- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-1252-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05727-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- L. V., V. G.
- Ieškovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 10 notarų biuro
- Kategorijos
- 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. V. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovams L. V. ir V. G. dėl termino palikimui priimti pratęsimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 10 notarų biuro notarė Ž. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po M. G. mirties 2012 m. sausio 9 d. priimti; pripažinti iš dalies negaliojančiu 2012 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. P1-1216- nustatant, kad atsakovas V. G. po senelio M. G. mirties paveldėjo ½ dalį M. G. palikimo, o ½ dalį palikimo paveldėjo ieškovė I. G.; 2012 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią buvo perleista ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) atsakovei L. V., pripažinti negaliojančia. Nurodė, kad 2012-01-09 mirė jos senelis M. G.. Senelio mirties dieną ieškovė manė, kad pergyvenusi senelė paveldės visą senelio palikimą. Iš esmės palikimą sudarė ½ buto (duomenys neskelbtini). 2012-03-17 mirus ieškovės senelei, ieškovė atvyko į Vilnių dėl palikimo priėmimo. Tuomet ji sužinojusi, kad senelio palikimą priėmė ieškovės brolis V. G.. Paveldėjimo teisės liudijimas atsakovui išduotas 2012-04-10. Praėjus dviem dienom atsakovas paveldėtą butą perleido atsakovei L. V.. Ieškovės manymu, atsakovas pasielgė nesąžiningai, vienas priimdamas palikimą ir iš karto turtą perleisdamas. Ieškovė taip pat nurodė, kad yra nežymiai praleidusi įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, kurį prašė atnaujinti. Mano, kad išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra iš dalies naikintinas, nustatant, kad po ½ palikimo paveldėjo ieškovė ir atsakovas. Kadangi atsakovas buvo nesąžiningas vienas priimdamas palikimą ir perleidęs paveldėtą buto dalį atsakovei L. V., ši sutartis ieškovės manymu turi būti pripažinta negaliojančia, taikant restituciją.
Atsiliepimas
Atsakovai L. V. ir V. G. atsiliepime į ieškinį su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas palikimą priėmė kaip antros eilės įpėdinis, nepareiškus sutuoktinei noro priimti palikimą. Atsakovų manymu, nėra teisinio pagrindo atnaujinti ieškovės praleisto termino palikimui priimti, kadangi ieškovė žinojo apie senelio mirties datą, dalyvavo jo laidotuvėse, žinojo apie seneliui priklausiusį turtą, palikimo atsiradimo metu buvo pilnametė, o teisinių žinių stoka ar sąžiningas klydimas negali būti laikoma svarbia priežastimi praleistą terminą atnaujinti. Kadangi per įstatymo nustatytą terminą kiti įpėdiniai nepareiškė noro priimti palikimą, notarė, išduodama paveldėjimo teisės liudijimą, pasielgė teisėtai. Kadangi atsakovas gyveno ne Lietuvoje, jis turėjo teisę paveldėtą turtą parduoti kitam asmeniui. Atsakovė L. V. laikytina sąžininga įgijėja, atsiskaičiusi su atsakovu suderėtą parduodamo buto dalies kainą bei nuosavybės teises įregistravusi VĮ Registrų centre. Atsakovų manymu, šiuo atveju restitucija pagal LR įstatymus negalima.
Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad mirusio M. G. anūkas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kadangi mirusiojo sutuoktinė raštu atsisakė priimti palikimą ir nesant kitų įpėdinių, kurie būtų pareiškę ketinimą priimti palikimą, buvo įstatymų nustatyta tvarka ir terminais išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Teismui pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis, turėtų būti tenkintini ir išvestiniai reikalavimai: dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir dėl pirkimo pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino: pratęsė 3 mėn. terminč ieškovei palikimui, atsiradusiam mirus ieškovės seneliui M. G. priimti; panaikino ½ dalį 2012-04-10 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui V. G., kuriuo paveldėtas visas turtas, priklausęs M. G., t.y. nustatant, kad atsakovas V. G. paveldėjo ½ dalį atsakovo senelio M. G. turto; panaikino atsakovo V. G. ir atsakovės L. V. 2012-04-12 sudarytą pirimo-pardavimo sutartį, kuria perleista ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), taikant restituciją, t.y. įpareigojant atsakovę grąžinti buto dalį, o atsakovą- gautas pinigines lešas. Priimdamas sprendimą, teismas nurodė, jog ieškovė praleistą terminą grindžia šiomis aplinkybėmis: Lietuvos teisinių žinių stoka, jaunu amžiumi, manymu, jog po senelio mirties visą turtą paveldės senelė, gyvenimu svetimoje valstybėje (Vokietijoje). Vertindamas tai, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo, netinkamo jų vykdymo, kartu su pareiškėjos jaunu amžiumi, teismas sprendė, jog Lietuvos įstatymų nežinojimas pateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per 3 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos nevykdymą ir pripažino, jog tai gali būti vertinama kaip svarbios priežastys, leidžiančios praleistą terminą jai atnaujinti. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nežymiai praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti bei pažymėjo, jog termino atnaujinimui svarbi aplinkybė ir ta, kad atsakovas V. G., būdamas ieškovės brolis ir pats pareikšdamas valią priimti senelio palikimą elgėsi nesąžiningai, notarui nepranešė apie tos pačios eilės kitą įpėdinį (gyvenantį svečioje valstybėje), t.y. ieškovę, kuri turi tokią pačią teisę priimti senelio palikimą kaip ir atsakovas. Teismo manymu, aplinkybė, kad ieškovė dalyvavo savo senelio laidotuvėse, yra tik vienas iš objektyvių kriterijų sprendžiant dėl asmens sužinojimo apie palikimo atsiradimo faktą. Ieškovė ieškinyje teigė, jog buvo įsitikinusi, kad negali paveldėti po senelio mirties, nes yra pirmos eilės įpėdiniai (senelė), todėl laikytina, jog tai dar viena subjektyvaus pobūdžio aplinkybe pripažintina svarbia priežastimi (be kitų) terminui atnaujinti. Teismo manymu, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad neturi specialių Lietuvos teisinės sistemos teisinių žinių, kad ji ilgą laiką gyvena Vokietijoje, apie savo teises į palikimą sužinojo po senelės mirties, kai nedelsiant ėmėsi savo kaip paveldėtojos teises įgyvendinti, pats terminas praleistas nežymiai, patvirtina, kad ji elgėsi sąžiningai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nors atsakovo V. G. ir atsakovės L. V. nesiejo giminystės ryšiai, bet iš kompleksiškai įvertintų pridėtų rašytinių įrodymų bei šalių pasisakymų darytina išvada, kad pirkėja (L. V.) galėjo žinoti, jog pardavimu yra atimamas turtas iš kitų galimų paveldėtojų. Dėl šios priežasties, teismas pripažino negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimą (dalyje dėl ½ seneliui priklausiusio palikimo paveldėjimo) bei sudarytą ½ buto pirkimo pardavimo sutartį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantai L. V. ir V. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės tylėjimas negali būti pripažintas kaip valios priimti M. G. palikimą išreiškimu. Pažymi, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. G. savo kaip įpėdinės valią yra pareiškusi tinkamai ir laiku priimant senelės M. G. palikimą, todėl teiginiai apie jauną amžių ir Lietuvos Įstatymų nežinojimą prieštarauja byloje esančioms faktinėms ir juridinėms aplinkybėms, o teismo konstatuotos priežastys negali būti laikomos svarbiomis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti. Ieškovė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais aplinkybių, sutrukdžiusių priimti M. G. palikimą nuo 2012-01-09 iki 2012-04-09 bei tariamai sąžiningai suklydus dėl paveldėjimo teisės. Priešingai, parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškovė teigė, kad ne tik dalyvavo palikėjo M. G. laidotuvėse, bet ir slaugė palikėjo sutuoktinę ir ieškovės senelę M. G., kuri taip pat turėjo teisę pareikšti savo kaip įpėdinės valią, todėl ieškovei buvo sudarytos visos galimybės paklausti senelės M. G. apie senelio M. G. palikimą bei apie planuojamus