Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

nukentėjusiajam M. J. (M. J.), jo įstatyminei atstovei G. V., jo įgaliotajam atstovui Janui Kučynskiui (Jan Kučynski),

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Zdislavui Kulevičiui,

ekspertui M. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. Z. (J. Z.), (duomenys neskelbtini), neteistam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui ir nežymiai jį sužalojo, o būtent: jis 2021 m. gruodžio 4 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą dūrė sulankstomu peiliu į pilvo sritį nepilnamečiui M. J. (M. J.), tuo sukeldamas nukentėjusiajam M. J. fizinį skausmą, bei padarydamas šiam durtinę aklą pilvo sienos žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2022 m. gegužės 17 d. – 2022 m. birželio 9 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad J. Z. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nustatytas (duomenys neskelbtini), o pagal savo psichikos būklę jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu J. Z. serga (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, su juo negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jo dalyvavimas teismo posėdyje nerekomenduojamas. J. Z. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1, b. l. 196-199).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas M. J. patvirtino ekspertizės akte konstatuotas išvadas, taip pat nurodė, kad pilnai išgydyti kaltinamojo neįmanoma, siūlė stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Atsižvelgiant į šioje byloje ekspertų pateiktą išvadą, kad šiuo metu dėl savo psichikos būklės J. Z. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, todėl nerekomenduojama su juo atlikti proceso veiksmų ir šaukti į teismą, ši baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta J. Z. nedalyvaujant.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo įtariamuoju apklaustas J. Z. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini), jam negerai su nervais, jis nieko nežino. Jis jau nesigydo, nes turi grupę. Nori gydosi, nori nesigydo. Norės, nuvažiuos pas advokatą ir viską įrodys. Gyvena jam priklausančiame bute vienas. Turi grupę, dėl to nenori dirbti. Nenori dirbti ir nedirba. Sudavė kaimynui peiliu, nes jis „lindo“ prie jo muštis, tegu nelenda. Jis nieko nesupranta ir nieko pasakyti negali, tegu gydytojai sprendžia. Tie „malaletkos“ susimušė su juo, jis nieko nežino. Jie viską sugalvojo, jis nieko nesupranta ir nieko nežino. Ar jis taip stipriai sudavė peiliu tam berniukui ? Atleiskit. Jie pas jį atėjo muštis, todėl nukentėjusiajam sudavė ir jie pabėgo, tuo viskas pasibaigė. M., taip išeina, kad jo kaimynas. Nukentėjusysis jam sudavė, o jis jam atgal sudavė – turi teisę. Nieko jis nežino ir nesupranta – „jums davė darbą, tai ir dirbkite“. Jam viskas nusibodo. Negalėjo jam taip stipriai suduoti, kažkas čia ne taip. Ten buvo mažas juodas peiliukas. Jį nešioja su savimi, jis sulaužytas. O kas čia blogo? Čia kažkas ne taip su tuo peiliu. Jeigu sudavė, tai nenorėjo suduoti – taip gavosi (t. 2, b. l. 18-19).

Nukentėjusysis M. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad galima vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, papildomai parodė, kad jį sužalojo būtent kaltinamasis, kuris yra kitoks negu visi žmonės – keistas, nesveikas. Pažymėjo, kad kaltinamasis nors jo anksčiau ir nebuvo puolęs, tačiau žino, kad kitus kaimynus puldinėjo. Konflikto metu nė vieno asmens šalia nebuvo, tačiau viską iš karto papasakojo mamai. Prašė teismo užtikrinti, kad kaltinamasis negyventų jo kaimynystėje.

Liudytoja G. V. parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d. apie 19.00 valandą kaltinamasis laikė pradaręs laiptinės duris, pro kurias ėjo jos nepilnametė ((duomenys neskelbtini) metų) dukra A., kaltinamasis jos dukrai padėjo ranką ant šlaunies ir paklausė, ar ji nori lytinių santykių. Apie 21.00 valandą jos sūnus, kuris yra nukentėjusysis, sutiko kaltinamąjį ir paklausė, kodėl priekabiauja prie jo sesės, įvyko konfliktas, kurio metu liudytojos sūnus buvo sužalotas peiliu. Apie įvykį nukentėjusysis iš karto informavo liudytoją. G. V. papildomai paaiškino, kad ir šiuo metu kaltinamasis gyvena jų kaimynystėje ir priekabiauja prie kitos jos nepilnametės ((duomenys neskelbtini) metų) dukros.

2021 m. gruodžio 4 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, pirmame aukšte, buvo sulaikytas įtariamasis J. Z., kurio asmens apžiūros metu dešinėje kelnių kišenėje buvo rastas ir paimtas sulankstomas peilis su juoda plastmasine rankena, kurio bendras ilgis -15 cm, geležtės ilgis – 5 cm, rankenos ilgis – 10 cm. (t. 1, b. l. 34-38).

2021 m. gruodžio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota daugiabučio namo laiptinės apžiūra. Įėjimo į laiptinę sienos nudažytos žalia spalva. Įėjimo laiptai ir durys rudos spalvos. Dešinėje pusėje ant sienos yra elektros skydinė. Laiptinės grindys betoninės, rudos spalvos, ant grindų jokių kraujo pėdsakų nesimato. Kairėje ir dešinėje pusėje yra įėjimai į butus. Priešingoje pusėje nuo įėjimo yra laiptai į antrą aukštą, laiptai irgi rudos spalvos (t. 1, b. l. 39-44).

2021 m. gruodžio 15 d. peilio apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas peilis yra lenktinis, susideda iš geležtės, rankenos ir geležtės fiksavimo mechanizmo. Peilio geležtė- tiesi, vienašmenė, pagaminta iš šviesiai pilkos spalvos magnetinėmis savybėmis pasižyminčio metalo. Geležtės ilgis - 77 mm, plotis - iki 15,6 mm, storis - 1.2 mm. Geležtės ašmenys pagaląsti. Kairėje geležtės šone yra griovelis, skirtas geležtės atidarymui. Peilio geležtė įtvirtinta šarnyriniu būdu. Rankena plastikinė, juodos spalvos. Geležtės fiksavimo mechanizmas sumontuotas rankenos nugarėlės srityje, tačiau dėl gedimo jis neveikia ir geležtės nefiksuoja. Peilio rankenos ilgis 98 mm, plotis ir storis vidurinėje dalyje - atitinkamai 14 mm ir 12 mm (t. 1, b. l. 45-51).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 22 d. apklausta liudytoja A. J. parodė, kad lietuvių kalbą moka - skaito, rašo lietuviškai. Parodymus duos lietuvių kalba. Mama su broliu buvo pas sesę šeštadienį, o ji turėjo ateiti vėliau. Jai būnant namie, kelis kartus buvo atėjusios draugės. 19.00 val., ji uždarinėjo duris ir pamatė, kad laiptinės duris laiko kaimynas. Užrakinus buto duris ir leidžiantis ji pagalvojo, koks mandagus kaimynas, laiko jai duris, kad išleisti. Praeinant pro šalį, tai yra norint išeiti į kiemą, kaimynas kažką jai pasakė, tačiau ji iškarto nesuprato ir pasakė „ką“, tada kaimynas pakartojo „jebaca budiš“ ir dešinę ranką jau buvo padėjęs ant jos kairio klubo. Ji labai išsigando ir išbėgo iš laiptinės. Jai išbėgus iš laiptinės ji išgirdo draugus ir nuėjo pas juos, viską papasakojo. Draugai ją palydėjo pas sesę. Atėjus pas sesę į namus ji iš pradžių nieko sakyti apie šį įvykį nenorėjo, bet vėliau nusprendė pasakyti, ir pirmiausiai pasakė savo broliui M. Kaimyno vardo nežino, tik pavardę – Z., bet visi jį vadina „Z.“. Savo išgąstį vertina 10 balų, labai išsigando. Dėl pretenzijų, nežino (t. 1, b. l. 64-67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 22 d. apklaustas nukentėjusysis M. J. parodė, kad būnant pas sesę M., kur šventė jos gimtadienį, jis nusprendė nueiti namo persirengti ir paimti mobilaus ryšio pakrovėją. Namo ėjo su draugu E. S. (E. S.), draugas į laiptinę nėjo, liko stovėti kieme, jis ėjo vienas. Jam užėjus į laiptinę, sutiko kaimyną, kurio paklausė, kodėl lindo prie jo sesers A. J.. Kaimynas pradėjo jį tempti pas save namo, todėl jis išsigando ir trenkė jam į veidą dešine ranka vieną kartą, tada kaimynas iš striukės dešinės kišenės ištraukė peilį ir dešine ranka dūrė į pilvo sritį, po dūrio pastvėrė už megztinio kapišono ir pradėjo tempti į namus, tada pradėjo gintis ir vėl trenkė jam vieną kartą į veidą, kur pataikė, nežino, išlaisvinęs išbėgo į kiemą, kur jo laukė draugas, kuris davė jam telefoną ir jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją. Jiems paėjus per kelis namus, sustojo, tada išėjo kaimynas, kuriam pasakė, kad bijo eiti namo, į ką jis atsakė „nebijok“. Tada nuėjo į namus ir pasiėmė striukę, pakroviklį. Savo skausmą iš pradžių vertina 2 balais, nes buvo susijaudinęs ir skausmo nelabai juto, o paskui savo skausmą gali vertinti 5 balais. Jis nori, kad kaimynas čia negyventų, nes su kaimynu buvo daug įvykių, tačiau niekas nieko nesako (t. 1, b. l. 85-88).