Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei, viešame teismo posėdyje nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims, išnagrinėjusi pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Mokilizingas“ prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys L. M. (skolininkas), I. M. ir antstolis Arturas Bložė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Arturas Bložė pateikė prašymą nagrinėti bylą antstoliui nedalyvaujant.

Bylos nagrinėjimui gautos vykdomosios bylos Nr. 41-4235/2010 ir Nr. 41-1515/2011 ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla, žemės sklypo unikalus kodas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 41-4235/2010 duomenų nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė vykdo išieškojimą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-03 vykdomąjį raštą Nr. 2-5905-810/2010 dėl 329,10 Eur skolos, 167,89 Eur delspinigių, 5 procentų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojo UAB „Mokilizingas“ naudai (vykd. b. 3-5 l.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 41-1515/2011 matyti, kad antstolis Arturas Bložė vykdo išieškojimą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-09-17 vykdomąjį raštą Nr. 2-5905-810/2010 dėl 0,48 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą išieškojimo iš skolininko L. M. išieškotojo valstybės naudai (vykd. b. 3-5 l.).

Antstolis Arturas Bložė iš Gyventojų registro tarnybos duomenų nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su I. M. (vykd. b. Nr. 41-4235/2010 1, 8 l.). Skolininkas L. M. nedirba ir nuolatinių pajamų bei santaupų neturi (vykd. b. Nr. 41-4235/2010 18-28, 51, 53 l.), asmenine nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų neturi (vykd. b. Nr. 41-4235/2010 12, 52 l.), jam ir jo sutuoktinei I. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (vykd. b. Nr. 41-4235/2010 29-35 l.), kuriam antstolis nuo 2013-09-20 taiko turto areštą (vykd. b. Nr. 41-4235/2010 38-43, 48-50 l.). Duomenų apie tai, kad tarp skolininko ir jo sutuoktinės nutraukta santuoka, sudaryta vedybų sutartis ar yra kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pasibaigimą patvirtinantys juridiniai faktai, byloje nėra. Antstolis 2016-05-17 priėmė pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo Nr. BLO008850 (vykd. b. Nr. 41-4235/2010 54-55 l.).

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas UAB „Mokilizingas“. Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį – nekilnojamasis turtas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių I. M. ir L. M. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), nes įgytas po santuokos sudarymo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Pareiškėjas, pateikęs pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, prašo nustatyti, kad skolininkui L. M. priklauso ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine I. M. valdomo nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 str. numatytus reikalavimus.

Įvertinęs tai, jog skolininkas neturi asmenine nuosavybės teise registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ar pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, byloje nėra duomenų apie tai, kad santuoka nutraukta ar kad yra kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, o skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, teismas sprendžia, kad pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CPK 667 str. 1 d. išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 str. 2 d. ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi.

Nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys neprašė nustatyti naudojimosi turtu tvarką, į teismo siūlymą pateikti tokią tvarką, nereagavo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (LAT 2006-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-536/2006). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (LAT 2003-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-956/2003). Nesant naudojimosi bendru žemės sklypu ir jame esančiais pastatais tvarkos projekto teismas negali nustatyti skolininkui tenkančios nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarkos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 str. pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (LAT 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006). Toks išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiasis Teismo praktiką, varžytynių dalykas gali būti ne tik suformuota ir individualiai apibrėžta daikto dalis (šiuo atveju žemės sklypo ir jame esančių pastatų dalis), bet ir teisė į jį (idealioji dalis) (CK 1.112 str., 6.306 str. 1 d.) (LAT 2006-09-06 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-542/2007).

Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti taip pat ir turtinės teisės, todėl teismas sprendžia, kad skolininko idealiosios dalies bendrame turte nustatymas yra pakankamas, kad būtų galima iš jo išieškoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas siekdami turto dalį parduoti už aukštesnę kainą, turi teisę tartis dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo arba kreiptis dėl šios teisės įgyvendinimo į teismą ginčo teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Mokilizingas“ prašymą tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad skolininko L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus nutarčiai, antstoliui Arturui Bložei grąžinti vykdomąsias bylas Nr. 41-4235/2010 ir Nr. 41-1515/2011, VĮ Registrų centro Šiaulių filialui grąžinti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylą, žemės sklypo unikalus kodas (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.