Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-674/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-07-05
Bylos Nr.: 2A-674/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: akcinės bendrovės Lietuvos, akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“
Atsakovas: Šilalės rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Ritspeda“

Civilinė byla Nr. 2A-674/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 69.;(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės Lietuvos paštas apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2030-524/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ ieškinį atsakovui Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimo pripažinimo negaliojančiu ir viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ritspeda“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB ,,Lietuvos paštas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos pašto įstatymo reikalavimams prieštaraujantį atsakovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos supaprastintą viešųjų pirkimų nuolatinės komisijos ir kviestinių specialiųjų komisijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, priimtą vykdant pašto paslaugų, susijusių su laiškais, pirkimo procedūras; pripažinti niekine ir negaliojančia 2010-06-11 korespondencijos pristatymo sutartį Nr. B6-135 (b), sudarytą tarp atsakovo ir UAB „Ritspeda“. Nurodė, kad atsakovas, vykdydamas pirkimą, numatė įsigyti pašto paslaugas, todėl paslaugų teikimui privalėjo pasirinkti teikėją, kuris teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę teikti pašto paslaugas. Teikti pašto paslaugas teikėjas įgyja teisę tik Ryšių reguliavimo tarnybos nustatyta tvarka pateikęs Ryšių reguliavimo tarnybai pranešimą apie pašto paslaugų teikimo pradžią. Atsakovo vykdomame pašto paslaugų, susijusių su laiškais, pirkime dalyvavęs ir supaprastintų viešųjų pirkimų komisijos ir kviestinių specialistų komisijos sprendimu pirmojoje pasiūlymų eilės vietoje nurodytas dalyvis UAB „Ritspeda“ nėra Lietuvos Respublikos pašto įstatymo nustatyta tvarka įgijęs teisės teikti pašto paslaugas bei nėra įtrauktas į pašto paslaugų teikėjų sąrašą, skelbiamą Ryšių reguliavimo tarnybos. Kiekvienas dalyvis, pateikęs pasiūlymą, jame nurodė iš viso dešimties paslaugų įkainius, tačiau priimtame sprendime dėl pasiūlymų eilės sudarymo nenurodyta, kaip jų pagrindu buvo apskaičiuojamas vertinamasis dydis – mažiausia kaina. Ieškovo nuomone, pasiūlymų eilė buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias teisės normas bei paneigiant pamatinius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus viešųjų pirkimų principus. Ieškovo pretenzija buvo atmesta nenagrinėta, atsakovo direktoriaus vienašališku privalomu vietiniu (lokaliu) teisės aktu, todėl atsakovas, nagrinėdamas (nenagrinėdamas) ieškovo pretenziją, nesilaikė priimtų taisyklių nuostatų ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo imperatyvių normų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Ieškovui 2010-07-10 tapo žinoma, kad atsakovas ir UAB „Ritspeda“ 2010-06-11 sudarė pirkimo sutartį, kuri yra sudaryta neteisėto sprendimo pagrindu tarp atsakovės ir UAB „Ritspeda“, sudaryta pirkimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Šilalės rajono savivaldybė vykdė mažos vertės pirkimo paslaugų, susijusių su laiškais, konkursą. 2010-04-20 buvo išsiųsti kvietimai pateikti pasiūlymus UAB „Šilalės žinios“, AB „Lietuvos paštas“ Klaipėdos filialui, UAB „Ritspeda“. 2010-04-23 buvo gauta AB „Lietuvos paštas“ pretenzija Nr. 7-3627 „Pretenzija dėl pašto paslaugų mažos vertės pirkimo sąlygose įtvirtintų nuostatų“. Šilalės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2010-04-23 posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl gautos pretenzijos ir priimtas sprendimas sustabdyti pirkimo procedūrą apie tai informuojant pakviestus tiekėjus, iki bus išnagrinėta akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ pretenzija. Šilalės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos 2010-04-27 posėdyje nutarta iš dalies pakeisti reikalavimus bei suvienodinti pirkimo sąlygose ir prie pirkimo sąlygų pridėtame sutarties objekte nurodytus objektus bei atnaujinti pirkimo procedūrą, vokų atplėšimo procedūrą nusprendė atlikti 2010-05-03. 2010-05-05 įvykusiame Šilalės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisijos posėdyje nustatyta pateiktų pasiūlymų eilė: 1) UAB „Ritspeda“; 2) AB „Lietuvos paštas“ Klaipėdos filialas. 2010-05-17 Šilalės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija UAB „Ritspeda“ pripažino konkurso laimėtoja ir kvietė atvykti pasirašyti sutarties. 2010-05-19 gauta AB „Lietuvos paštas“ pretenzija Nr. 7-4944 dėl viešojo pirkimo komisijos priimto sprendimo. Šilalės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2010-05-20 posėdyje nusprendė pirkimo procedūrą sustabdyti, kol bus išnagrinėta AB „Lietuvos paštas“ pretenzija. Šilalės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2010-05-25 posėdyje svarstė AB „Lietuvos paštas“ pretenziją. 2010-05-25 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. DĮV-552 AB „Lietuvos paštas“ pretenzija atmesta kaip nepagrįsta. 2010-05-25 raštu Nr. B3-1228-(3.14) informavo AB „Lietuvos paštas“ Klaipėdos filialą apie pretenzijos atmetimą. Šilalės rajono savivaldybės administracija po 15 d. nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo AB „Lietuvos paštas“ Klaipėdos filialui, sudarė sutartį su UAB „Ritspeda“. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovas vykdė mažos vertės pirkimo paslaugų konkursą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ), Šilalės rajono savivaldybės administracijos mažos vertės viešųjų pirkimų taisyklėmis, patvirtintomis 2009-03-17 įsakymu Nr. DĮV-399, bei Šilalės rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo taisyklėmis, patvirtintomis 2010-03-23 įsakymu Nr. DĮV-324, paskelbtose Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bei mažos vertės pirkimo sąlygomis. Atsakovas teikdamas paraišką-užduotį CVP IS dėl numatomo pirkimo nurodė pirkimo objekto kodą 64112000-4, t. y. pašto paslaugos, susijusios su laiškais. Pagal mažos vertės pirkimo – pašto paslaugos, susijusios su laiškais, – sąlygose buvo numatyti paslaugos teikėjams reikalavimai, t. y. 3.1.2 p. paslaugos teikėjas turi turėti teisę teikti pasiuntinių pašto paslaugas, 3.1.3 p. paslaugos teikėjo veikla – pasiuntinių pašto paslaugos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi pašto paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas. Pasiuntinių paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas paslaugas (Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 2 str. 9 d.). Pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų skiriamasis požymis yra pašto siuntų įteikimas gavėjams asmeniškai per pasiuntinį ir siuntėjo pageidaujamų papildomų paslaugų suteikimas. Pašto paslaugų teikėjas gali būti kartu ir pasiuntinių paslaugų teikėjas, bet šios paslaugos gali būti teikiamos ir atskirų teikėjų (Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 9 str. 10 d.). Teismo nuomone, pasiuntinių paslaugų sudėtinės dalys – įteikimas per pasiuntinį ir papildomų paslaugų gavėjui suteikimas nėra pašto paslaugų dalis, bet yra išskirtinis pasiuntinių paslaugų požymis. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju realiai buvo atliekamas mažos vertės pasiuntinių paslaugų pirkimas, o ne pašto paslaugos, kaip teigia ieškovas. Teismo teigimu, iš bylos duomenų matyti, kad tiek AB „Lietuvos paštas“ Klaipėdos filialo nuostatuose, tiek UAB „Ritspeda“ įstatuose ši veikla yra numatyta ir įtvirtinta. Pagal Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamus duomenis UAB „Ritspeda“ teisė teikti pasiuntinių paslaugas suteikta nuo 2003-05-13. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas atmetė ieškinio argumentus, kad į pasiūlymų eilę yra įtrauktas teikėjas, kuris neturi teisės teikti paslaugų, kurios yra pirkimo objektas. Šio pirkimo sąlygų 6.1.p. įtvirtinta, kad pasiūlymai vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, t. y. laimi tas teikėjas, kuris pasiūlo mažiausią paslaugų įkainį. Teismo teigimu, iš atlikto konkursų sąlygų matyti, kad teikėjai turėjo nurodyti dešimties išvardytų paslaugų įkainius, daugelio UAB „Ritspeda“ pateiktų pasiūlymų įkainiai buvo mažesni, todėl atsakovas pagrįstai nustatydamas preliminarią pasiūlymų eilę pirmu numeriu nurodė trečiąjį asmenį. Teismas atmetė ir ieškovo argumentus, kad atsakovas, nagrinėdamas ieškovo pateiktą pretenziją pažeidė VPĮ reikalavimus. Teismo teigimu, iš byloje pateiktų Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-23 įsakymu Nr. DĮV- 324 patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo taisyklių 202 p. matyti, kad teikėjų pretenzijas nagrinėja perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas ir pirkimo organizatorius ar komisija. Sprendimą dėl pretenzijos, remdamasis paskirto valstybės tarnautojo išvadomis ir pirkimo organizatoriaus ar komisijos pirmininko paaiškinimais, priima perkančiosios organizacijos vadovas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-04-23 įsakymu Nr. DĮV-445 pavedė Personalo ir kanceliarijos skyriaus vyriausiajai specialistei išnagrinėti AB „Lietuvos paštas“ 2010-04-23 pretenziją Nr. 7- 3627 „Dėl pašto paslaugų mažos vertės pirkimo sąlygose įtvirtintų nuostatų“. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į 2010-04-27 pateiktą išvadą Nr. IVN-131 „Dėl pašto paslaugų mažos vertės pirkimo sąlygose įtvirtintų nuostatų“, 2010-04-27 įsakymu Nr. DĮV-455 atmetė AB „Lietuvos paštas“ 2010-04-23 pretenzijos Nr. 7-3627 „Dėl pašto paslaugų mažos vertės pirkimo sąlygose įtvirtintų nuostatų“ 1, 3, 4 ir 6 p. išdėstytus reikalavimus kaip nepagrįstus bei įpareigojo viešųjų pirkimų nuolatinę komisiją AB „Lietuvos paštas“ 2010-04-23 pretenzijos Nr. 7-3627 „Dėl pašto paslaugų mažos vertės pirkimo sąlygose įtvirtintų nuostatų“ 2 ir 5 p. išdėstytus reikalavimus tenkinti. Šilalės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2010-04-27 priėmė sprendimą, kurio 1 p. nutarė pakeisti pirkimo sąlygų 4.9 p., o 2 p. nutarė suvienodinti pirkimo sąlygose ir prie pirkimo sąlygų pridėtame sutarties projekte nurodomus objektus. Teismo nuomone, ieškovės pateikta pretenzija buvo nagrinėjama pagal teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai. Teismas taip pat konstatavo, kad nenustačius VPĮ normų pažeidimo, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia atsakovo ir trečiojo asmens 2010-06-11 sudarytos korespondencijos pristatymo sutarties, kurios galiojimas numatytas vieneriems metams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas AB ,,Lietuvos paštas“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nepagrįsta teismo išvada, kad realiai atsakovas vykdė mažos vertės pasiuntinių paslaugų pirkimą. Teismas netinkamai aiškino Pašto įstatymo nuostatas, neįvertino pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų atskyrimo pagrindų, todėl padarė neteisingą išvadą dėl atsakovo realiai perkamų paslaugų. Pašto paslaugos ir pasiuntinių paslaugos, vadovaujantis Pašto įstatymo nuostatomis bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais minimų paslaugų tiekimą, yra atskiros, nesusijusios paslaugos. Pasiuntinių paslaugos neapima pašto paslaugų. Tai, kad pašto paslaugos ir pasiuntinių paslaugos yra atskiros nesusijusios paslaugos patvirtina tai, kad pašto paslaugų tiekimui ir pasiuntinių paslaugų tiekimui teisės aktų keliami skirtingi reikalavimai. Kritiškai vertintinas teismo teiginys, kad pašto paslaugų tiekėjas gali būti kartu ir pasiuntinių paslaugų tiekėju, bet šios paslaugos gali būti teikiamos ir atskirų tiekėjų. Vienas tiekėjas gali teikti ir pašto paslaugas ir pasiuntinių paslaugas tik tuo atveju, kai jis yra atskirai įgijęs teisę teikti pašto paslaugas ir teisę teikti pasiuntinių paslaugas. Kadangi pašto paslaugos ir pasiuntinių paslaugos yra skirtingos paslaugos, perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, privalo konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kurias paslaugas – pašto ar pasiuntinių – planuoja pirkti (VPĮ 24 str. 7 d.). Atsakovas pirkimo sąlygose nurodė, kad perkamos yra pašto paslaugos, susijusios su laiškais. Tai patvirtina atsakovo pirkimo sąlygose nurodytas pirkimo objektas, paraiškoje-užduotyje nurodytas pirkimo kodas bei prie pirkimo sąlygų pridėtame pirkimo sutarties projekte nurodytas sutarties objektas. Atsakovo sprendimas pirkimo nugalėtoju pripažinti tiekėją, trečiąjį asmenį, neturintį teisės teikti paslaugų, kurios yra perkamos, pripažintinas neteisėtu, pažeidžiančiu imperatyvias VPĮ nuostatas.

2. Atsakovas, vykdydamas pirkimą ir rengdamas pirkimo sąlygas, jose nenumatė aiškių pasiūlymo vertinimo metodų. Pasiūlymo vertinimas lyginant pateiktų paslaugų įkainius, neapskaičiuojant bendros pasiūlymų kainos ar nenumatant kitos, konkrečios pasiūlymų vertinimo metodikos, yra neobjektyvus ir prieštarauja viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų. Taikant atsakovo pasirinktą pasiūlymų vertinimo būdą, neįmanoma realiai objektyviai palyginti skirtingų pasiūlymų. Atsakovas, vertindamas pasiūlymus, negalėjo objektyviai palyginti pateiktų įkainių, todėl sprendimas vieną iš tiekėjų pripažinti pirkimo nugalėtoju yra neobjektyvus, neteisėtas, pažeidžiantis VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, rėmėsi tik atsakovo pateikta pozicija, neįvertino ieškovo pateiktų argumentų.

3. Teismas netinkamai konstatavo, kad Taisyklių 202 p. nustatyta pretenzijų nagrinėjimo tvarka, nagrinėjant ieškovo pateiktas pretenzijas, buvo įgyvendinta tinkamai. Ieškovo pretenzijas turėjo nagrinėti ne vadovo paskirtas valstybės tarnautojas, o komisija, sprendimą dėl pretenzijos atsakovo vadovas turėjo priimti remdamasis ne valstybės tarnautojos pateikta išvada, o komisijos pirmininko paaiškinimais. Iš atsakovo pateiktos pirkimo medžiagos matyti, kad realiai ieškovo pateiktas pretenzijas nagrinėjo tik atsakovo direktoriaus paskirta valstybės tarnautoja. Tai patvirtina faktą, kad nagrinėjant ieškovo pateiktas pretenzijas, Taisyklių 202 p. nustatyta tvarka buvo pažeista. Visi komisijos sprendimai, susiję su vykdomu pirkimu, privalo būti priimti laikantis VPĮ 16 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Teismas, vertindamas pretenzijų nagrinėjimo procedūrų atitikimą Taisyklių 202 p., neatsižvelgė į VPĮ ir Taisyklėse nustatytą privalomą sprendimo priėmimo tvarką.

4. Kadangi, atsakovui vykdant pirkimą, buvo pažeisti viešųjų pirkimų principai, t. y. buvo padaryti esminiai imperatyvių nuostatų pažeidimai, sprendimas dėl pasiūlymų eilės nustatymo ir pirkimo nugalėtojo pripažinimo laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms VPĮ nuostatoms ir turi būti pripažintas neteisėtu. Neteisėto, prieštaraujančio imperatyvioms teisės aktų normoms, sprendimo pagrindu sudaryta pirkimo sutartis, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento.

Atsakovas Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).

Teisėjų kolegijos nuomone, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą - sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešojo pirkimo tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešojo pirkimo procedūrose.

Nagrinėjamu atveju apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia iš esmės trimis argumentais, jog konkurso laimėtojas, t.y., tretysis asmuo neatitiko kvalifikacinių reikalavimų; sudarant pasiūlymų eilę ir vertinant ieškovo ir trečiojo asmens pateiktus paslaugų įkainius nepagrįstai nuspręsta pasiūlytos mažiausios kainos nugalėtoju pripažinti tretįjį asmenį; buvo pažeista pretenzijų nagrinėjimimo tvarka. Apelianto nuomone, panaikinus sprendimą dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo, korespondencijos pritatymo sutartis turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia.

Dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Byloje nustatyta, jog ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo supaprastintą viešųjų pirkimų nuolatinės komisijos ir kviestinių specialiųjų komisijos sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, priimtą vykdant pašto paslaugų, susijusių su laiškais, pirkimo procedūras ir 2010-06-11 korespondencijos pristatymo sutartį Nr. B6-135 (b), sudarytą tarp atsakovo ir UAB „Ritspeda“ niekine ir negaliojančia, kaip pagrindinį argumentą nurodo, jog tretysis asmuo UAB „Ritspeda“ neatitiko kvalifikacinių reikalavimų. Pasak ieškovo, tretysis asmuo turi teisę teikti pasiuntinių paslaugas, tuo tarpu atsakovas vykdė pašto paslaugų pirkimą. Tai yra atskiros ir nesusijusios paslaugos, ieškovas neturi teisės teikti pašto paslaugų, o tai reiškia, jog atsakovo skundžiamu sprendimu į pasiūlymų eilę įtrauktas dalyvis, neturintis teisės teikti perkamų paslaugų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

Tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį (Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalis), kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, Nr. 3K-3-538/2008). Taigi vertinant tiekėjo kvalifikaciją yra vertinama reikalavimų ir kriterijų visuma.

Byloje nustatyta, jog atsakovas, vykdydamas mažos vertės pašto pirkimo paslaugų, susijusių su laiškais, konkursą (pirkimo objekto kodas 64112000-4), 2010-04-20 išsiuntė kvietimus UAB „Šilalės žinios“, AB „Lietuvos paštas“ Klaipėdos filialui ir UAB „Ritspeda“ pateikti pasiūlymus dėl šių paslaugų pirkimo. Mažos vertės pirkimo sąlygose buvo nustatyta, jog atsakovas vieneriems metams perka pašto paslaugas, susijusias su laiškais (1t., b.l.10). Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimuose buvo nustatyta, kad paslaugos teikėjai turi turėti teisę teikti pasiuntinių pašto paslaugas (3.1.2 p.) (1t., b.l.11), o paslaugos teikėjo veikla turėjo būti numatyta kaip pasiuntinių pašto paslaugos (3.1.3. p.). Nors kvietimuose buvo nurodyta, jog vykdomas mažos vertės pašto paslaugų pirkimas, tačiau iš tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų buvo matyti, jog buvo perkamos ne pašto paslaugos, o mažos vertės pasiuntinių paslaugos. Ieškovo nuomone, tai yra atskiros ir nesusijusios paslaugos, todėl ieškovas neturi teisės teikti pašto paslaugų.

Tiek pašto paslaugas, tiek pasiuntinių pašto paslaugas reglamentuoja Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (toliau PĮ), kurio 9 straipsnis apibrėžia pasiuntinių paslaugas – tai pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinis įteikimas gavėjams asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas paslaugas. Tuo tarpu pašto paslaugos yra pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas (LR Pašto įstatymo 13 straipsnis). Taigi, tiek vienu, tiek kitu atveju, pašto siuntos surenkamos, paskirstomos, vežamos ir įteikiamos, ir tarp šių paslaugų yra tik vienas skiriamasis bruožas – siuntos yra įteikiamos pasirašytinai arba ne. Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog minėtos paslaugos yra visiškai nesusijusios tarpusavyje, priešingai, šios paslaugos skiriasi tik pašto siuntų įteikimo būdais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, jog pasiuntinių paslaugos yra alternatyvios paprastosioms pašto paslaugoms, tik kokybiškesnės, nes tiesiogiai pasiekia gavėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-502/2007). Kaip jau minėta, pasiuntinių paslaugos apima pašto siuntų surinkimą, paskirstymą, vežimą ir pasirašytinį įteikimą gavėjams asmeniškai per pasiuntinį. Pašto siunta taip pat yra ir pašto korespondencija (LR Pašto įstatymo 15 straipsnis). Atsakovas vykdė mažos vertės pašto paslaugas, susijusias su laiškais. Taigi, akivaizdu, jog institucijai, kurios veikloje svarbią dalį sudaro susirašinėjimas su trečiaisiais asmenimis, svarbu, jog atsakovo siųsta korespondencija gavėjams būtų įteikta asmeniškai per pasiuntinį. Iš bylos medžiagos matyti, kad LR susisiekimo ministerijos 2003-05-13 leidimu Nr. 55, UAB „Ritspeda“ buvo suteikta teisė teikti pasiuntinių pašto paslaugas. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus (kad paslaugos teikėjai turi turėti teisę teikti pasiuntinių pašto paslaugas (3.1.2 p.) (1t., b.l.11), nustatytą reikalavimą teikėjo veiklos pobūdžiui (paslaugos teikėjo veikla turėjo būti numatyta kaip pasiuntinių pašto paslaugos), institucijos poreikius, jog korespondencija ar siunta tiesiogiai pasiektų gavėją, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju buvo vykdomas pasiuntinių pašto paslaugų pirkimas, ir tretysis asmuo atitiko kvalifikacinių reikalavimus teikti šias paslaugas.

Dėl pasiūlymų vertinimo kriterijaus

Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos kriterijais. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus reiškia pasiūlymo geriausią kainos ir kokybės santykį, labiausiai atitinkantį perkančiosios organizacijos poreikius. Dėl to perkantis subjektas turi vertinti pasiūlymus ir nustatyti, kuris iš jų siūlo geriausią kokybės ir kainos derinį. Tam reikia nustatyti konkurso sąlygose ekonominius ir kokybės kriterijus, kurie leistų perkančiam subjektui objektyviai įvertinti ekonomiškai pranašiausią pasiūlymą. Tokių kriterijų nustatymas priklauso nuo perkamų prekių ar paslaugų specifikos. LR Pašto įstatymo 2 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatytas esminis pašto paslaugų ir pasiuntinių paslaugų skirtumas yra tas, kad naudojantis pasiuntinių paslaugomis pašto siuntos perduodamos gavėjams asmeniškai per pasiuntinį. Skirtingai nuo paprastų pašto paslaugų, pasiuntinių pašto paslaugų atveju papildomai teikiamos asmeninio pašto siuntų įteikimo gavėjui pasirašytinai paslaugos. Kaip jau minėta, šis pašto siuntų įteikimo būdas laikytinas kokybiškesniu, nes tiesiogiai pasiekia gavėją, kitaip, nei paprastų pašto paslaugų atveju, kai pašto siuntos yra tik pristatomos į siuntėjo nurodytą adresą gavėjui. Tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo pateikė vienodas paslaugų kainas, tačiau tretysis asmuo papildomai pateikė žemesnes paslaugų kainas UAB „Ritspeda“ aptarnaujamai teritorijai (korespondencijos ir siuntų įteikimo Šilalės mieste ir Šilalės rajono savivaldybėje, gyvenvietėse: Pajūris, Kvėdarna, Laukuva) (2t., b.l.28). Atsižvelgiant į tai, jog pirkimą vykdo Šilalės rajono savivaldybės administracija, ir korespondencija bei siuntos didžiają dalimi bus pristatomos UAB „Ritspeda“ aptarnaujamoje teritorijoje, pagrįstai pasiūlytos mažiausios kainos nugalėtoju pripažintas tretysis asmuo.

