- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 2SA-21-798/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. S. pareiškimas dėl proceso atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė ieškovės M. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 19 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. 2004-01-27 buto pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp M. S. ir V. K., pažeidė ieškovės teises bei teisėtus interesus, nes buvo sudaryta prieš jos valią, apgaulės būdu, pasinaudojant jos liga, bejėgiškumu, nesuvokiant sandorio patvirtintų aplinkybių. Pagal pirkimo-pradavimo sutarties 5 p. M. S. pinigų iš atsakovo negavo. Nurodė, kad nagrinėjant bylą, nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo žinomos sveikatos aplinkybės, nepaisant vykdytos ekspertizės. Civilinė byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui, jos sūnui V. S.. Be to, nagrinėjant civilinę bylą nei teismui, nei ieškovei nebuvo žinoma, jog butas buvo suteiktas ir vėliau privatizuotas trijų šeimos narių: jos vyro V. S. ir sūnaus V. S..
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. pateikė atsilipimą, prašydamas taikyti senatį ir pareiškimą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog CPK normos nesudaro pagrindo pareiškėjui įgyti teisę atnaujinti svetimą ir su jo asmens teisėmis bei pareigomis niekaip nesusijusį ginčą. Tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismams neturėjo ir negalėjo rūpėti aplinkybė, jog 1967 m. S. šeimai buvo suteiktas ginčo butas. Teisine prasme svarbi ta aplinkybė, jog butas jo pardavimo atsakovui metu priklausė tik M. S..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2011 m. spalio 26 d. nutartimi pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmetė bei priteisė atsakovo V. K. naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, jog pats pareiškėjas posėdžio metu pripažino, jog apie byloje ginčijamą sandorį sužinojo tik 2010 m. gruodžio mėn. Kadangi konkrečios dienos neįvardino, teismas, atsižvelgdamas į protingumo ir sąžiningumo principus, sprendė, jog tokia data laikytina 2010 m. gruodžio 31 d. ir konstatavo, kad 3 mėn. terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleistas. Teismas taip pat konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismui nagrinėjant ieškovės apeliacinį skundą buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, kurios pagrindu teismas pripažino, jog nėra nustatyta, kad sandorio sudarymo metu ieškovė nebūtų galėjusi suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, nenustatyti padidinto įtaigumo požymiai. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės psichinės būklės klausimas buvo spręstas. Teismas taip pat konstatavo, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, jog M. S. butą valdė asmenine nuosavybe ir pareiškėjas neturėjo jokių teisių į ginčo objektą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas V. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį ir spręsti bylą iš esmės. Nurodė, kad teismas, įvertindamas pareiškimo pateikimo datą, atkreipė dėmesį į tai, kad 5 metų terminas nebuvo praleistas, tačiau klaidingai siejo sužinojimą apie buto pirkimą-pardavimą su 2010-12-31 data bei padarė nepagrįstą išvadą, jog praleistas 3 mėn. terminas. Susirgus motinai pareiškėjas turėjo ją slaugyti. Dėl rimtų susirgimų nuo 2011-01-22 iki 2011-01-31 ieškovė gydėsi stacionare, po to 4 mėn. gydėsi VšĮ Vilkpėdės ligoninėje ir namo grįžo tik 2011 m. birželio 5 d. Būtent 2011 m. birželio pradžioje ir sužinojo apie buto, kuriame ji gyvena, neteisėtą pirkimą-pardavimą. M. S. 2004 m., kuomet buvo sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, buvo 81 metų ligota pensininkė. M. S. po vyro mirties neturėjo teisės parduoti visą butą, nes dėl dalies buto nebuvo išduotas paveldėjimo teisę patvirtinantis dokumentas. Kadangi su motina yra įpėdiniai, motinos buto pirkimas-pardavimas pažeidė jo teises. Nurodė, jog teismas klaidingai vertino, kad jis neturėjo jokių teisių į ginčo objektą. Teismo priteistos 1000 Lt advokato pagalbos išlaidos pernelyg didelės. Be to, teismui nebuvo pateiktas bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti atskirąjį skundą, palikti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentas, jog teismas darė klaidingas išvadas dėl praleisto termino pareiškimui pateikti. Nurodė, kad teismas, vertindamas teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas nenustatė, jog ieškovė M. S., sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, nebūtų galėjusi valdyti savo veiksmų ar jų suprasti. Teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas V. S. neturėjo jokių teisių į ginčo butą. Iš byloje esančios medžiagos ir pateiktų įrodymų aiškiai matyti, kad ieškovė butą valdė asmenine nuosavybe.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis dėl atsisakymo atnaujinti procesą yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Nustatyta, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė ieškovės M. S. ieškinį atsakovui V. K. dėl 2004-01-27 buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (t. 2, b.l. 54-55). Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 19 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą (t. 2, b.l. 119-123). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. S. prašė atnaujinti procesą, remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) bei 7 punkto (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų) pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą konstatavęs, jog praleistas CPK 368 str. 1 d. nustatytas 3 mėn. terminas bei nenustačius naujai paaiškėjusių aplinkybių ir neįrodžius, jog priimtas sprendimas turėjo įtakos pareiškėjo teisėms. Taigi aptariamu atveju apeliacinio proceso objektą sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje ir tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes kaip neturinčias reikšmės jau išnagrinėtos civilinės bylos baigčiai.
Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos teisės doktrinoje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais – apeliacija ir kasacija – tiek tais atvejais, kai šiais kontrolės būdais buvo pasinaudota, tiek kai jais apskritai nebuvo naudotasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2006; 2007-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2007; 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti tokių aplinkybių, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Proceso atnaujinimu būtent ir siekiama išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2007).
Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.).
Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas (jei terminas neatnaujinamas) yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apie ginčijamą sandorį pareiškėjas sužinojo 2010-12-31, o su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2011-07-22, t.y. praleidęs 3 mėnesių terminą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai siejo sužinojimą apie buto pirkimą-pardavimą su 2010 m. gruodžio 31 d. ir padarė nepagrįstą išvadą dėl termino praleidimo. Nurodė, kad apie minėtą sandorį jis sužinojo 2011 m. birželio mėn. pradžioje. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančio 2011-10-12 protokolo, pareiškėjas V. S. pats pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu paaiškino, kad apie buto pardavimą sužinojo 2010 m. gruodžio mėn. (t. 3, b.l. 73). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, laikė, jog tikslia data laikytina paskutinė tų metų mėnesio diena, t.y. 2010 m. gruodžio 31 d. bei pagrįstai konstatavo, jog CPK 368 str. 1 d. numatytas terminas yra praleistas. Atskirajame skunde pareiškėjas nepagrindė, kodėl apeliacinės instancijos teismas 2010-12-31 datą turėtų laikyti kaip klaidingai nustatytą ir terminą skaičiuoti nuo 2011 m. birželio mėn., kai pats pareiškėjas posėdžio metu patvirtino, kad būtent 2010 m. gruodžio mėn. sužinojo apie buto pirkimo-pardavimo sandorį.
Kaip minėta, atskiruoju skundu pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartimi ir prašydamas atnaujinti procesą, iš esmės rėmėsi CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p., t.y. dėl sandorio sudarymo metu buvusios sunkios ieškovės (pareiškėjo motinos) sveikatos būklės bei kad pirkimo-pardavimo sandoris pažeidė pareiškėjo teises į dalį buto.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, jos turi egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, o ne atsirasti po to, kai byla jau išnagrinėta. Sprendžiant klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010).
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, nurodė, kad jo motina M. S. 2004 m. sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį buvo 81 metų pensininkė, ligota ir teismui yra pateikti įrodymai dėl sveikatos būklės. Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p., teismui turi būti nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės. Šiuo atveju tiek atsakovo pareiškime, tiek atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovės amžiaus, sveikatos būklės buvo žinomos ir įvertintos priimant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartį. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovės M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimo, buvo paskyręs psichiatrinę ekspertizę tikslu nustatyti, ar dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės ieškovė galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ginčo sandorio sudarymo metu. Ekspertai nenustatė, kad M. S. 2004-01-27 (sandorio sudarymo dieną) buvo tokioje būsenoje, dėl kurios nebūtų galėjusi teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ieškovei taip pat nebuvo nustatyti padidinto įtaigumo požymiai (t. 2, b.l. 101-103, 122). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo motinos ieškovės M. S. amžiaus ir sveikatos būklės negali būti pagrindas proceso atnaujinimui pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p.
Pareiškėjo teigimu buto pirkimo-pardavimo sandoris pažeidė jo teises į dalį buto. Nurodė, kad po tėvo V. S. mirties jo įpėdiniai buvo sūnus V. S. ir sutuoktinė M. S., kuri neturėjo teisės parduoti buto, nes į dalį jo nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tačiau šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtintos jokiais įrodymais. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovė M. S. ginčo butą gavo pagal 1967 m. birželio 22 d. Vilniaus m. Lenino rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b.l. 22-25), kurį savo vardu privatizavo 1992 m. sausio 29 d. (t. 3, b.l. 32). Tiek iš VĮ Registrų centro išrašų, tiek iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad M. S. butą valdė asmeninės nuosavybės teise ir į palikėjo V. S. plikimą butas nebuvo įtrauktas (t. 1, b.l. 67-68, t. 2, b.l. 7, 64). Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė M. S. butą valdė asmeninės nuosavybės teise, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas V. S. neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, dėl ko priimtas sprendimas negalėjo turėti įtakos jo teisėms bei pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006).
Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei jų įrodytinumo lygį, dėl ko pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, pateikęs teismui 2011 m. liepos 22 d. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, kuomet apie aplinkybes, kuriomis remiasi kaip CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 punkte įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, sužinojo 2010 m. gruodžio 31 d., praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą šiam pareiškimui paduoti, be to, nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bei neįrodė, jog priimtas sprendimas turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, todėl atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas V. S. nesutinka su teismo priteista 1000 Lt suma už advokato pagalbą V. K. naudai. Kaip matyti iš byloje esančio 2011-10-03 pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), už atstovavimą teisme bei atsiliepimo į pareiškimą surašymą V. K. sumokėjo advokatui 1000 Lt (t. 3, b.l. 64). ). Teismo nuomone, šios atsakovo išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl ši suma mažintina. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą, sprendžiamą teisinį klausimą nustatytina, kad šiuo atveju 500 Lt atstovavimo išlaidų dydis butų pakankamas, todėl atitinkamai atsakovo V. K. naudai iš pareiškėjo priteistina 500 Lt atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir priteisti iš pareiškėjo V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovo V. K. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.