Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, 2-145-772/2014

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-05-12
Bylos Nr.: 2-145-772/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-70-3-04299-2013-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jonas Stubrys
Ieškovas: Ž. P.
Atsakovas: J. K.
Trečiasis asmuo: AB SEB bankas, AB SEB

Kategorijos

21.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-145-772/2014Teisminio proceso Nr. 3-70-3-04299-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 21.6.; 41.; 116.1.; 129.2.; 129.19.2. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 12 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

dalyvaujant ieškovui Ž. P. ir jo atstovei advokatei D. Balčiūnienei, atsakovės J. K. atstovui adv. V. Zulonui, neatvykus atsakovei antstolei V. Š. ir trečiojo asmens AB SEB bankas atstovui, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovams: J. K. ir antstolei V. Š. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo AB SEB banaks.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad antstolės V. Š. kontoroje buvo vykdomas išieškojimas pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2-4709-394/2012 ir Nr. 2-4676-394/2012 dėl negrąžintos paskolos, palūkanų, delspinigių išieškotojo AB SEB banko naudai iš išieškotojui įkeisto ieškovo Ž. P. turto, tame tarpe ir sklypų 7,6300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 17,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (vykdomųjų bylų Nr. 0071/12/02450 ir Nr. 0071/12/02451). Atlikus Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę (ekspertizę atliko UAB „Inreal“ ekspertas A. L., akto Nr. 12/12-183S, 2012 m. gruodžio 21 d.), 7,6300 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 28 000,00 Lt, o 17,2900 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 60 000,00 Lt.

2013 m. kovo 8 d. antstolės V. Š. patvarkymu buvo paskelbtos elektroniniu būdu vykstančios areštuoto ieškovo Ž. P. turto pirmosios varžytynės, kurių pradžios data - 2013 m. balandžio 10 d. 10.00 val., pabaigos data - 2013 m. balandžio 17 d. 15.00 val. 7,6300 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina nurodyta 22 400,00 Lt, o 17,2900 ha sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo kaina nurodyta 48 000,00 Lt.

2013 m. balandžio 17 d. 11.00 val. ieškovas antstolei V. Š. pateikė rašytinį prašymą parduoti 7 sklypus jo pasirinktam pirkėjui UAB „Petro medis“, tame tarpe 7,6300 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 28 000,00 Lt, o 17,2900 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 75 000,00 Lt. Antstolė V. Š. prašymą priėmė ir patikino, kad tokiu atveju varžytines atšauks. Suprasdamas, kad varžytynės bus atšauktos, ieškovas Ž. P. išvyko iš antstolės kontoros, tačiau apie 14 val. jam tapo žinoma, kad varžytynės vyksta toliau. Ieškovas pabandė prisijungti prie elektroninių varžytynių per banką AB Swedbank, bet nepavyko, nors nuorodą įmokai gavo, paskambinus į banką jam buvo paaiškinta, kad tai ne banko, o elektroninių varžytynių sistemos klaida. Tuomet ieškovas nedelsiant nuvyko pas antstolę V. Š., informavo apie buvusią elektroninių varžytynių sistemos klaidą, dėl ko nebuvo galima prisijungti prie varžytynių, bei pasiteiravo, kodėl nebuvo atsižvelgta į jo pasiūlyto pirkėjo prašymą ir neatšauktos varžytynės. Antstolė V. Š. ieškovą patikino, kad prašymas dėl skolininko turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui UAB „Petro medis“ galioja, jis bus patenkintas ir pakvietė atvykti į kontorą rytojaus dieną. 2013 m. balandžio 18 d. antstolė V. Š. ieškovą patikino, kad viskas yra gerai, nurodė padaryti 295 000 Lt pavedimą į antstolio sąskaitą už perkamus sklypus, ką UAB „Petro medis“ tą pačią dieną padarė, pavedimo kopiją pristatė į antstolės kontorą. Tuo metu jokių abejonių, kad sklypai, už kuriuos ieškovo pasiūlytas pirkėjas, suderinus su antstole V. Š., sumokėjo pinigus į antstolės sąskaitą, galėtų būti perleisti kitiems pirkėjams nebuvo.

Nepaisant nurodytų aplinkybių, ieškovui tapo žinoma, kad sklypai, už kuriuos jo pasirinktas pirkėjas sumokėjo pinigus į antstolės sąskaitą, buvo parduoti varžytynėse kitiems pirkėjams. 7,6300 ha sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 26 520,00 Lt, o 17,2900 ha sklypas, unikalus Nr. 5452- 0003-0113, už 74 000,00 Lt parduotas atsakovei J. K.. 2013 m. gegužės 16 d. gavęs vykdomųjų bylų dokumentų kopijas, ieškovas sužinojo, kad antstolė V. Š. dėl šių sklypų pardavimo 2013 m. balandžio 26 d. surašė du Turto pardavimo iš varžytinių aktus Nr. 71- 2450/2012, kuriuos pirkėja J. K. pasirašė 2013 m. gegužės 14 d. 11.33 val. ir 11.35 val.

Nurodytos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad antstolė V. Š. netinkamai organizavo varžytynes, suteikė klaidinančią informaciją ieškovui Ž. P. ir jo pasirinktam pirkėjui, pinigus už varžytynėse parduodamus sklypus gavo ir iš varžytynių pirkėjų, ir iš skolininko pasiūlyto pirkėjo UAB „Petro medis“, būdama informuota apie elektroninių varžytynių sistemos sutrikimus, sutrukdžiusius pirkėjui UAB „Petro medis“ atstovui prisijungti prie elektroninių varžytynių, jų neatšaukė ir svarbiausiais pažeidimas - ieškovui Ž. P. priklausančius sklypus pardavė už mažą kainą, neatitinkančią realios rinkos vertės.

Turto pardavimo iš varžytinių aktas yra vienas iš nuosavybės įgijimo būdų. Šis dokumentas yra sandoris, kuris gali būti nuginčijamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 602 str. pagrindais. Vienas iš šių pagrindų, numatytas CPK 602 str. 6 p. - jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 str. 4 d., 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka. Sprendžiant turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimą, CPK 602 str. 6 p. dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 str. 4 d., 718 str. ir 722 str. 1 d. nuostatomis, bet ir atsižvelgiant į CPK 681 str. nustatytą areštuojamo turto įkainojimo procedūrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-7-90/2009). Ieškovas savo reikalavimus grindžia būtent tuo, jog turtas J. K. buvo parduotas už kainą, mažesnę nei ji turėjo būti nustatyta CPK 681 str. nustatyta tvarka.

Vykdant varžytynes, būtina užtikrinti tokį skolininkui priklausančio turto pardavimą, kuris būtų optimalus tiek skolininko, tiek išieškotojo atžvilgiu. Antstolis, atlikdamas savo pareigą, privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, įvertindamas parduodamą turtą, jis turi elgtis taip, kaip įprastinėmis aplinkybėmis turėtų elgtis protingas ir apdairus asmuo. CPK 681 str. nėra imperatyviai nustatyta, kokiais įrodymais remdamasis antstolis nustato turto rinkos kainą. Nors antstolė V. Š. ginčo sklypų vertės nustatymui paskyrė ekspertizę, tačiau ir eksperto nustatytos kainos yra mažesnės, nei realios šių sklypų rinkos kainos - sklypuose yra brandus miškas, galimas kirtimas. Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Iš ieškovo ir jo pasirinkto pirkėjo antstolei V. Š. pateiktų prašymų buvo akivaizdu, kad sklypus galima parduoti už didesnę kainą t. y. jų rinkos vertė didesnė, nei nurodyta turto vertinimo ekspertizės akte, o tuo labiau, už skelbiant varžytynes nurodytą pirminę pardavimo kainą (80 %) ir pirkėjos J. K. pasiūlytą.

CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Šiuo atveju, nebuvo apginti nei išieškotojo, nei skolininko - ieškovo interesai, nes turtą pardavus už mažą kainą išieškotojas neteko galimybės gauti didesnę sumą ieškovo skolai padengti, o ieškovas neteko brangaus turto, kurį pardavus buvo galima padengti didesnę jo skolos dalį. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma antstolio pareiga. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-211/2007, Nr. 3K-3-604/2008, Nr. 3K-3-430/2010 ir kt.). Neteisingas turto įkainojimas ir turto iš varžytynių pardavimas už mažesnę nei vidutinė rinkos kaina yra pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Todėl ieškovas prašė teismo pripažinti negaliojančiais 2013 m. balandžio 26 d. Turto pardavimo iš varžytinių J. K. aktus Nr. 71-2450/2012.

Pripažinus Turto pardavimo iš varžytynių aktus negaliojančiais, atsiranda sandorio negaliojimo padarinys - restitucija (CK 1.80 str. 2 d., CPK 602 str. 2 d.). Vadovaujantis bendrąja CK 6.146 str. įtvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natūra. Atsižvelgiant į ginčo sklypų pardavimo aplinkybes, ieškovas prašė taikyti restituciją ir grąžinti jo nuosavybėn turtą - 7,6300 ha sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 17,2900 ha sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei J. K. iš antstolės V. Š. sąskaitos išmokėti už sklypus sumokėtus pinigus - 100 520,00 Lt.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 str., 1.80 str. 2 d., CK 6.146 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 str., 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p., 602 str. 6 p. ieškovas teismo prašė:

1. Pripažinti negaliojančiais antstolės V. Š. 2013 m. balandžio 26 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktus Nr. 71-2450/2012, pagal kuriuos J. K. parduoti sklypai: 7,6300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 17,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)

2. Taikyti restituciją ir grąžinti ieškovo Ž. P. nuosavybėn sklypus: 7,6300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 17,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovei J. K. grąžinti jos antstolei V. Š. už sklypus sumokėtus pinigus - 100 520,00 Lt.

3. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iš varžytinių parduotų ir atsakovės J. K. vardu įregistruotų sklypų: 7,6300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 17,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant atsakovei J. K. šiuos sklypus parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti, nuomoti, ar kitaip perleisti nuosavybės teises kitiems asmenims, vykdyti juose ūkinę veiklą.

4. Išreikalauti iš antstolės V. Š. vykdomąsias bylas Nr. 0071/12/02450 ir Nr. 0071/12/02451.

5. Priteisti iš atsakovų visas ieškovo Ž. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais ir šiais įrodymais.

Liudytojas T. A. duodamas parodymus parodė, kad dirba UAB ,,Petro medis“ vadybininku, prisiminė, jog bendrovė 2013-04-15 antstolei V. Š. pateikė prašymą, kad perka skolininko Ž. P. išvaržomus žemės sklypus. Antstolė žadėjo, kad viską sutvarkys, o 2013-04-17 buvo atvykęs pas antstolę, kad patikslinti varžytinių duomenis. Tačiau bendrovės buhalterė jį informavo, jog varžytinės neatšauktos, tada Ž. P. skambino antstolei. Parodė, jog antstolė nenurodė sąskaitos į kurią reikia pervesti pinigus, nors pinigus bendrovė jau turėjo 2013-04-15, kuriuos buvo gavusi iš Kredito unijos. Nurodė, kad bendrovės buhalterė R. A. bandė prisijungti prie el. varžytinių tačiau jai nepavyko, tačiau apie tai antstolei nepranešė.

Liudytojas S. V. duodamas parodymus parodė, kad yra teisininkas, seniai pažįsta ieškovą, parodė, jog pernai metais jam skambino Ž. P. ir papasakojo, jog yra paėmęs paskolą, nori, kad antstolė atšauktų varžytines. Tuomet jie kartu nuvyko pas antstolę ir užėję į kontorą rado antstolę. Antstolė jiems sakiusi, jog el. varžytinės dar yra naujovė, bet žadėjo viską sutvarkyti. Kitą dieną iš Ž. P. sužinojo, kad jis turi pinigų, tačiau jam nepavyko prisijungti prie el. varžytinių, tačiau antstolė žadėjo viską sutvarkyti. Bet po mėnesio sužinojo iš ieškovo, kad antstolė jį apgavo dėl to, kad neatšaukė el. varžytinių.

Liudytoja R. A. parodė, kad dirba UAB ,,Petro medis“ buhaltere, teigė, jog ji bendrovės vardu kaip pirkėjas norėjo sumokėti pradinę įmoką už el. varžytinėse parduodamus skolininko Ž. P. žemės sklypus, tačiau negalėjo to padaryti nes strigo programa. Taip pat laukė kada bus atšauktos el. varžytinės. Kuomet suprato, kad el. varžytinės nebus atšauktos siekė parduodamus sklypus įsigyti kaip skolininko pasiūlytas pirkėjas. Po to bendradarbiai skambino antstolei, kuri sakė, kad viskas bus gerai. Parodė, kad iš kredito unijos ,,Žemdirbio gerovė“ gavo paskolą ir 2013-04-18 sumokėjo už parduodamus sklypus.

Šalies argumentai

Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai. Teigė, jog ieškovas grindžia savo reikalavimus vykdymo proceso metu padarytais pažeidimai ir nustatyta mažesnė turto pardavimo kaina. Nurodė, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuoti apie vykdymo proceso eigą, t.y. jam nebuvo suteikta pakankamai informacijos apie internetu vykdomas varžytines. Ieškovas apie turto pardavimo iš varžytinių faktą sužinojo po varžytynių. Ieškovo atstovės manymu, turto vertė buvo nustatyta neteisingai, be to, ieškovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti elektroninėse varžytinėse. Patvirtino, kad ieškovas žinojo apie skolą, tačiau buvo tartasi su kreditoriumi ir antstolę, kad turtas bus parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Nurodė, kad kiti dalyviai tose pačiose varžytinėse įsigiję skolininkui priklausančius žemės sklypus sutiko su jo prašymu ir atsisakė nusipirktų žemės sklypų ieškovo naudai. Nurodė, kad ieškovo netenkina eksperto atliktas jo turto įvertinimas, nes varžytinėse ieškovas negalėjo dalyvauti, tikėdamasis, jog varžytinės bus atšauktos. Todėl prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti ir pripažinti negaliojančiais 2013-04-26 turto pardavimo iš varžytinių aktus bei taikyti restituciją grąžinant turtą natūra ieškovui, o atsakovei J. K. priteisti iš antstolės 100 520,00 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovė antstolė V. Š. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad jos kontoroje yra vykdomi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-24 išduoti vykdomieji dokumentai Nr. 2-4709-394/2012 ir Nr. 2-4676-394/2012 dėl priverstinio Ž. P. priklausančio ir hipotekos kreditoriui AB SEB bankui įkeisto turto pardavimo iš varžytynių. Nutartyse yra nurodyta, kokį skolininkui priklausantį turtą reikia parduoti iš viešųjų varžytynių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę“. LR CPK 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą“. Siekiant tinkamai įvertinti Ž. P. priklausantį ir AB SEB bankui įkeistą turtą, taip pat siekiant išvengti galimų ginčų ateityje, 2012-11-23 priimtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo rinkos vertei nustatyti. Šio patvarkymo kopijos išsiųstos tiek hipotekos kreditoriui, tiek skolininkui. 2012-12-21 atlikta ekspertizė, surašytas nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktas Nr. 12/12-183S. Vadovaujantis šioje ekspertizėje nustatytomis kainomis, 2013-01-08 surašyti turto arešto aktai, turtas turto arešto aktuose buvo įkainotas būtent tokiomis kainomis, kokios buvo nustatytos ekspertizės akte. 2013-01-08 turto arešto aktai, 2012-11- 23 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo rinkos vertei nustatyti įteikti 2013-01-17 skolininko Ž. P. atstovui advokatui S. A. (tarp skolininko Ž. P. ir advokato S. A. 2013-01-16 sudaryta teisinių paslaugų sutartis Nr. 13, pagal kurią skolininkas Ž. P. paveda advokatui S. A. atstovauti Ž. P. vykdomosiose bylose Nr. 0071/12/02450, 0071/12/02451).

