Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-870-601/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-29
Bylos Nr.: 2A-870-601/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-02907-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Evaldas Burzdikas, Edvardas Paliokas, Edita Šliumpienė
Ieškovas: L. L.
Atsakovas: R. L.

Kategorijos

2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.18.3Statybos ranga
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-870-601/2023Teisminio proceso Nr.

2-13-3-02907-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.8; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Editos Šliumpienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl apmokėjimo už darbą pagal statybos rangos sutartį ir pagal atsakovo R. L. priešieškinį ieškovui L. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas L. L. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. L. 2 733 Eur nesumokėtą skolą už atliktus darbus pagal rangos sutartį, 0,2 procentus delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną nuo bylos iškėlimo teisme bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad 2019-07-10 su atsakovu sudarė rašytinę sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio Alytaus raj. sav., (duomenys neskelbtini) apšiltinimo ir kitų darbų atlikimo (toliau – Sutartis), pagal kurią jis įsipareigojo atlikti atsakovui priklausančio namo išorės apšiltinimo darbus (5 Eur už 1 kv. m.), putos armavimo darbus (5 Eur už 1 kv. m.), gyvenamojo namo cokolio apšiltinimo ir armavimo darbus (12 Eur už 1 kv. m.), namo apšiltinimo papildomus darbus (10 Eur už vieną valandą), langų angokraščių apšiltinimo darbus (5 Eur už 1 kv. m.). Susitarė žodžiu, kad statybinėmis medžiagomis rūpinsis atsakovas, todėl pastarasis pats pirko armavimo mišinį, pats sprendė dėl jo kiekio. Namo apšiltinimo darbai vyko pagal atsakovo nurodymus, galutiniu rezultatu (namo apšiltinimu) rūpinosi tiek jis, tiek atsakovas. Atsakovas tiekė medžiagas, o jis tik dirbo pagal atsakovo nurodymus, iš atsakovo tiekiamų medžiagų. Atsakovas nebuvo pasamdęs techninio prižiūrėtojo, kuris prižiūrėtų darbus. Kadangi darbus atliko ūkio būdu, bent jau statybos darbų vadovas turėjo būti. Duodami statybos darbų vadovo nurodymai jam būtų privalomi. Tokio asmens nebuvimas ir lėmė ginčo tarp jų atsiradimą. Atsakovas pats pasirinko tokį darbų atlikimo būdą, jis dirbo pagal atsakovo nurodymus. Laikotarpiu nuo 2019-07-10 iki 2019-08-09 atliko atsakovui sutartyje numatytus gyvenamojo namo apšiltinimo darbus, darbams atlikti samdė subrangovus. 2019-08-09 informavo atsakovą apie atliktus darbus, jų apimtį, kiekius bei paprašė sumokėti likusią sumą – 2 733 Eur (iki darbų atlikimo pradžios atsakovas buvo sumokėjęs 2 000 Eur avansą). Atsakovas atsisakė apmokėti nurodytą sumą pagal jam pateiktą darbų perdavimo-priėmimo aktą.

3. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo jo naudai 19 656,40 Eur nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodo, kad ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, darbų neužbaigė, fasado apšiltinimo darbus atliko nekokybiškai. Gyvenamo namo fasado apšiltinimo darbai yra atlikti pažeidžiant statybos taisykles ir nukrypus nuo sutarties sąlygų dėl įprastai tokio pobūdžio darbams keliamų reikalavimų, dėl ko ieškovo atliktų darbų rezultatas, neištaisius jo padarytų defektų, apskritai negali būti naudojamas pagal paskirtį, todėl pareiga atsiskaityti už neužbaigtus ir nekokybiškus darbus neatsirado.