ketinimus dėl buto, esančio Gedimino g. 43-15, Vilniuje, ir visus susijusius klausimus, todėl pirmos instancijos teismo konstatavimas, kad ieškovė suklydo dėl pačios teisės paveldėti, nelaikytinas svarbia priežastimi, nes ieškovė turėjo visas galimybes išsiaiškinti savo teises Ir pareigas. Apeliantai nurdo, jog atsakovas V. G., priimdamas M. G. palikimą, neturėjo tyčios pateikti netikslią informaciją, nes pareiškimą dėl palikimo priėmimo užpildė pagal pateiktus dokumentų šablonus. Netikslios informacijos pateikimas nesukuria jokių, teisinių padarinių, kadangi ieškovė savo paveldėjimo teises ir pareigas įgyvendina vienašališkai. Pažymi, kad tiek seneliai, tiek atsakovas gyveno Vokietijoje, butu nesinaudojo, tačiau mokėjo visus būtinus mokesčius, todėl buto pardavimas buvo logiškas ir racionalus sprendimas. Buto pirkimo-pardavimo sandorio metu tiek atsakovai, tiek notarai vadovaujasi tuo metu esančiais nustatytais juridiniais faktais. Be to, atsakovė L. V. nuosavybės teise dalį buto iš atsakovo V. G. įsigijo ir valdo teisėtai, tinkamai prižiūri ir moka mokesčius, todėl teismams ir pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į ginčo butą, iš sąžiningo įgijėjo jis negali būti išreikalautas. Apeliantų manymu, ieškovės pareikštų ir nagrinėtų reikalavimų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, patenkinimas sukuria teisinį neapibrėžtumą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinimas negaliojančia atsakovui išduoto 1/2 paveldėjimo teisės liudijimo dalį bei buto pirkimo-pardavimo sutartį bei pritaikius restituciją, nesuponuoja pas atsakovą V. G. natūra esančio turto perdavimo ieškovei. Šiuo aspektu, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad notaro kompetencija neapima įpėdinio teisių, apibrėžtų CK 5.57 str. 2d. įgyvendinimo veiksmų, šiuos veiksmus įgyvendina tik teismas. Apeliantai taip pat pabrėžia, jog teismas nevertino atsakovų argumentų, kad seneliai ieškovei buvo pažadėję butą Lenkijoje, kuris buvo parduotas ir lėšos už jį išimtinai perduotos ieškovei, o lėšos už butą, esantį Gedimino pr. 43-15. Vilnius, buvo pažadėtos atsakovui V. G.. Nors susitarimas buvo žodinis, atsakovas V. G. manė, kad ieškovė sąžiningai laikysis susitarimo ir vykdys senelių valią.
Atsiliepimas
Ieškovė I. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad esant kardinaliai skirtingam Vokietijos ir Lietuvos teisiniam reguliavimui, ieškovė nesuvokė palikimo priėmimo Lietuvoje reikalingumo bei reikšmingumo. Inter alia ieškovė sąžiningai klydo dar ir dėl to, jog ji buvo įsitikinusi, kad po senelio mirties kaip pirmos eilės įpėdinė turėjo paveldėti senelė (M. G.). Taigi šiuo atveju logiškai pagrindžiama tai, kad tik po senelės M. G. mirties ieškovė ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų priimti palikimą jai priklausančioje apimtyje. Ieškovė paaiškina, jog, mirus ieškovės seneliui, ieškovės senelė gulėjo ligoninėje dėl kritinės sveikatos būklės. Natūralu, jog nors ieškovė senelę lankydavo ir prižiūrėjo kasdien, tačiau dėl kritinės senelės būklės ir paprasčiausių moralumo standartų, gerbiant savo artimiausius šeimos narius, akivaizdu, kad visų pirma ieškovė net neturėjo jokių galimybių nei domėtis Lietuvos teisine sistema, nei juo labiau vykti į Lietuvą priimti palikimo, o visų antra ieškovei senelės sveikata ir slauga buvo kur kas svarbesnis bei aktualesnis dalykas. Be kita ko, ieškovė pagrįstai manė, jog jos brolis, apeliantas V. G., būdamas pačiu artimiausiu giminaičiu (vyresniuoju broliu) tikrai nepasielgs negarbingai ir nesąžiningai jos (savo jaunesnės sesers) atžvilgiu. Ieškovė taip pat nurodo, jog šiuo atveju nėra suvokiama, kam apeliantei L. V. buvo reikalinga ½ dalis buto, kuri valdoma kartu su kitais bendraturčiais. Natūralu, jog tokios dalies buto turėjimas suteikia teisę tik dalinai valdyti įsigytą turtą, disponavimo teisės apribojimą ir kitus papildomus sunkumus. Kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu liudytojai - ieškovės ir atsakovo motinai -davus parodymus, L. V. buvo bene vienintelis pažįstamas asmuo Lietuvoje, kuriam, tikėtina tik formaliai buvo perleidžiamas turtas, siekiant apsunkinti susiklosčiusią situaciją. Be to, ieškovės manymu, nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas buvo suformuluotas tinkamai ir teisingai.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė Ž. P. atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliacinio skundo motyvų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį nepažeidė proceso teisės normų, tinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, atsižvelgė į teismų praktiką šios kategorijos bylose, dėl to bylą išsprendė teisingai, pagrįstai tenkindamas ieškovės I. G. ieškinį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo paveldėjimo teisės liudijimo dalies ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.
Byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 9 d. mirė ieškovės I. G. senelis M. G. (t. 2, b.l. 14). M. M. G., pergyvenusi sutuoktinė M. G. atsisakė priimti palikimą (t.2, b. l. 26), palikimą 2012-03-15 priėmė atsakovas - ieškovės brolis V. G. (t. 2, b.l. 5-10). 2012 m. kovo 17 d. mirė M. G. (prieš tai mirusiojo sutuoktinė) - ieškovės ir atsakovo senelė (t. 2, b.l. 29). Atsakovui V. G. 2012-04-10 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ (mirusio M. G. paveldimo turto dalį) buto, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 75-77). Atsakovas V. G., atstovaujamas S. D., paveldėtą po senelio mirties buto dalį 2012-04-12 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė atsakovei L. V. (t.1 , b. l. 31-37, 72-73). 2012-05-15 ieškovė priėmė palikimą po senelės M. G., mirusios 2012-03-17 mirties (t. 1, b.l. 38-40).
Ieškovė I. G. yra palikėjų M. G. ir M. G. vaikaitė, kuri siekia kartu su savo broliu atsakovu V. G. paveldėti ne tik M. G., tačiau ir prieš ją mirusio M. G. priklausiusią turto dalį. Siekdama paveldėti po savo senelio, mirusio 2012-01-09, likusį turtą, ieškinį grindė tuo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių, nuo įpėdinio valios nepriklausančių priežasčių: būdama jauno amžiaus, dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo, kadangi visą gyvenimą gyvendama Vokietijoje manė, jog senelio palikimas turi atitekti jį pergyvenusiai mirusiojo sutuoktinei – ieškovės ir atsakovo senelei; ji nežinojo, kad pastaroji atsisakė palikimo, ir palikimą priėmė ieškovės brolis, nurodydamas notarei melagingas žinias, kad jis yra vienintelis paveldėtojas, t.y. nuslėpdamas, kad tos pačios eilės paveldėtoja yra ir ieškovė. Nurodė, kad praleisto termino trukmė yra itin trumpa, nesiekia net trijų mėnesių, jos valia buvo paveldėti su broliu lygiomis dalimis senelių turtą ir šios teisės ji neatsisakė, visą laiką to siekė. Pirmos instancijos teismas pagrįstai šias ieškovės nurodytas priežastis nagrinėjamos bylos kontekste ir atsižvelgdamas į ieškovės jauną amžių (22 metai) pagrįstai pripažino svarbiomis, pratęsė terminą palikimui priimti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012).
Kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo sprendime išdėstytos išvados yra pagrįstos ir motyvuotos, tinkamai taikytos ir aiškintos materialinės teisės normos, reglamentuojančios palikimo priėmimo tvarką ir sąlygas bei termino palikimui priimti pratęsimą, išvados padarytos, nepažeidžiant proceso teisės normų dėl įrodymų įvertinimo (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju taip pat turi reikšmės, kad terminas palikimui priimti praleistas nedaug, taip pat tai, kad pareiškėjos negalima apkaltinti nerūpestingumu, dėl kurio ji prarastų teisę paveldėti po senelio mirties likusio turto dalį.
Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, į byloje nustatytas aplinkybes apie atsakovo elgesį nuslepiant duomenis apie tos pačios eilės paveldėtojus, nurodant notarei, kad jis yra tik vienas antros eilės paveldėtojas, ieškovės jau minėtą sąžiningą suklydimą, kad jos manymu po senelio mirties palikimą turėjo priimti jį pergyvenusi sutuoktinė – šalių senelė, o sužinojusi, kad palikimą priėmė jos brolis, ji iš karto kreipėsi dėl praleisto termino pratęsimo, nes jos valia buvo paveldėti seneliams priklausantį turtą, ir laiku dėl palikimo priėmimo ji nesikreipė tik todėl, kad sąžiningai klysdama bei gyvendama Vokietijoje ir nebūdama susipažinusi su Lietuvos paveldėjimo teise. Jos veiksmai, sužinojus, jog palikimą po senelio mirties priėmė ne senelė, o atsakovas, rodo, kad ji siekė kartu su atsakovu – savo broliu - paveldėti senelių turtą, ką ji ir padarė kreipdamasi į notarę bei į teismą. Aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo nepranešė pareiškėjai apie palikimo atsiradimą ir jos teisę paveldėti, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant šią bylą, nes įstatymas įpėdinio neįpareigoja taip elgtis kitų įpėdinių atžvilgiu. Tačiau kolegija, spręsdama dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, taip pat vadovaujasi ir protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais ir nurodo, kad atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu, nurodžius notarei, kad jis yra vienintelis paveldėtojas, o taip pat nepranešus savo seseriai, kad senelė atsisakė savo palikimo dalies, iš tiesų nebuvo sąžiningas. Tokiu būdu apeliantų argumentai apie ieškovės valios nebuvimą priimti palikimą, nepagrįstų priežasčių sutrukdžiusiu priimti palikimą bei atsakovo V. G. nesąžiningumo, priimant palikimą, atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, kad toks pirmos instancijos teismo sprendimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo yra ne tik teisėtas, tačiau ir teisingas bei sąžiningas abiejų paveldėtojų atžvilgiu. Kolegija pritardama pirmos instnacijos teismo sprendimo motyvams jų neatkartoja.
Nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų nesažinigumą sudarant buto dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Teismas pagrįstai įvertino priimto paveldėto turto pardavimo skubotumą, atsakovų bendradarbiavimą iki sutarties sudarymo ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė L. V. (buto dalies pirkėja) galėjo žinoti, jog sandoriu, kurį ji sudaro, yra atimamas turtas iš kitų galimų paveldėtojų, nes atsakovė gerai pažinojusi ieškovės šeimą, bendravo tiek su jos motina, šias aplinkybes patvirtino liudytoja byloje apklausta ieškovės motina, pažinojo ieškovę. Be to atsakovė, veikė kito atsakovo V. G. vardu, kaip įgaliotinė: gavo iš notaro paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir praėjus keturioms dienoms sudarė paveldėto buto pirkimo-pardavimo sutartį su kitu atsakovo V. G. įgaliotinu, taip įgydama nuosavybės teisę į ½ atsakovo paveldėtą butą. Šios aplinkybės ir jau minėtas buto pardavimo skubotumas, bei tai, kad kita ½ dalis buto liko kaip paveldimas turtas, kurį paveldėjo ieškovė ir atsakovas V. G., teismas turėjo pagrindą išvadai, kad abu atsakovai veikė nesąžiningai, pažeisdami imperatyvias įstatymų normas dėl kito asmens (ieškovės) nuosavybės teisės, viešąją tvarką ir gerą moralę (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Šiuo įstatyminiu pagrindu paveldėjimo teisės liudijimą ½ dalyje bei sudaryta ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį pripažino negaliojančiais, teisėtai ir pagrįstai.
Dėl ieškinio dalyko apimties
Apeliantų nuomone ieškovės pareikštų ir nagrinėtų reikalavimų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, patenkinimas sukuria teisinį neapibrėžtumą, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu pripažinimas negaliojančia atsakovui išduoto 1/2 paveldėjimo teisės liudijimo dalį bei buto pirkimo-pardavimo sutartį bei pritaikius restituciją, nesuponuoja pas atsakovą V. G. natūra esančio turto perdavimo ieškovei. Iš dalies kolegija su šiais skundo motyvais sutinka, tačiau sprendžia, kad dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo sprendimo panaikinti, šią teismo padarytą klaidą ištaiso papildydama sprendimą.
