Kauno apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje ieškovas A. K. ieškinį palaikė, paaiškino, kad 2003-03-07 susituokė su atsakove, būsto, įsigijimui lėšų neturėjo, todėl, būsto įsigijimui pasiėmė kredito iš Swedbank, AB (buvęs AB bankas „Hansabankas“), 2007-06-22 buvo suteiktas ilgalaikis 53 087,30 Eur/183 300 Lt kreditas buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. 2007-06-29 Kauno m. 3-jame notarų biure, buvo sudaryta ir patvirtinta šio buto pirkimo pardavimo sutartis, perdavimo-priėmimo aktas. Pirkimo-pardavimo sutartimi buvo patvirtinta, kad butas perkamas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Prievolių bankui įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu ir kredito draudimu UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu jo ir atsakovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo jam ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko po ½ dalį minėto buto, įsipareigojimas bankui pagal 2007-07-13 kredito sutartį Nr. 07-068749- FA; kredito grąžinimo terminas - 2039-09-20, lieka jų solidaria prievole. Atsakovė savo prievolės grąžinti bankui kreditą nei santuokos metu, nei po santuokos nutraukimo nevykdė, kreditą su palūkanomis išimtinai tenka grąžinti jam vienam, todėl 2014-01-27 kreipėsi į banką su prašymu įsipareigojimus vykdyti ne solidariai su atsakove, o atskirai, tačiau bankas pranešė, kad įvertinus kredito riziką sutarties sąlygų keitimas jam yra nepriimtinas. Bankui pagal sutartį nuo 2007-07-13 iki 2014-04-14 sumokėta paskolos dalis sudaro 4 387,29 Eur/15 148,43 Lt. Su tokiu banko sprendimu nesutinka. Mano, kad 2007-07-13 sudarant ir pasirašant kredito sutartį jam nebuvo tinkamai ir suprantamai išaiškinta solidarios prievolės grąžinant kreditą sąvoka, jos esmė, tikslas, ją sudarančios aplinkybės ir su ja susijusios pasekmės. Jis Armėnijos Respublikos pilietis, sandorio sudarymo metu jam buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, nors ir labai stengėsi iki šio laikotarpio sunkiai bendrauja, ribotai supranta lietuvių kalbą, todėl nesuprato solidarios prievolės sąvokos esmės ir pasekmių, grąžinant kreditą solidaria tvarka. Galvojo, kad kiekvienas įsipareigoja proporcingai savo daliai. Mano, kad tuo grubiai pažeidžiamos jo teisės, o atsakovei suteikiamas nepagrįstas pranašumas. Nurodo, kad šiai dienai atsakovės neįvykdytos prievolės dalis, kurią iš savo asmeninių lėšų šiai dienai bankui privalėjo sumokėti yra 2636,19 Eur, todėl šią skolą prašo priteisti iš atsakovės. Taip pat prašo nustatyti, kad prievolę bankui grąžinti kreditą su atsakove įpareigojami vykdyti skyriumi, kiekvienas proporcingai savo įsipareigojimų daliai. Nurodė, kad pareiškus ieškinį, kilusį ginčą buvo siekta išspręsti taikiai ir bylą baigti taikos sutartimi, tačiau bankas nesutiko su taikos sutarčių projektuose numatytomis sąlygomis dėl solidarios prievolės pakeitimo. Ieškovui teko atlikti buto vertinimą, dėl to patyrė 90 Eur išlaidų, pusę šios sumos, t.y. 45 Eur prašo priteisti iš atsakovės. Be to, atsakovė nevykdo ir kitų savo prievolių, t.y. nemoka už ½ dalies buto komunalinių mokesčių. Juos moka ieškovas, iš savo asmeninių lėšų. Atsakovei nevykdant prievolės AB „Kauno energija“, t. y. nemokant mokesčių už jai priklausančios ½ dalies buto šildymą, šiuos mokesčius mokėjo jis, todėl prašo iš atsakovės priteisti už 2013- 2014 m. atsakovės daliai susidariusią 552,12 Eur sumą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2003-03-07 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta santuoka, 2007-07-13 kredito sutarties Nr. 07-068749-FA, specialios dalies priedo Nr. l prie kredito sutarties Nr. 07-068749-FA, kredito grąžinimo grafiko, ir bendrosios dalies patvirtintos kopijomis (1 t., b.l. 11-20) nustatoma, kad ieškovas ir atsakovė sudarė kredito sutartį, pagal kurią buvo suteiktas ilgalaikis 53 087,30 Eur kreditas buto, esančio adresu Kaunas, Partizanų g. 106-35, pirkimui. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2039-09-30. 