5. Atsakovas pažymėjo, kad priešieškiniu pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą (trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą), nes jo tikslas turėti tokį namą, kurio jis tikėjosi sutarties sudarymo metu. Be to, ieškovas atsisakė pašalinti defektus ir neketina to daryti. Inžinierius – sąmatininkas Ž. J., įvertinęs šildymo darbų defektus, šių defektų ištaisymui sudarė fasado apšiltinimo remonto darbų lokalinę sąmatą, pagal kurią fasado šiltinimo defektų ištaisymo ir fasado tinkamo paruošimo tolimesniems fasado apdailos darbams, įskaitant defektų šalinimui reikalingas statybos medžiagas ir darbus, bendra kaina yra 18 321,90 Eur. Be to, atsakovas, vykdydamas statybos rangos darbus, apgadino garažo pakeliamų vartų varčią, kurios, įskaitant darbus, pakeitimo kaina yra 695,76 Eur, bei lango rėmą, kurio įskaitant montavimo darbus, kaina yra 638,74 Eur. Todėl bendra nuostolių suma, kurią prašo priteisti iš ieškovo yra 19 656,40 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad medžiagas, reikalingas gyvenamojo namo apšiltinimui tiekė atsakovas (3 tomas, b. l. 105-110), toks buvo šalių susitarimas, o ieškovas, pasisamdęs subrangovus, vykdė darbus pagal užsakovo nurodymus. Šalių sutarimu, o atsakovui siekiant kuo pigesnio gyvenamojo namo apšiltinimo kaštų, atsakovas ignoravo gyvenamojo namo statybos projekte (3 tomas, b. l. 63-104) numatytas sąlygas dėl namo apšildymo ir apdailos (statybos projekte buvo numatytas fasado apšildymas putų polistirolu, o apdaila planuojama kombinuota – klinkerio plytelės ir medinės dailylentės, cokolis – tinkas ir dažymas). Iš Techninio darbo projekto statinio konstrukcijos dalies (toliau – Techninis projektas) (3 tomas, b. l. 129-173, 4 tomas, b. l. 1-25) matyti, kad nurodytai apdailai atlikti, t. y. tiek klinkerio plytelėms klijuoti, tiek medžio apdailai (dailylentėms prikalti), tiek tinko fasadui, gyvenamojo namo apšildymas turėjo būti vykdomas Techniniame darbo projekte nurodytais skirtingais būdais ir skirtingomis medžiagomis (skirtingas putų polistirolo storis, skirtingi putos armavimo sluoksniai, skirtingas tvirtinimas šilumos izoliacijos smeigėmis ir kt.). Tačiau kaip matyti iš šalių paaiškinimų šalys, tiek atsakovas, teikdamas ieškovui apšiltinimo medžiagas, tiek ieškovas, atlikdamas apšiltinimo darbus, nesivadovavo Techniniu projektu, nes atsakovas (užsakovas) dar net nebuvo apsisprendęs, kokia gi bus namo apdaila (nuo jos priklausė ir kokie apšiltinimo darbai, turėjo būti atliekami ir jų mastas). Ieškovo teigimu, nors jis reikalavo techninio projekto, tačiau atsakovas jo nepateikė. Techninis projektas pateiktas tik į bylą, bylos nagrinėjimo metu, bylą nagrinėjant po apeliacijos. Todėl teismas pripažino, kad pradėjus namo apšiltinimo darbus, aiškaus susitarimo tarp šalių dėl putų polistirolo armavimo darbų apimties (2 armavimo sluoksnių), kad namas būtų apšiltintas pagal Techninį projektą taip, kad būtų galima Techniniame projekte nurodyta apdaila, nebuvo, nes ir toliau vykdant darbus tiek rangovas, tiek užsakovas Techniniu projektu nesivadovavo. Teismas sprendė, kad ieškovas (užsakovas) ir nepageidavo apšiltinimo plokštės armavimo antruoju sluoksniu, kaip to reikalavo Techninis projektas. Tačiau teismas pripažino, kad ieškovas neatliko visų numatytų armavimo darbų apšiltinamam plotui, reikalingų atsakovo numatytai tinko apdailai padaryti (todėl ir neturi pagrindo reikalauti atlygio už tuos darbus, kurių neatliko), nes iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų, A. P. Fasadų apžiūros akto (1 tomas, b. l. 31), Teismo ekspertizės akto (1 tomas, b. l. 115-160) nustatyta, kad fasade prasišviečia armavimo tinklelis, t. y. fasadas padengtas nepakankamo storio armavimo sluoksniu. Ieškovas neneigia, kad armavimo darbų neatliko iki galo, nes atsakovas prisiėmęs prievolę teikti medžiagas, nepateikė reikiamo kiekio armavimo mišinio. Tą patvirtina ir UAB „Lankava“ atsakovui pateikta 2019-08-16 PVM sąskaita faktūra (3 tomas, b. l. 105), iš kurios matyti, kad klijavimo – armavimo mišinį atsakovas pirko jau po to, kai ieškovas pasitraukė iš objekto.

8. Kadangi atsakovas, ginčydamas paslaugų kokybę, nepasirašė Paslaugų perdavimo - priėmimo akto, o sutartyje nenumatytas apšiltinamo gyvenamojo namo išorės (fasado), cokolio, angokraščių plotas kvadratiniais metrais, teismas remiasi ne ieškovo nurodytais Paslaugų perdavimo – priėmimo akte nurodytais apšiltinamais plotais, bet Teismo ekspertizės akte nurodytais plotais. Ekspertizės akte ( 1 tomas, b. l. 123) nurodytas fasado plotas 320 kv. m., ieškovo nurodytas plotas - 298 kv. m., cokolio plotas ekspertizės akte nurodytas 75 kv. m., ieškovo nurodytas Perdavimo – priėmimo akte plotas – 93 kv. m., angokraščių ekspertizės akte nurodytas plotas yra 23,4 kv. m., ir tai yra žymiai mažiau nei nurodyta ieškovo Perdavimo – priėmimo akte – 117,55 kv. m. Teismas pripažino, kad užsakovas turi apmokėti už atliktus darbus pozicijose dėl 320 kv. m. gyvenamojo namo išorės (fasado) apšiltinimo putų polistirolo plokšte - 1600 Eur (320 kv. m. x 5 Eur), dėl 75 kv. m. cokolio paruošimo ir apšiltinimo darbų atlikimo - 900 Eur (75 kv. m. x 12 Eur), už 23,4 kv. m. angokraščių paruošimo apšiltinimui darbus (117 Eur (23,4 kv. m x 5 Eur), papildomus lietvamzdžių įleidimo darbus (50 Eur už valandinį darbą). Armavimo darbų apšiltinamam 298 kv. m. plotui ieškovo paskaičiuota 1490 Eur kaina pagal 2019-07-10 Paslaugų perdavimo – priėmimo aktą (1 tomas, b. l. 4) taip pat skaičiuotina atsižvelgus į tai, kad fasado sienų armavimo darbai iki reikiamo sluoksnio neatlikti. Jei turėjo būti nuarmuota 320 kv. m. fasado, 75 kv. m. cokolio ir 23,4 kv. m. angokraščių, iš viso 418,40 kv. m. plotas, tai vertinant šalių sutartą apšiltinamo ploto armavimo kainą – 5 Eur už 1 kv. m., atsakovas turėtų sumokėti 2 092 Eur, tačiau įvertinus tai, kad ieškovas neatliko armavimo darbų iki reikiamo storio, ši suma mažintina per pusę ir už namo fasado, cokolio, angokraščių armavimo darbus iš atsakovo priteistina 1 046 Eur.

9. Tokiu būdu, iš atsakovo ieškovui priteistina už atliktus gyvenamojo namo fasado, cokolio, angokraščių apšiltinimo putų polistirolo plokšte darbus 2 617 Eur (1600 Eur + 900 Eur + 117 Eur), už atliktus armavimo darbus apšiltinto 418,40 kv. m. ploto – 1 046 Eur ir už papildomus lietvamzdžių įleidimo darbus - 50 Eur, iš viso – 3 713 Eur. Kadangi iki darbų atlikimo pradžios atsakovas ieškovui sumokėjo 2 000 Eur avansą, tai iš atsakovo ieškovui mokėtinos 3 713 Eur sumos atimamas 2 000 Eur avansas ir atsakovas už ieškovo atliktus darbus turėtų sumokėti 1 713 Eur.

