Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui S. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Taip pat sutarties 2.4 p. numato atsakovo pareigą pažeidus mokėjimų grafiką mokėti 0,25 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl, remiantis CK 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d. bei sutarties 2.4 p., iš atsakovo prašo priteisti 422,11 Lt delspinigių, kurie apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki ieškinio parengimo dienos 2012-12-10, už 183 dienas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003-07-31 atsakovas S. P. su pirminiu kreditoriumi AB „Swedbank lizingas“ (buvęs pavadinimas AB „Hansa Lizingas“) sudarė Lizingo sutartį Nr. MI190, pagal kurią pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktą prekę (TV imtuvą), už kurią pradiniam kreditoriui atsakovas turėjo mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį, sutartis buvo nutraukta, o atsakovas pradiniam kreditoriui liko skolingas 922,65 Lt neišpirktos turto vertės bei 500 Lt baudą, kurią pradinis kreditorius pareikalavo sumokėti 2003-11-11 išsiųstame pranešime dėl sutarties nutraukimo.

Ieškovas reiškiamą reikalavimo teisę į atsakovą įgijo, remiantis pradinio kreditoriaus ir ieškovo 2006-08-10 sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. Ieškovas nurodo, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

CK 6.414 str. 1 d. nustatyta, kad kai pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų periodinių įmokų mokėjimo terminų, o nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. CK 6.38 str. 1 d. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas S. P. nevykdo sutarties, nemoka sutartimi numatytų periodinių įmokų, todėl laikytina, jog jis, nevykdydamas savo prievolės, ją pažeidė ir turi atlyginti ieškovo turėtus nuostolius (CK 6.63 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.). Todėl iš atsakovo S. P. priteistina ieškovui 1422,65 Lt skola, įskaitant baudą.

Ieškovas prašo priteisti pagal sutarties 2.4 p. 0,25 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, t.y. 422,11 Lt delspinigių, kurie apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2012-06-10 iki ieškinio parengimo dienos 2012-02-10, už 183 dienas.

Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Netesybos (delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 str. 1 d.). CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005-09-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-400/2005, 2003-11-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Jos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku neatgautus pinigus. Vartojimo kredito sutartyje šalys numatė 0,25 proc. netesybų. Tokių didelių nuostolių ieškovas nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli. Teismas turi pareigą būti aktyvūs ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį, nepriteisdamas aiškiai per didelių delspinigių. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civ. byloje 3K-3-85/2007, 2007-11-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-503/2007). Vartojimo kredito sutartyje numatytas delspinigių dydis (0,25 proc. už dieną) yra aiškiai per didelis ir, atsižvelgiant į skolos sumą, ieškovui leistų nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 0,2 proc. delspinigiai yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-05, 2005-06-06, 2005-09-12 nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1070/2003; Nr. 3K-3-316/2005; Nr. 3K-3-316/2005 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyti delspinigiai, atsižvelgiant į sutarties šalių santykių pobūdį, kai viena šalis yra juridinis asmuo, kita – fizinis asmuo, pažeidžia minėtus teisės principus, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies – delspinigiai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., sumažintini iki 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną, kaip atitinkantys minimalius įstatyminius nuostolius, t.y. nuo 422,11 Lt iki 84,42 Lt.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovo priteistina 72 Lt žyminio mokesčio ieškovui (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 922,65 Lt skolos, 500 Lt baudos, 84,42 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo 1507,07 Lt sumos nuo 2012-12-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt žyminio mokesčio ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, įmonės kodas 111882842, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.