- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- 2A-980-619/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00349-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrutė Kalinauskienė (pran.), Danutė Kutrienė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės, Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (sumažinimo), pareikštą atsakovei L. S., trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų J. G., išvadą duodančios institucijos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė sumažinti išlaikymą nepilnametei dukrai M. S. nuo 434,43 Eur iki 150 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki jos pilnametystės. Nurodė, kad šalių santuoka buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimu, patenkinus šalių prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovas nuo 2011-10-28 nepilnametei dukrai teikė 434,43 EUR (1500 Lt) dydžio išlaikymą, tačiau pasikeitus jo turtinei padėčiai, tokio išlaikymo neišgali teikti. Šiuo metu jo pajamos sudaro apie 683,69 EUR, taip pat turi kitą nepilnametę dukrą E. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad santaupų neturi. Taip pat turi abejonių dėl dukrai skiriamo išlaikymo panaudojimo.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad geruoju išlaikymo atsakovas neteikė, yra išlaikymo įsiskolinimas. Nurodė, kad dukros poreikiai nėra sumažėję, o atsakovas slepia savo tikrą turtinę padėtį, jo turtinės padėties pasikeitimas nulemtas paties ieškovo sąmoningos turtinės padėtis pabloginimo ir negali būti pagrindu mažinti dukrai teiktino išlaikymo dydžio. Ieškovas, susilaukdamas antrojo vaiko, privalėjo įvertinti socialinę riziką išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad ieškovas propaguoja prabangų gyvenimo būdą, gyvena užmiestyje esančiame prabangiame name, kuris buvo statomas planuojant jame gyventi šalių šeimai.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. G. su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad ieškovo turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pasikeitė iš esmės: ieškovas, valdęs įmonę, gavęs pastovias pajamas, galėjo dukrai teikti sutarto dydžio išlaikymą. Dabar ieškovo turtinė padėtis yra sunki, nes dėl ekonominio sunkmečio ir nesąžiningų verslo partnerių bankrutavo jo valdyta įmonė, jis liko bedarbiu. Ieškovas deda pastangas pakeisti padėtį: ieško tinkamo darbo, verslo galimybių Lietuvoje ir užsienyje. Pažymėjo, kad jie su ieškovu neveda prabangaus gyvenimo būdo, nes gyvena ieškovo motinai priklausančiame name, abu yra bedarbiai, pajamos sudaro apie 800 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, kad šalių nepilnametės dukros poreikiai sumažėjo. Ištyręs įrodymų visumą apie ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą, akcijas konstatavo, kad tai, jog ieškovas yra įgijęs gana daug nekilnojamojo turto neleidžia daryti išvados, kad jo turtinė padėtis yra bloga ar pablogėjo. Nurodė, kad ieškovui dirbant UAB „Trikampis žiedas“ jo darbo užmokestis 2011-01-01 – 2011-11-30, 2012-08-01-2012-08-31, 2012-10-01-2012-12-31, 2013-01-01-2013-05-31 buvo 7100 Lt ir daugiau, 2012-01-01-2012-07-31 siekė 4000 Lt. O dirbant AB „Plasta“ vidutiniškai gaudavo 1589 EUR darbo užmokestį. Ieškovui dirbant UAB „Bebrų statyba“ 2014 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais buvo mokamas 809 EUR ir 952 EUR darbo užmokestis, spalio – lapkričio mėnesiais – 495 EUR darbo užmokestis, gruodžio mėnesį – 347 EUR, o 2015 metų sausio mėnesį – 424 EUR darbo užmokestis. Kitoje UAB Bebrų statyba“ pažymoje, sudarytoje 2015-07-29 (T2 b.l. 13), nurodyta, kad ieškovo darbo užmokestis 2014 rugpjūčio mėnesį - 2796,25 Lt, rugsėjį - 3289,70 Lt, spalį ir lapkritį 1700 Lt, o gruodžio mėnesį – 1200 Lt. Nuo 2014-09-25 iki 2015-09-24 jam paskirta tėvystės pašalpa (T1 b.l.9). Ieškovui patvirtinus, kad darbo santykius AB „Plasta“ jis nutraukė šalių susitarimu, o iš UAB „Bebrų statyba“ buvo atleistas jam pačiam prašant, teismas darė išvadą, kad toks ieškovo sprendimas buvo subjektyvus, nesudarantis pagrindo mažinti šalių nepilnametei dukrai priteisto periodinio išlaikymo dydžio.Pažymėjo, kad byloje nustačius, kad ieškovas nedėjo pastangų tam, kad būtų nustatyta jo tikroji turtinė padėtis, jam turint nekilnojamojo turto, o trečiajam asmeniui esant UAB „Bebrų statyba“ vienintelei akcininkei, turinčiai galimybes gauti pajamas iš šios įmonės veiklos net ir nesant darbo teisiniuose santykiuose, nėra pagrindo išvadai, kad mažametės tėvai dėl ieškovo vyresniajai dukrai teiktino išlaikymo neturi lėšų išlaikyti kitą ieškovo dukrą. Teismas darė išvadą, kad antrojo vaiko atsiradimas taip pat nesudaro pagrindo sumažinti vyresniajam ieškovo nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio, priešingai, įpareigoja ieškovą dėti dar didesnes pastangas tam, kad gautų tokias pajamas, kurios leistų išlaikyti ne vieną, o du nepilnamečius vaikus.