10. Sprendžiant šalių ginčą dėl nuostolių atlyginimo, teismas nurodė, kad tarp šalių vykęs susirašinėjimas (3 t. b. l. 123- 127) tik parodo, kad dėl apšiltinimo darbų kokie darbai turės būti atliekami buvo sprendžiama darbų eigoje ir pagal užsakovo nurodymus. Iš šalių susirašinėjimo taip pat matyti, kad šalys nebendradarbiavo, rangovui ne visada buvo aišku, kokius darbus jis turėjo atlikti, medžiagos buvo teikiamos darbų eigoje. Rangovas siūlė atsakovui samdyti techninį prižiūrėtoją. Darbų eigoje nesivadovauta Techniniu projektu, kurio atsakovas ieškovui nepateikė. Užsakovas taupydamas, pats ignoravo Techniniame projekte numatytus reikalavimus dėl atliekamų darbų ir medžiagų, ne visi darbai, kaip jau konstatuota yra užbaigti, užsakovas nebuvo apsisprendęs dėl namo apdailos. Todėl spręstina, ar nurodyti defektai yra laikytini defektais. Teismas atmetė priešieškinį, motyvuodamas tuo, kad:

10.1. Dėl fasado sienų termoizoliacinių plokščių klijavimo nuokrypių ekspertas padarė išvadą, o ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ekspertizės metu nebuvo galima nustatyti, ar šie defektai yra defektai, dėl to, kad neaišku, koks turėjo būti apdailos sluoksnis (dekoratyvinis tinkas ar plytelės) ir ar buvo numatytas apšiltinimo sluoksnio tvirtinimas smeigėmis. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad užsakovas būtų pirkęs plokščių tvirtinimo smeiges. Be to, nurodyti trūkumai dėl fasado sienų neleistinų nuokrypių galėjo atsirasti ir dėl skirtingo storio ne pagal Techninį projektą naudojamas putų polistirolas;

10.2. Dėl armavimo sluoksnio netinkamo sluoksnio jau pasisakyta, jog armavimo darbai iki galo nebuvo atlikti, atsakovui nepateikus armavimo mišinio, nes iš susirašinėjimo tarp šalių ir pirktų medžiagų sąskaitų faktūrų matyti, kad papildomas langų ir durų kampų armavimas bei jų armavimas profiliais, neįrengtas nulašėjimo profilis galimai neįrengtas dėl atsakovo nepateiktų medžiagų ar nepakankamo jų kiekio;

10.3. Dėl cokolio atskyrimo nuo fasado ir neįrengto apsauginio profiliuočio, tai byloje jau nustatyta, kad neatskirtas cokolio ir fasado apšiltinamasis ir armavimo sluoksnis užsakovo pageidavimu;

10.4. Dėl angokraščių įrengimo skirtingais kampais langų ir durų atžvilgiu bei kad nedėtos papildomos armavimo tinklelio įstrižos juostos, tai nenustatyta dėl kokių dar angokraščių darbų šalys apskritai susitarė;

10.5. Nebaigus armavimo darbų, darbus atlikus ne pagal Techninį projektą, naudojus medžiagas ne pagal Techninį projektą, teismas pripažįsta, kad Fasadų apžiūros akte, Teismo ekspertizės akte nurodytų defektų negalima laikyti defektais, tą patvirtino ir ekspertas;

10.6. Atsakovas prašo nuostolių atlyginimo už lango rėmo ir apgadintų vartų pakeitimą. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė, kad lango rėmas buvo sugadintas dėl ieškovo kaltės, o taip pat kad yra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos - žala, kaltė, priežastinis ryšis tarp atsiradusių nuostolių ir ieškovo veiksmų. Ieškovas neigia, kad lango sugadinimas atsirado jam atliekant darbus;

10.7. Neįrodyta ir priešieškinio dalis dėl apgadintų vartų. Ekspertizės akte nurodyta, kad nėra tarpo tarp angokraščio ir vartų. Tačiau atsakovas neįrodė, kad vartai apgadinti dėl šios priežasties. Iš pateiktų fotonuotraukų apskritai nematyti, kad yra garažo vartų pažeidimai. Jei jie ir yra, tai labai nežymūs, o ir negalima pripažinti, kad jie atsirado dėl tarpo nebuvimo tarp angokraščio ir garažo vartų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Apeliaciniame skunde apeliantas (atsakovas) R. L. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą ir atmesti ieškovo L. L. ieškinį bei patenkinti atsakovo R. L. priešieškinį, taip pat priteisti atsakovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalių 2019 m. liepos 10 d. sudarytos Sutarties turinį (dėl kokių darbų ir jų apimties šalys buvo susitarę). Ieškovas neįrengė tiek kiek reikia armavimo sluoksnio ir tą pats pripažino baigiamojoje kalboje. Apeliantas tiekė tiek medžiagų, kiek pareikalaudavo ieškovas. Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas būtų reikalavęs nupirkti daugiau armavimo sluoksnio, o apeliantas būtų atsisakęs tai daryti. Ieškovas neginčijo, jog turėjo būti įrengti du armavimo sluoksniai, tačiau teismas sprendė kitaip;

