- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- 1-1966-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40731-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- A. J.
- Nukentėjusysis
- A. L., E. L.
- Advokatai
- Valda Grigonytė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
nukentėjusiajai A. L., nukentėjusiųjų A. L. ir E. L. atstovei advokatei Valdai Grigonytei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajoine, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini)” pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Užliedžių k., Užliedžių sen., Kauno r., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Raudondvario sen., Kauno r., neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 straipsnyje, nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. 2016-08-27 apie 18.10 val., viešoje vietoje – Palangos mieste, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t.y. tyčia spyrė A. L. vieną kartą į koją, dėl ko jai susidarė krausjosruva, tyčia spyrė į automobilio priekinį bamperį, po to tyčia sugriebė A. L. už rankų ir ją stumdydamas, ranka įdrėskė jai į dešinę ranką padarydamas odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešinės plaštakos nykščio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat jis tyčia suėmė šalia buvusiai E. L. už rankų ir spausdamas rankas ją purtė, padarydamas poodines kraujosruvas žastuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, iš nukentėjusiosios A. L. atėmė rankose turėtą automobilio užvedimo raktelį, numetė ant žemės, po ko tyčia spyrė A. L. į veidą, tačiau nepataikė, nes neišlaikęs pusiausvyros pasviro, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Be to, A. J. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 5,265 g narkotinės medžiagos medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo vilkimuose drabužiuose sėdėdamas automobilyje Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2017-12-02 apie 21.30 val. prie (duomenys neskelbtini) pastato, Kaune, pas jį minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sunku atsiminti, kaip viskas buvo. Prisimena, kad 2016-08-27 jis nuvažiavo į Palangą pailsėti su draugais. Apie apie 18.10 val. jis su draugu K. R. buvo kambaryje pas kitas dvi merginas, kurių jokių duomenų nežino. Į duris pradėjo belstis K. draugė K. su kitomis savo draugėmis, tai A. ir E. Jie jas įsileido. Pastarosios ir jų mama pradėjo kelti triukšmą, jiems reikšti kokias tai pretenzijas. Dėl ko jos šaukė, nesuprato, gal dėl pavydo, kad jie buvo pas kitas merginas. Su K. jas varė lauk. Galbūt jis jas vijo lauk, stumdamas toliau nuo kambario. Tikrai nesuprato, kodėl jos kėlė konfliktą. Tarp jų prasidėjo konfliktas, kuris iš namo persikėlė į lauką. Kadangi tuo metu buvo neblaivus, kai kurių aplinkybių neprisimena. Pamena, kad su merginomis susistumdė, galimai stumdymosi metu jis vienai merginai įdrėskė į ranką. Neneigia, kad taip sužalojo A. L. ranką. Taip pat pripažįsta, kad konflikto metu papurtė E. L. ir tikriausiai tada neapskaičiavo savo jėgos, per stipriai suspaudė jos rankas, dėl ko žastuose pas ją susidarė kraujosruvos. Nepamena, kad būtų pribėgęs ir įspyręs A. L. į koją, tačiau to neneigia. Taip pat nepamena, kad spyrė į kieme stovėjusį merginų automobilį, tačiau to neneigia, nes galėjo taip padaryti. Buvo iš A. atėmęs automobilio užvedimo raktelį, bet grąžino, numesdamas ant žemės. Pamena kad spyrė A. į veidą, tačiau nenorėjo pataikyti, norėjau tik pagąsdinti. Galimai abiem merginom susistumdymo metu iškrito ir sudužo mobilūs telefonai, tačiau tuo metu jos apie tai nieko neužsiminė. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, patirtą žalą A. ir E. L. dėl sudužusių telefonų, dėl išlaidų pas medicinos ekspertus, dėl bylinėjimosi išlaidas pasižadėjo atlyginti per 9 mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos. Susitarimą pasirašė 2016-12-21. Merginų atsiprašė, jos jam atleido, jie susitaikė. (2 t. b.l. 81-84) 2018-04-23 parodė, kad su įtarimu susipažino, jo esmė jam aiški, pilnai prisipažįsta 2016-08-27 Palangos mieste pažeidęs viešąją tvarką bei 2017-12-02 turėjęs su savimi narkotinės medžiagos-kanapių. Pranešimas apie įtarimą jam aiškus, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. Jis pasilieka prie savo ankstesnių parodymų.2016-08-27 galimai apie 18.10 val., konflikto metu, būdamas neblaivus, susistumdė su pažįstamomis E. ir A. L. bei jų motina, sužalojo A. L. ranką, ranką įdrėksdamas, galimai įspyrė jų motinai į koją, galimai suėmęs už rankų, purtė ir E.. Viskas vyko konflikto metu, kadangi buvo neblaivus, tai visko gerai neprisimena. Galimai, kad konflikto metu papurtė E. L. ir tikriausiai tada neapskaičiavau savo jėgos, per stipriai suspaudė jos rankas, dėl ko žastuose pas ją susidarė kraujosruvos. Taip pat nepamena to, kaip spyrė į kieme stovėjusį merginų automobilį, tačiau to neneigia, nes galėjo taip padaryti. Buvo iš A. atėmęs automobilio užvedimo raktelį, bet grąžino numesdamas ant žemės. Pamena tą aplinkybę kai spyrė A. į veidą, tačiau nenorėjo pataikyti, norėjo tik pagąsdinti. Galimai abiems merginoms susistumdymo metu iškrito ir sudužo mobilūs telefonai. Visas konfliktas vyko viešoje vietoje Palangoje, prie (duomenys neskelbtini) pastato. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, patirtą žalą A. ir E. L. pasižadėjo atlyginti per 9 mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos. Susitarimą pasirašė 2016-12-21, kol kas pilnai žalos neatlygino, nes neturi lėšų. Merginų atsiprašė, jos jam atleido, jie buvo susitaikė.
Taip pat A. J. parodė, kad iš nepažįstamo vaikino savo reikmėm nusipirko už 60 eurų kanapių, kurias nešiojosi su savimi. Rūkė vienas, niekam nesiūlydavo parūkyti. 2017-12-02 jis susitiko su savo draugu G. P (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, prie (duomenys neskelbtini). Jis įsėdo į G. automobilį Audi A4. Po kiek laiko prie jų privažiavo policijos pareigūnai, jos patikrinto ir A. J. drabužiuose, užkištas už diržo, rado jam priklausančias kanapes.
Civilinius ieškinius pripažįsta, sutinka atlyginti žalą. Jis jau sumokėjo nukentėjusiosioms 500 €. Tarėsi, kad jis per metus laiko atlygins ieškinį, tačiau jo dar neatlygino. Šiuo metu gyvena su mama. Jis pats dirba, gauna 500 € algą. Sutinka, kad kiekvienai nukentėjusiai sumokėjo po 340 €.
Kadangi kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Viešosios tvarkos sutrikdymas 2016-08-27 (BK 284 straipsnis)
Nukentėjusioji A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-27 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, namo kieme vykusio konflikto su A. J., kurio metu A. J. ją su seserimi stumdė, jai įdrėskė į plaštaką bei padarė nedidelę kraujosruvą nykščio srityje, konflikto metu iš jos kelnių kišenės iškrito ant žemės ir sudužo mobilaus ryšio telefonas "Samsung Galaxy Note 4", 160 Eur vertės. Konflikto metu jai padarytą turtinę 80 Eur sumoje ir neturtinę 300 Eur sumoje bei 250 Eur bylinėjimosi išlaidas A. J. pasižadėjo atlyginti per 9 mėnesius (100 Eur turtinės žalos jis jau yra atlyginęs) nuo susitarimo pasirašymo dienos. Susitarimą pasirašė 2016-12-21 (t.1, b.l.87-89, 92-94, 95-97).
Nukentėjusioji E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-27 apie 17-18 val. grįžus nuo jūros su sese A. ir mama į namo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, kiemą, sėdo į savo mašiną ir išvyko namo, neilgai trukus paskambino draugė K. ir paprašė ją pasiimti, todėl jos grįžo atgal. Kai nuėjo pas K. į kambarį, pastaroji paprašė parvežti namo į Kauną, skundėsi, kad vaikinai abu girti, kad ji bijo, taip pat pasakė, kad jos pinigai pas K., kad šis jai pinigų neduoda, o pinigų reikia susimokėti už kelionę, maistui. Kol K. dėjosi daiktus, nešėsi į mašiną, jos su sese nuėjo į kambarį, kurį prieš tai buvo parai išsinuomoję ir tą dieną atlaisvino, ten sėdėjo K. su A. bei dvi nepažįstamos merginos. Jie visi gėrė. Su sese paprašė K., kad šis grąžintų K. pinigus, nes ji neturi. K. pasakė, kad neturi pinigų, liepė išeiti, netrukdyti. Tada atsistojo A. ir pradėjo keiktis, jas vadinti necenzūriniais žodžiais, išėjo iš kambario, kur nuėjo nematė, bet grįžęs, jai jau lipant laiptais žemyn, laiptų aikštelėje iš antro aukšto į trečią aukštą suėmė ją už rankų ties žastais ir stūmė link laiptų bei visaip ją keikė. Tada atėjo sesuo ir liepė A. paleisti. A. visaip keikdamasis ir jas vadindamas necenzūriniais žodžiais kažkur nuėjo. A. išbėgęs į lauką nubėgo prie mamos, stovėjusios prie mašinos, įspyrė jai į koją, įspyrė į mašinos priekinę dalį ir kažkur nubėgo. A. bėgiojo po kiemą ne vieną kartą, kas jam darėsi, nežino. A. kieme susistumdė su jos sese A., spyrė jai į veidą, bet dėl girtumo nepataikė, nes pasviro į šoną. Sesuo galinėje kelnių kišenėje buvo įsidėjusi savo mobilų telefoną "Samsung", susistumdymo metu tas telefonas sesei iš kelnių kišenės iškrito ir suskilo. Ji bandė ginti seserį, rankomis Aivarą nuo sesers nustumti, bet A. suėmė rankomis jai už abiejų rankų ties žastais ir pradėjo ją purtyti. Kai suėmęs už rankų šias stipriai spaudė purtydamas, dėl ko labai skaudėjo rankas, sekančią dieną tose vietose pamatė susidariusias kraujosruvas, kurios išnyko tik kažkur po dviejų savaičių. Rankoje laikė mobilų telefoną, kuris purtymo metu iškrito ant žemės ir sudužo. 2016-08-27 apie 18 val., (duomenys neskelbtini), Palangoje, namo kieme vykusio konflikto su A. J., kurio metu A. J. ją su seserimi stumdė, ją suėmęs už rankų purtė, dėl ko abiejuose žastuose liko kraujosruvos bei šio konflikto metu iš rankų ant žemės iškrito ir sudužo telefonas "Sony Xperia M2", 200 Eur vertės, padaryta turtinė 120 Eur žala ir neturtinę 300 Eur žala bei 250 Eur bylinėjimosi išlaidos. A. J. pasižadėjo žalą atlyginti per 9 mėnesius (100 Eur turtinės žalos jis jau yra atlyginęs) nuo susitarimo pasirašymo dienos. Susitarimą pasirašė 2016-12-21 (t. 1, b.l. 68-70, 73-75, 76-78).
Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-26 priešpiet su dukromis A. ir E. L. vyko į Palangą vienu automobiliu, kurį vairavo A. Kitu automobiliu važiavo dukrų draugė K. V. su savo draugu K. bei dar su vienu vaikinu, kurio vardas A.. Visi jie išsinuomojo kambarius (duomenys neskelbtini) Palangoje, trečiajame aukšte, tik ji su dukromis apsigyvenome viename kambaryje, K. su vaikinais apsigyveno šalimais esančiame kitame kambaryje. Sekančią dieną ikipiet su dukromis turėjo vykti namo, o K. su vaikinais buvo išsinuomoję kambarį ilgesniam laikui. Ryte su dukromis susidėjodaiktus į automobilį, nes iki 11.30 val. turėjo atlaisvinti kambarį. Šeimininkės paprašė, kad leistų ant kiemo pasilikti automobilį iki vakaro, nes norėjo dieną išnaudoti poilsiui prie jūros. Šeimininkė su tuo sutiko. Dar ryte Karolinos draugas su kitu vaikinu gėrė alkoholinius gėrimus, nors gėrė ir naktį, nes buvo girti atėję pas jas į kambarį, jos juos išvarėme. Ryte visi nuėjo prie jūros, vaikinai gėrė "Trejas devynerias", įpylė šiek tiek ir jai. Jau popiet, kiek tiksliai galėjo būti valandų, nežino, bet gal apie 17 val., K. su abiem vaikinais išėjo link namų, kur buvo išsinuomoję kambarį, ji su dukromis ėjo link tų namų šiek tiek vėliau. Grįžę į minėto namo kiemą, sėdo į automobilį ir išvyko namo. Jokio konflikto name nebuvo, bent jau negirdėjo. Dar nespėjus toli nuvažiuoti, jos dukroms paskambino K. ir paprašė grįžti jos pasiimti. Apsisuko ir grįžo atgal. Ji nuėjo pas K. į kambarį, kur ji sėdėjo ir verkė. Paklausus kas atsitiko, ji aiškiai pasakyti negalėjo per verkimą, ką suprato, tai vis prašė vežti ją namo. Per daug jos neklausinėjo kas atsitiko, išėjusi į koridoriuką jos laukė. Pamatė kitame kambaryje, kurį prieš tai su dukromis buvome išsinuomoję, sėdintį K.. Įėjusi į kambarį pradėjo K. klausinėti, kas atsitiko, kodėl jis nuskriaudė Karoliną. Jis atsakė "nachui, nesikišk, koks tavo reikalas". Kitas vaikinas, vardu A., tuo metu nieko nesakė, tylėjo. Nieko daugiau neklausinėjo, išėjo iš kambario ir jos su K. nusileido žemyn, išėjo į lauką. Jokio konflikto name nebuvo. Kai su K. nuėjo prie mašinos, jos dukros tuo metu nuėjo į namą, netrukus nuėjo į namą ir K.. Kai merginos nuėjo į namą, kažkuriuo metu, stovėdama prie mašinos, pamatė kaip A. iššoko per langą iš trečio aukšto. Iššokęs pribėgo prie jos, nei iš šio, nei iš to, jai įspyrė vieną kartą į koją, įspyrė į mašinos buferį ir nubėgo atgal į namą. Kas vyko name ji nežino, nes visą laiką buvo lauke, tik girdėjo iš ten sklindantį kažkokį triukšmą, riksmą. Tada visi išėjo į lauką ir matė, kad A. su A. kieme šiek tiek apsistumdė, taip pat ir E. su A., tačiau jokių smūgių vienas kitam nesudavė, bent jau to nematė, kad A. būtų spyręs ar smūgiavęs rankomis jos dukroms, ar kad jos būtų jam kur nors sudavę. Matė, kad tik tarpusavyje patampė už drabužių, pasistumdė. Ji prie A. nebuvo priėjusi, jo netampė, nestumdė, o viską stebėjo stovėdama prie automobilio. K. buvo prie jų nuėjusi, tačiau ką darė ten nuėjusi, nepastebėjo. Kažkuriuo metu iš namo išėjo K., tačiau jis buvo ramus, nepamena, kad būtų kažkaip reiškęsis. Pagrinde aršiausias buvo A., kuris stumdėsi su merginomis. Kažkuriuo metu berods A,, pagriebė iš A, automobilio užvedimo raktą ir bėgiojo po kiemą, po to atidavė numesdamas ant žemės. Raktas sulūžo, tačiau A, sutaisė. Tuo metu abu vaikinai buvo net labai girti. Dėl ko vyko konfliktas, ji nežino, nesuprato, pamena tik kad A, reikalavo grąžinti raktą. Dar A, šaukė, kad kas nors kviestų policiją ir į kiemą atėjęs kažkoks vyras liepė vaikinams ramintis, sakydamas, kad kviečia policiją. Tada konfliktas nurimo, neilgai trukus atvyko pareigūnai. Kaip suprato, visas konfliktas prasidėjo namo trečiajame aukšte, tik po to visi išėjo į kiemą.Dėl Aivaro spyrio į koją jokio skausmo nejuto, tik sekančią dieną pastebėjo toje vietoje, kur jai įspyrė, susidariusią kraujosruvą, tačiau dėl to į jokius medikus ar med.ekspertus nesikreipė, jokių pretenzijų niekam neturi (t. 1, b.l. 135-137)
Liudytoja K. V. parodė, kad 2016-08-26 apie pietus kartu su savo draugu K. R. bei su jo draugu A. J. atvyko į Palangą pailsėti. Taip pat su jais kartu atvyko ir jos draugės A. ir E. L. bei jų mama, tačiau jos vyko kita mašina. Palangoje išsinuomojo du kambarius adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo trečiajame aukšte. Kambariai buvo šalia vienas kito. Viename kambaryje apsigyveno ji su vaikinais, draugės su savo mama apsigyveno kitame kambaryje. 2016-08-27 ryte K. su A. nusipirko du butelius brendžio, kurį gėrė kambaryje. Po to visi ėjom prie jūros. Pradėjo su K. pyktis, jis ją visaip įžeidinėjo. Matėsi, kad jis pergėręs alkoholio, nes elgėsi negražiai ją įžeidinėdamas, nors blaivas niekad taip nesielgdavo. Grįžus nuo jūros, draugės su savo motina dėjosi savo daiktus, nes iki pietų ruošėsi atlaisvinti kambarį, važiuoti namo. Ji su K. ir A. buvo išsinuomoję kambarį ilgesniam laikui. Matydama vaikinus pergėrusius, be to Kęstutis nuolat reiškė jai pretenzijas, ją įžeidinėjo, ji, nuėjusi į kambarį, užsirakino duris. Vaikinai tuo metu sėdėjo lauke. Kai išvažiavo jos draugės su motina, kažkuriuo metu grįžo vaikinai, tačiau į kambarį jų neįsileido, sakydama, kad jų bijo, kad jie prisigėrę, kad jai nepatinka, jog ją įžeidinėja ir pan. Tada jie pradėjo labintis su merginomis iš kito kambario, t.y. iš to kambario, kurį ikipiet atlaisvino jos draugės. Vaikinai joms pasiūlė išgerti, merginos sutiko ir jie užėjo pas jas į kambarį. Pamačiusi, kad geruoju nesibaigs, supykusi ant savo draugo K., nusprendė vykti namo, todėl paskambino draugėms – A. su E., paprašė, kad jos grįžtų paimti jos. Jos sutiko. Ji dar per duris, kurias kito kambario merginos buvo užsirakinę, K. prašė, kad jis jai grąžintų likusius pinigus, nes poilsiui Palangoje jam buvo davusi pinigų, tiksliau jie abu dėjosi ir susitarė, kad jis mokės už jų bendrus pirkinius, paslaugas. K. pasakė, kad pinigų jau nebeliko. Kai atvyko jos draugės, tai buvo kažkur apie 18 val., joms pasakė, kad už kelionę negalės joms sumokėti, nes pinigai pas K. Tada ir jos klausė K. apie jos pinigus, prašė, kad atiduotų. Ji tuo metu nešėsi daiktus į lauką prie jų automobilio. Lauke sutiko draugių motiną, kuri irgi ėjo į namą. Pasidėjusi daiktus prie mašinos nuėjo į namą. Belipant laiptais, kažkur antrajame aukšte išgirdo, kaip trečiam aukšte A. A. sakė "nestumk mano sesers". Ji pamačiusi, kad A.yra paėmęs E. už rankos, liepė jam paleisti merginą. Tuo metu visos jos – A., E., jų mama ir ji lipo į apačią, išėjo į lauką. Į lauką išėjo ir A.. Lauke A. pradėjo šaukti ant jų visų - visaip įžeidinėjo jas, keikėsi, grasino, kad kai grįš į Kauną, mums bus šakės. Vienu momentu jis su A. apsistumdė, matė, kaip pakėlė koją iki A. veido, tačiau jai neįspyrė, nes buvo per girtas - neišlaikė lygsvaros. Nors kitoje gatvės pusėje buvo žmonių, tačiau nei vienas į šį konfliktą nereagavo rimtai, niekas neatėjo padėti nuraminti jos draugę stumdžiusį vaikiną. Kažkuriuo momentu A. A. įdrėskė - po viso konflikto A. parodė įdrėskimą plaštakos paviršiuje, tačiau nepamena, kurioje rankoje buvo tas įdrėskimas. E. po viso šio konflikto, jau kitos dienos ryte, ant rankos aukščiau alkūnės, t.y. ant žasto, parodė kraujosruvą, kuri atsirado, kaip suprato iš E., A suėmus jai už rankos tuo metu, kai jie buvo minėto namo trečiajame aukšte ir kai jis ją stūmė link laiptų. K. kažkuriuo konflikto metu taip pat išėjo į lauką, bandė dar A.atitraukti nuo A. nes tarp jų vyko apsistumdymas, tačiau K. to padaryti nepajėgė, nes pats buvo gerokai girtas, vos laikėsi ant kojų. Nematė, kad A. būtų sudavęs kokius smūgius A. ar E.. Jis susistumdė kieme tik su A. šiai kažkuriuo momentu įdrėskė į ranką, tačiau daugiau jokių smūgių sudavimų nebuvo, bent jau ji nematė, kad jis kur suduotų ar spirtų, išskyrus minėtą vieną spyrį, kurio nepataikė. Po susistumdymo su A., kažkuriuo metu, A. jai iš rankų ištraukė automobilio užvedimo raktelį ir bėgiojo po kiemą, aplink mašiną, visaip šūkaudamas, po to raktelį išmetė ant žemės. Pradžioje atrodė, kad raktelis sulūžo, tačiau A. metalinę raktelio dalį įkišo į plastmasinę dalį ir raktelį sutvarkė. Kažkuriuo metu grįžo namo šeimininkė. Kur tuo metu buvo jos draugių mama, nežino, nepamena, bet tikriausiai buvo kažkur kieme, gal prie mašinos, nors dabar nepamena. Ar jai A. minėto konflikto metu bandė ką nors daryti, nežino, nematė, apie tai nieko draugės nepasakojo. Jai dėl šio įvykio jokia žala nepadaryta, niekam pretenzijų neturinti. Konfliktas nurimo atvykus policijos pareigūnams (t. 1, b.l. 131-133).
Iš 2016-08-29 specialisto išvados Nr. G2242/2016(02) matyti, kad A. L. konstatuota odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva dešinės plaštakos nyksčio srityje. Dėl sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 123).
Iš 2016-08-29 specialisto išvados Nr. G2243/2016(02) matyti, kad E. L. kostatuota poodinės kraujosruvos žastuose. Dėl sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b.l. 122).
Iš alkotesterio duomenų matyti, kad 2016-08-27 19:40 val. A. J. nustatytas 1,67 % girtumas (t.1, b.l. 183).
2. Neteisėtas narkotinių medžiagų įgyjimas (BK 259 straipsnio 1 dalis)
Liudytojas A. V. parodė, kad 2017-12-02 dirbant kartu su kolega R. A. pagal atskirą priemonių planą, Kauno mieste, apie 21.30 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pamatė automobilį kuris jam sukėlė įtarimą, kadangi pamatę policijos ženklais žymėtą transporto priemonę pradėjo muistytis automobilyje. Nusprendė automobilį A4 kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) patikrinti. Patikrinus paaiškėjo, kad prie automobilio vairo sėdėjo G. P. gim. (duomenys neskelbtini), o keleivio vietoje sėdėjo A. J. gim. (duomenys neskelbtini). Paklausė minėtų asmenų ar šie neturi su savimi kartu draudžiamų daiktų ar medžiagų. Abu minėti vaikinai atsakė, kad neturi. Jis atliko A. J. dalinę apžiūrą, jautė aitrų kanapių kvapą, todėl pakartotinai uždavė klausimą ar tikrai neturi draudžiamų daiktų ar medžiagų prie savęs, atsakė, kad neturi. Tęsiant dalinę A. J. apžiūrą atsegė jo dėvimą striukę ir priekinėje juosmens dalyje pamatė iš už kelnių kyšantį polietileninį maišelį. Paklausė A. J. kas tai, jis atsakė, kad tai yra „žolė“. Išėmė maišelį iš už minėto asmens kelnių ir pamatė, kad jame yra žalios spalvos, aitraus kvapo, augalinė medžiaga, galimai narkotinė medžiaga. A. J. paklausė, kur ir iš ko įsigijo šią galimai narkotinę medžiagą, jis atsakė, kad pirko iš nepažįstamo asmens Kauno stotyje savo reikmėms. (2t. b.l. 13-14)
Iš specialisto išvados Nr.140-(7269)-IS1-7845 matyti, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, paimta 2017-12-02 pas A. J., yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 5,265 g, delta 9- tetrahidkanabinolio kiekis jose-18,3% (t.2, b.l. 21-22).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimų sudėtys, esančios kaltinamojo A. J. veikose, visiškai įrodytos, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 284 straipsnį, 259 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluota nuostata, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti
Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka.
Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014).
Šio nusikaltimo padarymo vieta – viešoji vieta. Viešoji vieta pagrindinis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik viešoje vietoje padarytos veikos, esant kitiems BK 284 straipsnyje numatytiems požymiams, gali būti kvalifikuojamos pagal šį įstatymą. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla.
