Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2. URC teikime nurodė, kad Užsienietis nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, 2024 m. balandžio 5 d. paleistas atlikęs bausmę. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Užsieniečiui apskundus šį sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi teismo sprendimą paliko galioti. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, todėl buvo kreiptasi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dėl nuomonės pateikimo. Migracijos departamentas pateikė nuomonę, kad jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsieniečio judėjimo laisvė turi būti ribojama tam, jog nebūtų trukdoma priimti sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti. Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį neišnagrinėtas, todėl, atsižvelgus į nurodytus motyvus, prašė pratęsti užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą iki 2024 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

3. Užsienietis paaiškino, kad jis turi šeimą, vaiką, nori normaliai gyventi, su vaiku nebuvo susitikęs dvejus metus, bendrauja tik telefonu. Užsienietis nori dalyvauti vaiko gyvenime. Užsienietis atliko bausmę ir mano, kad neturėtų būti sulaikomas už tą patį. Atvykdamas į Lietuvą be dokumentų padarė klaidą, nežinojo įstatymų, bet tai nereiškia, kad jis blogas. Užsienietis supranta savo klaidą, pasitiki Lietuvos teise. Jeigu Užsienietis būtų galėjęs sugrįžti į savo šalį, nebūtų likęs. Negali sugrįžti į (duomenys neskelbtini) ir dėl to turi kentėti šiuos sunkumus. Tai nežmoniška, kad jis ir vėl baudžiamas, nors bausmę atliko. Užsieniečio šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Užsienietis norėjo iš pradžių pats atvykti į Lietuvą ir būdamas Lietuvoje sutvarkyti vizą šeimai, tačiau to negalėjo padaryti, nes buvo sulaikytas.

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. birželio 27 d. sprendimu teikimą patenkino, pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2024 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, nustatyti sulaikymo pagrindai (Įstatymo 140²¹ str.).

6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, ekstremalioji situacija neatšaukta, todėl nagrinėjant bylą taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d. užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką reglamentuojančios Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2024 m. liepos 5 d. Užsienietis, atlikdamas teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2023 m. gruodžio 14 d. buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl teismas nustatė Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindus, numatytus Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktuose. Užsienietis dėl minėto teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio apeliacinį skundą, 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi skundo netenkino. LVAT nutartyje konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-191-873/2023 Užsienietis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad vykdė neteisėtų migrantų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. VSD Migracijos departamentui pateiktoje išvadoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), taigi Užsieniečio gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju byloje nustatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtintas pagrindas (prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai) sulaikyti Užsienietį, tačiau, nenustačius pagrindo taikyti Užsieniečiui tokį griežtą laisvės apribojimą kaip sulaikymas, Užsieniečiui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

8. Teismas pažymėjo, kad nuo minėtos LVAT nutarties priėmimo Užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų ir alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo, nepasikeitė – prieglobsčio procedūroje dėl užsieniečio prašymo galutinis sprendimas nepriimtas ir šiuo metu aiškinamasi dėl prieglobsčio prašymo motyvų, Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jo tapatybė nustatyta, tačiau Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, todėl išlikę teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktuose, taip pat negauta naujų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad Užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. LVAT 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje konstatavo, kad „<...> netaikant Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimo nebūtų užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp asmens judėjimo laisvės ir valstybės saugumo, todėl spręstina, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga.“

9. Teismas pažymėjo, jog Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu, šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip šešių mėnesių, laikotarpiui. Pratęsus užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimai būtų taikomi šešis mėnesius, t. y. neviršijant įstatyme nustatyto minimalaus termino, todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas pratęsti Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą trims mėnesiams.

10. Teismas padarė išvadą, kad pakeisti Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimų nėra pagrindo, nes didelė tikimybė, jog Užsienietis, vengdamas galimo išsiuntimo į kilmės valstybę, gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, be to, turėdamas galimybę laisvai judėti, Užsienietis, kaip konstatavo LVAT 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje, gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

Žemesnės instancijos teismas

11.2. Teismo sprendimu akcentuojama, kad asmuo yra pripažintas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui, kuo motyvuoja tolesnį asmens judėjimo laisvės apribojimą. Užsieniečio byloje matyti, kad VSD Užsieniečio grėsmę nacionaliniam saugumui grindžia išimtinai Užsieniečio padaryta nusikalstama veika, už ką Užsienietis jau atliko bausmę, t. y. jam buvo paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. balandžio 6 d. Jokių kitų aplinkybių, indikuojančių asmens realią, didelę ir akivaizdžią grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui, VSD nėra nustatyta, o pakartotinai varžyti asmens judėjimo laisvę, jam jau atlikus bausmę, nėra pagrįsta ir proporcinga.

11.3. Užsienietis, kuriam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą VSAT URC teritoriją jam nėra suteikiama teisė išeiti. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punktą sulaikymo sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta.

11.4. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, nėra duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis. Nagrinėjamu atveju nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas. Įvertinus individualią Užsieniečio situaciją, laikytina, kad Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.