12.2. Ieškovo argumentai dėl to, kad apeliantas jam nepateikė Techninio projekto, kad apeliantas nebuvo apsisprendęs dėl namo apdailos, yra deklaratyvūs. Ieškovas, kaip statybos rangos profesionalas, tokius duomenis turėjo pareikalauti iki Sutarties sudarymo (arba sudarant Sutartį), vėliausiai tokių duomenų turėjo būti pareikalauta jau pradėjus vykdyti Sutartį, o apeliantui jų nepateikus, vadovaudamasis CK 6.661 straipsniu, ieškovas turėjo teisę nepradėti darbų arba sustabdyti pradėtus darbus. O jei atliko darbus be būtinos informacijos jiems atlikti, jis veikė savo rizika ir atsakomybė už tai negali būti perkelta apeliantui. Pabrėžtina, jog ieškovas yra verslininkas, užsiimantis statybų verslu, o tokiems subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo;

12.3. Teismas niekaip nevertino fakto (netyrė su tuo susijusių aplinkybių), jog ieškovas yra atlikęs ne visus darbus, kuriuos yra įtraukęs į perdavimo – priėmimo aktą;

12.4. Teismas nusprendė, jog antras putų armavimo sluoksnis buvo nereikalingas, dėl jo šalys nesitarė, tačiau ieškovo prašomą priteisti sumą sumažino būtent dėl to, jog „<...> ieškovas neatliko armavimo darbų iki reikiamo storio, ši suma mažintina per pusę“. Toks Teismo argumentas prieštarauja kitoms Skundžiamo sprendimo išvados bei prieštarauja Teisėjų tarybos 2016-05-27 patvirtintam rekomenduojamiems teismų procesinių sprendimų kokybės standartams (nutarimas Nr. 13P-65-(7.1.2)), kuriame nurodyta, jog teismo sprendimas turi būti nuoseklus, o jo motyvai – pakankami;

12.5. Liudytojas D. V. 2022-11-21 posėdžio metu parodė, jog ieškovas duodavo nekompetetingus nurodymus, pats armavimo darbus atlikinėjo netinkamai. Šis liudytojas taip pat pabrėžė, jog garažo vartai buvo įstatyti gerai, jie apgadinti buvo dėl netinkamai ieškovo atliktų darbų (kampukų);

12.6. Teismo argumentas, jog galima mažinti apelianto patirtus nuostolius, nes jis neturėjo techninio prižiūrėtojo, yra teisiškai nepagrįstas;

12.7. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog „<...> byloje nėra duomenų, kad užsakovas būtų pirkęs plokščių tvirtinimo smeiges“. 2022-03-09 apeliantas į bylą pateikė įrodymus, jog pirko smeiges, todėl nurodytas teismo argumentas patvirtina, jog teismas netyrė visų bylai svarbių aplinkybių. Teismas neįvykdė CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pirmosios instancijos teismo pareigos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.).

Atsiliepimas

13. Atsiliepime ieškovas L. L. apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

13.1. Atsakovas (apeliantas) po 2019-07-10 Sutarties sudarymo bei po 2019-08-09 dienos, kai ieškovas SMS žinute paprašė jo pilnai atsiskaityti už atliktus darbus, nesiėmė ir neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, kad šalys buvo susitarusios ne dėl tokių darbų, kuriuos faktiškai atliko ieškovas, atlikimo ar kad tarėsi dėl didesnio darbų kiekio ar geresnio jų rezultato. Priešingai, atsakovas savo reikšmingas teisines pasekmes sukeliančiais viešai pareiškimais pripažino ir deklaravo tinkamą statybos darbų, įskaitant ir atliktų ieškovo, užbaigimą;

13.2. Atsakovas nuo pat 2019-08-09 dienos iki apeliacinio skundo pateikimo, tai yra, beveik 4 (ketverius) metus nesiėmė jokių veiksmų ir neatliko ieškovo atliktų darbų perdarymo ar atsakovo įrodinėjamų šių darbų defektų ir trūkumų šalinimo. Tokie atsakovo veiksmai ne tik patvirtintų, kad jis nėra patenkintas ieškovo darbų rezultatu ir negali jo naudoti pagal tiesioginę paskirtį, tačiau ir užkirstų kelią spekuliacijoms, jog reikšdamas priešieškinį atsakovas paprasčiausiai nori praturtėti ieškovo sąskaita, nes net neketina perdaryti ieškovo atliktų darbų arba šalinti jų defektų ar trūkumų. Galiausiai, tokie atsakovo veiksmai leistų sąžiningai ir teisingai įvertinti atsakovo deklaruojamus nuostolius, nes tokios ieškovo atliktų darbų perdarymo arba jų defektų ar trūkumų šalinimo išlaidos jau būtų realiai patirtos, o ne hipotetiškai apskaičiuotos remiantis sąmatų sudarymo programa;

13.3. Priešingai nei nurodo savo apeliaciniame skunde ar įrodinėja teisminio ginčo metu, atsakovas valstybinei statybų priežiūros institucijai – Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei nekilnojamojo turto centriniam registratoriui – VĮ „Registrų centras“ viešai pareiškė ir deklaravo (pateikė deklaraciją), kad visi Gyvenamojo namo statybos darbai yra užbaigti tinkamai bei 100% (vienu šimtu procentų). Tai reiškia, kad atsakovas mano ir deklaruoja, jog daugiau jokių statybos darbų arbų atlikti nebereikės, o ir esami jo ūkio būdu atlikti darbai užbaigti kokybiškai bei nereikalaujantys defektų ar trūkumų šalinimo. Tą įrodo byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, registro Nr.: 44/2147819 (toliau – NTR išrašas) bei jame esantys įrašai 2.2., 4.1. ir 10.1. punktuose;

13.4. Deklaracijoje atsakovas nurodė, kad šio objekto statybai vadovavo V. U., nors sutartis su šiuo statybos vadovu ieškovo darbų atlikimo metu jau buvo pasibaigusi ir negaliojo, o tai reiškia, kad statyboms nevadovavo joks atestuotas specialistas;

