- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-19
- Bylos Nr.
- e2YT-2100-909/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22219-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Trakų rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Renata Janušytė
suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Aldonai Majienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Trakų rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka (DOK-22172), prašydamas nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo faktą, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,19 kv. m. gyvenamojo ploto, 34,27 kv. m. bendro ploto, adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius.
2. Pareiškime nurodė, kad 1988 m. lapkričio 25 d. pareiškėjui išdavė Grigiškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto tarnybinės gyvenamosios patalpos orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Orderis), kuriuo suteikė teisę apsigyventi vieno kambario tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškių gyv., kuri 16,96 kv. m. gyvenamojo ploto (toliau – Butas). Orderyje nurodė, jog pareiškėjo šeima, kurio nariai įregistruoti tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje, susidėjo iš dviejų asmenų – pareiškėjo ir pareiškėjo sutuoktinės M. B.. Pareiškėjo duomenimis, jam Butą, kaip tarnybines patalpas, priskyrė dėl to, nes jis dirbo Vilniaus geležinkelio apygardoje vagonų greičio reguliuotoju. Nuo 1988 m. gruodžio 16 d. iki šiol pareiškėjas Bute deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Iš 2022 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17,19 kv. m. gyvenamojo ploto, 34,27 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m. sav., neturi įrašų apie nuosavybę. Akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos geležinkeliai“ atsakė į pareiškėjo užklausą, kad atlikus archyvinę paiešką bendrovės archyve Buto privatizavimo (perdavimo) dokumentų nerado. Paaiškino, jog pareiškėjas nebuvo ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į Butą. Duomenų apie tai, kad Butas yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė neturi, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas be savininko. Mano, kad valdymo teisę į Butą įgijo teisėtu būdu. Pareiškėjas įsitikinęs, jog niekas daugiau teisių į Butą, nei pareiškėjas, neturi. Visą Buto valdymo laiką valdė (valdo) kaip savo nuosavybę, nuo 1998 m. lapkričio 25 d. Buto valdytojas yra pareiškėjas, todėl buto nepertraukiamas valdymas yra ilgesnis nei 10 metų. Todėl pareiškėjo teigimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškimas tenkintinas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Savivaldybė) pateikė atsiliepimą (DOK-190910), kuriuo prašė atmesti pareiškėjo pareiškimą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pripažinti pareiškėjo teisę į Butą būtų galima tik tuo atveju, jei įvertinus visus byloje esančius įrodymus būtų nustatyta, jog tenkinamos visos įstatyme numatytos sąlygos įgyti nuosavybę pagal įgyjamąją senatį. Mano, kad pareiškėjo pareiškimas nepagrįstas, nes pareiškėjas neįrodė visų įstatyme numatytų sąlygų, kurios būtinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį, buvimo. Savivaldybė teigė, kad pareiškėjo Buto turėjimas nėra laikytinas valdymu, kadangi tai nėra valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Tokią išvadą darė dėl to, nes pareiškėjas Butą faktiškai turi neturėdamas tikslo jį valdyti kaip savo. Pareiškėjui 1988 m. lapkričio 25 d. išdavė Orderį, suteikiantį teisę apsigyventi vieno kambario tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje. Orderio išdavimo pagrindas: Trakų RVK 1988 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 152 (toliau – Sprendimas), kuris patvirtina, kad Butas pareiškėjui suteiktas kaip tarnybinis butas, dėl to, kad jis dirbo Vilniaus geležinkelio apygardoje vagonų greičio reguliuotoju, t. y. nesiekiant perduoti pareiškėjui nuosavybės teisės. Teigė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad Butas pareiškėjo valdomas kaip savininko. Savivaldybės teigimu, pagal Butų kodeksą teisė į Butą galėjo būti realizuota esant įskaitoje pagal gyvenamąją ar darbo vietą ir priėmus atitinkamų institucijų sprendimus. Darė išvadą, kad pareiškėjui perdavė neterminuotai naudotis Butu, priklausantį valstybiniam butų fondui, kuris priklausė valstybės nuosavybei. Dėl šių priežasčių Savivaldybė laikė, kad pareiškėjas gavo Butą faktiniam naudojimui, tačiau tai nesukūrė jam valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti. Savivaldybė akcentavo, kad Butas pareiškėjui suteiktas kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos, o duomenų, jog Buto statusas pasikeitė nėra ir dėl to negalėjo būti privatizuojamas. Todėl Butas turi būti vertinamas kaip priklausanti valstybei nuosavybės teise ir draudžiama jį pripažinti įgytu nuosavybės teise įgyjamąja senatimi.
4. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko, pateikė atsiliepimą (DOK-191671), kuriuo prašė pareiškimo netenkinti ir civilinę bylą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Teigė, kad pareiškimas galėtų būti tenkintas tik tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. VĮ Turto banko nuomone, Butas liko valstybės nuosavybė, nes nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Butas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau lieka neaišku, dėl kokių priežasčių į jį nebuvo įregistruotos valstybės institucijų teisės, kurios jį suteikė pareiškėjui. Nurodė, kad į bylą turi būti pateikti įrodymai, kuriuos išanalizavus galima būtų nustatyti, kieno lėšomis nekilnojamojo turto objektas sukurtas.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl dokumentų prijungimo prie civilinės bylos medžiagos (DOK-32288). Juose nurodė, kad didesnė butų, esančių (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m. sav., dalis buvo privatizuota. Pateikė teismui AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakymą.
Atsiliepimas
6. 2023 m. kovo 2 d. teismo posėdžio metu į bylą suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta AB „Lietuvos geležinkeliai“, nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Teismui pateiktu atsiliepimu (DOK-46084) AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašė pašalinti iš bylos ir tuo atveju, jei prašymas nebus tenkintas, civilinę bylą nagrinėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ nedalyvaujant ir reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ turto apskaitoje nėra įtrauktas Butas, nevaldo ir juo nedisponuoja. Saugomuose archyvuose nerasta jokių duomenų apie Buto privatizavimą ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Taip pat nurodė, kad Butą pareiškėjui skyrė ne AB „Lietuvos geležinkeliai“, o Trakų apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas, todėl tai galėjo būti ne AB „Lietuvos geležinkeliai“, o Trakų savivaldybės valdomas turtas.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė pašalinti iš suinteresuotų asmenų sąrašo AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei įtraukti į bylos nagrinėjimą Trakų rajono savivaldybės administraciją, išsiuntė naujai įtrauktam asmeniui procesinius dokumentus, terminą atsiliepimui pateikti. Per teismo nustatytą terminą atsiliepimas byloje nebuvo gautas.
Šalies argumentai
8. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 10 d., metu pareiškėjas R. B. palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti (2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:05:46 iki 00:14:40 ir nuo 00:23:31 iki 00:25:32). Papildomai paaiškino, kad negali užsiregistruoti į Butą savo nuosavybės teisės. Butą gavo 1988 metais, kai dirbo geležinkelininku, Butas jam suteiktas kaip tarnybinis. Po to, kai atidirbo apie 1,5 metų, ėjo pas vadovybę, prašė leisti išsipirkti Butą, tačiau jam neleido, nurodydami, kad reikalinga išdirbti ilgesnį laiką. Geležinkeliuose dirbo apie 15 metų. Niekur kitur dėl Buto išsipirkimo ar privatizavimo nesikreipė, pretenzijų niekam nekėlė. Už Buto išsipirkimą nėra niekam nieko mokėjęs, kieno lėšomis Butas pastatytas, nežino. Bute savo lėšomis yra atlikęs remontą, paskutinis remontas atliktas prieš dvejus metus, buvo pakeisti langai, durys. Kokia dabartinė Buto vertė, nežino. Dabar jau apie 10 metų kaip nebedirba geležinkeliuose. Dėl išsikraustymo, Buto atlaisvinimo jam pretenzijų niekas nėra kėlęs.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 10 d., metu suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Aldona Majienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškimą atmesti (2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:14:51 iki 00:22:38). Papildomai paaiškino, kad Butas iš esmės priklausė valstybei, nes tuo metu daugiabučiai buvo statomi valstybės. Pareiškėjui Butas buvo perduotas pagal orderį, kaip tarnybinės patalpos, o tokios patalpos negali būti privatizuojamos. Nuosavybė nėra įregistruota, ir kieno čia buvo klaida, neaišku. Savivaldybei šios patalpos nėra perduotos ir nepriklauso, savo apskaitoje Savivaldybė šio Buto neturi. Byloje nėra duomenų, kad tarnybinio Buto statutas būtų pakeistas, orderyje nurodyta, kad patalpos – tarnybinės.
10. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. sausio 10 d., metu liudytoja buvo apklausta I. S. (2023 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:27:00 iki 00:35:46). Ji paaiškino, kad yra pareiškėjo giminaitė, dukterėčia. Jos dėdė su teta gyvena Bute visą gyvenimą, nepretenduoja į Butą, kad taptų šeimininkais, tiesiog nori susitvarkyti dokumentus. Nuvykus į Registrų Centrą jiems buvo paaiškinta, kad Butas neturi šeimininko. Savivaldybės atstovai paaiškino, kad nežino, ką daryti tokioje situacijoje. Iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ sužinojo, kad Butas įmonei priklauso ir nepriklausė. Butą jos dėdė norėti išsipirkti, bet darbovietė neleido, nes nebuvo praėjęs tam tikras laikotarpis. Pareiškėjas kito turto neturi, yra pensinio amžiaus. Dėl susidariusios situacijos dėdė negali pasirašyti sutarčių su komunalininkais, negauna iš jų laiškų. Už komunalines paslaugas yra mokama, pasiskambina susižinoti, kiek reikia mokėti. Namas yra didelis, 9 aukštų, jame yra apie 75 butai.
11. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 27 d., metu pareiškėjo atstovė advokatė Renata Janušytė baigiamosiose kalbose (2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 05:29:14 iki 09:51:96) nurodė, kad pareiškimas turi būti tenkinamas, nes yra visos sąlygos dėl įgyjamosios senaties. Savivaldybė neįrodė, kad Butas priklauso valstybei, nors tokią įrodinėjimo pareigą turėjo. Institucijos neveikė nepateisinamai ilgai ir nesiėmė jokių veiksmų, Butas nėra nei valstybės, nei Savivaldybės nuosavybė.
12. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. balandžio 27 d., metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė Aldona Majienė baigiamosiose kalbose (2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 09:52:09 iki 10:44:28) nurodė, kad pareiškimas turi būti atmetamas, nes Butas, kaip tarnybinis, priklausė valstybės buto fondui. Nėra išpildytos visos sąlygos įgyjamosios senaties faktui nustatyti. Pareiškėjas negalėjo šio Buto valdyti kaip savo, nes jam šis Butas buvo suteiktas kaip tarnybinis (valstybinis).
13. Į teismo posėdį suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, taip pat Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovai neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Pareiškimas netenkinamas.
14. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
15. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
16. Byloje pateiktas 1988 m. lapkričio 25 d. Grigiškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Tarnybinės gyvenamosios patalpos orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu pareiškėjui R. B. leista apsigyventi tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje, adresu Grigiškių gyv., (duomenys neskelbtini)., namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), vieno kambario, 16,96 kv. m. gyvenamojo ploto, bute. Tarnybinėje gyvenamojoje patalpoje buvo įregistruoti du gyvenantys asmenys – R. B. ir M. B.. Prie Orderio pridėti priedai: Tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašas; tarnybinių gyvenamųjų patalpų paskirstymas. Iš minėtų priedų matyti, kad pareiškėjui paskirta naudotis 16,96 kv. m. gyvenamojo ploto Butu.
17. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškėjui 2022 m. rugsėjo 30 d. teikė pranešimą „Dėl dokumentų pateikimo“, kuriame nurodė, kad atlikus archyve paiešką, Buto privatizavimo dokumentų nerado. VĮ Turto bankas taipogi pranešimu Nr. (15.15 Mr) SK4-be/Nr. nurodė, kad patikėjimo teise nevaldo Buto.
18. 2022 m. spalio 19 d. Vilniaus regioninis valstybės archyvas teikė pareiškėjui raštą „Apie Grigiškių gyvenvietės (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimo pakeitimą“, kuriuo informavo, kad Buto adresas pasikeitė į (duomenys neskelbtini) gatvę, prijungus Grigiškių gyvenvietę prie Vilniaus miesto.
19. Remiantis VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo duomenimis, pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu Vilniaus m. sav., Grigiškės, (duomenys neskelbtini).
20. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad Buto/Patalpos – Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m. sav., nuosavybės teisių nėra registruota.
21. Byloje pateikta Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11152254, kurią sudarė vartotojas (pareiškėjas) su tiekėju AB „Lietuvos dujos“ dėl į Butą tiektinų gamtinių dujų, kitų paslaugų.