2007-06-29 pirkimo-pardavimo sutarties kopija (1 t., b.l. 21-25), 2007-06-29 perdavimo- priėmimo akto, notarinio registro Nr. 4509 kopija (1 t., b.l. 26) patvirtina, kad buto pirkėjai ieškovas ir atsakovė. Prievolių bankui įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto (buto) įkeitimu ir kredito draudimu trečiajam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“ (1 t., b.l. 12). 2011-09- 21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-17507-364/2011 patvirtinta ieškovo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, santuoka nutraukta (1 t., b.l. 28), sutarties 5 p. šalys susitarė, kad įsipareigojimas AB Swedbank pagal 2007-07-13 kredito sutartį Nr. 07-068749- FA; kredito grąžinimo terminas - 2039-09-20, lieka pareiškėjų solidaria prievole, 7 p. susitarė, kad santuokoje įgytas registruotas nekilnojamasis turtas - pagal 2007-06-29 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2007-06-29 priėmimo-perdavimo aktą, butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu, (duomenys neskelbtini), registruotas N. M. ir A. K. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį atitenka N. M. ir A. K.. 2013-03-01 prašymu ieškovas kreipėsi į banką, prašydamas nuskaičiuoti paskolos įmokas nuo jo sąskaitos (1 t., b.l. 27), atsakovė sutiko, kad įmokos būtų nuskaičiuotos nuo ieškovo sąskaitos. 2014-02-26 „Swedbank“, AB pranešimo Nr. PL- SR/14-585 kopija (1 t., b.l. 29) nustatoma, kad Swedbank, AB informavo ieškovą, jog prievolė pagal kredito sutartį yra bendra ir solidari, t.y. kreditą turi grąžinti ieškovas ir atsakovė, ieškovui pateikus prašymą dėl solidarios atsakomybės atsisakymo, bankui įvertinus kredito riziką, bankui sutarties sąlygų keitimas nepriimtinas. 2013-11-11 Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos pažymos Nr.(2013-47742-PS)-386 kopija patvirtina, kad ieškovas savo gyvenamąją vietą deklaravęs šiame bute (1 t., b.l. 30). VSDFV Kauno skyriaus 2013-04-19 pažymos Nr. 16A-2655 apie asmens valstybinį socialinį draudimą (1 t., b.l. 31), Kauno apskrities VMI 2013-01-15 pažymos Nr. 267530 dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo duomenimis (1 t., b.l. 33) nustatoma, kad ieškovas dirba įsigijęs verslo liudijimą. Ieškovas turi leidimą Nr. LT7334676 nuolat gyventi (1 t., b.l. 33). 2014-11-06 darbo sutartis Nr. 86 2015-01-22 pažyma (1 t., b.l. 136, 149) patvirtina, kad ieškovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 318,59 Eur darbo užmokestį. 2014-04-14 „Swedbank“, AB pažyma apie kreditą (1 t., b.l. 34) nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2007-07-13 iki 2014-04-14 bankui pagal sutartį sumokėta 4 387,29 Eur, negrąžinto kredito suma 48 700, 01 Eur. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2014-10-29 išrašu (1 t., b.l. 85-86) nustatoma, kad butas priklauso ieškovui ir atsakovei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise nuo 2007-06-29. Išrašas iš VšĮ santykių instituto dienos centro lankymosi dokumentų (1 t., b.l. 87) patvirtina, kad 2012-11-15 – 2012-12-20 dukra A. K. lankėsi įstaigoje dėl nerimastingumo, rekomenduota abiems tėvams tarpusavyje tartis dėl mergaitės auklėjimo, neįtraukiant pačios mergaitės. VSDFV Kauno skyriaus pažymos Nr. 16A-7176 apie asmens valstybinį socialinį draudimą (1 t., b.l. 88-92) duomenimis, atsakovė nuo 2007-01-01 dirbo iki 2014-01-31. Pagal atsakovės pareiškimus Kauno apskrities VPK 2012-08-06 nutarimu nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (1 t., b.l. 94). N. M. sąskaitos Swedbank, AB išrašas patvirtina (1 t., b.l. 95-104), kad atsakovė nuo 2007-07-23 iki 2011-12-05 mokėjo įnašus už paskolą, Swedbank, AB kredito panaudojimo ataskaita (1 t., b.l. 151-154) patvirtina, kad atsakovė ir toliau iki 2015-01-05 mokėjo įnašus už paskolą. Atsakovė išvykusi į Airiją, kur šiuo metu dirba „Liffey Meats Ltd.“, Ballyjamesduff, Co.Cavan (2 t., b.l. 4-9). Ieškovas pateiktu sąskaitos išrašu ir nurodymais pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (2 t., b.l. 17-18, 60) įrodinėja, kad įmokas mokėjo jis, nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. mokėjo už buto komunalines paslaugas (2 t., b.l. 19-36, 58), 90 Eur sumokėjo už turto vertinimą (2 t., b.l. 57).

Ieškovas prašo jo ir atsakovės solidarią prievolę kreditoriui AB „Swedbank“ pakeisti į dalinę, nustatant, kad A. K. ir atsakovė N. M. prievolę AB „Swedbank“, grąžinant kreditą pagal 2007-06-13 kredito sutartį Nr. 07-68749-FA, įpareigojami vykdyti skyrium, kiekvienas proporcingai savo įsipareigojimų daliai. Ieškovas prašo modifikuoti prievolę pagal kredito sutartį iš solidarios į dalinę remiantis tuo, kad jis yra nutraukęs santuoką su atsakove, neveda bendro ūkio ir yra pasidalinę lygiomis dalimis už kreditą įsigytą butą. Atsakovė N. M. neprieštarauja, kad prievolė pagal sutartį ir toliau liktų solidaria.

Prievolių skirstymas į dalines ir solidariąsias atsiranda esant skolininkų ir(ar) kreditorių daugetui ir nurodo į šių prievolių vykdymo ypatybes. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas privalo vykdyti tik savo dalį (CK 6.5 straipsnis), esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (6.6 straipsnio 4 dalis). Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kai ginčas kyla dėl to, ar nutraukiant santuoką ir padalijant bendrą sutuoktinių turtą, taip pat turi būti padalijamos sutuoktinių prievolės kreditoriams, kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką ir laikosi nuostatos, jog nutraukus santuoką, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos - buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas <...> Santuokos nutraukimas įstatymuose nenustatytas kaip pagrindas pasibaigti bent vieno iš sutuoktinių - solidariųjų skolininkų pagal sutartį - pareigai atsakyti kreditoriams pagal solidariąją prievolę (pagrindinę). Toks prievolės transformavimas iš esmės pakenktų kreditoriaus interesams. Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių - sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Kaip matyti iš bylos duomenų, kredito sutartis su ieškovu ir atsakove buvo sudaryta jau po to, kai jie 2007-06-29 sudarė buto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria įsigijo butą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (sutarties 1.1. punktas). Šis butas buvo įsigytas ieškovui ir atsakovei esant santuokoje nuo 2003-03-07. Šis butas buvo vienintelis šeimos būstas, todėl visiškai nepriklausomai nuo to, kas buvo nurodyta pirkimo - pardavimo sutarties 1.1 punkte dėl turto įsigijimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat kredito sutartyje dėl prievolės solidarumo, ieškovo ir atsakovės prievolė pagal Kredito sutartį, atsižvelgiant į LR CK 3.109 str. 2 d. nuostatas, traktuojama kaip solidari. Šiuo atveju ieškovo ir atsakovės prievolė pagal Kredito sutartį yra solidari ne tik pagal ginčijamą Kredito sutartį, bet ir pagal įstatymą. Atsakovė N. M. ir ieškovas A. K. būdami santuokoje tapo solidariaisiais bendraskoliais pagal 2007 m. birželio 13 d. su AB „Swedbank“ sudarytą kredito sutartį Nr. 07-68749-FA pagrindu kaip solidariojo skolininko pagal sutartį. Ieškovas A. K. 2014-01-27 kreipėsi į kreditorių su prašymu dėl solidarios atsakomybės atsisakymo, tačiau iš banko 2014-02-26 gavo atsakymą, kad kreditorius AB „Swedbank“, įvertinęs kredito riziką, nusprendė, kad sutarties sąlygų keitimas Bankui yra nepriimtinas, prievolė pagal sutartį ir toliau lieka bendra ir solidari, t.y. kreditą privalo grąžinti N. M. ir A. K.. Tai, kad ieškovo ir atsakovės prievolė pagal Kredito sutartį yra solidari konstatuota ir 2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis, jo pakanka, kad bankas galėtų iš ieškovo ir atsakovo reikalauti solidaraus prievolių pagal Kredito sutartį vykdymo. Taigi ieškovo ir atsakovės prievolė pagal Kredito sutartį yra solidari dar ir teismo sprendimo pagrindu.

Dėl santuokos nutraukimo įtakos solidarioms sutuoktinių prievolėms yra išsamiai pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje ir ją apibendrinęs 2010-05-20 nutartyje civ. b. Nr. 3K-P-186/2010, nurodydamas, kad nutraukiant santuoką solidari sutuoktinių prievolė gali būti modifikuojama tik esant kreditoriaus sutikimui. Šiuo atveju bankas Swedbank, AB nesutinka, kad būtų modifikuota prievolė pagal kredito sutartį ir taip būtų apsunkintas kredito sutarties vykdymas jau vien dėl to, kad kaip pripažįsta ir pats ieškovas, atsakovė nevykdo savo prievolių pagal kredito sutartį, o ieškovo argumentai, kad jam neva sudarant sutartį jam nebuvo suprantamos sutarties sąlygos, nes jis prastai supranta lietuvių kalbą, jam neišaiškintos solidarios prievolės esmė vertintini kaip nepagrįsti.

Nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ apdraudė ieškovo ir atsakovės kaip kredito gavėjų kredito grąžinimą bankui 2007 m. liepos 16 d. draudimo liudijimo (poliso) pagrindu su vėlesniais pakeitimais ir papildymais Nr. BPD 0358081, kredito grąžinimo bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui butas buvo įkeistas hipoteka. LR CK 6.154 str. 1 d. nustatyta, kad <...sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę....> Taigi iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad sutarties esmė, prasmė ir dvasia yra sutarties šalių bendras siekis ir valia sukurti civilinius teisinius santykius, kurių esmė yra bendras sutarties šalių noras gauti tai ko jos iš tikrųjų tikisi iš sutarties. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant šią teisės norma nurodyta <....pagrindinė sutarčių paskirtis -reguliuoti asmenų tarpusavio santykius nurodant galimo ir privalomo elgesio ribas, taip pat atitinkamų įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (LR CK 6.189 str. 1 d.). LR CK 6.156 str. 1 d. įtvirtina, jog <..., šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas....> LR CK 1.64 str. 1 d. įtvirtinta, kad <....sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma.. ..>. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad <.... sutarčių laisvės principas taip pat yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), kuris reiškia, jog asmeniui privalomi ne tik sutartimi prisiimti konkretūs įsipareigojimai, tačiau ir tai, kas sutartyje tiesiogiai nenustatyta, tačiau išplaukia iš jos esmės ar įstatymų. Asmenys, siekdami tam tikrų tikslų ir sudarydami sandorius, laisvai sprendžia dėl savo teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m, kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2012). Teisės normose ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje atskleidžiama vieną iš esminių sutarties pasireiškimo formų - laisvė. Sutarties laisvė reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, o nusprendę sudaryti, patys sprendžia su kuo tai daryti ir kokiomis sąlygomis tai daryti (LR CK 6.156 str. 2, 3 d.). Sutarties šalys turi pareigą sutarties vykdymo metu kooperuoti ir bendradarbiauti, ja vykdyti tinkamai (LR CK 6.200 str. 1,2d.).

Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ nedalyvavo/nedalyvauja nei sudarant, nei vykdant kredito sutartį, byloje nėra duomenų jog ieškovas yra/būtų neveiksnus ir savo veiksmų nesuvokiantis asmuo, todėl jis puikiai suvokė sudaromos sutarties esmę. Tiek kredito gavėjai, tiek bankas sudarydami kredito sutartį prisiėmė tam tikrą riziką, t. y. bankas įsipareigojo suteikti kreditą ir jį suteikė, o kredito gavėjai solidariai įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti palūkanas bei kitus mokėjimus pagal kreditavimo sutartį. Taigi šia kredito sutartimi abi jos šalys pasiekė norimo rezultato, todėl sutarčiai įgavus privalomumo ir vykdytinumo būseną, šalys privalo sutarties laikytis ir ją vykdyti esamomis sąlygomis.

Sutarties sąlygų priverstinis/teisminis pakeitimas turėtų būti išimtinė priemonė ir reikštų įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (LR CK 1.2 str.) reikalauja, kad kredito sutarties sąlygų laikytųsi vienodai tiek bankas, tiek kredito gavėjas. Įstatymų leidėjas saugodamas kreditoriaus teises ir teisėtus interesus esant solidariai prievolei LR CK 6.6 str. 4 d. yra įtvirtinęs <....Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį....> Esant tokiam, teisiniam reglamentavimui ir galiojančiai kreditavimo sutarčiai bankas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pagal kreditavimo sutartį yra atsakingi abu kredito gavėjai, o ieškovas savo teises ir teisėtas interesus gali užtikrinti atlikdamas veiksmus numatytus LR CK 6.9 str. 1 d., ką jis ir daro pareikšdamas atsakovei ieškinį dėl skolos priteisimo.

Konstatuojama, kad ieškovui ir atsakovei Swedbank, AB 2007-07-13 suteikto kredito lėšomis įgytas turtas buvo skirtas šeimos poreikių tenkinimui, tai reiškia, kad šių prievolių pagrindu gautas turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), įsigytas šeimos poreikiams-interesams tenkinti, o su šių interesų tenkinimu susijusios prievolės yra solidarios (LR CK 3.114 str. 1 d.). Iš to seka, kad sutuoktiniai ~ bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų - kreditorių sąskaita, nes bendromis sutuoktinių prievolėmis laikomos tos, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, kurios laikytinos solidariosiomis sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008)

Ieškovas nurodo, kad šiai dienai atsakovės neįvykdytos prievolės dalis, kurią iš savo asmeninių lėšų šiai dienai bankui privalėjo sumokėti yra 2636,19 Eur, todėl šią skolą prašo priteisti iš atsakovės, taip pat prašo priteisti už 2013-2014 m. atsakovės daliai susidariusią 552,12 Eur sumą už komunalinius mokesčius ir pusę sumos, t.y. 45 Eur už atliktą buto vertinimą.

Ieškovas nurodo, kad atsakovei nevykdant prievolės AB „Kauno energija“, t. y. nemokant mokesčių už jai priklausančios ½ dalies buto šildymą, šiuos mokesčius mokėjo jis, todėl prašo iš atsakovės priteisti jam už 2013- 2014 m. atsakovės daliai susidariusią 552,12 Eur sumą

2011-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7 p. šalys susitarė, kad butas, esantis adresu, (duomenys neskelbtini), registruotas N. M. ir A. K. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį atitenka N. M. ir A. K. (1 t., b.l. 28). Atsakovės teigimu, nutraukus santuoką, ji ir nepilnametė duktė A. K. dar bandė gyventi kartu su ieškovu A. K. viename bute, tačiau gyvenimas tapo nepakeliama kančia. Prieš atsakovę ir jos bei ieškovo nepilnametę dukterį ieškovas nuolat naudojo psichologinį smurtą, o prieš atsakovę - ir fizinį smurtą (šis faktas yra užfiksuotas Kauno apskrities VPK), tokios gyvenimo sąlygos neigiamai paveikė dukters sveikatą, atsakovė N. M. kreipėsį į buvusį sutuoktinį, prašydama jo išsikelti iš buto, tačiau jis nesutiko, todėl su nepilnamete dukterimi išsikėlė pati 2012 m. spalio-lapkričio mėn. Kadangi bute nebegyveno, pripažįsta, kad komunalinius mokesčius ji nustojo mokėjusi. Atsakovės paaiškinimu, ji negali patekti į butą, nesinaudoja butu nuo 2012 m. spalio ar lapkričio mėn., todėl reikalavimas dėl komunalinių mokesčių nepagrįstas. Atsakovė išvykusi į Airiją, kur šiuo metu dirba (2 t., b.l. 4-9). Atsakovė teikė teismui priešieškinį dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, šio priešieškinio teismui nepriėmus, nurodė, kad kreipsis į Kauno miesto apylinkės teismą. Atsakovų butas šalių buvo įgytas santuokoje ir šalių valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kartu negyvena nuo 2011 m., atsakovė po to galėjo naudotis butu, raktą turėjo, užeidavo kada norėjo. Ieškovas teigė, kad buto raktai buvo pakeisti, kai vyko 2014 m. vasarą į Armėniją, o atsakovė jau buvo išvykusi iš Lietuvos, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė ėmėsi iniciatyvos, kad būtų atstatytos jos pažeistos teisės naudotis patalpa, kaip tai numato CK.

Ieškovas nurodo, kad ginčą buvo bandoma išspręsti taikiai, kai atsakovė siūlė taikos sutarties projektą, bankas reikalavo turto įvertinimo, jei atsakovė nebūtų prašiusi, nebūtų prireikę, atsakovė nuomonę pakeitė, todėl iš vertinimo nebuvo naudos. Ieškovas už buto vertinimą patyrė 90 Eur išlaidų (2 t., b.l. 57), todėl prašo iš atsakovės pusę sumos, t.y. 45 Eur už atliktą buto vertinimą. Priešingai, atsakovės atstovų teigimu, ieškovas buto vertinimą darė savais tikslais, ketindamas iš atsakovės atpirkti jos dalį buto.