13.5. Teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas nepasirūpino nei statybos techninio prižiūrėtojo dalyvavimu objekto statybose, nei užtikrino privalomo atestuoto statybos vadovo buvimo objekte ir vadovavimo visiems objekte atliekamiems statybos darbams. Primintina, kad atsakovo pateikta sutartis su statybos vadovu V. U. galiojo tik nuo 2018-07-16 iki 2019-02-20 bei ieškovo darbo metu buvo pasibaigusi. Teismas iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teisingai nustatė, kad pats atsakovas, kuris vykdė statybą ūkio būdu, ir vadovavo statyboms, ir tiekė medžiagas, reikalingas gyvenamojo namo apšiltinimui, o ieškovas, pasisamdęs subrangovus, tik vykdė darbus pagal užsakovo nurodymus;

13.6. Teismas iš šalių paaiškinimų teisingai nustatė, kad atsakovas jokioje statybų stadijoje nepateikė nei ieškovui, nei kitiems byloje dalyvavusiems liudytojams ar net ekspertui Gyvenamojo namo statybos Techninio projekto, nors ieškovo buvo prašomas tą padaryti. Todėl ieškovas niekaip negalėjo ir neprivalėjo žinoti kokie sprendiniai numatyti galutiniai Gyvenamojo namo apdailai, o gal jis bus iš viso be apdailos, kaip faktiškai ir teisiškai yra dabar, todėl ieškovas, susitaręs su atsakovu ne dėl galutinio darbų rezultato pasiekimo, o tik dėl vienetinio darbų atlikimo įkainio, paprasčiausiai vykdė atsakovo nurodymus kaip ir kokiomis medžiagomis atlikti Gyvenamojo namo apšiltinimo ir armavimo darbus. Atsakovas nesivadovavo Techniniu projektu, nes jis siekė kuo pigesnių gyvenamojo namo apšiltinimo kaštų, be to, jis dar net nebuvo apsisprendęs, kokia gi bus namo apdaila, nuo kurios priklausė ir kokie apšiltinimo darbai, turėjo būti atliekami ir jų mastas;

13.7. Teismas logiškai nustatė, kad atsakovas tiekdamas medžiagas, kurios netinkamos dėl jų storio Techniniame projekte nurodytam fasado apdailos kombinuotam būdui (klinkerio plytelės ir medžio dailylentės, cokolis – tinkas ir dažymas), pasirinko fasado apdailą – tinką, o tai reiškia, kad antrasis armavimo sluoksnis šiuo atveju yra nereikalingas;

13.8. Armavimo darbų atlikti iki galo nebuvo galimybės, nes atsakovas, prisiėmęs prievolę tiekti į objektą medžiagas, nepateikė reikiamo kiekio armavimo mišinio, o tą patvirtina ir UAB „Lankava“ atsakovui pateikta 2019-08-16 PVM sąskaita faktūra (3 tomas, b. l. 105), iš kurios matyti, kad klijavimo – armavimo mišinį atsakovas pirko jau po to, kai ieškovas pasitraukė iš objekto;

13.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovo atliktų darbų netinkamą kokybę įrodo ekspertizės aktas, liudytojų D. V. ir A. P. paaiškinimai, tačiau ieškovas su tuo nesutinka. Visų pirma, D. V. buvo apklaustas ir 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą, o tuo metu liudijo, kad jis kartu su ieškovu visus darbus atliko kokybiškai ir pilnai iš tiek armavimo mišinio, kiek pristatė atsakovas. Šis liudytojas tik paminėjo, kad atsakovas po darbų atlikimo pareiškė pastabas žodžiu dėl atliktų darbų trūkumų, bet šiuos atsakovo nurodytus trūkumus ieškovas su liudytoju iš karto pašalino. Tuo tarpu dabar, praėjus 2 metams po pirminių parodymų davimo, šio liudytojo parodymai ir kritika ieškovo darbo metodams vertintini kritiškai, kadangi galimai su šiuo liudytoju atsakovas už jo darbus yra atsiskaitęs, kas verčia jį keisti parodymus;

13.10. Ekspertizės akto išvados parengtos vadovaujantis išimtinai Statybos taisyklėmis, o ne Lietuvos Respublikos teisės aktų ar poįstatyminių teisės aktų reikalavimais. Statybos taisyklės – tai Lietuvos statybininkų asociacijos jos nariams nustatyti minimalūs statybos technologijų atlikimo ir statybos darbų kokybės reikalavimai (https://www.statybininkai.lt/lt/statybos-taisykles), kurie taikomi tik Lietuvos statybininkų asociacijos nariams. Nei ieškovas, nei atsakovas nėra Lietuvos statybininkų asociacijos nariais, todėl jų teisiniams santykiams šios taisyklės nėra taikomos. Nagrinėjamu atveju šalys savo sudarytoje 2019-07-10 sutartyje nesusitarė, kad šalių santykiams ir statybos darbams ar jų kokybei būtų taikomos Lietuvos statybininkų asociacijos priimtos Statybos taisyklės, todėl nei ekspertas, nei vėliau ir teismas negalėjo ieškovo atliktų darbų ar jų kokybės vertinti pagal Statybos taisyklių reikalavimus, o tuo labiau, šiomis Statybos taisyklėmis grįsti ir motyvuoti tariamų Ieškovo atliktų statybos darbų defektų ir trūkumų. Galiausiai, būtina suprasti ir tai, kad Lietuvos statybininkų asociacijos nariais yra stambios statybinės organizacijos, kurių statomų objektų sąmatinė vertė skaičiuojama dešimtimis ar net šimtais milijonų eurų, todėl natūralu, kad jos sau išsikelia aukščiausius darbų atlikimo kokybės ir vizualinio patrauklumo reikalavimus bei bent minimaliai susitaria jų siekti. Nagrinėjamu atveju, ūkio būdu buvo statomas neypatingas statinys – vieno buto gyvenamasis namas, kurio statyboms vadovavo pats atsakovas, kuris ir šiuo metu name gyvena. Tai reiškia, kad atsakovas, taupydamas išlaidas Gyvenamojo namo statyboms, rinkosi tokius jo statybos būdus ir priemones, kurie yra rinkoje pigiausi, taupė statybinėms medžiagoms, todėl ir negali reikalauti tokios darbų rezultato kokybės, kurią suteikia dešimt kartų už ieškovą brangesni rangovai;

