Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo, ginančio viešąjį interesą, atstovui Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui R. K., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei L. K., atsakovo sodininkų bendrijos „Žaluma“ atstovui bendrijos pirmininkui J. N., atsakovų A. K., A. K., S. K., S. K., N. Š., D. K. atstovei advokatei L. G., trečiajam asmeniui A. N., trečiųjų asmenų A. N., A. M., A. M., G. R. atstovei advokatei I. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sodininkų bendrijai „Žaluma“, A. K., A. K., S. K., S. K., N. Š., D. K., antstolei D. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S., Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras R. K., A. N., A. M., A. M., G. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. lapkričio 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 9763, kuria žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo sklypas), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“.

1.8. Taikyti restituciją - priteisti iš s. b. „Žaluma“: A. K. ir A. K. naudai 1500 eurų, S. K. ir S. K. naudai 2500 eurų, N. Š. naudai 4500 eurų, D. K. naudai 665 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

10. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas). Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą.

11. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendrojo naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai.

14. Taigi teisės aktai labai aiškiai apibrėžia, kad būtent sodininkų bendrijoms, o ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Šios nuostatos yra imperatyvios. Lengvatinę (be aukciono) tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo žemės sklypus. Sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė – mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu numatyta naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Rekreacijai naudojama mėgėjų sodo žemė – gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas organizuoti žmonių visavertį fizinį ir dvasinį poilsį turinti mėgėjų sodo teritorija, kurios ribos, žemės naudojimo būdas ir rekreacinio naudojimo prioritetas nustatyti teritorijų planavimo dokumentuose ar teisės aktuose (Taisyklių 2 punktas). Iš esmės analogiškai sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai apibrėžti ir Žemės naudojimo būdų turinio apraše – tai žemės sklypai, skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms.

15. Teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė dėl jos naudojimo būdo, skirto visų sodininkų bendrijos narių bendriems interesams tenkinti, negali nuosavybės teise priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims. Perleidusi bendrojo naudojimo žemę privatiems asmenims s. b. „Žaluma“ neturi galimybės užtikrinti, kad sklypas būtų naudojamas bendriems visų s. b. „Žaluma“ narių interesams tenkinti.

16. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad s. b. „Žaluma“ niekada nesiekė Ginčo sklypo naudoti pagal teisės aktuose numatytą paskirtį, prieš įsigyjant Ginčo sklypą iš valstybės vedė derybas su atsakovais s. b. nariais dėl Ginčo sklypo pardavimo jiems, Ginčo sklypą iš valstybės pirko lėšas gavusi iš atsakovų - s. b. narių, įsigijusi Ginčo žemės sklypą, jį netrukus perleido atsakovams. Taigi, s. b. „Žaluma“, įsigydama ginčo žemės sklypą neturėjo poreikio ir tikslo visą jį naudoti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, bet turėjo tikslą dalį sklypo perparduoti fiziniams asmenims. Taigi ginčijami sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo buvo sudaryti nesant teisės aktuose nustatytos sąlygos – poreikio naudoti sklypą bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, t. y. pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas.

18. Taigi, vien išdėstytų aplinkybių užtenka konstatuoti, jog ieškiniu ginčijami sandoriai yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

19. Atsakovų argumentai, jog sodininkų bendrijoms, norinčioms lengvatinėmis sąlygomis įsigyti žemę iš valstybės, nėra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas, yra nepagrįsti.

21. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas.

22. Šiai civilinei bylai precedento prasme taip pat yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-820-822/2016 pateikti išaiškinimai. Minėtoje administracinėje byloje nagrinėtos faktinės aplinkybės yra iš esmės analogiškos šioje civilinėje byloje nagrinėjamoms faktinėms aplinkybėms. Pastarojoje administracinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas tarp NŽT bei sodininkų bendrijos ir vienas pagrindinių klausimų būtent ir buvo tai - ar sodininkų bendrijoms yra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas.

23. Minėtoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija be kita ko konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto (sodininkų bendrijos) teiginiu, jog teismas paneigia Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sodininkų bendrijų teisę iš valstybės pirkti jų teritorijoje esančią valstybinę žemę. Ši teisė įtvirtinta įstatyme, tačiau įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai nustato ir valstybinės žemės pirkimo taisykles, kurių privalu laikytis, bei reglamentuoja pirkimo sąlygas. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsta ir pareiškėjo (sodininkų bendrijos) išvada, kad iš Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies nuostatų seka, jog sodininkų bendrijoms, norinčioms įsigyti žemę iš valstybės, nėra taikomas 0,12 ha žemės sklypo dydžio apribojimas. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai formuojami pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir turi būti ne didesni kaip 0,12 ha, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje pažymėta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka, numatyti atskiri atvejai, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą neįmanoma suformuoti atskiro žemės sklypo. Šios nuostatos aiškintinos kartu su Taisyklėse nustatytu teisiniu reglamentavimu, kad mėgėjų sodo teritorijoje parduodami ne didesni kaip 0,12 hektaro ploto valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai parduodamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, t. y. toks valstybinės žemės plotas, kurio dėl nurodytų priežasčių neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo. Taisyklių nuostatos detalizuoja įstatymo nuostatas ir joms neprieštarauja.

24. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sudarant ginčijamą 2015 m. lapkričio 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, kuria 1,0637 ha ploto Ginčo žemės sklypas buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“, buvo pažeistos Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurios yra imperatyvios, todėl ir dėl šios priežasties šioje byloje ginčijamiems sandoriams taikytinos CK 1.80 straipsnyje numatytos pasekmės.

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys.

26. Kaip nurodė visi atsakovai - fiziniai asmenys, sudarydami Ginčo sklypo dalių pirkimo - pardavimo sutartis, jie buvo s. b. „Žaluma“ nariai. Kaip paaiškinime nurodė s. b. „Žaluma“ valdybos narys P. E., visiems bendrojo naudojimo žemės sklypus įgijusiems asmenims buvo išaiškinta, kad jie nuosavybėn iš s. b. „Žaluma“ įgija bendro naudojimo žemės sklypus, ši aplinkybė buvo įrašyta į notarines pirkimo - pardavimo sutartis.

27. Kaip matyti iš atsakovų - fizinių asmenų paaiškinimų, kreiptis į konkretų antstolį (jo atstovus) Ginčo žemės sklypo dalių potencialiems pirkėjams nurodė būtent s. b. pirmininkas J. N..

28. Pažymėtina ir tai, kad parduoti bendrojo naudojimo žemės sklypus, esančius s. b. „Žaluma“ teritorijoje buvo nuspręsta dar 2015 m. birželio 20 d. pakartotinio s. b. „Žaluma“ bendrijos narių susirinkimo metu, t. y., dar prieš sudarant ginčijamą 2015 m. lapkričio 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.

29. Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnyje numatytos sodininkų bendrijų narių teisės ir pareigos, tarp kurių - teisė dalyvauti ir balsuoti bendrijos narių susirinkime, susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą.

30. Iš to akivaizdu, kad atsakovai - fiziniai asmenys, elgdamiesi apdairiai ir rūpestingai, sudarydami bendrojo naudojimo žemės sklypo dalių pirkimo - pardavimo sandorius, turėjo pareigą ir visas galimybes susipažinti su Ginčo sklypo statusą ir jo įsigijimo iš valstybės ne aukciono tvarka aplinkybes atspindinčiais dokumentais, o sužinoję šias aplinkybes arba dėl savo nerūpestingumo to nepadarę, siekdami įgyti konkretų asmeninės nuosavybės turinį atitinkantiems tikslams bendrojo naudojimo žemės sklypo dalis, negali būti laikomi sąžiningais CK 4.96 straipsnio prasme.

31. Nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, kad restitucija šiuo atveju turėtų būti taikoma, atsakovams - fiziniams asmenims priteisiant jų sumokėtas lėšas ne iš s. b. „Žaluma“, o iš Vilniaus rajono savivaldybės, kadangi atsakovai mokėjo už perkamas Ginčo sklypo dalis į antstolės D. P. depozitinę sąskaitą ir pinigai buvo pervedami ne s. b. „Žaluma“, o kreditoriui - Vilniaus rajono savivaldybei.

32. Restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį, jos esmė lemia, kad ją pritaikius, negalimas vienos šalies praturtėjimas kitos šalies sąskaita.

33. Šiuo konkrečiu atveju, pardavus Ginčo žemės sklypo dalis, pinigai buvo panaudoti s. b. „Žaluma“ piniginės prievolės, atsiradusios įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, įvykdymui, todėl akivaizdu, kad pardavus Ginčo sklypą, s. b. „Žaluma“ turtinė padėtis pagerėjo (sumažėjo skola), todėl atsakovams - fiziniams asmenims jų sumokėtos lėšos priteistinos būtent iš s. b. „Žaluma“.

34. Dėl išvardintų priežasčių ieškinys tenkinamas visiškai.

35. Patenkinus ieškinį, išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų klausimas (CPK 93, 96, 98 str.). Nors šioje byloje atsakove yra įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba, ji ieškinį palaikė ir yra suinteresuota ieškinio tenkinimu, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jos nepriteisiamos. Iš visų kitų atsakovų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisimo lygiomis dalimis

36. Šioje byloje tretieji asmenys ieškovo pusėje A. N., A. M., A. M., G. R. patyrė 490 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl iš atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, A. K., A. K., S. K., S. K., N. Š., D. K., antstolės D. P. šiems tretiesiems asmenims priteisiama po 61,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. tokia suma priteisiama iš kiekvieno atsakovo bendrai visiems tretiesiems asmenims.

37. Šioje byloje teismas patyrė 58,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Jos valstybei irgi turi būti atlygintos lygiomis dalimis. Todėl iš atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, A. K., A. K., S. K., S. K., N. Š., D. K., antstolės D. P. valstybei priteisiama po 7,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

38. CPK 96 str. 1 d. yra nurodyta, kas bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

39. Šiuo atveju restitucija yra taikoma iš viso už 10 071,18 Eur sumą, todėl nuo šios sumos ir skaičiuotinas žyminis mokestis, kuris yra 227 Eur. Todėl iš atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, A. K., A. K., S. K., S. K., N. Š., D. K., antstolės D. P. valstybei priteisiama po 28,38 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2015 m. lapkričio 5 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 9763, kuria žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas sodininkų bendrijai „Žaluma“;

pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. balandžio 26 d. pirkimo - pardavimo sutartį notarinio registro Nr. 1-2758, kuria žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, buvo parduota atsakovui D. K.;

panaikinti 2016 m. spalio 13 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. L2-10704-541/2016, kuriuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis parduota N. Š..

panaikinti 2017 m. vasario 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. L2-10704-541/2016, kuriuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis parduota A. K. ir A. K.;

panaikinti 2017 m. vasario 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. L2-10704-541/2016, kuriuo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis parduota S. K. ir S. K.;

taikyti restituciją - priteisti Lietuvos Respublikos valstybei iš s. b. „Žaluma“ 8087/10637 dalį, iš A. K. ir A. K. 300/10637 dalį, iš S. K. ir S. K. 500/10637 dalį, iš N. Š. 800/10637 dalį, iš D. K. 950/10637 dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);

taikyti restituciją - priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos s. b. „Žaluma“ naudai 906,18 Eur;

taikyti restituciją - priteisti iš s. b. „Žaluma“: A. K. ir A. K. naudai 1500 eurų, S. K. ir S. K. naudai 2500 eurų, N. Š. naudai 4500 eurų, D. K. naudai 665 eurų.

Priteisti iš atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, A. K., A. K., S. K., S. K., N. Š., D. K., antstolės D. P. tretiesiems asmenims A. N., A. M., A. M., G. R. po 61,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų sodininkų bendrijos „Žaluma“, A. K., A. K., S. K., S. K., N. Š., D. K., antstolės D. P. po 7,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir po 28,38 Eur žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.