- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-867-479/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12230-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- P. Ž.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- T. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui P. Ž., trečiajam asmeniui T. R. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2012-10-22 kreipėsi su ieškiniu atsakovui P. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir nurodė, kad 2011-09-04 dėl netvarkingos santechninės įrangos atsakovui priklausančiame bute buvo užlietos bei sugadintos trečiajam asmeniui T. R. priklausančio buto patalpos. Dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui T. R. buvo išmokėta 1 965 Lt išmoka. Išmokėjęs išmoką ieškovas įgijo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Trečiojo asmens buto užliejimas įvyko dėl skalbimo mašinos vandens nutekėjimo vamzdžio, esančio bute Nr. 7, gedimo. Šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai, kad nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, ir privalo atlyginti padarytą žalą. Žalą, padarytą dėl įrenginių trūkumų, privalo atlyginti jo savininkas (valdytojas). Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 1 965 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 965 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 965 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-10-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtą sumą iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 750 Lt dydžio žalos atlyginimas yra pakankamas trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti. Šioje byloje yra susiklosčiusi įstatymo numatyta situacija, kai deliktinės atsakomybės subjektas, kaltas dėl žalos kilimo, turi padengti ieškovo dėl su draudimo sutarties vykdymu turėtas išlaidas. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tokiu būdu mažinti draudiko reikalaujamos atlyginti išmokėtos draudimo išmokos dydžio nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas P. Ž. prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą ir sumažinti priteistos žalos dydį iki 750 Lt. Nurodė, kad teismui pateiktame turto sunaikinimo akte neteisingai nurodyti apgadintų buto patalpų plotai, be to, aktas surašytas nedalyvaujant atsakovui. Taip pat byloje pateiktose po buto apliejimo padarytose nuotraukose nesimato jokių apgadinimų, todėl teismas negalėjo vadovautis nuotraukomis kaip įrodymais byloje. Apskaičiuota buto remonto sąmata neatitinka realiai padarytos žalos, nes įtraukti darbai, kurie realiai nebuvo padaryti. Teismas nesiaiškino, koks yra trečiajam asmeniui priklausančių patalpų nusidėvėjimas. Teismas, priteisdamas žalą, neteisingai įvertino atsakovo kaltės formą ir turtinę padėtį, nes atsakovas nesiekė padaryti žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui pateiktame turto apgadinimo akte neteisingai nurodyti apgadinti plotai. Ši skundo nuostata nepagrįsta. 2011-09-07 turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede (b. l. 16-19) nurodytas sugadinimų pobūdis, t. y. atšokę tapetai, nuo drėgmės susidariusios pūslės, taip pat nurodyta, kokią patalpų ploto dalį reikės remontuoti, kad būtų pašalinti sugadinimai ir atstatyta prieš tai buvusi padėtis. Priešingu atveju, vadovaujantis atsakovo logika, būtų pašalinti tik konkretūs apgadinimai, pvz., apliejimo dėmė, tačiau buvusi padėtis tokiu atveju nebūtų atkurta. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad aktas surašytas netinkamai ar kad jame užfiksuoti netinkamai atlikti matavimai. Atsakovas nurodė ir tai, kad aktas surašytas šališkai, jam nedalyvaujant. Šis argumentas atmestinas. Įstatymai nenustato reikalavimų defektiniams aktams surašyti, taip pat nėra įtvirtinta pareiga dalyvauti žalą padariusiam asmeniui sugadinimų nustatymo procese. Defektų aktą surašė nepriklausomi draudimo ekspertai, neturintys suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. neturintys tikslo nukentėjusiam asmeniui už kitą asmenį atlyginti didesnę žalos sumą nei realiai padarytoji.
