos, 23 Eur kelionės išlaidoms (b.l. 87).

Nuo 2015-02-09 ieškovė su vaikais gyvena savivaldybės nuomojamame būste, 2 kambarių su patogumais bute, mokamas nuomos mokestis 54,27 Eur, taip pat komunaliniai mokesčiai, kurių mokėjimą pagrindžia ieškovės pateiktos sąskaitos (b.l. 88-94, 97-105).

Teismo vertinimu ieškovės nurodyti vaikų poreikiai yra realūs. Vertintina, kad ieškovė geriau nei kas kitas žino vaikų poreikius, nes kartu su jais gyvena ir nuolat rūpinasi vaikais.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.).

Iš byloje esančios VSDFV pažymos nustatyta, kad ieškovė su darbo santykiais susijusių pajamų negauna (b. l. 12). Kauno miesto savivaldybės administracijos pažymų patvirtina, kad ieškovė gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikui, laikotarpiu 2013-07 – 2014-06 taip pat gavo vienkartinę išmoką vaikui ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, ieškovės pajamos mėnesiui laikotarpiu nuo 2014-01 iki 2014-12 buvo 411,06 Eur (b. l. 13,95). Ieškovė nurodė, kad dabartinės jos pajamos yra 456 Eur, tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus pažyma (b.l. 96). Ieškovė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose (darbovietė UAB (duomenys neskelbtini)).

Atsakovas L. J. yra iš dalies darbingas, jam nustatytas 35 proc. darbingumas (b. l. 71,126,128), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažymoje dėl rekomendacijos darbui nurodyta, kad atsakovas nedarbingas, tačiau jis nuo 2008-10-16 dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 78), jo gaunamos mėnesio pajamos 2015 m. 150 Eur (b. l. 79). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas taip pat gauna neįgalumo išmoką. Kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga rodo ir tai, kad jam buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. Pats atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, neteikė duomenų apie savo turtinę padėti. Todėl teismas vertina, kad atsakovas turi galimybę ir pareigą teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikams. Atsakovui privalu vykdyti bent vieną iš tėvų pareigų – teikti išlaikymą savo vaikams. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų – tiek ieškovės, tiek atsakovo - valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis. Be to teismų praktikoje vertinama, kad didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymui ir tėvas ar motina, teikiantis tik išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.

Atsižvelgiant į CK 3.192 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose, vaiko poreikiai nustatytini atsižvelgiant į fiziologinius poreikius, materialines sąlygas vaikui fiziškai ir socialiai vystytis, tobulinti įgimtus ir įgytus sugebėjimus. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 ir kiti str.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2011) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu 300 Eurų), tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šiuo atveju ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma bei jos dalis išlaikyme sudaro 144,80 Eur vienam vaikui. Ieškovė nurodė, kad tokios išlaikymo sumos kiekvienam vaikui užteks, ji gauna paramą maistu, drabužiais, be to jai nereikia mokėti už vaikų lankomą darželį.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į ieškovės reikalavimą, Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, manytina, kad atsakovas pajėgus teikti savo vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistina vaikų L. A., M. A., V. A. ir K. A. išlaikymui po 72,40 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-09-25) iki jų pilnametystės (CK 3.196 str.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirtina tvarkyti įstatyminė nepilnamečių motina V. A. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 4,78 Eur, 104 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą, 82 Eur žyminis mokestis už tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymą, viso 190,78 Eur. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 243,18 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą bei 608,18 Eur DNR ekspertizės išlaidų (CPK 79 str., 85 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 399 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti nepilnamečių L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 72,40 Eur (septyniasdešimt du eurus 40 euro centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-09-25 iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę nepilnamečių L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovę motiną V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 190,78 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 79 euro centus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Priteisti iš atsakovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 243,18 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 18 euro centus) už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir 608,18 Eur (šešis šimtus aštuonis eurus 18 euro centų) DNR ekspertizės išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti tėvystę dienos išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, kad ši įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Agurkienė