Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-05-12 · Civilinė byla Nr. 2S-445-755/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-14Panevėžio apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-21Panevėžio apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2012-03-30Panevėžio apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-05Panevėžio apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-12Panevėžio apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2015-08-24Panevėžio apygardos teismas
  7. Apeliacija2016-03-21Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
2S-445-755/2015
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00754-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Ieškovas
R. Š.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-445-755/2015

Virginija Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00754-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: 122.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantės R. Š. prašymas atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iki sprendimo priėmimo apeliaciniame teisme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė R. Š. padavė apeliacinį skundą per Pasvalio rajono apylinkės teismą dėl šio teismo 2015-02-05 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4-205/2015.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-03-09 nutartimi ieškovei R. Š. buvo nustatytas terminas iki 2015 m. balandžio 1 d. pašalinti trūkumus paduodant apeliacinį skundą – sumokėti 4834,96 Eur žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Apeliantė R. Š. kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o teismui nusprendus, kad nėra CPK 83 str. 3 d. numatytų pagrindų atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, vadovaudamasi CPK 84 str. pagrindu, ji prašė žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki apygardos teismo sprendimo priėmimo. R. Š. nurodė, kad jos materialinė padėtis sunki – gauna 232-402 Eur atlyginimą, įstengė sumokėti 41,23 Eur, nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo prašė ją atleisti. Atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą apeliantė prašė kol užtruks bylos nagrinėjimas, nes per tą laikotarpį ji gali reikiamą sumą sutaupyti. Be to, civilinę bylą išsprendus jos naudai, bylinėjimosi išlaidos būtų priteistos iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nutartimi R. Š. prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio arba žyminio mokesčio atidėjimo sumokėjimo netenkintas. Teismas konstatavo, kad apeliantė turi nuolatinį darbą, gauna pastovias pajamas pragyvenimui, kurios vidutiniškai per mėnesį siekia 379 Eur, be to, R. Š. naudojasi mokama advokato teisine pagalba. Buvę sutuoktiniai lygiomis dalimis dalijasi 498880,61 Eur turtą, apeliantė valdo žemės sklypą ir pastatus Šiaulių rajone. Remdamasis tokiais duomenimis teismas padarė išvadą, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį bei kad nurodyti duomenys tokią aplinkybę paneigia ir R. Š. prašymų netenkino.

Šalies argumentai

R. Š. atskiruoju skundu skundžia Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nutartį, prašo šią nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o nenustačius tam pagrindo, prašo žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki civilinės bylos Panevėžio apygardos teisme išnagrinėjimo. Taip pat prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria apeliantei buvo nustatytas terminas žyminiam mokesčiui primokėti, panaikinti.

Apeliantė skundu nurodo, kad teismai turi siekti, jog priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas, nesuabsoliutinant nė vienos iš šalių interesų, tačiau, apeliantė teigia, kad teismas to reikalavimo nesilaikė. Apeliantė nurodo, kad namo 0,25 dalis, esanti Šiaulių r., ir žemės sklypas 0,04810 ha yra gautas tėvo dovanojimo pagrindu. Teigia, kad sklypas su gyvenamojo namo dalimi neša nuostolius. Nurodo, kad ji neturi nei realizuotino turto, nei santaupų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-03-30 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliantė R. Š. pirmosios instancijos teismo prašė atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, motyvuodama savo sunkia materialine padėtimi. R. Š. savo prašymui pagrįsti pridėjo duomenis apie jos gaunamas pajamas ( b.l. 23). Apeliantė R. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį ir atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Teismui nusprendus šio jos prašymo netenkinti, apeliantė prašo žyminio mokesčio sumokėjimo atidėti.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Žyminio mokesčio atidėjimą reglamentuoja CPK 84 straipsnis, kuris nustato, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