Įpėdinis, kuris turi teisę paveldėti, šios bylos kontekste yra tik tas, kuriam CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęstas terminas palikimui priimti. Jei terminas palikimui priimti pratęsiamas, toks įpėdinis kartu laikomas palikimą priėmusiu įpėdiniu, o nagrinėjamoje byloje tos pačios eilės įpėdiniu, kaip ir asmuo kuriam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kurį ieškovė ginčija. Apeliantai apeliuodami į netinkamą ieškinio dalyko apimtį nurodo Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje N.V. v L.K. Nr. 3K-3-441/2009 ir joje išdėstytą dėl CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo dviejų teisinių pasekmių iš esmės skirtingose situacijose. Šioje nutartyje išanalizuotos dvi situacijos: pirma - pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, ginčija paskesnės eilės įpėdinio palikimo priėmimo teisėtumą; antra - pirmesnės eilės įpėdinis, kuriam terminas palikimui priimti pratęstas, siekia apginti savo teises į palikimą CK 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatytomis ribomis. Nagrinėjamu atveju nėra nei vienos, nei kitos situacijos, nes šioje byloje kilo ginčas dėl dviejų lygiateisių, t.y. tos pačios eilės paveldėtojų. Ieškovė neginčijo, kad atsakovui V. G. priklauso ½ dalis senelio M. G. palikimo, kurį sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl visiškai logiškai ir pagrįstai jį prašė pripažinti ir pirmos instancijos teismas kaip išvestinį reikalavimą iš pagrindinio – termino palikimui priimti pratęsimo, jį patenkinus pripažino dalį paveldėjimo teisės liudijimo išduoto atsakovui negaliojančiu, nes egzistuoja CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytos pasekmės, t.y. ieškovė laikoma priėmusiu palikimą, o paveldėjimo teisės liudijimas tokiu atveju be apgrindo išduotas vienam paveldėtojui, pažeidžiant kito paveldėtojo teisę į paveldimą.
Tačiau sutiktina su apeliantų argumentu, kad įpėdinis siekia įgyvendinti teises, įtvirtintas CK 5.57 straipsnio 2 dalyje, turi būti reiškiamas reikalavimas dėl jam priklausančio ir pas įpėdinius esančio turto perdavimo natūra, o teismas turi priimti sprendimą dėl jo perdavimo. Sutiktina su tuo, kad patenkinimas ieškovės pareikštų reikalavimų nesudaro sąlygų įgyvendinti įpėdinio teises – įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą CK 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta apimtimi, nes pripažinimas negaliojančiu kitam įpėdiniui išduoto paveldėjimo teisės liudijimo ir turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiais nesuponuoja pas atsakovę L. V. natūra esančio ieškovei priklausančio turto perdavimo jai. Šiuo atveju ieškovė negalės kreiptis į notarą dėl palikimo, kadangi notaro kompetencija neapima įpėdinio teisių, apibrėžiamų CK 5. 57 straipsnio 2 dalyje, įgyvendinimo veiksmų. Kolegija šalindama neapibrėžtumą, atsiradusi po teismo sprendimo paveldėjimo teisės liudijimo dalies ir ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, sprendžia, kad ieškovei nustatoma nuosavybės teisė į ½ dalį turto, priklausiusio M. G.. Įvertinus ieškovės siekį paveldėti su atsakovu lygiomis dalimis po senelio mirties likusį turtą, ieškovės ieškinyje nurodytas faktines ieškinio aplinkybes, procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje suformuluotą reikalavimą: „nustatyti, kad <... ½ palikimo paveldėjo ieškovė I. G. ...>“, atsižvelgiant į tai, kad paveldimą turtą sudaro tik ginčo buto dalis, nustatytina ieškovės nuosavybės teisė į paveldimo turto - ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį, t.y. ¼ buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.), dėl nurodytų motyvų sprendimas tikslintinas jį papildant.
Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo iš jų priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą surašymą yra sumokėjusi 2 500 Lt jai atstovaujančiam advokatui, ši suma priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimą papildyti „nustatyti ieškovės I. G. nuosavybės teisę į ¼ buto, esančio Gedimino pr. 43-15, Vilniuje, dalį, kaip paveldėtą po M. G. mirties“.
Priteisti iš atsakovų V. G. ir L. V. po 1 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei I. G..