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Neteisėtomis laikomos šiame straipsnyje nurodytos veikos, daromos nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, neturint licencijos ir panašiai. Įgijimas-tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas. Psichotropinės ir narkotinės medžiagos taip pat neteisėtai įgyjamos, kai jos nuperkamos vaistinėje pagal suklastotą receptą ir panašiai. Laikymas yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje slėptuvėje ar kitose vietose).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad A. J. viešoje vietoje- Palangos mieste, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės priežasties, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia spyrė nukentėjusiajai A. L. vieną kartą į koją, tyčia spyrė į automobilio priekinį bamperį, po to tyčia sugriebė nukentėjusiąją A. L. už rankų ir ją stumdė, ranka įdrėskė jai į dešinę ranką, taip pat jis tyčia suėmė šalia buvusiai nukentėjusiajai E. L. už rankų ir spausdamas rankas ją purtė, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš nukentėjusiosios A. L. atėmė rankose turėtą automobilio užvedimo raktelį ir numetė ant žemės, po ko bandė tyčia spirti A. L. į veidą, t.y. tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Be to, neginčijamai nustatyta, jog A. J. iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo vilkimuose drabužiuose sėdėdamas automobilyje.
Kad savo neteisėtais veiksmais sutrikdė viešąją tvarką, elgėsi įžūliai, taip pat su savimi turėjo neteisėtai įgytas narkotines medžiagas, pripažino ir pats kaltinamasis A. J..
Kaltinamasis A. J. kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, spręsdamas bausmės kaltinamajam A. J. klausimą, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 41 str. nustatyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.
Kaltinamasis A. J. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 34-37), baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 38-44, 45-49), dirba UAB „Ranga“ pagalbiniu darbuotoju, VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre nesilankė (t. 2, b.l. 52), VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centre, Respublikinės priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b.l. 54, 58).
Visuma aplinkybių, apibūdinančių kaltinamąjį A. J., jo padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje, 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina šių straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, šios bausmės dydį nustatant mažesnį už šios bausmės vidurkį.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, šiuo nuosprendžiu A. J. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Teismas atsižvelgia į tai, kad A. J. anksčiau neteistas, kaltu visiškai prtisipažino ir nuoširdžiai gailisi, su pareikštais civiliniais ieškiniais sutiko, dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlygino, kitą žalos dalį įsipareigojo atlyginti, todėl, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamajam A. J. gali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus jos atlikimo.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 144 str. 10 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajam dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų.
Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios-civilinės ieškovės A. L. ir E. L. buvo pareiškusios civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš A. J. priteisti kiekvienai po 1974 EUR (t. 1, b.l.102-106). A. J. pripažinus savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, susitaikius su nukentėjusiomis ir susitarus dėl žalos atlyginimo, ikiteisminis tyrimas 2016-12-27 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro R.Galdiko nutarimu, patvirtintu Palangos miesto apylinkės teismo 2016-12-29 nutartimi, buvo nutrauktas (t. 1, b.l.22-25).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios A. L. ir E. L. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo A. J. priteisti A. L. naudai 1664 EUR (474 EUR turtinė žala, 1500 EUR-neturtinė žala), E. L. naudai-1384 EUR (224 EUR turtinė žala ir 1500 EUR neturtinė žala).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis A. J. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiosioms, nes dėl tokių A. J. veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiųjų turtas m(mobilaus ryšio telefonai), joms buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, dėl šių sutrikdymų bei psichologinio išgyvenimo jos buvo ambulatoriškai gydomos sveikatos įstaigose. Nukentėjusiosios ne tik patyrė fizinį skausmą ir joms buvo sutrikdyta sveikata, tačiau jos taip pat patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą,ligi šio išgyvena baimę ir nerimą, patyrė finansinių išlaidų, nes turėjo pirkti vaistus, teko apsilankyti pas gydytojus ir psichologą, patyrė gydymo iš kitas išlaidas, susijusias su gydymu. Teismo nuomone, nukentėjusiųjų A. L. ir E. L. civiliniai ieškiniai pagrįsti, įrodyti bylos medžiaga, žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo A. J. veiksmais, pats kaltinamasis civilinius ieškinius pripažįsta, todėl nukentėjusiųjų A. L. ir E. L. civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, priteisiant juos iš kaltinamojo A. J..
Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-voke esančios tyrimo objektų pakuotės prie spacialisto išvados Nr. 140-(7269)-IS1-7845, saugomos byloje (t.2, b.l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipnsiais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį :
pagal BK 284 straipsnį-laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. J. :
neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš A. J. nukentėjusiosios A. L. naudai 1664 (viena tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt keturis) EUR, nukentėjusiosios E. L. naudai-1384 (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt keturis) EUR.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-voką su tyrimo objektų pakuotėmis prie spacialisto išvados Nr. 140-(7269)-IS1-7845, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.
Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.