Žemesnės instancijos teismas

Turto arešto akte žemės sklypas 7,6300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 28 000 Lt, o žemės sklypas 17,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 60 000 Lt (būtent tokiomis kainomis, kurios buvo nurodytos ekspertizės akte). Pradinė pirmųjų varžytynių kaina buvo atitinkamai 22 400 Lt ir 48 000

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

LR CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kuria gavo turto arešto aktą“. Kadangi skolininko atstovui advokatui S. A. turto arešto aktai buvo įteikti 2013-01-17, tai prieštaravimai dėl turto įkainojimo turėjo būti pareikšti per 3 darbo dienos, nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Prieštaravimai dėl įkainojimo pareikšti nebuvo, LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka antstolio veiksmai apskųsti nebuvo. Nei skolininkas, nei skolininko atstovas nuo turto arešto aktų gavimo dienos nei karto nepareiškė nei žodžiu, nei raštu, kad nesutinka su turto arešto aktuose nustatyta nekilnojamojo turto objektų verte.

2013-03-08 priimtas patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo Nr. 0071/12/02450 ir Nr. 0071/12/02451, kuriuo paskelbtos varžytynės keturiolikai žemės sklypų. Šis patvarkymas Ž. P. įteiktas 2013-03-21, kuomet Ž. P. atvyko į kontorą ir pasiūlė žemės sklypo, esančio Piktuižių k., Šiaulių r., pirkėją G. G.. Ž. P. buvo padaryta 2013-03-08 patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo kopija ir visų skelbimų kopijos. Pasirašyti, kad gavo dokumentus, Ž. P. atsisakė. 2013-03-25 patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo ir varžytynių skelbimo kopijos išsiųstos skolininko Ž. P. atstovui advokatui S. A. (įteikta 2013-03-29). Kadangi skolininkas turėjo savo atstovą advokatą S. A., kuris nusimano vykdymo procese, taip pat skolininkui buvo įteikta 2013-03-08 patvarkymo dėl varžytynių paskelbimo ir skelbimų kopijos. Patvarkymo 2 punkte aiškiai nurodyta „Informuoti, kad vadovaujantis LR CPK 704 straipsniu skolininkas turi teisę iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (LR CPK 704 straipsnio 2 dalis: „Jeigu iki varžytynių pradžios i antstolio depozitine sąskaita sumokama ne mažesnė pinigu suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos“). Patvarkyme visa informacija skolininkui Ž. P. suteikta tinkamai, t. y. nurodyti terminai, iki kada jis turi įmokėti pinigų sumas, kad turtas būtų parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui, ir varžytynių procedūra atšaukta.

2013-04-17 varžytynės įvyko. Žemės sklypas 7,6300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) parduotas už 26 520 Lt, o žemės sklypas 17,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas už 74 000 Lt. 2013-04-26 surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktai.

Dėl areštuoto turto įkainojimo antstolė nurodė, kad pagal LR CPK 700 straipsnį turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma. Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Šiuo procesiniu veiksmu nuosavybės teisių apsauga užtikrinama turto pardavimą varžytynėse vykdant pagal šiam nustatytus įstatymo reikalavimus.

LR CPK 681 straipsnis reglamentuoja areštuoto turto įkainojimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo - antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina - tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.

Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos antstolė V. Š., siekdama, kad nekilnojamasis turtas būtų įkainotas tinkamai, paskyrė Ž. P. nuosavybės teise priklausančio ir išieškotojui įkeisto turto ekspertizę. Su ekspertizės rezultatais buvo supažindintas tiek skolininkas, tiek išieškotojas. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė atlikta nebuvo, nes to neprašė nei išieškotojas, nei skolininkas, be to antstolei nekilo abejonių, kad ekspertizė gali būti netiksli (ekspertizė atlikta nepriklausomai). Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir savo iniciatyva skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką reikia tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Šiuo atveju skolininkas Ž. P. nepateikė jokių įrodymų, kurie keltų abejonių dėl ekspertizės būdu nustatytos turto vertės. Iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo nebuvo pateikti dokumentai, kurie įrodo, kad parduoto turto kaina ženkliai skiriasi nuo turto įvertinimo pagal atliktą ekspertizę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 konstatuota, kad „ekspertizės aktas, kuriame ekspertas nėra išdėstęs savo išvados dėl turto rinkos vertės, o yra išdėstęs išvadą dėl kokios nors kitos to turto vertės, pavyzdžiui, turto rinkos vertės priverstinai parduoti, turi būti vertinamas kaip keliantis abejonių ir juo remtis, nustatant areštuoto turto rinkos vertę, pagal įstatymą reikšmingą to turto pardavimui iš varžytynių, negalima“. Ekspertizėje dėl Ž. P. priklausančio turto ekspertas aiškiai suformulavo ir išdėstė savo išvadą dėl turto rinkos vertės, todėl šia ekspertize nesiremti nebuvo priežasčių.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindų antstolė teigė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 suformuota praktika dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

Šioje nutartyje nustatyta, kad: „Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti LR CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ normose. Tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su LR CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių - ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais. LR CPK 725 straipsnyje įtvirtintas išankstinės varžytynių akto teisminės kontrolės institutas, kuriuo sudarytos teisinės garantijos šalinti pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, pasiekti didesnį vykdymo proceso operatyvumą, turto pardavimo iš varžytynių efektyvumą, ekonomiškumą ir stabilumą, eliminuoti arba minimalizuoti varžytynių būdu sudaromų sandorių rizikingumą. Valstybė priverstinio turto pardavimo LR CPK nustatyta tvarka procesą yra teisės aktais įgaliojusi vykdyti antstolius (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. IX- 876 redakcija) 2 straipsnio 1 dalis). Jiems teisės aktais nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai. Antstoliai vykdymo procese yra profesionalai. Jų profesijos specifika reikalauja užtikrinti varžytynių būdu sudaromų sandorių teisėtumą“. „Taigi esant teisės aktų įtvirtintam dvigubam varžytynių teisėtumo kontrolės mechanizmui (antstolio ir teismo), teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas pagal galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą vertintinas kaip teisinis rezultatas, kuris orientuoja į asmenų veiksmų skundimą bei civilinės atsakomybės taikymą ir kuriam teisės aktai nustato tik minimalias, specialiųjų teisės normų reglamentuojamas nuginčijimo galimybes. Pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus“.

Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti nuginčijamas tik LR CPK 602 straipsnio nustatyta tvarka, varžytynių aktas negali būti nuginčijamas LR CK nustatytais pagrindais, juo labiau negalima sandorių ginčyti vien tik formaliais pagrindais. LR CPK 602 straipsnyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą teismas gali pripažinti negaliojančiu tik esant šiems pagrindams:

1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas - nagrinėjamu atveju buvo realizuotas skolininkui Ž. P. priklausantis turtas;

Žemesnės instancijos teismas

2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse - šių asmenų ratą nustato LR CPK 709 straipsnis, pirkėjai turėjo teisę dalyvauti varžytynėse;

3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių - nagrinėjamu atveju niekas nebuvo pašalintas iš varžytynių;

4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina - niekieno aukštesnė kaina atmesta nebuvo;

5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas - nagrinėjamu atveju turtas parduodas nustatytu laiku;

Žemesnės instancijos teismas

6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka - nagrinėjamu atveju šie reikalavimai nebuvo pažeisti;

7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, akivaizdu, kad neegzistuoja nei vienas LR CPK 602 straipsnyje nustatytas pagrindas dėl ko turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu.

Aukščiau minimoje Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartyje teigiama, kad: „Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti LR CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus. Spręstina, kad pagrindas konstatuoti LR CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu yra tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos duomenis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažinta, kad turto vertės įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina buvo pagrindas pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais“. Šiuo konkrečiu atveju nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos galima konstatuoti kelis esminius dalykus: antstolė V. Š. nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir paskyrė ekspertizę rinkos vertei nustatyti, atsižvelgdama į ekspertizę areštavo ir įkainojo žemės sklypus, organizavo pirmąsias varžytynes ir pardavė žemės sklypus už didesnę kainą nei nurodyta turto arešto akte.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius 2013-06-12 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5094-362/2013, kurioje nustatė, kad antstolės V. Š. veiksmai dėl Ž. P. priklausančio ir AB SEB bankui įkeisto turto įkainojimo, areštavimo, varžytynių vykdymo yra teisėti, teismas nenustatė, kad antstolė V. Š. viršijo savo įgaliojimus. Šiuo metu dėl šios nutarties paduotas atskirasis skundas (skundžia Ž. P.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, antstolė teismo prašė:

1. Netenkinti ieškovo ieškinio ir jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Antstolė savo atsikirtimams patvirtinti pateikė teismui vykdomąją bylą.

Liudytoja K. G. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba pas antstolę V. Š. padėjėja ir prisiminė el. varžytines, kuriose buvo parduodami ieškovui (skolininkui) priklausantys žemės sklypai, kurie buvo įkeisti. Nurodė, kad dėl jų vertės nustatymo buvo paskirta ekspertizė. Parodė, kad ieškovas iki varžytinių lankėsi antstolės kontoroje, tačiau jai nesusidarė įspūdis, jog jis nori vėl nupirkti visus žemės sklypus. Teigė, kad el. varžytinių sustabdymas galimas tik esant įstatymo pagrindams, o dėl jų atšaukimo sprendžia pati antstolė. Dėl ieškovo siūlymo sumokėti pinigus pavedimu ji neprisimena. Parodė, kad ieškovas ne kartą apsilankydamas antstolės kontoroje turėjo žinoti su varžytinėmis susijusią tvarką, be to jose buvo parduodamas ne vienas skolininkui priklausantis žemės sklypas.

Atsakovė J. K. su ieškiniu nesutiko ir atsiliepime nurodė šiuos motyvus.

Šį atsakovė mano, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas dėl šių priežasčių:

1) 2013-04-26 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 71-2450/2012 dėl 7,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esančio (duomenys neskelbtini), ir 17,2900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą ieškovas ginčija Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. kuomet turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 718 straipsnį pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, tačiau atsakovei minėti sklypai esą buvo parduoti už kainą, mažesnę, nei ji turėjo būti nustatyta pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį. Pasak ieškovo, nors žemės sklypai ir buvo įvertinti eksperto, jo nustatytos kainos yra mažesnės, nei realios, kadangi sklypuose yra brandaus miško, galimas kirtimas. Anot atsakovės šie ieškovo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalis suteikia teisę antstoliui pačiam įkainoti areštuojamą skolininko turtą, atsižvelgiant į jo rinkos kainas, nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones. Tačiau tuo atveju, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kadangi, kaip nurodo pats ieškovas, žemės sklypų vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 4 dalį areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, antstolė, nustatydama iš varžytynių parduodamų žemės sklypų kainą, vadovavosi būtent 681, 682 ir 718 straipsniais bei eksperto nustatytomis 7,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esančio (duomenys neskelbtini), ir 17,2900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esančio (duomenys neskelbtini), vertėmis. Tuo atveju, jei ieškovas nesutiko su eksperto nustatytomis žemės sklypų vertėmis, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 2 dalj privalėjo reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Tuomet antstolė būtų sprendusi klausimą dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo. Be to, ieškovui (skolininkui) buvo žinoma, kad 2013-03-08 antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo Nr. 0071/12/02450 ir 0071/12/02451, kuriame nurodė iš varžytynių parduodamą turtą ir bendrą pradinę šio turto pardavimo kainą, tačiau ieškovas šio patvarkymo neskundė ir patvarkyme nurodytos pradinės pardavimo kainos neginčijo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jokių prieštaravimų dėl eksperto nustatytos žemės sklypų vertės nereiškė, 2013-03-08 antstolės patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo Nr. 0071/12/02450 ir 0071/12/02451 neginčijo, ieškinyje ieškovo keliamos abejonės dėl esą per mažos minėtų žemės sklypų vertės neturi jokios teisinės reikšmės ir yra aiškiai pavėluotos. Be to šios ieškovo abejonės yra tik subjektyvi ir deklaratyvi ieškovo nuomonė, kadangi tariama didesnė žemės sklypų rinkos vertė nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Taigi, kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, nėra jokio pagrindo 2013-04-26 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 71-2450/2012, pagal kuriuos atsakovei buvo parduoti ieškovui Ž. P. priklausę 7,6300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esantis (duomenys neskelbtini), ir 17,2900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esantis (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

2) Ieškinyje taip pat užsimenama apie tai, kad, atsakovei įsigijus ieškovui Ž. P. priklausiusius 7,6300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esantį (duomenys neskelbtini)„ ir 17,2900 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v. esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo apginti nei išieškotojo, nei skolininko (ieškovo) interesai, kadangi turtas buvo parduotas už mažą kainą, todėl išieškotojas neteko galimybės gauti didesnę sumą ieškovo skolai padengti, o skolininkas (ieškovas) - brangaus turto, kurį pardavus, buvo galima padengti didesnį ieškovo skolos dalį. Anot ieškovo, esą neteisingas turto įkainojimas ir turto iš varžytynių pardavimas už mažesnę nei vidutinė rinkos kainą, yra pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Nebekartojant anksčiau išdėstytų argumentų dėl minėtų žemės sklypų rinkos vertės nustatymo teisėtumo, pažymėtina, kad 7,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo iš varžytynių kaina buvo 22 520,00 Lt (dvidešimt du tūkstančiai penki šimtai dvidešimt litų), o maksimali atsakovės pasiūlyta kaina, už kurią ji įsigijo šį sklypą – 26 520,00 Lt (dvidešimt šeši tūkstančiai penki šimtai dvidešimt litų). Taigi, sprendžiant iš to, kad pradinė pardavimo iš varžytynių kaina sudarė 80,00 (aštuoniasdešimt) procentų turto vertės, minėto žemės sklypo vertė, kurią nustatė ekspertas, sudarė 28 150,00 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt litų). Ieškinyje nurodytas ieškovo pasiūlytas turto pirkėjas UAB ,,Petro medis“, už šį sklypą pasiūlė 28 000,00 Lt (dvidešimt aštuonis tūkstančius litų).

Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad 7.6300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esantis (duomenys neskelbtini), varžytynėse buvo parduotas už realią rinkos kainą, kadangi ši kaina buvo tik 1 630.00 Lt (vienu tūkstančiu šešiais šimtais trisdešimčiai litų) mažesnė už eksperto nustatytą rinkos verte. Atitinkamai, 17,2900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esančio (duomenys neskelbtini), pradinė pardavimo iš varžytynių kaina buvo 48 000,00 Lt (keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai litų), o maksimali atsakovės pasiūlyta kaina, už kurią ji įsigijo šį sklypą – 74 000,00 Lt (septyniasdešimt keturi tūkstančiai litų). Sprendžiant iš to, kad pradinė pardavimo iš varžytynių kaina sudarė 80,00 (aštuoniasdešimt) procentų turto vertės, minėto žemės sklypo vertė, kurią nustatė ekspertas, sudarė 60 000,00 Lt (šešiasdešimt tūkstančių litų). Taigi, minėtasis sklypas varžytynėse buvo parduotas 14 000,00 Lt (keturiolika tūkstančių litų) brangiau, nei eksperto nustatyta rinkos vertė. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nurodytas ieškovo pasiūlytas turto pirkėjas UAB ,,Petro medis“ už šį sklypą pasiūlė 75 000,00 Lt (septyniasdešimt penkis tūkstančius litų), darytina išvada, kad ir 17.2900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esantis (duomenys neskelbtini), varžytynėse buvo parduotas už realią rinkos kainą, kadangi jo pardavimo kaina buvo tik 1 000,00 Lt (vienu tūkstančiu litų) mažesnė už pasiūlytą UAB ,,Petro medis“. Be to, bendrai už abu minėtus žemės sklypus atsakovė sumokėjo 100 520,00 Lt (vieną šimtą tūkstančių penkis šimtus dvidešimt litų), nors ekspertas šiuos sklypus buvo įvertinęs 88 150,00 Lt (aštuoniasdešimt aštuoniais tūkstančiais vienu šimtu penkiasdešimčia litų). Kitaip tariant, pardavus ieškovui priklausiusius žemės sklypus iš varžytynių, tiek išieškotojo, tiek skolininko (ieškovo) interesai gauti kuo didesnę iš varžytynių parduodamo turto kainą buvo patenkinti kur kas daugiau, nei buvo tikimasi. Taigi, priešingai, nei ieškinyje teigia ieškovas, jam priklausę žemės sklypai buvo parduoti už realią rinkos kainą (galbūt net ir didesnę, nei rinkos kaina), todėl nei išieškotojo, nei skolininko (ieškovo) interesai nebuvo pažeisti (buvo apginti). Tuo tarpu, sprendžiant iš sklypų pardavimo kainų varžytynėse bei UAB ,,Petro medis“ pateikto pasiūlymo, ieškovo nurodyta teorinė galimybė padengti didesnę jo skolos dalį tuo atveju, jei sklypus būtų įsigijęs UAB ,,Petro medis“, yra visiškai nereikšminga (skirtumas tarp varžytynių metu gautos kainos ir UAB ,,Petro medis“ pateikto pasiūlymo sudaro tik 2 480,00 Lt arba 2.4 proc. ir jokiu būdu negali būti pagrindu 2013-04-26 turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. 71-2450/2012 pripažinti negaliojančiais.

3) Ieškinyje gan daug dėmesio skiriama faktinėms aplinkybėms dėl to, kad ieškovas UAB ,,Petro medis“ pasiūlymą dėl ieškovui priklausiusių žemės sklypų įsigijimo pateikė 2013-04-17 11.00 val., dar nepasibaigus varžytynėms, antstolė dėl to žadėjo atšaukti varžytynes, tačiau to nepadarė. Ieškovui nepavyko prisijungti prie elektroninių varžytynių dėl šios sistemos klaidos, tačiau antstolė vis tiek patikino, kad UAB ,,Petro medis“ pasiūlymas bus patenkintas, 2013-04-18 antstolė patikino, kad viskas yra gerai ir UAB ,,Petro medis“ nurodė sumokėti pasiūlytą sumą, UAB ,,Petro medis“ pasiūlytą sumą sumokėjo, tačiau 7,6300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v. esantis (duomenys neskelbtini), ir 17,2900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esantis (duomenys neskelbtini), vis tiek buvo parduoti iš varžytynių. Kadangi atsakovei šios aplinkybės nėra žinomos, dėl jų buvimo ar nebuvimo ji negali pasisakyti, tačiau tuo pačiu nori pažymėti, kad jos nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės, nes ieškovas savo reikalavimo šiomis aplinkybėmis negrindžia. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios iš šių aplinkybių kelia rimtų abejonių tiek dėl jų pagrįstumo, tiek dėl paties ieškovo sąžiningumo. Pirma, pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 704 straipsnio 1 ir 2 dalis, iš varžytynių parduodamo turto pirkėją skolininkas gali surasti pats arba pavesti tai padaryti kitiems asmenims iki varžytynių pradžios. Turto pardavimas iš varžytynių gali būti nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos tik tuo atveju, jeigu dar iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Kaip matyti iš ieškinyje dėstomų aplinkybių, UAB ,,Petro medis“ pasiūlymas buvo pateiktas tik 2013-04-17, pasiūlyta suma buvo sumokėta 2013-04-18 (jeigu buvo sumokėta, nes tokių įrodymų prie ieškinio nėra pridėta), tuo tarpu varžytynės prasidėjo 2013-04-10 00.00 val. ir baigėsi 2013-04-17 15.00 val. Šios aplinkybės ieškovui buvo žinomos ir jis šių aplinkybių neneigia. Taigi, kad ir ką bebūtų ieškovui ar UAB ,,Petro medis“ žadėjusi antstolė, tokie pažadai būtų prieštaravę Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 704 straipsniui ir neturėjo jokios galimybės būti įgyvendinti. Antra, ieškinyje dėstomos aplinkybės dėl dokumentų pateikimo antstolei laiko ieškinyje nurodytomis valandomis bei prisijungimo prie elektroninių varžytynių sistemos trukdžių yra nepagristos jokiais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, visiškai nesuprantama, kokiu tikslu prie elektroninių varžytynių sistemos jungėsi ieškovas, kadangi jis ir taip neturėjo jokių galimybių įtakoti varžytynių eigą ir, juolab, šiose varžytynėse dalyvauti. Be to, tas faktas, kad atsakovei pavyko prisijungti prie elektroninių varžytynių sistemos ir sudalyvauti šiose varžytynėse be jokių trukdžių, aiškiai paneigia ieškovo dėstomas deklaratyvias aplinkybes dėl prisijungimo trikdžių. Trečia, UAB ,,Petro medis“ turėjo visas galimybes kaip ir atsakovė dalyvauti varžytynėse, kuriose buvo parduodamas ieškovui priklausęs turtas, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo, o pasiūlymą dėl ieškovo turėtų žemės sklypų pardavimo antstolei tiesiogiai pateikė tik 2013-04-17. Tikėtina, kad tokį UAB ,,Petro medis“ elgesį lėmė tas faktas, kad pats ieškovas yra UAB ,,Petro medis“ vadovas ir vienintelis akcininkas, o ši bendrovė yra registruota tuo pačiu adresu kaip ir ieškinyje nurodyta ieškovo gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) (išplėstinis išrašas su istorija iš Juridinių asmenų registro). Ieškovas neabejotinai stebėjo vykstančias savo turto varžytynes ir būtų jose sudalyvavęs (dalyvavo) per savo bendrovę UAB ,,Petro medis“, tačiau tikėjosi, jog per pirmąsias varžytynes turtas nebus parduotas, o antrosiose varžytinėse, sumažinus turto kainą 60 (šešiasdešimčia) procentų, šiuos sklypus jis įsigis pigiau. Tikėtina, kad ieškovas praleido galimybę varžytynėse pasiūlyti savo kainą UAB ,,Petro medis“ vardu, kadangi atsakovė į varžytynes užsiregistravo pačioje šių varžytynių pabaigoje ir apie tai, kad kažkas dalyvauja varžytynėse, ieškovas galėjo sužinoti tik 2013-04-17 po 14.30 val. arba jau varžytynėms pasibaigus (2013-04-17 elektroninio pranešimo dėl registracijos į varžytynes Nr. 04085 kopija, 2013-04-17 elektroninio pranešimo dėl registracijos į varžytynes Nr. 04087 kopija). Tokią išvadą leidžia daryti ir tas faktas, jog UAB ,,Petro medis“ pasiūlyme antstolei nurodytos žemės sklypų kainos yra labai artimos atsakovės pasiūlytoms galutinėms 7,6300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esančio (duomenys neskelbtini), ir 17,2900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainoms, kurias ieškovas galėjo sužinoti tik prisijungęs prie elektorinių varžytynių sistemos. Todėl tai, kad, tiek patį dalyvavimo varžytynėse faktą, tiek už parduodamus žemės sklypus pasiūlytas kainas, ieškovas galėjo sužinoti ne anksčiau kaip 2013-04-17 po 14.30 val. Ieškovo nurodytos aplinkybės, esą UAB ,,Petro medis“ pasiūlymą dėl sklypų įsigijimo jis antstolei pateikė 2013-04-17 11.00 val., yra daugiau nei abejotinos. Taigi, išdėstyti argumentai aiškiai patvirtina ne tik ieškovo reikalavimų nepagrįstumą, bet ir ieškovo nesąžiningumą bei tą faktą, kad ieškovas, veikdamas per savo bendrovę UAB ,,Petro medis“, siekė kuo mažesnėmis sąnaudomis savo žinion perimti jam priklausiusį turtą, tokiu būdu pažeisdamas išieškotojo interesą gauti kuo didesnį atlyginimą išieškojimo procese.