13.11. Visi kiti byloje parodymus davę asmenys, o taip pat ir ekspertas L. U. vienareikšmiškai patvirtino, kad visus atsakovo reikalavimus ieškovo darbams (sudėti smeiges, nulašėjimo profilius ir pan.), kurių ieškovas nevertina kaip defekto ar broko, būtų galima įgyvendinti įrengiant antrąjį armavimo mišinio sluoksnį, kurio įrengimas tiek technologiškai, tiek ir faktiškai yra galimas. Tokių darbų kaina, tiek pagal paties atsakovo pareiškimus, tiek ir pagal ieškovo skaičiavimus yra 2 Eur už 1 m², viso 596 Eur, o tai yra kur kas mažesnė suma, nei teismas savo sprendimu nepriteisė ieškovui už jo atliktus darbus;

Šalies argumentai

13.12. Ieškovas mano, kad nagrinėjamoje byloje buvo ne tik įrodyta, kad atsakovas jau ilgą laiką faktiškai naudojasi ieškovo atliktų darbų rezultatu bei ieškovo apšiltintame ir armavimo sluoksniu padengtame name nuolatos gyvena, tačiau ir tai, kad atsakovas laikosi pozicijos ir viešai deklaruoja, kad šio Gyvenamojo namo statyba yra baigta. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra bylą yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. K. paaiškinimą, kad 100% baigtumui konstatuoti nėra reikalavimo, kad namas būtų nudažytas, o užtenka, kad namas būtų apšiltintas ir užarmuotas. Nes armavimo tinkas atsakovo matininko paaiškinimu ir yra kaip apdailos medžiaga. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas savo Gyvenamojo namo statybą laiko visiškai pabaigta ir jį tenkina Gyvenamojo namo išorės sienų apdaila armavimo mišinio tinko sluoksniu bei daugiau jokių papildomų statybos darbų jis neatliks;

13.13. Atsakovas privalėjo samdyti atestuotą statybos vadovą (tačiau to nedarė), kadangi visais atvejais, išskyrus I grupės nesudėtingųjų statinių statybą, statinio statybos darbams turi vadovauti kompetentingas statinio statybos vadovas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 79 dalyje nustatyta, kad Statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jis turi šio įstatymo nustatytas statytojo (užsakovo) ir rangovo pareigas, išskyrus pareigą paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą, jeigu jis yra fizinis asmuo, kuris pagal šio įstatymo reikalavimus turi teisę vadovauti statybai. Remiantis Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, vykdant statybą ūkio būdu, atsakovas perėmė ir visas rangovo pareigas, todėl ir pats atsako už atliktų statybos darbų rezultatą ir jų kokybę;

13.14. Nesutiktina su apeliacinio skundo 46 punkte išdėstytu argumentu, kad CK 6.689 straipsnio 4 dalies kontekste, atsakovui kaip užsakovui, nėra nustatyta pareiga vykdyti statybos darbų kontrolę ir priežiūrą vykdyti, kadangi kaip jau buvo minėta tokia pareiga yra įtvirtina Statybos įstatymo teisės normomis;

13.15. Nepagrįstai atsakovo priešieškinio reikalavimas yra grindžiamas inžinieriaus–sąmatininko Ž. J. parengta Lokaline sąmata už 18 321,90 Eur, nes į ją įtrauktas tiek PVM mokestis, tiek Papildomų medžiagų vertė, tiek Papildomų mechanizmų vertė, tiek Papildomas darbo užmokestis, tiek Statybos vadovo išlaidos, tiek Statybvietės išlaidos, tiek Pridėtinės išlaidos, tiek ir Medžiagų bei įrengimų kainos, nors ieškovas buvo pasamdytas atsakovo dirbti be visų šių papildomų ir nebūtinų sąnaudų. Galiausiai, į šią sąmatą įtrauktos statybinių medžiagų bei įrengimų kainos, kai tuo tarpu ieškovas ir atsakovas buvo susitaręs, kad medžiagas į objektą tiek pats atsakovas. Pastebėtina ir tai, kad nemažai šioje Lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų, kurie susiję su cokolio darbų atlikimu jau kaip ir yra atlikti rangovo M. G. ir už mažesnę kainą, nei nurodyta Lokalinėje sąmatoje. Tačiau atsakovas atsisakė šioje dalyje tikslinti savo priešieškinio reikalavimus, kad daro jo priešieškinį neteisėtu bei atmestinu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinis skundas atmestinas.

15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Nustatyta, kad apeliantas gyvenamąjį namą statė ūkio būdu. 2019 m. liepos 10 d. tarp šalių sudaryta sutartis Nr. 01 dėl paslaugų atlikimo (toliau – Sutartis): 1) gyvenamojo namo išorės apšiltinimo, 2) putos armavimo, 3) cokolio apšiltinimo ir armavimo, 4) papildomi darbai, 5) langų angokraščiai (1 t., b. l. 7). Sutartyje numatyta, kad: 1) ieškovas (vykdytojas) įsipareigoja atlikti apelianto (užsakovo) nurodytas paslaugas <...> (4.1. punktas), 2) vykdytojas įsipareigoja suteikti paslaugas kokybiškai ir laiku, pagal suderintus reikalavimus (4.1.1. punktas). Sutartyje nėra numatyta, nei, kad ieškovui (rangovui) bus pateiktas namo projektas, pagal kurį reiks atlikti darbus, nei, kad paskirtas statybų vadovas. Susitarta, jog darbai bus atliekami pagal apelianto (užsakovo) nurodymus.

