Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovėms Ievai Katinienei ir Ritai Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei D. K. dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

būsto nuomos sutartį Nr. 1-SU-190 su atsakove bei iškeldinti atsakovę iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jos turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

2. Posėdžio metu ieškinį palaikė , prašė jį tenkinti ir nurodė, kad gyvenamoji patalpa

(duomenys neskelbtini), Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-712 išnuomota atsakovei. Su atsakove pasirašyta 2013 m. lapkričio 7 d. Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 22 d. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-117su atsakove buvo sudaryta nauja socialinio būsto nuomos sutartis, kuri pasirašyta 2017 m. vasario 22 d. , sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu atsakovei buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis socialiniu būstu neterminuotai. 2019 m. gegužės 20 d. atsakovė pateikė prašymą Anykščių rajono savivaldybės tarnybai leisti nuomotis socialinį būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis, nes jos turėtos pajamos už 2018 metus viršijo daugiau kaip 25 procentais paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti nustatytus dydžius. Atsakovė buvo kviečiama į tarnybos posėdį, tačiau neatvyko. 2019 m. liepos 25 d. savivaldybės tarybos sprendimu priimtas sprendimas nenuomoti socialinio būsto atsakovei. Atsakovė apie priimtą sprendimą buvo informuota ir nurodyta išsikelti iš socialinio būsto iki 2019 m. spalio 31 d. , tačiau atsakovė į pranešimą atsakymo nepateikė. Prašo ieškinį tenkinti, nes atsakovės gautos pajamos per 2018 metus viršijo daugiau kaip 25 procentais Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius. Minėto įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Pasirašytos sutarties 18.2.3 papunktyje numatyta, kad sutartis nutraukiama nuomininkui pažeidus nustatytus įsipareigojimus. Anykščių rajono policijos komisariate buvo gauta skundų dėl atsakovės D. K. netinkamo elgesio, t.y. pažeidė viešąją tvarką, sukėlė namo gyventojų pasipiktinimą. Atsakovė nemokėjo nuomos mokesčių ir mokesčių už komunalinius patarnavimus. Kadangi atsakovė pažeidė nuomos sutarties sąlygas, todėl mano, kad socialinio būsto nuomos sutartis su atsakove turi būti nutraukta ir atsakovė iškeldinta iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

5. Byloje nustatyta, jog būtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso Anykščių rajono savivaldybės socialinio būsto fondui. Ieškovas, Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1-AĮ-712 buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), trims metams atsakovei D. K.. Nuo 2017 m. vasario 22 d. sudaryta neterminuota būsto nuomos sutartis, pagal Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus 2017 m. vasario 22d. įsakymą Nr. 1-AĮ-117, su atsakove D. K.. 2018 metais atsakovės gautos pajamos (4800 eurų) viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius. Atsakovė 2019 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą ir paaiškinimą Anykščių rajono savivaldybės tarybai leisti nuomotis socialinį būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis. 2019 m. liepos 25 d. Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą nenuomoti socialinio būsto atsakovei ir apie tai raštu informavo atsakovę, nurodant, jog atsakovė turi išsikelti iš socialinio būsto. Atsakovė priimto sprendimo neskundė.

6. Atsakovė iš socialinio būsto neišsikėlė ir ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu. Ieškovas prašo teismo nutraukti 2017 m. vasario 22 d. Socialinio būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove bei iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), su visu jos turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

7. Šį ieškinio reikalavimą ieškovė motyvuoja tuo, jog atsakovės pajamos už 2018 m. viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius. Pagal minėto įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, kai už kalendorinius metus asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 25 procentų (galiojo iki 2020 07 01)viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius socialinio busto nuomos sutartis nutraukiama.

8. Ieškovė pateikė atsakovės pateiktą metinę gyventojo turto deklaraciją, kurioje nurodyta, kad per 2018 metus atsakovė D. K. turėjo 7386 eurus pajamų ir tai daugiau kaip 25 procentais viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytus dydžius. Pagal minėto įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas socialinio būsto nuomos sutartis turi būti nutraukta.

9. Ieškovas prašo nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį, kadangi atsakovė nevykdo įsipareigojimo mokėti mokesčius ir tai pažeidė nuomos sutarties sąlygas. Pagal ieškovo pateiktą Anykščių komunalinis ūkis raštą, už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus nuo 2019 m. sausio mėnesio buvo skolinga 70,36 eurų, skolą sumokėjo 2020 m. gegužės mėnesį. Pagal ieškovo pateiktą UAB Anykščių šiluma raštą, atsakovė yra skolinga 2020 m. birželio 1 d. 510,37 eurų.

10. Ieškovas prašo nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir dėl atsakovės netinkamo elgesio. Ieškovas pateikė iš Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato pažymą apie atsakovės D. K. padarytus pažeidimus. Iš pateiktos pažymos matyti, kad 2019 m. sausio 15 ir 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už viešosios rimties trikdymą – garsiai grojo muzika ( ANK 488 straipsnis) bei 2019 m. rugsėjo 4 d. už aplinkos teršimą (ANK 247 straipsnio 1 dalis).

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.610 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos.

12. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalį teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys , kurių deklaruoto turto vertė ir pajamos, neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių - neviršija grynosios metinės pajamos – 32 valstybės remiamų pajamų dydžių (122 eurai x 32=3904) (LR Vyriausybės nutarimas Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo, nuo 2019 01 01 -122 eurai)

13. Pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas, kai už kalendorinius metus asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 25 procentų (galiojo iki 2020 07 01)viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius socialinio busto nuomos sutartis nutraukiama ir pagal minėto įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis.

14. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

15. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).

16. Iš pateiktos atsakovės metinės gyventojų turto deklaracijos už 2018 metus matyti, kad atsakovė turėjo 7386 eurus pajamų. Pagal minėto įstatymo nuostatas pajamų normatyvas buvo 3904 eurai ir atsakovės gautos pajamos viršijo 3482 eurais, t.y. 28,5 didesniu dydžiu nei numato įstatymo nuostatos. Iš pateiktos metinės gyventojų deklaracijos už 2019 metus, matyti, jog atsakovė turėjo 3364 eurus pajamų.

17. Atsakovė 2019 m. gegužės 2d. Anykščių rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą leisti socialinį būstą nuomoti rinkos kainomis. 2019 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei nebuvo leista nuomoti socialinį būstą rinkos kainomis. Priimto sprendimo atsakovė neskundė.

18. Bylos duomenimis, atsakovės paaiškinimu nustatyta, kad socialinis būstas buvo apleistas, jam buvo reikalingas remontas. Atsakovės pajamos yra tik netekto darbingumo pensija, kitų neturi, todėl ji išvyko į Angliją užsidirbti pinigų būsto remontui. Uždirbtas lėšas deklaravo, pateikdama deklaraciją už 2018 metus. Užsidirbtas lėšas investavo į socialinio būsto remontą: keitė langus, sanitarinius mazgus ir kt.. Kaip atsakovė paaiškino, posėdžio metu patvirtino ir ieškovo atstovės, kad savivaldybės administracija socialinio būsto neremontavo, nes tam neturi lėšų.

19. Socialinio būsto nuomos sutartis, kurią ieškovas prašo nutraukti, buvo sudaryta 2013 metais, o 2017 metais sudaryta neterminuotam laikui, ir atsakovė, turėdama teisinį pagrindą, nepertraukiamai gyvena iki šio laiko ir tai rodo atsakovės tęstinį gyvenamųjų patalpų naudojimo pobūdį ir leidžia tai laikyti atsakovės būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme. Nors socialinis būstas laikytinas atsakovės būstu Konvencijos 8 straipsnio prasme ir ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų yra laikytinas atsakovės teisės į būsto neliečiamybę ribojimu, toks ribojimas gali būti pateisinamas, egzistuojant Konvencijoje nustatytoms sąlygoms (LAT 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2020). T. y. teisės į būsto neliečiamybę ribojimas gali būti laikomas teisėtu jei toks ribojimas turi teisinį pagrindą; juo siekiama teisėtų interesų apsaugos; pavyzdžiui, siekis apsaugoti valstybės ar savivaldybės kaip turto savininkės interesus arba siekis apsaugoti kitų asmenų, turinčių teisę gyventi ginčijamame (socialiniame) būste, interesus; taikytinas ribojimas yra proporcingas siekiamiems teisėtiems tikslams ir tarp konkuruojančių interesų yra nustatyta tinkama pusiausvyra.

20. Teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės iškeldinimas iš nuomojamo būsto nebūtų proporcinga priemonė ginant ieškovo teisėtus interesus. Bylos duomenimis, atsakovė yra socialiai remtina, nekilnojamojo turto neturi, pajamos yra tik netekto darbingumo pensija, neįgali, nors yra darbingo amžiaus, tačiau jai nustatytas tik 35 procentų darbingumo lygis. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei taip pat patvirtina, kad jos turimas turtas ir pajamos yra itin mažos.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

22. Be to ir pasirašytos sutarties 18.2.3 papunktyje numatyta, kad sutartis nutraukiama nuomininkui pažeidus nustatytus įsipareigojimus.

23. Pagal CK 6.576 straipsnio nuostatas, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis).

24. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovė, pagal ieškovo pateiktą Anykščių komunalinis ūkis raštą, už buto nuomą ir komunalinius patarnavimus nuo 2019 m. sausio mėnesio buvo skolinga 70,36 eurų, skolą sumokėjo 2020 m. gegužės mėnesį. Pagal ieškovo pateiktą UAB Anykščių šiluma raštą, atsakovė yra skolinga 2020 m. birželio 1 d. 510,37 eurų.

25. Kaip paaiškino pati atsakovė, pagal susitarimą su UAB Anykščių šiluma, skolą dengs dalimis, o kitų įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus ar nuomos mokestį neturi. Posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad skolos susidarė dėl to, jog ji gauna nedideles pajamas ir mokesčius mokėjo dalinai. Iš pateiktos pažymos matyti, kad atsakovės gaunamos pajamos yra netekto darbingumo pensija - 217,37 eurų.

26. Pagal nuomos sutarties nuostatas, atsakovė turi mokėti nuomos, komunalinius ir kitus mokesčius (CK 6.583 straipsnis, 6.584), ko pasekmėje ieškovas įgijo teisę reikalauti nutraukti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Nors ieškovas įgijo teisę į reikalavimą nutraukti nuomos sutartį, tačiau bylos duomenys neleidžia spręsti tai, kad atsakovė sąmoningai nesąžiningai elgiasi, siekdama išvengti prievolių vykdymo. Atsakovė skolas pripažįsta, jų neginčija ir paaiškino, kad ji iš gaunamų pajamų negali sumokėti visų mokesčių ir pragyventi pati. Atsakovę skolą už nuomą ir komunalinius mokesčius sumokėjo, šilumos skolą dengs dalimis, deda pastangas išsaugoti turimą būstą ir tai sudaro pagrindą tikėti, kad ir ateityje atsakovė mokės mokesčius ir nepažeis sutarties sąlygų.

27. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, nepagrindžia nuomos sutarties su atsakove nutraukimo būtinybės ir atsakovės iškeldinimas iš būsto neatitiktų proporcingumo principo, pažeistų atsakovės, kaip valstybės socialinės paramos gavėjos, teises. Atsižvelgiant į atsakovės realias galimybes įsidarbinti, kad ji neįgali, i jos gaunamas pajamas ir turtinę padėtį, nustatytą nuomos sutarties pažeidimo apimtį, realius ketinimus pašalinti pažeidimą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovės teisės į būsto neliečiamybę ribojimas yra būtinas kitų (realių) asmenų, turinčių teisę į ginčo būsto patalpas, interesų apsaugai, į tai, kad nuomos sutarties nutraukimas ir iškeldinimas iš būsto atsakovei sukeltų sunkių padarinių, teismas spendžia, kad nėra pagrindo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš nuomojamo būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

28. Ieškovas teigia, jog yra gauta skundų dėl atsakovės netinkamo elgesio naudojantis nuomojamu socialiniu būstu. Ieškovas pateikė iš Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato pažymą apie atsakovės D. K. padarytus pažeidimus. Iš pateiktos pažymos matyti, kad 2019 m. sausio 15 ir 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už viešosios rimties trikdymą – garsiai grojo muzika ( ANK 488 straipsnis) bei 2019 m. rugsėjo 4 d. už aplinkos teršimą (ANK 247 straipsnio 1 dalis).