Remdamasi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 602, 681, 682, 704 ir 718 straipsniais bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 42 ir 142 straipsniais, atsakovė teismo prašė:

1. Ieškovo ieškinį atmesti.

2. Priteisti ir išieškoti iš ieškovo išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir aplinkybes, bei prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus rašytinius įrodymus.

Trečiasis asmuo irgi pateikė teismui atsiliepimą nurodydamas, kad antstolė pagrįstai priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo bankui įkeisto turto rinkos vertei nustatyti. Prieštaravimų dėl turto įkainojimo nei kreditorius, nei skolininkas bei įkeisto turto savininkas nepareiškė. Trečiojo asmens nuomone, varžytynių procesą antstolė vykdė nepažeisdama teisės normų reikalavimų. Turtą įsigijo sąžiningas asmuo, o sąžiningo asmens teisės turi būti ginamos. Pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-5094-362/2013) Ž. P. skundo dėl antstolės veiksmų netenkino. Apeliacinės instancijos teismo nutartis pagal Ž. P. atskirąjį skundą gali turėti prejudicinės reikšmės šiai bylai.

Trečiasis asmuo remdamasis išdėstytu teismo prašė:

1. Sprendimą priimti teismo nuožiūra.

2. Bylą prašė nagrinėti AB SEB banko atstovui nedalyvaujant.

Ieškovo ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos Nr. 71-2451/2012 medžiagos nustatyta, kad antstolė V. Š. 2012-11-21 patvarkymu (minėta vykd. b. 9 b.l.) priėmė vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-10-24 išduotą nutartį dėl išieškojimo iš skolininko (ieškovo) Ž. P. 217 424,17 Lt skolos, 116,32 Lt palūkanų, viso: 217 540,49 Lt skolos, 139,00 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo visos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-10-18) iki visiško skolos išieškojimo, priverstinai iš varžytinių parduodant skolininko kreditoriui AB SEB bankui įkeistą nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus esančius Kėdainių, Šiaulių ir Kelmės raj.) (vykd. b. 7-8, 10,12,14,16,18 b.l.). Byloje nustatyta, kad antstolė 2013-01-08 parengė Turto arešto aktą, kuriuo areštavo ieškovui priklausančius nurodytus žemės sklypus, nurodant, kad turto mastas yra 217 679,49 Lt (vykd. b. 21-24 b.l.). Skolininko turto areštas tą pačią dieną buvo įregistruotas turto areštų aktų registre (v/b 25-27 b.l.). 2012-11-23 priimtu patvarkymu antstolė ginčo turto vertei nustatyti skyrė ekspertizę (vykd. b. Nr. 0071/12/02450). Antstolė 2012-12-21 gavo ekspertizės aktą su nekilnojamųjų daiktų, priklausančių skolininkui kainomis, kur minėtas ginčo turtas buvo įvertintas 28 000,00 Lt ir 60 000 Lt suma (vykd. b. Nr. 0071/12/02450). Atsižvelgiant į minėtą ekspertės išvadą, antstolė ginčo turto vidutinę rinkos kainą nustatė 22 400 ir 48 000 Lt (vykd. b. Nr. 0071/12/02450). 2013-03-08 antstolė paskelbė pirmąsias elektronines varžytynes įvyksiančias nuo 2013-04-10 10.00 val. iki 2013-04-17 15.00 val. dėl ginčo turto pardavimo, nustatant anksčiau nurodytą pradinę turto kainą (vykd.b. Nr. 0071/12/02450). Šiose pirmosiose elektroninėse varžytynėse ginčo turtą įsigijo atsakovė J. K., kaip viena iš penkių varžytynėse dalyvavusių dalyvių, už parduodamą ginčo turtą pasiūliusi didžiausią kainą (26 520,00 Lt ir 74 000,00 Lt) (vykd.b. Nr. 0071/12/02450). 2013-04-26 buvo parengti Turto pardavimo iš varžytynių aktai, pagal kuriuos atsakovei J. K. buvo parduoti du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), tai yra 7,6300 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pašiaušės k. v., ir 17,2900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 0071/12/02450).

Pažymėtina, kad Turto pardavimo iš elektroninių varžytynių aktai buvo surašyti 2013-04-26, tai yra po varžytinių, o 2013-05-14 juos pasirašė atsakovė J. K.. Įvertinus tai, jog ieškovas ginčija ne varžytynių veiksmus, bet varžytynių aktus, kaip - nuosavybės teisės įgijimo pagrindą (sandorį), laikytina, jog ieškovas ginčija Turto pardavimo iš varžytynių, įvykusių nuo 2013-04-10 iki 2013-04-17, aktus, kurie surašyti 2013-04-26.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 700 str. turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suvienodindamas ir plėtodamas formuojamą praktiką dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių, išaiškino, kad, atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką, turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 str. – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-469/2011, ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, siekiant užtikrinti šalių santykių stabilumą, jų teisėtų interesų pusiausvyrą, CPK 602 str. nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-90/2009; ir kt.). CPK 602 str. 1 d. nurodyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais: 1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių; 4) jeigu buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 5) jeigu turtas buvo parduotas anksčiau, negu skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 6) jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 str. 4 d., 718 str. ir 722 str. 1 d. nustatyta tvarka; 7) jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui.

Iš ieškovo pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas turto pardavimo iš varžytynių aktus ginčija tuo pagrindu, jog turtas parduotas už mažesnę nei vidutinė rinkos vertė bei tuo, jog vykdant išieškojimą iš įkeisto turto, buvo pažeistos ieškovo teisės, kadangi ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie vykdymo procesą, apie įvyksiančias elektronines varžytynes, dėl ko negalėjo teikti prieštaravimų dėl turto įvertinimo bei neturėjo galimybės pasiūlyti turtą pirkti savo pirkėjui. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas turto pardavimo iš varžytynių aktus ginčija iš esmės CPK 602 str. 1 d. 6 ir 7 p. nustatytais pagrindais.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertinant, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 str. nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis. Nagrinėjamu atveju CPK 602 str. 1 d. 6 p. dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 str. 4 d., 718 str. ir 722 str. 1 d., bet ir su 681 str. nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra.

CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-430/2010, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis, priėmęs vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos 2012-10-24 nutartį (vykdomąjį dokumentą) dėl priverstinio pardavimo iš varžytynių įkeistų nekilnojamųjų daiktų – žemės sklypų, esančio Kėdainių, Radviliškio ir Kelmės raj., nuosavybės teise priklausančių skolininkui Ž. P., parengė Turto arešto aktą (vykd.b. Nr. 71-2451, 21-24 b.l.), kurio pagrindu areštavo ginčo turtą. Antstoliui kilus abejonių dėl minėto turto vertės, jis 2012-11-23 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo (vykd.b. Nr. 0071/12/02450), kurią pavedė atlikti UAB „Inreal“ ekspertui A. L.. Iš Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 12-I-054 (vykd. b. Nr. 0071/12/02450) matyti, kad ginčo turtas, taikant lyginamosios vertės (pardavimo kainų analogų) metodą, buvo atitinkamai įvertintas 28 000,00 ir 60 000,00 Lt sumomis. Antstolis vadovaudamasis minėtu ekspertizės aktu, ginčo turto vidutinę rinkos vertę nustatė 22 400,00 ir 48 0000,00 Lt (vykd. b. Nr. 0071/12/02450). Ieškovas, savo nesutikimo argumentus grindžia Nekilnojamojo turto vertės nustatymo 2013-06-11 pažyma, kurioje ginčo turto vidutinė rinkos vertė nustatyta 112 000,00 ir 50 000,00 Lt (71 b.l.). Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 12, 13 d. nuostatas rinkos kaina - tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė - apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registre nustatyta vidutinė rinkos vertė nustatoma masinio vertinimo būdu pagal panašių toje zonoje įvykdytų sandorių duomenis. Todėl ieškovo pateikta 2013-06-11 minėta turto vertės pažyma dėl turto rinkos vertės laikytina tik privačiu rašytiniu įrodymu (CPK 197 str. 1d.). Antstolės paskirta ir atlikta varžytinėse parduodamo nekilnojamojo turto ekspertizė laikytina aukštesnės galios rašytinių įrodymu, nei ieškovo pateikta Turto vertės pažyma (CPK 218 str.). Be to, teismui nėra teisinio pagrindo remtis minėtus įrodymus lyginant su byloje esančiu Nekilnojamojo turto registro išrašu, kuriame nurodyta ginčo turto vidutinė rinkos vertė (56 300,00 ir 64 900,00 Lt) yra nustatyta 2005-12-12 (96, 64 b.l.), t. y. beveik aštuoniais metais anksčiau nei buvo varžytinėse parduodamas turtas. Akivaizdu, kad per aštuonis metus turto vertė kito ir kinta priklausomai nuo rinkos pokyčių. Tai patvirtina byloje pateiktas VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, pagal kurį ginčo turto vidutinė rinkos vertė 2005-12-12 dienai sudarė 121 200,00 Lt (96, 98 b.l.), t.y. ginčo turto vidutinė rinkos vertė, atlikta masinio vertinimo būdu. Vertinant vykdomojoje byloje esančiuose duomenis gautus el. varžytinių metu bei ekspertizės akte palyginamųjų objektų vertes, atsižvelgiant į tai, jog kaina už kurią siūloma pirkti daiktą ir kaina už kurią realiai parduodamas daiktas gali skirtis, taip pat į kiekvieno daikto individualias savybes, kurios gali daryti įtaką kainų skirtumams, bei į tai, jog nustatytos ginčo turto vertės ir el. varžytinėse parduoto už didžiausią kainą skirtumas nėra akivaizdus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ekspertizės akte ir turto pardavimo iš varžytinių akte nustatyta ginčo turto vertė yra mažesnė nei reali jo rinkos vertė. Ieškovo argumentai, kad turtas buvo įvertintas netinkamai, todėl jo kaina nėra pagrįsta, atmestini, kadangi iš ekspertizės akto matyti, kaip teismas jau yra nurodęs, ekspertas nustatydamas turto vertę atsižvelgia į visas aplinkybes nustatant tokio nekilnojamojo daikto vertę, be to, teismui nepateikta įrodymų, jog dėl netinkamo turto įvertinimo, šį aplinkybė turėjo lemiamos įtakos jo kainai. Pabrėžtina, kad byloje nepateikta jokių ginčo turto pardavimo iš varžytynių metu didesnę vertę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Taip pat nei iki el. varžytinių, nei ieškinyje, nei bylos pasirengimo nagrinėti metu ieškovas neprašė teismo skirti ekspertizės siekiant nuginčyti pardavimo iš el. varžytynių metu nustatytą turto rinkos vertę. Įvertinęs nuo 2013-04-10 iki 2013-04-17 vykusių elektroninių varžytynių eigą teismas taip pat nenustatė CPK 713 str. 4 d., 718 str. nustatytų reikalavimų pažeidimų. Tokių pretenzijų antstolei nereiškė ir išieškotojas (hipotekos kreditorius). Atskirai pažymėtina, kad teismui nėra pagrindo remtis ieškovo nuoroda į galimo pirkėjo UAB ,,Petro medis“ tariamai pasiūlyta aukštesnę turto pirkimo kainą, kadangi šis asmuo galėjo dalyvauti el. varžytinėse, nežiūrint visų nesklandumu. Taip pat teismas sutinka su atsakovės J. K. atsiliepime nurodytais atsikirtimais ir jų nekartoja dėl galimo pirkėjo UAB ,,Petro medis“ siūlytos aukštesnės turto pirkimo kainos, kadangi jos svyravimas yra nežymus. Remiantis išdėstytu bei įvertinus byloje esančių įrodymų visetą ir nenustačius, jog ginčo turtas iš el. varžytynių parduotas už žymiai mažesnę kainą nei turėjo būti nustatyta, t.y. nenustačius, kad turto savininko teisės buvo pažeistos, taip pat nenustačius kitų pažeidimų, susijusių su turto vertinimu, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais Turto pardavimo iš el. varžytynių, įvykusių nuo 2013-04-10 iki 2013-04-17, aktus, surašytus 2013-04-26, vadovaujantis CPK 602 str. 1 d. 6 p. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovo Ž. P. nuosavybėje liko kitas nekilnojamasis turtas.

Pagal CPK 602 str. 1 d. 7 p., turto pardavimo iš varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. Turto pardavimas iš varžytynių negali būti pripažįstami negaliojančiais tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Ieškovas savo teisių pažeidimą iš esmės grindžia tinkamu jo neinformavimu apie vykstantį elektroninį vykdymo procesą, dėl ko jam buvo užkirstas kelias teikti prieštaravimus ir/ar pastabas dėl išvaržomo turto įkainojimo bei pačiam surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją.

