- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-27
- Bylos Nr.
- T-1560-598/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Nuteistasis
- N. K., Lietuvos probacijos tarnybos Kauno
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.5.11.3Nuosprendžio, kuriuo paskirtas laisvės apribojimas, vykdymas (BPK 353 str.)
- 2.5.16Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu N. K., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
N. K. 2020 m. gruodžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 24 straipsnio 6 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, ir pridėjo 2020 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį ir paskyrė galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų; per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; tęsti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo prašoma N. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Nurodė, kad nuteistasis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo tęsti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
N. K. į teismo posėdį neatvyko ir tokiu būdu atsisakė teisės būti išklausytam prieš teismą, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla išnagrinėjama jam nedalyvaujant.
Teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais..
Prokuroras prašė teikimą atmesti, kadangi neįžvelgia nuteistojo piktybiškumo.
Teikimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad, nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.
Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).
Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad jis 2021 m. sausio 19 d. buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Probacijos tarnyba teikimu kreipėsi į teismą, kadangi nuteistasis nevykdo teismo paskirto įpareigojimo tęsti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Teismas mano, kad pažeidimai nėra sistemingi. Nėra tokių duomenų, kad N. K. piktybiškai nevykdė teismo įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Tai nulėmė objektyvios aplinkybės, be to nuteistasis įsipareigojo šį teismo įpareigojimą įvykdyti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, piktnaudžiavo savo teisėmis. Esminis probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų prevencija. Taigi, N. K. pakartotinai nenusikaltus, negalima daryti išvados, kad nuteistojo asmenybė yra tiek pavojinga visuomenei, kad jam turėtų būti laisvės apribojimo bausmė pakeista į griežtesnę bausmę – areštą (Kauno apygardos teismo 2016 gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1S-598-813/2016, 2016 liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1S-851-634/2016), todėl, teikimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo dėl N. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.