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 17 d. apklausta liudytoja G. V. parodė, kad lietuvių kalbos nemoka, jai reikalingas vertėjas, parodymus duos rusų kalba. Ji yra M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mama, su jauniausiais vaikais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 4 d. dienos metu atvyko jos vyriausioji dukra M. K. kartu su savo vyru, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), o čia turi taip pat namą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį ji jiems padovanojo. Jie nusprendė visi susitikti ir pavakaroti, todėl ji ir jos sūnus M. J. buvo pas jos vyriausią dukrą M. K., o A. J. nusprendė ateiti vėliau. Jiems vakarojant, apie 19.00 val. atėjo jos jauniausioji dukra A. J., kuri buvo visa išsigandusi, pabalusi, todėl jos klausė, kas atsitiko. A. J. pradėjo pasakoti, kad jai išeinant iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei rakinant duris, pamatė, kad laiptinės duris laiko J. Z. ir jai praeinant pro šalį, kaimynas J. Z. pasakė „pystis“ nori, ir savo ranką padėjo jai ant šono, tada ji išbėgo iš laiptinės ir bėgo pas vyriausiąją dukrą į namus. Kai dukra papasakojo, kas atsitiko, nusprendė policijos nekviesti, o pirmadienį kartu su dukra nuvykti patiems. Joms sėdint pas dukrą M. K., sūnus M. J. nusprendė nueiti namo persirengti ir paimti mobilaus ryšio pakrovėją. Kelintą valandą sūnus ėjo, negali pasakyti, neprisimena. Nuo to laiko, kai sūnus nuėjo namo, adresu (duomenys neskelbtini) praėjo maždaug 30-50 min. Atėjus sūnui pas vyriausiąją dukrą, jis nusiėmė striukę ir pakėlęs marškinėlius pradėjo sakyti „darykite ką nors, klijuokite“. Jis buvo pabalęs, o pilvo srityje durtinė žaizda. Tada sūnus pradėjo pasakoti, kad ėjo namo kartu su draugu, o sūnui M. J. užeinant į laiptinę, draugas liko stovėti. M. J. užėjo į laiptinę, kur sutiko kaimyną J. Z.. Nukentėjusysis kaimyno užklausė, kodėl lenda prie jo sesers, tada kaimynas J. Z. iš kišenės ištraukė peilį ir dūrė į pilvo sritį, po dūrio pastvėrė už striukės kapišono ir pradėjo tempti į namus. Sūnus pradėjo gintis, stumdytis ir išlaisvinęs išbėgo į kiemą, pradėjo bėgti pas vyriausiąją seserį. Pakeliui pats paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė policija ir greitąją medicininę pagalbą. Kaimynas J. Z. turi negalią, visi kaime tai žino ir jo saugosi. Kaimynas gyvena vienas, pas jį niekas neatvažiuoja, juo niekas nesirūpina. Daugiau nieko dėl šio įvykio papasakoti negali, nes jos ten nebuvo, visa tai pasakojo jos vaikai (t. 1, b. l. 102-105).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 14 d. apklaustas liudytojas Stanislavas Sudeiko (Stanislav Sudeiko) parodė, kad lietuvių kalba moka – skaito, rašo lietuviškai. 2021 m. gruodžio 4 d. dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r., PK reagavimo skyriaus tyrėju Ruslanu Kločko (Ruslan Kločko), buvo gautas pranešimas iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojų dalies, kad (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, viešoje vietoje, pranešėjui peiliu dūrė į pilvą kaimynas. Atvykus į įvykio vietą, buvo nustatyta, kad nukentėjusysis M. J. yra adresu (duomenys neskelbtini), pas giminaičius. Nuėjus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusiojo M. J. mama G. Būnant pas giminaičius M. J. paaiškino, kad ėjo namo, užėjo į laiptinę, kuri yra neapšviesta, prie įėjimo durų į butą pastebėjo kaimyną J. Z., kuris be jokių priežasčių ištraukęs iš kelnių kišenės sulankstomą peilį dūrė į pilvo sritį. Po dūrio išsigandęs nukentėjusysis nubėgo pas giminaičius, adresu (duomenys neskelbtini), ir papasakojo, kas atsitiko. Taip pat į įvykio vietą buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas, kad sulaikytų (duomenys neskelbtini) J. Z., o nepilnametis M. J. su greitąją medicinine pagalba buvo išvežtas į Santaros klinikas (t. 1, b. l. 108-111).