Pažymėtina, kad pagal CPK 661 str. 2 d., vykdant teisėjo nutartį dėl skolininko turto realizavimo raginimas skolininkui nesiunčiamas. Atsižvelgiant į tai, antstolis pagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus nesiusdamas skolininkui (ieškovui) raginimą. Kita vertus, teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad nors tokiose situacijose skolininkui raginimas ir nėra siunčiamas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procesas nėra būtinoji civilinio proceso stadija, skolininkui turi būti tinkamai pranešta apie vykdymo procesą, kad jis galėtų tinkamai disponuoti savo procesinėmis teisėmis, tačiau, vykdymo procese dalyvaujantys asmenys savo teisėmis įpareigojami naudotis sąžiningai. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolis priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą – Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos nutartį, 2013-03-21 skolininkui buvo įteiktas antstolės 2013-03-08 priimtas patvarkymas skelbti el. varžytines (v. b. Nr. 0071/12/02450). Taip pat 2013-03-25 patvarkymo dėl el. varžytinių paskelbimo ir el. varžytinių skelbimo kopijos buvo išsiųstos Ž. P. atstovui ir tinkamai įteiktos pastarajam 2013-03-29 (34 b.l.). Nors skolininkas 2013-03-21 lankydamasis antstolės kontoroje atsisakė pasirašyti, kad gavo jam pateiktus vykdymo eigos procesinius dokumentus, tačiau toks jo atsisakymas pagal civilinio proceso nuostatas prilyginamas tinkamam įteikimui (CPK 124 str. 2d.). Taip pat skolininkas, liudytojai, bei pati antstolė teismo posėdžio metu pripažino, kad el. varžytinių eigoje Ž. P. lankėsi antstolės kontoroje ir jam buvo suteikta pakankamai informacijos dėl prasidėjusių el. varžytinių. Taigi, visi dokumentai priimti vykdymo procese ar siųsti tiek ieškovui, tiek ir jo atstovui įteikti tinkamai. Nors iš bylų medžiagos matyti, kad paisant to, jog ne vienas vykdymo procese priimtas dokumentas ieškovui įteiktas tinkamai, jis jau 2013-05-28 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su pareiškimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą ir uždrausti atlikti bet kokius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų (civ. b. Nr. 2-5094-362/2013). Ieškovo skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje neteisėtumo pirmosios instancijos teismo buvo atmestas (civ. b. Nr. 2-634-797/2014). Pažymėtina, kad vykdymo procesas be kita ko grindžiamas bendrais civilinio proceso principais. CPK 7 str. 2 d. įpareigoja asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, antstolis visais įmanomais būdais siekė pranešti ieškovui apie vykdymo procesą ir jame atliekamus veiksmus. CPK 604 str. nustato, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 str. ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Taip pat pažymėtina, kad ir antstolė atsižvelgdama į vykdymo proceso metu išsakytas ieškovo pastabas du kartus kreipėsi į vietos teismą dėl ginčo byloje priimto procesinio sprendimo išaiškinimo (civ. bylos Nr. 2-3914/2013; 2-5098-394/2013). Šiose bylose teismo priimti procesiniai sprendimai buvo žinomi ir ieškovui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovas vykdymo proceso metu nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, ir piktnaudžiaudamas jam suteiktomis teisėmis sąmoningai, siekė užvilkinti vykdymo procesą, ir tuo pažeisti kreditoriaus teises. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įvertinus tai, jog ieškovas 2013-05-28 kreipėsi į teismą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, t.y. ieškovui buvo žinoma vykdymo proceso eiga, teismas pripažįsta, jog ieškovas gerai suvokė vykdymo proceso metu antstolio atliekamų procesinių veiksmų pasėkmes (CPK 644 str.). Konstatuotina, jog ieškovas, žinodamas vykdymo proceso eigą, nesiėmė tinkamų veiksmų apginti savo teises, neskundė dalies antstolio veiksmų (dėl ekspertizės metu nustatytos kainos, nepasirūpino skolininko pasiūlyto pirkėjo atvykimu pas antstolę iki varžytinių ir kt.). Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pripažįsta, jog ieškovo teisės jo nurodytais aspektais vykdymo proceso metu pažeistos nebuvo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais Turto pardavimo iš varžytynių, įvykusių nuo 2013-04-10 iki 2013-04-17, aktus, surašytus 2013-04-26, vadovaujantis CPK 602 str. 1 d. 7 p. Be to pastebėtina, kad įstatymas numato, jog daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka negali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo (CK 4.96 str. 4d.) Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ieškinys atmestinas.

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nustatyta, kad atsakovė J. K. nagrinėjamoje byloje iš viso patyrė 7 409,42 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas visiškai, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., ir 98 str. 1 d., atsakovei J. K. iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (T.1, 58-60, 149-154, 173-176, 197-200 b.l., T.2, 1-2, 11-17 b.l.). Pirmiausia, šios išlaidos atsakovei priteistinos be PVM, kadangi ji kaip šio mokesčio mokėtoją jį susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą. Antra, atsakovės atstovo atvykimo išlaidos iš Klaipėdos į Šiaulius priteistinos tik iš dalies, kadangi nors jos atstovo atvykimas į teismo posėdį laikytinas būtinu, tačiau dėl to patirtos išlaidos iš dalies pripažintinos pagrįstomis. Tokia išvada seka atsižvelgiant į tai, jog atstovo vykimas į teismo posėdžius Šiauliuose lengvuoju automobiliu nebuvo būtinas, nes teismo posėdžiai prasidėdavo 10.00 val., todėl ieškovo atstovas galėjo į Šiaulius vykti autobusu ir jo vienkartinio atvykimo, bei grįžimo išlaidos vidutiniškai tokiu atveju būtų siekusios tik 87,00 Lt. Dėl to šioje dalyje šios atsakovės reikalavimas ieškovui dėl būtinų išlaidų atlyginimo tenkintinas tik iš dalies. Tokiu būdu atlikus atsakovės J. K. patirtų išlaidų perskaičiavimą jai priteistina tik 4 161,00 Lt išlaidų, o likusioje dalyje šis jos reikalavimas atmestinas (LR CPK 88 str. 1 d. 8p.).

Taip pat iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas ir likęs nesumokėtas žyminis mokestis, kuris jam buvo atidėtas remiantis 2013-08-22 nutartimi (T.1, 103 b.l.).

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikintina byloje 2013-06-18 priimtą nutartis dėl įrašo viešame registre padarymo (T. 1, 17 b.l.), o antstolei grąžintina pateiktą vyk. byla Nr. 0071/12/02451.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. bei 96 str. 2 d., valstybei iš ieškovo priteistina 25,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 284 str. 1 d., 307 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovo Ž. P. ieškinį atmesti.

2. Priteisti iš atsakovei J. K. (a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Ž. P., (a/k (duomenys neskelbtini) 4 161,00 Lt (keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt vieną litą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje jos reikalavimą atmesti.

3. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamojo sąskaita, įmokos kodas 5660) iš ieškovo Ž. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 25,26 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 2 866,00 Lt žyminio mokesčio, iš viso: 2 891,26 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną litą 26 ct).

4. Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti byloje 2013-06-18 priimtą nutartį dėl įrašo viešame registre padarymo uždraudžiant atsakovei J. K. (a/k (duomenys neskelbtini) perleisti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – 7,6300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 17,2900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)

5. Teismo sprendimui įsiteisėjus grąžinti antstolei pateiktą vyk. byla Nr. 0071/12/02451.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Stubrys