Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-10-14 · Civilinė byla Nr. 2S-568-278/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-14Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-24Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-14
Bylos Nr.
2S-568-278/2011
Teisminio proceso Nr.
2-32-3-00754-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
R. Š.
Atsakovas
P. Š.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-568-278/2011

Teisėja V.Jurkštienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00754-2011-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 99.4; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Ramunės Čeknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos 2011 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-878-205/2011 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui P. Š. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. Š. prašė teismą nutraukti 1982-08-28 sudarytą santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą bei priteisti iš atsakovo 5 000 Lt neturtinę žalą. Prašė teismą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, nes jos gaunamos pajamos yra nedidelės, santaupų neturi, lėšas, gautas iš ūkio veiklos, valdo atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėja 2011 m. liepos 1 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2011-07-11 sumokėti žyminį mokestį. Nurodė, kad R. Š. nėra teikiama nei pirminė, nei antrinė teisinė pagalba, ieškovė naudojasi mokama advokato teisine pagalba, taip pat nepateikta teismui jokių duomenų, kad jos turtinė padėtis yra sunki.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu R. Š. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos 2011-07-01 nutartį ir atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodo, kad gauna 1 252 Lt darbo užmokestį, kuris yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Jokių kitų pajamų negauna, santaupų neturi ir tam patvirtinti pateikė dokumentus. Teigia, kad pagrindinę ieškinio sumą sudaro santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, kurį valdo sutuoktinis P. Š. , turto nei parduoti, nei įkeisti ji negali, todėl neturi jokių galimybių sumokėti žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekia kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Civilinio proceso kodeksas (toliau- CPK) imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Vadovaudamasis CPK 83 str. 3 d., motyvuotu ir pagrįstu asmens prašymu teismas turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Tai yra teismo teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, taip pat kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai. Todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui svarbu nustatyti, ar į bylą pateikti įrodymai yra pakankami, kad būtų galima spręsti, jog ieškovei pareiga sumokėti Civilinio proceso kodekse nustatyto dydžio žyminį mokestį yra per sunki finansinė našta ir todėl jos neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų paneigta teisė į galimai pažeistų teisių gynybą teisme. Teismas, spręsdamas klausimą dėl asmens atleidimo iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi ne tik formaliai įvertinti asmens sunkią turtinę padėtį įrodančius dokumentus, bet ir atsižvelgti į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ieškiniu ginamą teisinį interesą bei į priežastis, dėl kurių asmens turtinė padėtis yra sunki.

Byloje nustatyta, kad R. Š. prašo teismą padalinti 2 938 447 Lt vertės santuokoje įgytą turtą iš kurio jai nuosavybės teise prašo priteisti 662 766 Lt vertės turto bei 909 057 Lt piniginę kompensaciją, viso 1 571 823 Lt vertės turto. Kadangi yra kilęs ginčas dėl minėto turto, todėl ieškovė privalo mokėti už turto padalijimą 19 718,23 Lt žyminį mokestį. Įvertinus, jog ieškovė prašo teismą nutraukti santuoką ir šioje dalyje reikalavimas apmokestinamas 137 Lt suma, todėl pirmosios instancijos teismui paduotą ieškinį R. Š. turėjo apmokėti 19 855,23 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d.1 p., 2 p., 82 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad prašydama atleisti nuo žyminio mokesčio dalies ieškovė sumokėjo 2 000 Lt žyminį mokestį, o savo turtinei padėčiai pagrįsti, be duomenų apie turimą registruotiną šalių ir asmeninį turtą, pateikė tik darbo užmokesčio pažymą, iš kurios matyti, jog jos gaunamo darbo užmokesčio vidurkis 2010 m. buvo 1 213,20 Lt (Pasvalio rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-878-205/2011, b.l. 4, 16). Ieškovė teismui nepateikė duomenų kokio dydžio darbo pajamas ji gauna 2011 m., todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad R. Š. nepateikė duomenų jog jos finansinė būklė yra sunki ir pagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti žyminį mokestį. Ieškovei pateikus duomenis apie gaunamas darbo pajamas iš darbovietės, ūkio veiklos, esant motyvuotam prašymui, teismas turi teisę spręsti klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ieškovė teismui yra pateikusi, todėl šis klausimas, pateikus įrodymus apie finansinę padėtį, bus sprendžiamas.

Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p. teisėjų kolegija

nutaria:

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos 2011 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėZina MickevičiūtėBirutė Valiulienė