Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant vertėjai S. A., ieškovui J. K., jo atstovei advokatei Galinai Korabliovai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinio nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nors apie iškeltą bylą ir paskirtą teismo posėdį jai pranešta tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant.

Bylos nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas O. K. parodė, kad yra ieškovo tėvas. Paaiškino, kad nesutarimai tarp ieškovo ir atsakovės prasidėjo praėjus dviems metams po santuokos sudarymo, viena iš nesutarimų priežasčių buvo tai, kad atsakovė nenorėjo visiškai dirbti, leisdavo ieškovo uždirbamus pinigus, ieškovo tėvams drausdavo pas juos lankytis, jis, O. K., atsakovės nematė dešimt metų. Atsakovė labai konfliktiško, ūmaus charakterio, mėgsta išgerti, sumąsčiusi užsirakindavo bute, ir į jį neįsileisdavo savo sutuoktinio – ieškovo. Ieškovas skirtis norėjo jau seniai, tačiau vis tikėjosi, kad atsakovė pasikeis, tačiau šiais metais kantrybė trūko, ir ieškovas galutinai nusprendė skirtis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad šalys nuo 2015 m. gegužės mėn. kartu negyvena, santuokiniai ryšiai tarp šalių yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai jau kurį laiką kartu negyvena, neturi apie vienas kitą žinių, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Santuokos nutraukimą, kaip vieną iš santuokos pabaigos atvejų, reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyrius. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis). Santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės nutraukiama, kai pripažįstama, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo, byloje apklausto liudytojo parodymus apie jam žinomas aplinkybes dėl šalių tarpusavio santykių, taip pat tai, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį, kuriame būtų nurodyti motyvai ir argumentai, bei pridėti juos patvirtinantys įrodymai, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, nepateikė (CPK 178 straipsnis), byla nesidomėjo, todėl nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo, bylos esmė yra nustatyti visą sutuoktinių turtą (sudaryti turto balansą) ir jo vertę bei parinkti teisingą turto padalijimo būdą (CK 3.118 str., 3.119 str.).

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, kai turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu. Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis galima sudaryti tokį šalių santuokos metu įgyto turto balansą: šalys santuokos metu įgijo kilnojamuosius daiktus - virtuvės baldus su dujine virykle, lovą, duris, šviestuvą, minkštą kampą, skalbimo mažiną, televizorių, spintelę (b. l. 33-40) (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p., 3.118 str. 1 d.).

Pagal 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė atitinkamą bendrąja jungtine nuosavybės teise įgyto kilnojamojo turto padalijimo variantą. Atsakovė savo turto padalijimo varianto nepateikė. Teismas ieškovo pateiktą šalių santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo variantą laiko racionaliu ir pagrįstu, kadangi ieškovui paliktini tie daiktai, kurie iš esmės labiausiai susiję su buto konkrečia vieta ar yra įmontuoti, o butas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir jo tėvui, tuo tarpu atsakovei pagal ieškovo pateiktą turto padalinimo variantą priskirti kilnojamieji daiktai nėra kažkaip specialiai pritaikyti konkrečiai patalpai, jos išplanavimui, jie nėra įmontuoti ar kaip kitaip susieti su konkrečia vieta, todėl atsakovė galės jais racionaliai naudotis kitoje vietoje. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, teisingumo, racionalumo ir ekonomiškumo principais, ieškovui asmeninės nuosavybės teisė pripažintina į virtuvinius baldus su dujine virykle bendros 1020 Eur vertės, lovą 150 Eur vertės, duris 580 Eur vertės, šviestuvą 200 Eur vertės: iš viso turto už 1950 Eur, atsakovei asmeninės nuosavybės teisė pripažintina į minkštą kampą 1300 Eur vertės, skalbimo mašiną 290 Eur vertės, televizorių 290 Eur vertės, spintelę 100 Eur vertės: iš viso turto už 1980 Eur. Kadangi dalijamo turto vertė yra orientacinė ir neatspindi realios tokių daiktų rinkos vertės, kompensacijos klausimas dėl atsakovei tenkančios didesnės turto vertės nesprendžiamas.

Ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimą padalinti šalių santuokos metu prisiimtą kreditorinį įsipareigojimą AB „SEB lizingas“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog de facto šis kreditorinis įsipareigojimas nurodytam kreditoriui po bylos iškėlimo yra padengtas, tik negauta tai patvirtinanti pažyma, kreditorinio reikalavimo padalijimo klausimas nespręstinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 105,50 Eur žyminis mokestis, ir kurios, ieškinį patenkinus, priteistinos iš atsakovės ieškovo naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą tarp J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovui J. K. palikti jo pavardę K., atsakovei V. K. – K..

Šalims vienas kitam išlaikymo nepriteisti.

- ieškovui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į virtuvinius baldus su dujine virykle bendros 1020 Eur vertės, lovą 150 Eur vertės, duris 580 Eur vertės, šviestuvą 200 Eur vertės;

- atsakovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į minkštą kampą 1300 Eur vertės, skalbimo mašiną 290 Eur vertės, televizorių 290 Eur vertės, spintelę 100 Eur vertės.

Priteisti iš atsakovės V. K. 105,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. K. naudai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.