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. gruodžio 29 d. apklausta liudytoja S. R. parodė, kad lietuvių kalbą moka – skaito, rašo lietuviškai, parodymus duos lietuviu kalba. J. Z. yra jos pusbrolis, jo mama ir jos mama buvo seserys. J. Z. tėvai, tai yra mama V. V., tėtis J. Z. yra mirę, jis šeimoje buvo vienturtis. J. Z. nuo vaikystės buvo ligotas, tik su laiku jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), jis pats savimi rūpinosi, visada pats kreipdavosi pas gydytojus, kai reikėdavo vaistų, kai reikėdavo medicininės pagalbos, buvo savarankiškas žmogus. Jos pusbrolis J. Z. yra savarankiškas, viską darydavo pats, jam pagalbos nereikėdavo. Kai pusbroliui reikėdavo pagalbos, jis visada kreipdavosi pas (duomenys neskelbtini) seniūnę. Po šio įvykio, kur jos pusbrolis dūrė peiliu vaikui, ji buvo nuvykusi su vyru į (duomenys neskelbtini) pabendrauti su kaimynais. Atvykus, kieme sutiko kaimyną K., vardo neprisimena, kuris pasakojo, kad 2021 m. gruodžio 4 d., tikslaus laiko nepasakė, pas jos pusbrolį buvo atėję jaunuoliai išsiaiškinti, kodėl jis priekabiavo prie mergaitės bei pakišo pagalį į duris, kad jos neužsidarytų. Neva tai jaunuolių grupei kaimynų mergaitė pasakė, kad jos pusbrolis priekabiavo prie jos. Kaimynas tai pasakojo, nes jam atbėgęs papasakojo jos pusbrolis J. Z.. Kaimynas laiptinėje jaunuolių nematė, jai būtų matęs – juos išvaikytų. Kad kažkam dūrė peiliu, nieko nesakė. Pusbrolį J. Z. stengiasi aplankyti į mėnesį nors vieną kartą. Šiaip pusbrolis yra uždaro būdo, jis nemėgdavo didelių kompanijų, jam patikdavo būti vienam, bet kai susitikdavo, jis visada pasidomėdavo, kaip jiems sekasi. Socialinė darbuotoja pusbroliui nėra skirta, nes nėra poreikio, jis pats tvarkydavosi, o jei reikėdavo pagalbos, jis pats savarankiškai išspręsdavo. Pusbrolis turi neįgaliojo pažymėjimą, kokia grupę turi – nepasakys, neprisimena. Ji netiki, kad pusbrolis priekabiavo prie mergaitės, o dėl dūrimo jaunuoliui, mano, jog jis gynėsi, nes jį išprovokavo. Daugiau nieko dėl šio įvykio papasakoti negali (t. 1, b. l. 113-115).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 1 d. apklaustas liudytojas P. K. (P. K.) parodė, kad 2021 m. gruodžio 4 d., tikslaus laiko neatsimena, bet jau buvo vėlu, pas jį atbėgo kaimynas J. Z., kuris kažką bandė jam pasakyti, tačiau jis nieko nesuprato, todėl kaimynas apsisuko ir išėjo. Jie žino, kad kaimynas yra neįgalus, bet nekonfliktiškas, gyvena vienas. Apie patį įvykį nieko papasakoti negali, nes nieko nematė ir negirdėjo, sužinojo tik tada, kai atvažiavo policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 119-120).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 3 d. apklaustas liudytojas E. S. parodė, kad 2021 m. gruodžio 5 d., vakare ėjo su savo draugu M. J. iki jo namų (adreso tikslaus nežino). Jis į laiptinę nėjo, liko kieme, o M. J. į namus nuėjo vienas. Kas laiptinėje įvyko, jis nežino, nematė. M. J. išbėgo iš laiptinės, pasakė, kad peilis ir paprašė duoti mobilųjį telefoną, kuriuo, kaip suprato, iškvietė policijos pareigūnus. Jam M. J. po įvykio nieko nepasakojo, tai daugiau neturi, ką parodyti (t. 1, b. l. 123-125).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. sausio 10 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. J. nustatyta durtinė akla pilvo sienos žaizda. Sužalojimas padarytas duriančių savybių turinčio daikto poveikyje, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2021 m. gruodžio 4 d. Neatmetama galimybė, jog M. J. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 148- 150).

