Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas pakartotinai svarstyti sprendimą paskirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. S. I. I. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, nustatant terminą iki 2024 m. birželio 14 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Užsieniečio išsiuntimas.

2. Centras nurodė, kad Užsienietis nuo 2022 m. gegužės 16 d. tapo neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje, nes įsiteisėjo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – elektroninių ryšių priemonėmis pranešti institucijai apie savo buvimo vietą, tačiau Užsienietis jos nevykdė ir apie savo buvimo vietą nepranešė, nurodomoje gyvenamojoje vietoje jis nebuvo surastas. 2024 m. kovo 14 d. Užsienietis grąžintas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (OL 2013 L 180, p. 31) (toliau – ir Dublino III reglamentas) iš Liuksemburgo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimu Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. birželio 14 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. 2024 m. kovo 19 d. Užsienietis atsisakė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, todėl Centras prašė pakartotinai svarstyti Užsieniečio sulaikymo pagrindus.

3. Centras nurodė, kad Užsieniečio tapatybė nustatyta, nėra duomenų apie tai, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui, tačiau Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jis nevykdė teismo sprendimo ir neteisėtai išvyko į Liuksemburgą, todėl paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas proporcingas siekiamiems tikslams – sprendimo dėl išsiuntimo įvykdymui, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietis, galėdamas laisvai judėti, pakartotinai išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares. Jau yra pradėta Užsieniečio išsiuntimo procedūra – Migracijos departamentas nurodė, kad turi Užsieniečio pasą, todėl laukiama, kol jį pateiks Centrui, tuomet, atsižvelgus į tai, ar pasas galiojantis, bus atliekami kiti veiksmai, t. y. arba Užsienietis bus išsiųstas su galiojančiu pasu, arba bus kreiptasi į Užsieniečio kilmės šalį dėl grįžimo dokumento išdavimo. Užsienietis nepripažintas pažeidžiamu asmeniu.

4. Užsienietis paaiškino, kad Liuksemburge jo klausė, ar jis nori grįžti į Lietuvą, ir jis sutiko, nurodė, kad nori likti Lietuvoje ir dirbti. Į savo šalį Užsienietis nenori sugrįžti, nes ten gresia pavojus jo gyvybei. Užsienietis pabrėžė, kad nesutinka, jog būtų grąžintas, jam svarbu, kad nebūtų apribota jo laisvė. Užsienietis išvyko š Liuksemburgą todėl, kad ten gyveno jo giminaičiai, tačiau šiuo metu jo brolis su žmona, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, sugrįžo į Lietuvą ir čia gyvena, brolis jam gali padėti, todėl jam nėra jokio tikslo išvykti iš Lietuvos. Užsienietis teigė, kad nori dirbti Lietuvos Respublikos, turi darbo pasiūlymą.

5. Užsieniečio atstovas nurodė, kad Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, todėl nėra teismo sprendimu nustatytų Užsieniečio sulaikymo pagrindų. Užsieniečio išsiuntimas nevykdomas ir nėra teisinių kelių grąžinti Užsienietį į jo kilmės valstybę, kadangi nėra susitarimo dėl readmisijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad, nesant informacijos apie tai, kad išsiuntimas gali būti įvykdytas realiai, Užsieniečio sulaikymas nebūtų pagrįstas, todėl nėra pagrindo Užsieniečiui riboti judėjimo laisvę, kol praktiškai nėra galimybės jį išsiųsti. Užsieniečiui 10 mėnesių apribota judėjimo laisvė, neatliktas Užsieniečio pažeidžiamumo vertinimas, nors Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo. Apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, faktiškai ribojama jo galimybė dirbti, todėl tokia priemonė yra neproporcinga. Byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių riziką, kad Užsienietis pasislėps ar išvyks. Užsienietis pats sutiko sugrįžti, nes čia gyvena jo šeima, jis turi galimybę dirbti. Užsieniečio atstovas prašė paskirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.