18. 2019 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas pateikė apeliantui paskaičiavimą už atliktus darbus (SMS žinutė, 3 t. b. l. 126).

19. 2019 m. rugpjūčio 12 d. A. P. buvo surašytas Fasadų apžiūros aktas (1 t., b. l. 31), kuriame nurodyti apelianto statomo gyvenamojo namo fasado apšiltinimo darbų trūkumai.

20. 2019 m. lapkričio 5 d. ieškovas pateikė apeliantui reikalavimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus (2 733 Eur) kartu su paslaugų perdavimo – priėmimo aktu (4 733 Eur; 1 t., b. l. 3-4), tačiau apeliantas pateikto akto nepasirašė ir neapmokėjo už atliktus darbus, išskyrus 2 000 Eur sumokėtus iki darbų atlikimo pradžios.

21. 2019 m. gruodžio 2 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos (2 733 Eur) sumokėjimo už atliktus darbus.

22. 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo priimtas atsakovo ieškinys (sujungus bylas, nagrinėjamoje byloje priešieškinis) ieškovui dėl 19 656,40 Eur nuostolių atlyginimo dėl nekokybiškai atliktų namo fasado apšiltinimo darbų.

23. 2020 m. gruodžio 29 d. pateiktas teismo ekspertizės aktas (1 t., b. l. 115-165), kuriame nustatyti tokie namo fasado šiltinimo darbų trūkumai: 1) fasado sienų nuokrypiai viršija leistinus nuokrypius; 2) fasado sienų armavimo sluoksnio storis neatitinka Fasadų šiltinimo sistemų SAKRET ETICS projektavimo ir montavimo instrukcijoje nurodyto storio, armavimo sluoksnis nelygus, prasišviečia armavimo tinklelis; 3) neatliktas papildomas langų ir durų angų kampų armavimas; 4) nebuvo atliktas namo kampų armavimas profiliais; 5) neįrengtas apsauginis profiliuotis, kad drėgmė neįsigertų į tinko sluoksnį; 6) šiltinant parapetą neįrengtas nulašėjimo profilis; 7) tarp garažo vartų ir angokraščio nėra tarpų.

24. 2020 m. lapkričio 10 d. parengta gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla (3 t., b. l. 50-62), kurioje nurodyta, kad statyba baigta 2020 metais, baigtumas 100 proc., išorės apdaila – tinkas, dažai.

25. 2021 m. spalio 10 d. apeliantas pateikė Deklaraciją apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą (4 t., b. l. 30-34).

Dėl ginčo esmės

26. Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo išorės apšiltinimo darbų kokybės, dėl ko apeliantas atsisakė atsiskaityti už atliktus darbus (ieškinio reikalavimai) ir prašo nuostolių atlyginimo už nekokybiškai atliktus darbus bei sugadintus daiktus (priešieškinio reikalavimai).

27. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį iš dalies, nes nustatė, kad ieškovas neatliko armavimo darbų iki reikiamo storio, dėl ko už šiuos darbus reikalaujamą sumą sumažino per pusę, o apelianto priešieškinį atmetė kaip neįrodytą. Ieškovas nepateikė apeliacinio skundo dėl ieškinio iš dalies tenkinimo.

28. Atsakovo (apelianto) apeliaciniame skunde nėra ginčijamas priteistos sumos dydis (nesutinkama su ieškiniu dėl jo nepagrįstumo), todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisakys. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai nustatė šalių sudarytos Sutarties turinį (dėl kokių darbų ir jų apimties šalys buvo susitarę) bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko nepagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė.

29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo.

30. Apeliantas, aiškindamas sutarties turinį, nurodo, kad ieškovas įsipareigojo atlikti namo išorės apšiltinimo darbus iki tos stadijos, jog būtų galima įrengti namo išorės apdailą. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

31. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra kilę abejonių dėl sutarties sąlygų, Sutartyje įrašytos sąlygos jos yra aiškios, suprantamos. Sutartyje nėra įrašyta sąlyga, kad ieškovas (rangovas) įsipareigoja atlikti namo išorės apšiltinimo darbus iki tos stadijos, jog būtų galima įrengti namo išorės apdailą. Sutartyje nėra numatyta, nei, kad ieškovui (rangovui) bus pateiktas namo projektas, pagal kurį reiks atlikti darbus, nei, kad paskirtas statybų vadovas, t. y. susitarta, jog darbai bus atliekami pagal apelianto (užsakovo) nurodymus (Sutarties 4.1. ir 4.1.1. punktai). Kad darbai buvo atliekami pagal apelianto nurodymus patvirtina, šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, apelianto medžiagų pirkimas ir pristatymas. Taigi, nėra abejonių, kad darbų apimtis priklausė nuo apelianto reikalavimų (norų). Taip pat pažymėtina, kad apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje, nei apeliaciniame skunde taip ir nenurodė, kokią namo išorės apdailą ketino daryti (dekoratyvinis tinkas, ar kaip nurodyta namo projekte – klinkerio plytelės, medis), nuo ko priklausė namo apšiltinimo darbų apimtis (kiek armavimo sluoksnių ir kokio storio turi būti), o nežinant šios aplinkybės, ieškovas negalėjo savo nuožiūra armuoti išorės sienų dviem sluoksniais.

33. Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas niekaip nevertino fakto (netyrė su tuo susijusių aplinkybių), jog ieškovas yra atlikęs ne visus darbus, kuriuos yra įtraukęs į perdavimo – priėmimo aktą. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas savo skunde nenurodo, kokių darbų ieškovas yra neatlikęs ir, kokie įrodymai patvirtina, kad šie darbai neatlikti. Iš apeliacinio skundo galima suprasti, kad buvo netinkamai (nepilnai) atlikti armavimo darbai. Tačiau būtent apie šiuos darbus pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė ir nustatęs, kad ieškovas neatliko armavimo darbų iki reikiamo storio, už šiuos darbus reikalaujamą sumą sumažino per pusę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantas pasirinko fasado apdailą - tinką, kuriam reikalingas vienas armavimo sluoksnis (storis 4-6 mm), o ne – klinkerio plyteles ir medžio dailylentes, kaip numatyta namo projekte, kuriam reikalingi du armavimo sluoksniai (storis ne mažiau 8 mm). Be pirmosios instancijos teismo nurodytų motyvų, tą patvirtina: 1) 2020 m. lapkričio 10 d. parengta gyvenamojo namo kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, kad statyba baigta 2020 metais, baigtumas 100 proc., išorės apdaila – tinkas, dažai; 2) 2021 m. spalio 10 d. pateikta Deklaracija apie gyvenamojo namo statybos užbaigimą; 3) apelianto gyvenimas name su ieškovo atliktu namo apšiltinimu ir armavimu (patvirtina fotonuotraukos; 4 t., b. l. 35-44), 4) inžinieriaus-sąmatininko Ž. J. lokalinė sąmata, kuria remiasi pats apeliantas prašydamas priteisti nuostolius ir, kurioje nurodytas viensluoksnis tinkavimas, armuojant sintetiniais tinkleliais (sąmatos eil. 5).

34. Kaip jau minėta, apelianto priešieškinį (dėl nuostolių atlyginimo) pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytą.

35. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).

36. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tačiau nenurodo aplinkybių, kurios patvirtina teismo sprendimo nepagrįstumą ir kokie konkrečiai įrodymai pagrindžia šias aplinkybes. Iš esmės apeliantas savo skunde apsiribojo tik esančių byloje įrodymų, kurie aptarti teismo, aprašymu, o nepateikė jų vertinimo, jų neatitikimo teismo išvadoms. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas įvertino teismo ekspertizės akte nurodytus defektus ir sprendė, kad jie neįrodo apelianto prašomų priteisti nuostolių atsiradimo.

37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad: 1) teismas neatsižvelgė į liudytojo D. V. 2022-11-21 posėdžio metu duotus parodymus dėl garažo vartų galimo apgadinimo; 2) teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe dėl statybos techninio prižiūrėtojo nebuvimo; 3) teismas nesusipažino su byla, nes nurodė, jog „<...> byloje nėra duomenų, kad užsakovas būtų pirkęs plokščių tvirtinimo smeiges“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodomi argumentai nėra pakankami paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas ir neįrodo, jog dėl atsakovo nekokybiškai atlikto darbo (nekokybiško armavimo), apeliantui atsirado jo nurodomi nuostoliai, nes:

37.1. liudytojo D. V. parodymais, duotais 2022-11-21 posėdžio metu, nėra pagrindo vadovautis, kadangi šie parodymai neatitinka 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu duotų parodymų, t. y. jie nenuoseklūs, nes vieną kartą duodami parodymai palankūs ieškovui, kitą kartą duodami parodymai palankūs apeliantui. Taigi tokie įrodymai (liudytojo parodymai) nėra patikimi, todėl jais negali būti grindžiamos vienos ar kitos aplinkybės;

37.2. statybos techninio prižiūrėtojo buvimas ar nebuvimas neturi reikšmės nagrinėjamu atveju. Sutiktina su apeliantu, kad jo, ūkio būdu, statomam namui nebuvo būtinybės samdyti techninį prižiūrėtoją, tačiau apeliantas turėjo samdyti statybos vadovą, kurio nebuvo ieškovo darbų metu ir vėliau (išskyrus laikotarpį nuo 2018-0716 iki 2019-02-20). Taigi, apeliantas, vykdydamas statybas ūkio būdu, netinkamai įgyvendino savo kaip užsakovo ir kaip rangovo (Statybos įstatymo 18 straipsnio 9 dalis) pareigas, dėl ko ir jam tenka prisiimti dalį atsakomybės dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų;

37.3. nors apeliantas teigia, kad į bylą pateikė įrodymus, jog pirko smeiges, tačiau nenurodė, koks tai įrodymas ir kuriuo metu buvo pateiktas šis įrodymas (kuriame bylos tome ir lape jis yra). Byloje yra pateiktas tik pardavimo pasiūlymas (3 t., b. l. 110), kuriame be kitų statybinių medžiagų yra nurodytos ir smeigės, tačiau įrodymų, kad jos įsigytos nėra. Be to, pažymėtina, kad 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdžio metu apeliantas nurodė, jog buvo priimtas sprendimas nedėti smeigių;

37.4. apelianto veiksmai (neveikimas) ir reikalavimas priteisti neva 19 656,40 Eur ieškovo padarytus jam nuostolius, negali būti laikomi sąžiningais, nes: 1) apeliantas pasistatė gyvenamąjį namą, nesivadovaudamas namo projektu (kiek tai liečia namo fasado apšiltinimą ir apdailą), 2) naudojasi ieškovo darbų rezultatu (gyvena name), 3) pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą su ieškovo darbų rezultatu, 4) deklaracijoje nurodė statybos vadovą, nors jo neturėjo (sutartis buvo seniai pasibaigusi), 5) prašomų priteisti nuostolių dydis akivaizdžiai neatitinka logikos dėsnių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (ieškovas buvo pasamdytas darbams už 4 733 Eur, o jo darbo trūkumų šalinimas 18 321,90 Eur);

37.5. dėl ieškovo atliktų armavimo darbų trūkumų (iš esmės dėl nepabaigtų armavimo darbų) jam sumažinta priteistina suma už darbus 1 046 Eur suma. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad darbų trūkumai dėl netinkamo armavimo (padidinti armavimo sluoksnį, sudėti nulašėjimo profilius ir pan.) gali būti pašalinti antrą kartą dengiant armavimo mišinį.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-687-330/2019).

39. Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos už suteiktą jam teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis), t. y. 1 379,40 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 17 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 379,40 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasEdvardas PaliokasEdita Šliumpienė