22. Pateiktos 1994 m. lapkričio-gruodžio mėnesio sąskaitos už į Butą teiktas paslaugas. Mokėjimo nurodymai AB „Lietuvos dujos“. 2022 m. spalio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ pažyma Nr. 276, kurioje nurodyta, kad už į Butą suteiktas paslaugas įsiskolinimų nėra. Šiais dokumentais pareiškėjas siekia įrodyti, kad Butu rūpinasi kaip nuosavu, moka mokesčius.
23. Pareiškėjas teismui teikė papildomus dokumentus ir pridėjo Nekilnojamųjų turto registro duomenų bazės išrašus, iš kurių matyti, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m. sav., kitų butų ar patalpų savininkai yra privatizavę likusius daugiabučiame name esančius butus.
Dėl valstybės nuosavybės teisės į Butą nustatymo
24. Pareiškėjas R. B. pareiškimo reikalavimą motyvavo tuo, kad Butas niekam kitam nuosavybės teise nepriklauso, valstybės nuosavybės teisė į Butą neįregistruota. Suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Savivaldybė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ iš esmės nesutikimą su pareiškimu argumentavo tuo, kad Butas nuosavybės teise priklauso valstybei, kadangi Butas suteiktas pareiškėjui kaip tarnybinės gyvenamosios patalpos, dėl ko pareiškėjas negali pagal įgyjamąją senatį įgyti nuosavybės teisės į Butą.
25. Kaip byloje nustatyta, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m. sav., kuris pastatytas 1988 m. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje Buto nuosavybės teisės įrašų nėra. Pareiškėjas Butą gavo 1988 m. lapkričio 25 d. išduoto Grigiškių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto tarnybinio gyvenamosios patalpos orderio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pareiškėjas nuo 1988 m. gruodžio 16 d. Bute apsigyveno, deklaravo savo gyvenamąją vietą ir jame gyvena iki šiol.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi, 3 dalyje reglamentuojama, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
27. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018). Imperatyvus CK 4.69 straipsnio 3 dalies pobūdis yra susijęs su viešojo intereso gynimu. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešąją nuosavybę pertvarkyti į privačiąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1507-653/2020).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Butas nuosavybės teise priklausė valstybei, pareiškėjui pagal Orderį 1988 m. suteikė tik teisę apsigyventi Bute. Pastebėtina, jog tokį faktą pareiškėjas nurodė ir pareiškime. 1985 metais galiojęs 1964 m. liepos 7 d. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 CK), skirtingai nei šiuo metu galiojantis CK, įtvirtino tik socialistinę (valstybinė (visaliaudinė), kolūkinė-kooperatinė, profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų) ir asmeninę nuosavybę. Pagal 1964 m. CK 98 straipsnio 2 dalį valstybei priklausė pagrindinis miestų butų fondas, o asmeninės nuosavybės teisės objektais galėjo būti tik apyvokos, asmeninio vartojimo, patogumo ir pagalbinio namų ūkio reikmenys, gyvenamasis namas ir darbo santaupos (1964 m. CK 109 straipsnis). Toks galiojęs teisinis reglamentavimas nenumatė galimybės fiziniam asmeniui asmeninės nuosavybės teise įgyti butą, o tik suteikė teisė įgyti gyvenamąjį namą. 1982 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos butų kodekso (toliau – 1982 Butų kodeksas) 4 straipsnio 1 dalis numatė, jog Lietuvos TSR teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose sudaro butų fondą, o atitinkamai 6 straipsnio 1 dalis numatė, jog Valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas). 1982 m. Butų kodekso 49 straipsnio 1 dalis numatė, jog remdamasis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išduoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje. Atsižvelgiant į tai, civilinėje byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, kad valstybė perleido nuosavybės teisę į Butą pareiškėjui ar kitiems asmenims ir tokiu būdu prarado nuosavybę. Šiuo gi atveju spręstina, kad Butas nuosavybės teise priklauso valstybei ir nėra bešeimininkis.
29. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (1991 m. gegužės 28 d. Nr. I-1374) (toliau – Privatizavimo įstatymas) 2 dalyje numatyta, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose ir bendrabučiuose. Privatizavimo įstatymo 3 dalyje nurodyti neprivatizuojami gyvenamieji namai, butai, kurie pagal įstatymą yra neperduodami ir vienas iš jų – tarnybiniai butai. Pareiškėjas, teismui teikdamas papildomus įrodymus, pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus iš daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m. sav., kitų butų ir patalpų savininkų duomenis apie jų turimą nuosavybę minėtame name. Tuo pagrindu pareiškėjas teigė, kad didesnė dalis butų privatizuoti, tačiau šie įrodymai tik parodo, kad dalys gyventojų Butus yra privatizavę, išsipirkę pagal 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374, tačiau, kaip pareiškėjas nurodė ir teismo posėdžio metu, jis Buto nebuvo privatizavęs ar išsipirkęs, nurodė, kad nėra niekam už Butą mokėjęs, jis į jokias institucijas dėl Buto išsipirkimo ar privatizavimą nėra kreipęsis. Kaip minėta, pareiškėjui Butas suteiktas pagal Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Orderį, konstatuotina, jog Butas priklausė valstybiniam butų fondui ir suteiktas pareiškėjui neterminuotai naudotis (1982 m. Butų kodekso 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnio 2 dalis). Civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl Buto privatizavimo, tad spręstina, jog Butas liko viešosios nuosavybės teisės objektu, priklausančiu valstybei. Jeigu statiniai yra valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011; kt.). Apibendrinant išdėstytą, nustačius, kad Butas priklausė valstybei, o privatizavimo sandoriu ir pirkimo-pardavimo sutartimi nebuvo perleistas pirkėjui (pareiškėjui), teismas konstatuoja, kad Butas išliko valstybės nuosavybe.
30. Pareiškime vienas iš pareiškėjo argumentų buvo tai, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į Butą neįregistruotos, tačiau, teismo vertinimu, tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad Butas niekam nepriklauso. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnį Nekilnojamojo turto registro paskirtis – registruoti nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teises bei kitas daiktines teises į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktus bei teikti oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis. Turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. CK 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Panaši nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Taip pat kasacinės instancijos teismas išaiškino, jog valstybės nuosavybės teisės neįregistravimas registre, nėra pagrindu vertinti, kad toks turtas nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-535/2008).
31. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad tai, jog viešajame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisė į Butą, nepaneigė valstybės nuosavybės teisės į Butą buvimo. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu ir įstatyminiu reguliavimu, registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu. Kaip nurodyta, Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti. Šiuo gi atveju, jokių duomenų apie daiktines teises į Butą Nekilnojamojo turto registre nėra. Taipogi nėra duomenų apie tai, kad Butas įstatymų nustatyta tvarka pripažintas bešeimininkiu. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kad tuo atveju, jei valstybė, kaip turto savininkė, nerūpestingai valdytų pareiškėjo naudojamą turtą (Butą), tai nesuteiktų pagrindo pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams įgyti Butą nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį.
32. Apibendrinant, nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad Butas nuosavybės teisė priklausė valstybei, o pareiškėjui pagal Orderį buvo suteikta tik teisė apsigyventi Bute. Byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, kad valstybė perleido nuosavybės teisę kitiems asmenims, pareiškėjui, ir tokiu būdu prarado nuosavybę, todėl spręstina, kad Butas nuosavybės teise priklauso valstybei ir nėra bešeimininkis. Tai, jog viešajame registre nėra įregistruota valstybės nuosavybės teisė į Butą, nepaneigia valstybės nuosavybės teisės į Butą buvimo, nes registracijos nebuvimas nelaikomas nuosavybės teisės praradimo pagrindu. Pareiškėjo byloje įrodinėjamos aplinkybės, jog jis Bute gyvena daugiau nei 10 metų, pareiškėjas rūpinasi būstu ir niekas nepareiškė pretenzijų, teismo vertinimu, nepaneigia valstybės nuosavybės buvimo fakto, o pagrindžia tam tikrų institucijų neapdairumą ir nerūpestingumą valdant valstybinį turtą, kas savaime nelaikytina valstybės nuosavybės į Butą praradimu. Kadangi teismas nustatė, jog Butas nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl vadovaujantis CK 4.69 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas į jį negali įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, todėl pareiškėjo pareiškimas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Šiuo atveju ieškovas buvo atstovaujamas atstovės advokatės Renatos Janušytės pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pareiškėjas buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškimas buvo atmestas, atstovės advokatės patirtos išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Suinteresuoti asmenys bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų nepateikė. Pašto išlaidos byloje nebuvo patirtos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
netenkinti pareiškėjo R. B. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.