Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant atsakovui P. Ž., atsakovo atstovui advokatui A. D., trečiajam asmeniui T. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. Ž., tretysis asmuo T. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Į teismo posėdį neatvyko ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Byla nagrinėtina ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka atlyginti 750 Lt žalos. Ginčo dėl apipylimo fakto nėra. Apipiltame bute buvo kelis kartus. Kambaryje buvo „atšokę“ tapetai ir lubose prie pat sienos buvo dėmė. Virtuvėje, ar antrame kambaryje buvo panaši dėmė. Atsakovas nurodė, kad apipiltą butą apžiūrėjo pats, po to atėjo apžiūrėti buto su sūnumi ir pasiūlė padaryti remontą, tačiau jam buvo pasakyta, kad jau susitarta su draudimu. Mano, kad paskaičiuota draudimo išmoka yra per didelė, tokio dydžio žala nebuvo padaryta.

S. S., apklaustas kaip specialistas, paaiškino, kad yra inžinierius, šioje srityje dirba 7 metus, turi aukštąjį išsilavinimą, licenciją. Žala yra skaičiuojama pagal Aplinkos ministerijos „Sistelos“ programą. Suskaičiuojama, kiek kainuoja medžiagos ir darbai. Lokalinėje sąmatoje (b.l.20) yra kodas Nr.N11P-1609. Pagal šį kodą grindys turi būti padengiamos plėvele, siekiant jų nesugadinti. Čia buvo padengta 60 m² plėvelė. Šis plotas didesnis, nei grindų plotas, nes turi užsileisti plėvelės kampai, pridedamas koridorių, kuriuo vaikštoma, plotas. Plėvelės kiekis atitinka buto plotą su užleidimais. Darbai kainuoja 5,29 Lt, medžiagos – 88,48 Lt, be PVM. Vėliau turi būti nuplėšiami seni tapetai nuo trijų patalpų lubų (virtuvės ir dviejų kambarių) ir vienos kambario sienos. Iš to ploto minusuotas dvejų durų plotis ir gavosi iš viso 82,7 m². Seni tapetai nuplėšiami ir klijuojami nauji. Suskaičiuotos medžiagos ir darbas. Toliau skaičiuojama už dekoratyvinių apvadų klijavimą, baldų demontavimą ir sumontavimą. Pridėtines išlaidas sudaro nuvažiavimas nupirkti medžiagų. Čia suskaičiuota be pirkimo dokumentų, todėl be PVM. Bendra suma būtų 3492,06 Lt, jei darbus atliktų įmonė. Viena siena buvo apipilta, bet reikia tvarkyti visas sienas, kad jos nesiskirtų. Langų plotas neišminusuotas, nes angokraščių klijavimas yra sudėtingas, o darbai neįskaičiuoti. Pagal užliejimo mąstą buvo didelis apliejimas. Senų tapetų nuplėšimo plotas suskaičiuotas 82,7 m²: virtuvės - 9,82 m², kambario – 19,09 m², sienos - 43,20 m², kito kambario – 14,40 m². Mechanizmai tai – mentelės, volelis, švitrinis popierius. Lubų klijavimas yra brangesnis, bet buvo skaičiuota kaip sienos klijavimas. Apskaičiuoti glaistymo darbai. Tarp sienos ir lubų sandoros eina apvadas, jis priklijuotas, jo negalima atplėšti nesuardant, todėl reikalinga klijuoti naują. Sąmata skaičiuota pagal realią žalą. Skaičiuotos ne viso buto sienos, tik aplietos. Jei butas būtų suremontuotas, žalos suma būtų didesnė, t.y. 3492,06 Lt (b.l.20) Nuotraukoje apliejimas nelabai matyti, nes techniškai apliejimo užfiksuoti negalima, nuotraukos nedidelės raiškos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad P. Ž. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.12-13). UAB „Buitis be rūpesčių“, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriaus, 2011-09-28 rašte nurodyta, kad 2011-09-05 apžiūrėjus įvykio vietą buvo nustatyta, kad įtakos (duomenys neskelbtini) buto užpylimui gyvenamojo namo bendroji inžinerinė įranga bei bendrojo naudojimo objektai neturėjo. Buvo aplietos šios patalpos: koridoriaus patalpos – sienos (tapetai), lubos (tapetai), grindys (laminatas); svetainės patalpos - sienos (tapetai), lubos (tapetai), grindys (parketas); virtuvės patalpos - sienos (tapetai), lubos (tapetai), grindys (laminatas); kambario patalpos - sienos (tapetai), lubos (tapetai), grindys (laminatas). Komisijos išvada – užpylimas įvyko dėl Taikos pr. 104-7 bute esančios skalbimo mašinos vandens nutekėjimo vamzdžio gedimo (b.l.11). P. Ž. 2012-01-02 paaiškinime nurodė, kad 2011-09-04 netyčia užpylė kaimynės T. R. butą. Sekančią dieną po įvykio apsilankė pas kaimynę, matė „atšokusius“ nuo sienos tapetus, apipiltas virtuvės lubas (b.l.8-9). 2011-08-08 AB „Lietuvos draudimas“ išdavė T. R. būsto draudimo liudijimą, apdraudžiant butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.14-15). 2011-09-07 surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kurio priede nurodyti padaryti buto apgadinimai ir apskaičiuota ir T. R. išmokėta 1965 Lt draudimo išmoka (b.l.16-19, 20, 22, 70-71, 73-79). Buto, esančio (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos (b.l.32-37, 50-55).

Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis.

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Šiuo atveju ginčo tarp šalių dėl trečiojo asmens buto užpylimo iš atsakovo buto nėra. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimus, laikytina įrodytu, kad trečiojo asmens butas buvo užpiltas iš atsakovui priklausančio buto. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, darytina išvada, kad atsakovui pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 str. 1 d.). Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ trečiajam asmeniui T. R. atsakovo veiksmais padarytai žalai atlyginti išmokėjo 1695 Lt draudimo išmoką. Atsakovas su tokia žalos atlyginimo suma nesutinka, teigdamas, kad ji yra per didelė, o sutiktų atlyginti tik 750 Lt žalos. Tokį savo teiginį jis motyvuoja iš esmės tuo, jog dėl sunkios materialinės padėties jis ieškovo prašomo dydžio žalos atlyginti neturi galimybių, vietoj to, gali žalą atlyginti savo darbu, t.y. suremontuodamas T. R. butą; nesutinka su ieškovo sudaryta sąmata, kurioje nurodytas per didelis remontui reikalingų medžiagų kiekis.

CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, tokiu atveju teisingumo principas yra pažeidžiamas. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-09-19 nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B. , bylos Nr.3K-3-763/2001; 2009-04-14 nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N. , bylos Nr.3K-3-166/2009; kt.). CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Taigi, atsakovas, teigdamas, kad trečiajam asmeniui padarė tik 750 Lt dydžio žalą, būtent tokį žalos dydį privalo įrodyti. Šiuo atveju atsakovas visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodyto dydžio žalos padarymą trečiajam asmeniui nepateikė. Jo nurodyti paties ar sūnaus pasvarstymai dėl galimo žalos dydžio laikytini teisiškai nereikšmingais, nes nepatvirtinti jokiais objektyviais, nešališkais, patikimais įrodymais. Tuo tarpu ieškovo prašomą priteisti žalos dydį patvirtina ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – 2011-09-07 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, 2011-09-16 draudimo išmokos apskaičiavimas, 2011-09-16, 2013-01-10 lokalinės sąmatos, ieškovo sąskaitos išrašas apie T. R. išmokėtą išmoką (b.l.16-18, 19, 20, 22, 70-71). Nurodytą žalos dydį patvirtino bei žalos apskaičiavimo būdą teismo posėdžio metu išaiškino specialistas S. S., kurio paaiškinimais teismas neturi pagrindo netikėti. Kadangi nurodyti įrodymai jokiais kitais leistinais įrodymais byloje nepaneigti, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovo pateiktose lokalinių darbų sąmatose įvardyti nuostoliai yra nepagrįsti. Taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas ir atsakovo teiginys, kad jis pats trečiojo asmens bute galėjo padaryti remontą ir tokiu būdu atlyginti padarytą žalą, nes asmuo, kuriam padaryta žala, turi teisę pats pasirinkti žalos pašalinimo būdą, priemones, rangovą, o atitinkamas ieškovo reikalavimas trečiajam asmeniui nėra privalomas. Teismas laiko visiškai nepagrįstu ir atsakovo teiginį apie tai, kad draudimo sutartis tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta jau po įvykio, nes tai tėra hipotetinio pobūdžio ieškovo pasvarstymai.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka motyvuodamas, kad prašomo priteisti žalos dydžio negali sumokėti dėl sunkios turtinės padėties.

CK 6.251 str. 2 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pažymėtina, kad šioje byloje yra susiklosčiusi tokia situacija kai pats nukentėjęs asmuo žalos atlyginti neprašo, kadangi savo turtą, kuris nukentėjo per įvykį buvo apdraudęs ir yra gavęs draudimo išmoką. Ieškovas prašo priteisti ryšium su draudiminiu įvykiu trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, pagal jo sudarytą sutartį su trečiuoju asmeniu, CK 6.1015 str. pagrindu. Taigi šioje byloje yra susiklosčiusi tokia įstatymo numatyta situacija kai deliktinės atsakomybės subjektas, kaltas dėl žalos kilimo, turi padengti ieškovo, ryšium su draudimo sutarties vykdymu turėtas išlaidas. CK 6.1015 str. 1 ir 2 d. numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tačiau reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokiu būdu mažinti draudiko reikalaujamos atlyginti išmokėtos draudimo išmokos dydžio nėra pagrindo. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į kad dėl sunkios turtinės padėties negalėdamas iš karto įvykdyti sprendimo, jis turi teisę, vadovaujantis CPK 284 str., prašyti sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, draudiko AB „Lietuvos draudimas”, išmokėjusio draudėjai T. R. 1965 Lt draudimo išmoką žalai, padarytai dėl atsakovo P. Ž. kaltės, atlyginti, ieškinys dėl 1965 Lt žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Atsakovas privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Ieškovo prašymas 5 procentų metinėms palūkanoms nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.210 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 71 Lt žyminio mokesčio.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 500 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinant visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos – 3 Lt, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas” iš atsakovo P. Ž. 1965 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt penkis Lt 00 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 1965 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2012-10-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt (septyniasdešimt vieną Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.