2022 m. gegužės 10 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra (t. 1, b. l. 153-156, 157-161).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad J. Z. vieną kartą dūrė sulankstomu peiliu į pilvo sritį nepilnamečiui M. J. sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Nukentėjuysis M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus apie tai, kad konflikto, kilusio metu J. Z. vieną kartą dūrė sulankstomu peiliu jam į pilvo sritį. Tokius nukentėjusiojo parodymus apie įvykį patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas liudytojai E. S., G. V.. Tai, jog M. J. buvo padaryti kūno sužalojimai patvirtina specialisto išvada.

Tokius nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus apie įvykį taip pat patvirtina ir kita bylos medžiaga, kurią teismas pripažįsta įrodymais.

Remiantis išdėstytais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad J. Z. veiksmuose yra nustatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymiai.

BK 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas uždraustą įstatymu veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Tokia būsena kai asmuo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti yra pripažįstama – nepakaltinamumu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 392 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamų veikų padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. – 2022 m. birželio 9 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal savo psichikos būklę J. Z. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos (BK 140 straipsnio 2 dalis) padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu J. Z. konstatuojamas (duomenys neskelbtini); pagal savo psichikos būklę jis šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, jam tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1, b. l. 196-199).

Teismas įvertinęs psichiatrijos ekspertizės aktų byloje turinį ir teismo psichiatro eksperto M. J. parodymus teisme pripažįsta, kad J. Z. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2021 m. gruodžio 4 d.) sirgo psichikos sveikatos sutrikimu (konstatuotas (duomenys neskelbtini)). Dėl tuometės savo psichikos sveikatos būklės J. Z. negalėjo suvokti savo veikos pavojingumo, negalėjo valdyti savo veiksmų. Šios aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad J. Z. dėl padarytos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra nepakaltinamas, nes atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje įtvirtintą nepakaltinamo asmens sąvoką. Įvertinęs specialistų rekomendacijas, taikytas specialias žinias ir vertinimo kriterijus, padarytos veikos pavojingumą, psichiatro eksperto M. J. parodymus teisme, atsižvelgęs į reikalingą medikamentų vartojimą ir būtiną specialistų nuolatinį paciento stebėjimą jos paties labui ir diagnozuoto psichikos sutrikimo stebėjimui – teismas mato pagrindą ir būtinybę J. Z. skirti ekspertizės akte rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 17 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 392 straipsnio 1 dalis). Netaikius šios priverčiamosios medicinos priemonės, nebus galima kontroliuoti J. Z. gydymo eigos ir rezultatų, užtikrinti visuomenės saugumo. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis dar iki nusikalstamos veikos padarymo buvo gydytas dėl psichinių sutrikimų, taip pat kabinėdavosi prie kaimynų ir šiuo metu, pasak liudytojų, priekabiauja prie nepilnamečių kaimynių.

Paskirdamas priverčiamąsias medicinos priemones, teismas nenustato jų taikymo laiko. Tokios priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1, 2 dalys).

Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – įsiteisėjus nutarčiai, naikintina (t. 2, b. l. 28-30).

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, 3 CD laikmenas nutarčiai įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, peilį – sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

pripažinti, kad J. Z. (J. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas.

Taikyti J. Z. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) arba kitoje pagal teisės aktus priskirtinoje specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

3 CD laikmenas nutarčiai įsiteisėjus palikti saugoti byloje, peilį – sunaikinti.

J. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus. Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.