Dėl pretenzijų nagrinėjimo tvarkos

Ieškovas nurodo, jog ieškovo pretenzijas turėjo nagrinėti ne vadovo paskirtas valstybės tarnautojas, o komisija, sprendimą dėl pretenzijos atsakovo vadovas turėjo priimti remdamasis ne valstybės tarnautojos pateikta išvada, o komisijos pirmininko paaiškinimais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tiekėjas, kuris mano, jog perkančioji organizacija nesilaikė šio VPĮ įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Pagal VPĮ 16 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (mažos vertės pirkimams – gali) sudaryti viešojo pirkimo komisiją. Taigi, pagal VPĮ nuostatas, mažos vertės pirkimams sudaryti nėra privaloma viešojo pirkimo komisija. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. DĮV- 324, patvirtintų Šilalės rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 202 punkte įtvirtinta nuostata, kad tiekėjų pretenzijas nagrinėja perkančiosios organizacijos vadovo paskirtas perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas ir pirkimo organizatorius ar komisija. Sprendimą dėl pretenzijos, remdamasis paskirto valstybės tarnautojo išvadomis ir pirkimo organizatoriaus ar komisijos pirmininko paaiškinimais, priima perkančiosios organizacijos vadovas. Analogiškos nuostatos dėl savivaldybėje gaunamų pretenzijų nagrinėjimo yra įtvirtintos ir Mažos vertės viešųjų pirkimų vykdymo taisyklių 60 punkte. Taigi, šiuo atveju Šilalės rajono savivaldybės administracijai (perkančiajai organizacijai) buvo teisė pasirinkti, kokiu alternatyviu būdu nagrinėti ir priimti sprendimus dėl gautų pretenzijų. Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdant minėtas taisykles, Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-04-23 įsakymu Nr. DĮV-445 pavedė Personalo ir kanceliarijos skyriaus vyriausiąjai specialistei išnagrinėti ieškovo 2010-04-23 pretenziją Nr. 7-3627 „Dėl pašto paslaugų mažos vertės pirkimo sąlygose įtvirtintų nuostatų”. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į 2010-04-27 pateiktą vyriausiosios specialistės išvadą Nr. IVN-131, 2010-04-27 įsakymo Nr. DĮV-455 1 punktu atmetė ieškovo 2010-04-23 pretenzijos Nr. 7-3627, 1, 3, 4 ir 6 punktuose išdėstytus reikalavimus kaip nepagrįstus, o minėto įsakymo 2 punktu įpareigojo Viešųjų pirkimų nuolatinę komisiją ieškovo 2010-04-23 pretenzijos Nr. 7-3627 2 ir 5 punktuose išdėstytus reikalavimus tenkinti. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2010-05-20 įsakymu Nr. DĮV-542 pavedė vyriausiąjai specialistei išnagrinėti taip pat ieškovo 2010-05-19 pretenziją Nr. 7-4944 „Dėl viešojo pirkimo komisijos priimto sprendimo (viešojo pirkimo rezultato)“. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į 2010-05-25 vyriausiosios specialistės pateiktą išvadą Nr. IVN-144, 2010-05-25 įsakymu Nr. DĮV-552 ieškovo 2010-05-19 pretenziją Nr. 7-4944 taip pat atmetė kaip nepagrįstą. Taigi, apelianto pateiktos pretenzijos buvo išnagrinėtos, nepažeidžiant nei VPĮ nuostatų, nei Šilalės rajono savivaldybės administracijos mažos vertės bei supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus daro išvadą, jog Šilalės rajono savivaldybės administracija, vykdydama viešąjį konkursą, sudarydama sutartį su konkursą laimėjusia organizacija, nuosekliai laikėsi įstatymuose numatytos tvarkos, tinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos pašto įstatymo bei Viešųjų pirkimo įstatymo nuostatas, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, iš ieškovo valstybei priteistinos pašto išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo AB Lietuvos paštas (į.k. 121215587) valstybei 2,70 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alė BukavinienėNijolė PiškinaitėGintaras Pečiulis