Teismų praktikoje vadovaujamasi pozicija, kad sprendžiant dėl dalyvaujančio byloje asmens pateikto prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagrįstumo, reikia nustatyti asmens sunkią turtinę padėtį bei nustatyti, ar asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio (apeliacinio skundo) pateikimo teismui metu. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t.y. nagrinėjamu atveju reikalingumą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei mano, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė skundžia 2015-02-05 teismo sprendimą prašydama jį pakeisti nustatant, kad įsipareigojimai kreditoriams pripažintini asmeninėmis atsakovo P. Š. skolomis. Ieškovės pateikta pažyma apie jos darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio, patvirtina, kad R. Š. pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro 370 Eur (b.l. 23). Be to, iš apeliantės skundžiamo 2015-02-05 teismo sprendimo matyti, kad teismas nustatė, jog R. Š. kartu su atsakovu P. Š. turi 561218 Lt (162539,96 Eur) mokėtinų skolų kreditoriams, kurios teismo pripažintos solidariosiomis R. ir P. Š. skolomis. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė sumokėjo žyminio mokesčio 41,23 Eur (b.l. 16). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių jos sunkią materialinę padėtį, todėl jos prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą negali būti tenkinamas. Vien tai, kad apeliantė valdo žemės sklypą su pastatais Šiaulių r., ką pažymėjo apylinkės teismas, išvados, jog mokėtinas žyminis mokestis, kuris nurodytas 4834,96 Eur, atsižvelgiant į apeliantės gaunamas nedideles nuolatines pajamas, jai nėra per sunki našta, savaime neleidžia daryti. Pastebima, kad nekilnojamojo turto turėjimas, ypač kai nėra duomenų, jog jis teiktų asmeniui pajamas, ne visada savaime reiškia asmens galimybę įvykdyti ženklią piniginę prievolę.

Pažymėtina, kad teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Apylinkės teismas, neatsižvelgęs į R. Š. sunkią padėtį, užkirto kelią ieškovei kreiptis į teismą. Aplinkybė, jog apeliantė naudojosi teisine pagalba sprendžiamam klausimui nereikšminga, nes asmuo gindamas savo teises teisminiu keliu ,neturi pareigos tiek naudotis atstovo pagalba, tiek kreiptis dėl valstybės garantuojamos pagalbos skyrimo.

Išdėstytos aplinkybės ir motyvai leidžia daryti išvadą, kad ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, jog apeliantės finansinė padėtis sunki ir jos pajamų nepakanka sumokėti visam 4834,96 Eur dydžio žyminiam mokesčiui, todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog yra tikslinga žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti, juo labiau, kad pati byla jau yra perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jos finansinę padėtį, sprendžia, kad nors apeliantės turtinė padėtis sunki, tačiau nėra tokia, kad R. Š. negalėtų sumokėti teismo nurodyto žyminio mokesčio ateityje ,jeigu tokią pareigą turėtų. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas R. Š. prašymo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, netinkamai taikė civilinio proceso nuostatas, atsižvelgiant ir į tai, kad pati R. Š., savo 2015-03-27 prašyme apylinkės teismui nurodė, kad reikiamą sumokėti žyminio mokesčio sumą per atidėtą jo sumokėjimo laikotarpį galėtų sutaupyti (b.l. 21-22).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis, kuria buvo atsisakyta atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ieškovei, panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, patenkinant ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio likusios nesumokėtos dalies mokėjimo atidėjimo.

Dėl apeliantės prašymo panaikinti 2015-03-09 Pasvalio rajono apylinkės teismo nutartį, kuria R. Š. buvo nustatyti pareiga papildomai sumokėti 4834,96 Eur žyminio mokesčio ir nustatytas to terminas iki 2015-04-01, apygardos teismas nepasisako, nesprendžia kiek buvo pagrįstas nurodymas sumokėti tokio dydžio mokestį, nes šios nutarties, bylos duomenimis, R. Š. nustatyta tvarka ir terminais neskundė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Patenkinti ieškovės R. Š. prašymą ir atidėti likusios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties priėmimo.

Teisėjas Eigirdas Činka