Konstatavo, kad ieškovas yra puikų išsilavinimą įgijęs asmuo, turintis ilgą vadybos, verslo praktiką, ieškovas turi daug nekilnojamojo turto, išmano statybų verslą, nes padeda savo motinai statant namus, dirbo UAB „Bebrų statyba“, todėl turi realias galimybes tiek gauti pajamas iš darbo teisinių santykių, tiek pajamas iš verslo, tiek pajamas iš nekilnojamojo turto. Ieškovas neturi specialiųjų poreikių, yra ganėtinai jauno amžiaus, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali dukrai teikti teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymą, todėl ieškovas neįrodė, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai, dėl objektyvių priežasčių iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis. Dėl nurodyto, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu A. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo sumažinti nepilnametės dukros išlaikymo sumą iki 175 Eur per mėn. Apeliacinis skundas yra grindžiamas teismo atliktu netinkamu bylos įrodymų vertinimu. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, traktuodamas, kad ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, kadangi jam nuosavybės teise priklauso vardijamas nekilnojamas turtas, iš kurio jis turi galimybę gauti pajamas ignoravo tai, kad turtas dar iki santuokos nutraukimo buvo įkeistas bankui, juo nebuvo galima disponuoti ir gauti piniginių lėšų bei aplinkybės, kad dalis turto ieškovui negebant vykdyti įsipareigojimų buvo parduotas, ieškovas iš jo negavo jokių pajamų, o kiti sklypai yra įkeisti bankui kaip vienintelio akcininko prievolės už jam priklausiusią bankrutavusią įmonę, kurios akcijų taip pat nebeliko. Teismas, vertindamas kokių priemonių ėmėsi ieškovas, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas, daro prielaidą, kad ieškovas pats kaltas dėl nesugebėjimo užsitikrinti stabilias pajamas iš darbo santykių, t.y. netiki ieškovo paaiškinimais, kad jis būdamas sąžiningu ir atsakingu dėjo pastangas susidariusiai padėčiai pakeisti – ieško tinkamo darbo ir verslo galimybių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Teismo teiginiai, kad ieškovo valia darbo santykių nutraukimas buvo jo subjektyvus sprendimas yra klaidingas, kadangi su įmone AB „Plasta“ jam buvo pasiūlyta nutraukti sutartį DK 125 str. pagrindu, nes jis neturėjo reikiamų įgūdžių, kitoje įmonėje UAB „Bebrų statyba“ darbo santykių nutraukimas taip pat nebuvo inicijuotas ieškovo. Teismas nepagrįstai antro vaiko gimimo nelaikė pagrindu sumažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tinkamai neįvertinęs bylos fakto, kad ieškovas turi išlaikyti ir kitą vaiką mažametį, pažeidė CK 3.198 str. įtvirtintą proporcingumo principą, nuo kurio galima nukrypti tik išskirtinėmis aplinkybėmis, bei visiškai paneigė bet kokį ginčo šalių teisių pusiausvyros principą, vienam vaikui mokant nustatyto dydžio išlaikymą antrojo vaiko išgyvenimo sąskaita. Nuo antrojo vaiko gimimo momento ieškovas neturėjo ir neturi galimybių prisidėti išlaikant vaiką, kadangi bet kokios sumos, patenkančios į jo sąskaitą yra areštuotos ir yra nuskaitomos antstoliui D. T., administruojančiam teismo proceso metu susidariusios skolos išieškojimą šalių dukrai. Pirmosios instancijos teismas, teikdamas, kad dukrų poreikiai yra skirtingi dėl jų amžiaus, bei tai, kad antram vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, netinkamai taikė materialines ir pažeidė procesines normas vertinant byloje surinktus įrodymus ir apskritai jų netyrė. Nuo kreipimosi į teismą dienos buvo aišku, kad ieškovas ne tik neišgali mokėti išlaikymo vaikui, o antrojo