Atsakovas teigia, kad nuotraukos, kuriose užfiksuoti defektai, yra neaiškios, neryškios, dėl to teismas negalėjo jomis remtis. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 str.). Be to, įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Teismas pateiktas nuotraukas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, liudytojų paaiškinimais, defektų nustatymo aktu, namų valdos administratoriaus UAB „Buitis be rūpesčių“ pranešimu (b. l. 11). Aplinkybė, kad teismas vadovavosi atsakovui nepalankiais įrodymais, nereiškia, kad įrodymai buvo įvertinti netinkamai. Be to, atsakovas teismui nepatiekė įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad žala nebuvo padaryta. Taigi teismo nuostatos dėl nuotraukų įrodomosios galios nėra paneigtos.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apskaičiuota buto remonto sąmata neatitinka realiai padarytos žalos, nes įtraukti darbai, kurie realiai nebūtini. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagrįstų šį savo teiginį, nepateikė įrodymų ar skaičiavimų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes (LR CPK 178 str.). Atsakovas neįrodė, kad žalai apskaičiuoti taikytas LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-708 taikytas neteisingai. Atsakovo nurodyti skaičiavimai, t. y. 500-700 Lt nepatvirtinti leistinais įrodymais, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo, o vadovavosi oficialiu norminiu aktu, tai yra įsakymu Nr. D-708. Kadangi būtina atlikti buto remonto darbus, kurie atitinka ir atskiras statybos darbų kategorijas, dėl to žala buvo apskaičiuota teisingai ir pagrįstai.
Atsakovas nurodė skunde ir tai, kad teismas nesiaiškino, koks yra aplietų patalpų nusidėvėjimas. Byloje liudytoju apklaustas S. Steckis pripažino, kad žala apskaičiuota pagal draudimo sutartį atkuriamąja verte, t. y. remontuojamų buto medžiagų nusidėvėjimas nėra įvertinamas (b. l. 100). Ieškovė siekia prisiteisti žalą iš atsakovo, remdamasi subrogacijos institutu. Subrogacijos pagrindu reikalavimo teisė įgyvendinama pagal bendrąsias žalos atlyginimo taisykles (LR CK 6.1015 str.), ką teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad dalyje aplietų buto patalpų remontas darytas prieš 10 metų (b. l. 18). Esant nustatytai tokia aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas įvertinti medžiagų nusidėvėjimą. Šalys konkretaus nusidėvėjimo laipsnio nenurodė, dėl to teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atlyginti tik tiesioginius nuostolius (LR CK 6.249 str. 1 d.) ir iš atsakovo priteistinos žalos dydį sumažinti 1/4.
Atsakovas nurodė, kad teismas neįvertino kaltės formos, nes jis tyčia nesiekė sugadinti trečiojo asmens buto. Ši skundo nuostata nepagrįsta. Atsakovas kaip ir kiekvienas protingas, apdairus ir rūpestingas žmogus privalėjo elgtis atsakingai, kad išvengtų ar iki minimumo sumažintų galimos žalos atsiradimą (LR CK 6.243 str.). Atsakovas nebuvo pakankamai apdairus, nes žala trečiajam asmeniui buvo padaryta dėl netinkamai eksploatuojamų įrenginių atsakovo bute – skalbimo mašinos defekto tuo metu, kai bute atsakovo nebuvo. Dėl to atsakomybė, nepaisant kaltės formos, šiuo atveju, kyla būtent atsakovui, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas ir jo sutuoktinė gauna nuolatines pajamas, nors jos nėra didelės, tačiau atsižvelgiant ir į padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad atsakovas gali sumokėti iš jo priteistą žalą.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ir iš atsakovo P. Ž. priteista suma mažintina iki 1 474 Lt (1 965 Lt :4 = 491 Lt, 1 965 Lt – 491 Lt = 1 474 Lt ). Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina 18 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 150 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93, 98 str., b. l. 85, 112, 114).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimą pakeisti ir sumažinti iš atsakovo P. Ž. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistą turtinės žalos atlyginimą nuo 1 965 Lt iki 1 473,75 Lt, o iš atsakovo P. Ž. priteistą žyminį mokestį ieškovei nuo 71 Lt sumažinti iki 53 Lt.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui P. Ž. 18 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 150 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti.