Utenos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei (nuotoliniu būdu per vaizdo konferencijų programą Zoom),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. N., gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2024-03-26 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ str. 1 d., 90 MGL (4500 eurų) dydžio bauda, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. N. 2024 m. birželio 26 d., apie 16 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu, metaline lazda, kelis kartus smogė N. B. į galvą ir įvairias kūno vietas, tokiu būdu mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais padarydamas kraujosruvas dešinėje kojoje, minkštųjų audinių kraujosruvą kairėje kaktos srityje, žaizdas galvos kairėje pusėje ir kairės rankos alkūnės srityje, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo N. B. sveikatą.

Šiais veiksmais D. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. N. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2024 m, birželio 26 d. kartu su N. B. vartojo alkoholį, kartu su jais buvo R. V.. Vienu metu, bevartojant alkoholį, N. B. pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais. Jis išėjo namo, bet sustojo prie krūmų ir jam šovė į galvą, kad reikia grįžti. Jis rado pagalį, pasiėmė tą pagalį, grįžo, ir tuo pagaliu sužalojo N. B.. Kiek sudavė smūgių nepamena, po to išėjo namo, o pagalį kažkur išmetė. Sutinka, kad smūgių sudavė tiek, kiek nurodyta kaltinime. R. V. turėjo matyti kaip jis sudavė N. B.. Dėl N. B. civilinio ieškinio mano, kad suma per didelė. Norėtų, kad suma būtų mažinama, nes tiek sumokėti jis šiuo metu negali. Dėl kojos nedirba, kaime nėra darbo, be to, jis neturi teisės vairuoti. Ligonių kasų civilinį ieškinį pripažįsta, galėtų dalimis sumokėti. Jis turi nepilnametį vaiką, kuriam turi teikti išlaikymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. N. prisipažinimo teisme, jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis D. N. parodė, kad 2024-06-26, apie pietus, ant N. B. namo laiptų, kartu su juo ir R. V. gėrė alų. Vienu metu, N. B., keikdamasis necenzūriniais žodžiais liepė jam dingti iš kiemo. Žinodamas, kad jis ūmaus būdo, nekonfliktavo ir išėjo. Buvo šiek tiek supykęs, kad jis taip pasielgė ir jį išvarė. Eidamas į namus, krūmuose, pamatė kažkokį pagalį, ar tai šaką ir jį pasiėmęs sugrįžo atgal. Priėjęs iš už nugaros prie ant laiptų sėdinčio N. B., pagaliu smogė jam į galvą ir kitas kūno vietas. Kaip smūgiavo ir kiek kartų sudavė, dėl girtumo tiksliai neatsimena. Sudavęs N. B. smūgius išėjo į namus. Pagalį, kuriuo smūgiavo, išmetė eidamas pakeliui į namus (tomas 1, b. l. 146-147).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. B. parodė, kad 2024-06-26, apie 15 val. 30 min., pas jį atėjo neblaivus D. N.. Jam paprašius parūkyti ir išgerti alaus, kartu ant namo laiptų gėrė. Netrukus prie jų prisijungė R. V.. Vienu metu, jis nebenorėjo D. N. vaišinti alumi ir cigaretėmis, todėl jam liepė eiti į namus. D. N. išėjo, bet netrukus sugrįžo ir jam sėdint ant laiptų, priėjęs iš už nugaros, metaline lazda smogė į galvos kairę pusę ir įvairias kūno vietas. Dėl suduotų smūgių kraujavo galva, skaudėjo visą kūną (tomas 1, b. l. 32-35).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. V. parodė, kad 2024 m. birželio 26 d., apie pietus, ant N. B. namo laiptų, kartu su juo ir D. N. gėrė alų. N. B. liepus D. N. eiti į namus, jis išėjo. Maždaug po 30 min., jam su N. B. sėdint ant laiptų ir geriant alų, N. B. nugriuvo nuo laiptų, dėl gauto smūgio į galvą. Atsisukęs pamatė, kad jiems už nugaros, ant laiptų, stovi D. N., kuris rankoje laikė apie 60 cm ilgio daiktą. N. B., po suduoto smūgio į galvą, nugriuvus ant žemės ir ropojant, D. N. minėtu daiktu smūgiavo jam į kitas kūno vietas. N. B. buvo sužalota galva, ji kraujavo (tomas 1, b. l. 84-87).

Iš 2024-06-27 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (tomas 1, b. l. 19-21).

Iš 2024-07-24 - 2024-07-31 Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2301/2024(01) nustatyta, kad atlikus medicininį tyrimą N. B. nustatytos kraujosruvos dešinėje kojoje, minkštųjų audinių kraujosruva kairėje kaktos srityje, žaizda galvos kairėje pusėje ir kairės rankos alkūnės srityje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti smogiant metaline lazda. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (tomas 1, b. l. 58-60).

Iš 2024-11-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis N. B. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b. l. 77-82).

Iš 2024-11-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad liudytojas R. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (tomas 1, b. l. 88-95).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo D. N. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymo. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam N. B..

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymas baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką D. N. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Remiantis BK 41 straipsniu, bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti, apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas byloje esančias bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

D. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (tomas 1, b. l. 153-160, 161-169), baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, baudos sumokėtos (tomas 2, b. l. 15-20), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (tomas 2, b. l. 21). Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad seniūnija dėl D. N. elgesio nusiskundimų nėra gavusi (tomas 2, b. l. 24). Į psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas (tomas 2, b. l. 27).

Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nepadarė teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui ir jis vėl nusikalto, į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamojo D. N. atžvilgiu yra priimtas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2025 m. sausio 31 d. nuosprendis, kuris šiuo metu yra neįsiteisėjęs. Šiuo nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas bausmių bendrinimo klausimas, nors kaltinamojo atžvilgiu tuo metu buvo priimtas ir jau buvo įsiteisėjęs Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendis, kuriuo kaltinamajam D. N. buvo paskirta baudos bausmė. Todėl esant šioms aplinkybėms ir siekiant tikslesnio bausmių subendrinimo, šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė nebendrintina su jam anksčiau priimtais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nukentėjusysis N. B. pareiškė 1 200 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams ir kelionių išlaidos, t. y. kelionės pas gydytojus, kelionės išlaidos grįžimui į namus iš ligoninės Utenoje, bei kelionės į policijos komisariatą. Taip pat pirko nuskausminamuosius vaistus, tepalus sumušimams ir žaizdoms gydyti. Šios išlaidos sudaro 200 Eur. Kvitų, patvirtinančių išlaidas neišsaugojo, nes nežinojo, kad jie gali būti reikalingi. Vertindamas neturtinės žalos dydį, nurodo, kad atsižvelgė į D. N. kaltę, į tai, kad nusikaltimą padarė tyčia, kad jis nesigaili padaręs nusikaltimą, neatsiprašė nukentėjusiojo. D. N. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes jo sveikatai, kurias jautė ilgą laiką. Net ir dabar užeina galvos skausmai. Patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinių išgyvenimų. Išsigando, kai D. N. užpuolė jį be jokios priežasties ir pradėjo mušti beisbolo lazda. Bijojo, kad gali ir užmušti, nes jis savęs visai nekontroliavo ir daužė į galvą bei kitas kūno vietas (tomas 1, b. l. 44-45).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 straipsnis). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgtina į nukentėjusiojo patirtą dvasinį sukrėtimą, nepatogumus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, emocinę būseną, taip pat tiek į nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo turtinę padėtį bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, stresą ir dvasinių išgyvenimų. Prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas prie jo namų, visiškai netikėtai, nesant konfliktinės situacijos, esant kitam asmeniui (liudytojui R. V.), jam buvo suduoti smūgiai su lazda į galvą ir kitas kūno vietas, dėl ko jis patyrė skausmą ir sumušimus, buvo gydomas Utenos ligoninėje, ką patvirtina ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys, pareikštas šioje baudžiamojoje byloje. Dėl šių aplinkybių teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo smurtinės nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta neturtinė žala, tačiau, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, bei į tai, kad byloje negauta įrodymų, kad nukentėjusysis dėl patirtų išgyvenimų patyrė ilgalaikį sveikatos pablogėjimą ar kitų nepatogumų, taip pat atsižvelgiant į sunkią kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, 2023-03-21 Sprendimu dėl darbingumo lygio jam buvo nustatytas 80 proc. darbingumo lygis) nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo D. N. nukentėjusiajam N. B. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu tokia suma laikytina atitinkančia protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Nukentėjusysis nurodė, kad patyrė 200 eurų turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos vaistams ir kelionių išlaidos. Ir nors nukentėjusysis nėra pateikęs rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių išlaidų dydį, tačiau objektyviai vertinant yra akivaizdu, jog asmuo turėjo gydytis jam padarytus sužalojimus, bei turėjo vykti į gydymo įstaigą, todėl spręstina, kad nurodytos išlaidos buvo patirtos, o jų dydis realus. Turtinė žala nukentėjusiajam kilo dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo D. N. veiksmų, todėl jis privalo visiškai atlyginti turtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistina 200 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nukentėjusiojo N. B. civilinis ieškinys atmestinas.

Byloje pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 217,08 Eur sumai už nukentėjusiajam N. B. suteiktas gydymo paslaugas yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.283 straipsnio reikalavimus žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Nukentėjusiajam N. B. suteiktų gydymo paslaugų kaina – 217,08 Eur, už paslaugas apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (tomas 2, b. l. 99-103). Kadangi žalą nukentėjusiojo sveikatai padarė kaltinamasis D. N., savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, todėl jam tenka pareiga žalą atlyginti. Valstybinė ligonių kasa, vykdanti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę tokio dydžio, kiek sumokėta už suteiktas gydymo paslaugas. Tuo pagrindu iš kaltinamojo priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 217,08 Eur už nukentėjusiajam N. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

D. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Proceso išlaidų nėra, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti jį 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Išaiškinti D. N., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinęs telefonu, atvykti atlikti arešto bausmės į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Pravieniškės, Kaišiadorių r., tel. +370 34656216). Nuteistasis privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dėl paskirtos arešto bausmės. Jeigu nuteistasis areštu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, jis privalo per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą. Laiku neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija kreipiasi į teritorinį policijos padalinį dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Tokiais atvejais nuteistasis areštu sulaikomas ir pristatomas į artimiausią (laisvų vietų turinčią) arešto bausmę vykdančią įstaigą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – D. N. palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo N. B. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš D. N. nukentėjusiajam N. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 200 Eur (du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti, iš viso – 500 Eur (penkis šimtus eurų). Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. N. 217,08 Eur (du šimtus septyniolika eurų 08 ct) žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, AB Swedbank.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.