vaiko motina yra bedarbė jau kelintus metus, UAB „Bebrų statyba“ įmonė veikia nuostolingai, neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, įmonės akcijos areštuotos, todėl antrojo vaiko poreikiai yra nepatenkinami. Ieškovo šeima, praradusi būstą gyvena kartu su ieškovo tėvais 1949 m. statybos name, 70 kv. m., prarasta nuo gimimo laukta vieta valstybiniame darželyje, todėl dukra priversta lankyti valstybinį darželį, kurį apmoka seneliai. Nurodė, jog teismas klaidingai taikė CPK 178 str. nuostatas, tenkino nelogiškus atsakovės prašymus ištirti trečiojo asmens turtinę padėtį, nekreipė dėmesį į atsakovės piktnaudžiavimą procesu, tokiu būdu patvirtindamas savo šališkumą. Pažymėjo, jog teismas pažeidė teismų praktikoje suformuotus orientacinius kriterijus dėl priteisino išlaikymo dydžio, atkreipė dėmesį, jog jis gyvenamuoju plotu aprūpino šalių dukrą, visuomet stengėsi užtikrinti dukros gerbūvį, teismo proceso metu mokėjo išlaikymą pagal išgales. Tvirtina, kad nepilnametė dukra neturi specialių poreikių, o teismas neturėtų priteisti daugiau, nei leidžia šalių turtinė padėtis. Teismas sureikšmino su ieškinio dalyku nesusijusias aplinkybes, taip pat tinkamai neįvertino pasikeitusių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovui atiteko didelės vertės nekilnojamasis turtas, jis prisiėmė prievoles kreditoriams, tame tarpe ir išlaikyti dukrą. Tvirtina, kad ieškovas dėsto aplinkybes apie realizuotą turtą, tačiau tokių įrodymų nepateikė ir apie tai užsiminė tik baigiamojoje kalboje. Net jeigu gyvenamasis namas realizuotas, jo turtinė padėtis nepablogėjo, nes padengtas įsiskolinimas kreditoriui, tas pats pasakytina ir apie akcijas. Ieškovas nesutinka su teismo pozicija, kad jis pats kaltas dėl nesugebėjimo užsitikrinti stabilias pajamas, tokia pozicija atmestina, jo paaiškinimai nelogiški ir neargumentuoti dėl pastangų gauti pajamas, darbo paieškos nepagrįstos jokiais įrodymais, o darbo santykių pasibaigimas AB „Plasta“, UAB „Bebrų statyba“ pagrįstai teismo buvo įvertintas kaip subjektyvus ieškovo sprendimas. Tvirtina, kad ieškovas nesąžiningas pateikdamas antrojo vaiko gimimo faktą kaip aplinkybę mažinti išlaikymą. Iš apelianto pateiktų duomenų matoma, kad jauniausiajai dukrai vien darželio išlaidos sudaro 200 Eur, tuo tarpu dukros Majos poreikių patenkinimui pagal ieškovą turi pakakti vien 175 Eur per mėn.Tvirtina, jog visi apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepilnametės poreikių tenkinimui patiriamomis išlaidomis nepaneigia teismo nustatytų išvadų. Atsakovė detalizavo dukros poreikius, nurodė jų patenkinimui reikalingas sumas, pateikė detalizacijos duomenis, šių įrodymų ieškovas nenuneigė. Prašo atmesti argumentus dėl teismo šališkumo, apeliantas nušalinimo teise nesinaudojo, taip pat nutyli aplinkybę, kad ir jo atstovas dėl ligos negalėjo atvykti į teismo posėdį. Pažymėjo, kad ieškovas sulygina save su minimalias pajamas gaunančiais asmenimis, tokiu būdu deda pastangas nukreipti dėmesį nuo bylos esmės. Negalima sutikti, kad dukra neturi specialių poreikių, nes ji turi problemų, susijusių su regėjimu, nuolat lankosi pas medikus, turi sveikatos problemų. Ji turi daug sugebėjimų, kuriuos jai padeda realizuoti tėvai, atsakovė sąžiningai atskleidė savo turtinę padėtį, tuo tarpu ieškovas ją slepia, tokiu būdu nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė savo turtinės padėties pablogėjimo ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimo kaip pagrindo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį 434,43 Eur iki ieškovo prašomo 150 Eur dydžio.
Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apelianto turtinė padėtis nepablogėjo, netinkamai nustatė šalių turtinę padėtį, nevertino aplinkybės dėl antro vaiko gimimo kaip pagrindo sumažinti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, nepagrįstai ieškovą traktavo kaip slepiantį savo pajamas, netinkamai byloje taikė CK 3.192 str. 3 d., pažeidė CK 1.5 str. principus, nukrypo nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais ir atmeta juos kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.
Pažymėtina, jog CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimu buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys bendru sutarimu pagal sutarties 3.7 punktą susitarė, kad A. S. įsipareigojo teikti periodines 1 500 Lt dydžio išmokas per mėn. dukros M. S. išlaikymui. T.y. šalys bendru sutarimu susitarė, kad nepilnametės dukros poreikiams ieškovas teiks nurodytą sumą. Ieškovui pasikreipus dėl išlaikymo dydžio sumažinimo pablogėjus jo turtinei padėčiai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, susijusių su dukros poreikių sumažėjimu, jų neginčijo, tik kėlė abejones dėl lėšų panaudojimo tikslingumo, ištyręs ieškovo turtinę padėtį teismas taip pat laikė neįrodytu jo turtinės padėties pablogėjimą. Šią teismo išvadą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta.
Ieškovui šiuo atveju tenka pareiga įrodyti jo esminės turtinės padėties pasikeitimą (CPK 178 str.). Šią faktinę aplinkybę jis įrodinėjo sumažėjusiomis darbo pajamomis – jo darbo užmokestis UAB „Bebro statyba“ sudaro 683,69 Eur (esmingai sumažėjo) bei aplinkybe, kad 2013 m. rugsėjo 24 d. gimė dukra E. S.. Ieškinyje ieškovas taip pat išreiškė abejones dėl tinkamo lėšų panaudojimo nepilnametės dukros interesais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ieškovo turtinę padėtį visumoje – turimą nekilnojamą turtą, kuris ieškovui atiteko nutraukus santuoką remiantis Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu ir konstatavo, kad negali daryti išvados, kad jo turtinė padėtis yra bloga ar pablogėjo. Vertino jo gaunamas darbo pajamas, aplinkybę, dėl kurios nutrūko jo darbo santykiai įmonėse AB „Plasta“, UAB „Bebrų statyba“, trečiojo asmens paaiškinimus apie UAB „Bebrų statybos“ veiklą, 2012-12-31 pakvitavimą, patvirtinantį, kad ieškovui grąžinta 1 600 000 Lt skola, ieškovo ir trečiojo asmens sąskaitų išrašus, ko pasekoje padarė išvadą, kad ieškovas nedėjo pastangų atskleisti jo tikrą turtinę padėtį.
Šios bylos kontekste kolegija pažymi, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis)
Apelianto nuomone, teismas neteisingai nustatė jo turtinę padėtį, ignoravo aplinkybę, kad santuokos metu turimas turtas buvo įkeistas bankui, juo nebuvo galima disponuoti, negebant vykdyti įsipareigojimų bankui turtas buvo parduotas, iš sandorio ieškovas negavo jokių pajamų, o likusieji sprendime minimi sklypai yra įkeisti jo kaip vienintelio akcininko prievolės už bankrutavusią įmonę UAB „Trikampis žiedas“. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad asmens turtinę padėtį apibudina ne tik jo gaunamos kasmėnesinės darbinės pajamos, bet ir jo turimas turtas apskritai (nekilnojamas, kilnojamas turtas, santaupos). Po apeliacinio skundo padavimo apeliantas pateikė į bylą duomenis, kad vienas iš jo turimų turto objektų - nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas su pastatais (duomenys neskelbtini) buvo parduotas 2016-03-22, tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šis turtas buvo parduotas nuostolingai, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, t.y. nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kokia sandorio suma, kokia skolos dalis buvo grąžinta kreditoriams, koks likęs apelianto prievolių mastas, kokios pajamos liko ieškovui iš minėto turto pardavimo. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė nei su su apeliaciniu skundu, nei vėliau. Pažymėtina ir tai, kad ištyrus bylos įrodymus bei vertinant apelianto turtinę padėtį visumoje byloje nėra paneigta aplinkybė, kad 2012-12-31 d. pakvitavimu ieškovui grąžinta 1 600 000 Lt skola, o trečiojo asmens, UAB „Bebrų statyba“, ieškovo sąskaitų išrašai dėl atliekamų piniginių operacijų (t.1, b.l. 229-236, t. 2, b.l. 31-109) leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties, todėl bylos aplinkybės buvo vertinamos nepilnamečio vaiko naudai.