29. Atsakovė pateikė į bylą šešiolikos namo gyventojų pasirašytą raštą, kuriame jie nurodo, kad atsakovė gyvena tvarkingai, triukšmo nekelia ir prašo jos neiškelti iš buto.

30. Posėdžio metu buvo apklausti liudytojai S. V., K. M., R. K., kurie nurodė, kad atsakovės butas buvo apleistas, ji butą sutvarkė, su kaimynais sutaria, gyvena tvarkingai. Taip pat nurodė, kad yra viena gyventoja, kuri nesutaria su visais gyventojais ir juos skundžia be pagrindo.

31. Ieškovo pateikta policijos pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovės padaryti pažeidimai nėra grubūs, nevisa policijoje gauta informacija pasitvirtino, bei gyventojų pasirašytas raštas, apklaustų posėdyje liudytojų parodymai neleidžia spręsti, kad atsakovė netinkamai naudojasi išsinuomotu būstu, kad greta gyvenantiems asmenims savo sistemingu netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas gyventi.

32. Nors formaliai faktinė situacija atitinka pirmiau paminėtas sutarties nutraukimo

nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir - LAT) 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja).

33. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, jog už nuomininko pažeidimus

griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, turi diskrecijos pažeidimų pašalinimo būdus (LAT nutartis, bylos Nr. 3K-7-110/2012; nutartis, bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.).

34.Tai, kad buvo susidariusi skola už būsto nuomą ir komunalinius mokesčius, kad yra

skola už pateiktą šiluminę energiją, kad atsakovė pasyviai reagavo į ieškovo reikalavimus atvykti į Anykščių rajono savivaldybės administraciją, buvo neaktyvi, garsiai bute du kartus leido muziką, nepašalina atsakovės, kaip socialiai remtino asmens, teisės į būstą. Atsakovė neturi jokio kito nekilnojamojo turto, kaip socialiai remtinas asmuo, iš naujo būtų priversta kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, tad iškeldinimas tokioje situacijoje prieštarautų elementariai logikai.

35.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog savivaldybės

gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų nuomininkės interesus, jos teisę į nuomojamo būsto išsaugojimą, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė šiuo metu jai nuomojamame būste gyvena nuo 2013 metų, t. y. 7 metus, su pačia atsakove būsto nuomos sutartis sudaryta 2013 m. lapkričio mėn., atsakovė nuolat gyvena bute ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, yra neįgali, netekusi 65 procentų darbingumo, nuomos ir komunalinius mokesčius sumokėjusi, skolą už sutektą šilumą mokės dalimis, pagal pateiktą metinę gyvento turto deklaraciją už 2019 metaus, socialinis būstas atsakovei priklauso, kitų nuomininko pažeidimų, kurie sąlygotų savivaldybės gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimą nėra nustatyta.

36. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties su atsakove nutraukimas ir nuomininkės iškeldinimas neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo ir protingumo principų, todėl ieškinio reikalavimas nutraukti Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos atmetamas.

37. Ieškovas Anykščių rajono savivaldybės administracija nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje yra atleista tik atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu. Todėl atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės (CPK 93 ir 99 straipsniai). Iš į bylą pateiktos pažymos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patvirtinta, kad tarnyba deklaravo sumokėjusi advokatui, teikusiam atsakovei antrinę teisinę pagalbą už atstovavimą teisme 224 eurus, tai iš ieškovo valstybės naudai priteisiama 224 eurai atsakovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 284, straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo Anykščių rajono savivaldybės ieškinį atsakovei D. K. dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atmesti.

Išieškoti iš ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos, kodas 188774637, į valstybės biudžetą 224,00 (du šimtus dvidešimt keturis) eurus teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630, sąsk. Nr. LT 247300010112394300).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.