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis yra kaltas dėl nesugebėjimo užsidirbti stabilias iš darbo santykių gaunamas pajamas, nes jis dėjo pastangas maksimalias susidariusiai padėčiai pakeisti, o ta aplinkybė, kad UAB „Bebrų statybos“ priklauso trečiajam asmeniui, kuris nors ir yra ieškovo gyvenimo partneris, neprivalo jam duoti darbo užmokesčio, kai asmuo negali atlikti darbų dėl jų tam tikros specifikos. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais. Iš bylos duomenų nustatyta, kad iš UAB „Bebrų statyba“ direktoriaus pareigų apeliantas atleistas iš darbo jam pačiam prašant, minėtos įmonės vienintelė akcininkė yra tretysis asmuo, todėl teismas turėjo pagrindo daryti išvadai, kad nutraukti santykius įmonėje, kurioje apeliantui 2014-2015 metais buvo mokamos stabilios ženklios darbinės pajamos, buvo pačio ieškovo subjektyvus sprendimas. Šiuo atveju apeliantas skunde nurodo, kad jis negalėjo atlikti įmonėje numatytų pareigų dėl tam tikros specifikos, susijusios su statybine veikla, šiai pozicijai surastas kitas kandidatas, tačiau kaip matyti, ieškovas dirbo direktoriaus pareigose, dirbo daugiau nei vienerius metus, tai yra turėjo tam tikrą įdirbį, todėl jo išreikšta pozicija nėra laikytina įtikinanti.
Apeliacinis skundas yra grindžiamas ir argumentu, kad teismas antro vaiko gimimo nepagrįstai nelaikė esmine turtinės padėties pasikeitimo aplinkybe, neįvertino fakto, kad jis turi išlaikyti dar vieną mažametį vaiką, kad buvo pažeistas CK 3.198 str. įtvirtintas proporcingumo principas, nuo kurio galima nukrypti tik išimtinėmis aplinkybėmis.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą vertino aplinkybę, kad apeliantas turi dar vieną mažametį vaiką, pažymėjo, kad jaunesnė apelianto dukra gyvena su abiem tėvais, kurie ja rūpinasi, iš trečiojo asmens paaiškinimų nustatė, kad dukros išlaikymo išlaidos sudaro be išlaidų maistui apie 250 Eur per mėn., tačiau darė išvadą, kad ši aplinkybė nėra pagrindas išlaikymo dydžio sumažinimui. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai. Pažymėtina ir tai, kad su apeliaciniu skundu apeliantas pateikta 2016 m. balandžio 1 d. Paslaugų teikimo sutartį, sudarytą tarp J. G., A. S. ir VšĮ „Varniukai“, remiantis kuria E. S. teikiamos vaiko priežiūros, ankstyvojo ugdymo bei vystymo paslaugos. Pagal sutarties 2 p. mokamas mėnesinis mokestis už paslaugas sudaro 300 Eur/mėn.. Ir nors apeliantas teigia, kad šias išlaidas padengs seneliai, tokių įrodymų nėra pateikta (CPK 178 str.). Taigi, šiuo atveju negalima daryti išvados, kad pažeidžiamas vaikų proporcingumo išlaikymo principas, nes vien dukros Elzos vaiko priežiūros išlaidos sudaro 300 Eur mėn., kai tuo tarpu Majos bendra apelianto mokama suma į mėnesį sudaro 434 Eur. Akivaizdu, kad neturėdamas galimybės padengti tokių išlaidų vaiko ugdymui, asmuo neprisiimtų šios finansinės naštos.
Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad ieškinyje jis išreiškė abejones dėl nepilnametei dukrai teikiamo išlaikymo panaudojimo, iš ieškovės išrašų matyti, kad ji apskritai niekaip (ne tik kad lygiomis dalimis) negalėjo prisidėti prie šalių dukros poreikių išlaikymo, nepagrindė vaiko poreikių tenkinimui išleistų išlaidų. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad pagal CK 3.204 str. vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesais, kai išlaikymą tėvai naudoja ne vaiko interesais, toks išlaikymas gali būti išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, pagal vaiko atstovo ieškinį. Šiuo atveju ieškovas su ieškiniu nekėlė savarankiškų reikalavimų dėl tos aplinkybės, kad atsakovė vaiko lėšas naudoja ne pagal paskirtį, todėl kolegija plačiau dėl skundo aplinkybių nepasisako, nes jos išeina už ieškinio ir skundo ribų.
Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl nurodyto, nepasisakoma dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.