- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-15
- Bylos Nr.
- e2-3386-918/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16440-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- A. S., S. S.
- Atsakovas
- D. V., R. V., „BTA Baltic Insurance Company“ SE
- Trečiasis asmuo
- UAB „Swedbank lizingas“
- Advokatai
- Odeta Ragauskienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 2.6.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. S., S. S., nepilnamečių N. S., A. S. ir J. S., atstovaujamų įstatyminių atstovų A. S. ir S. S. ieškinį atsakovams D. V., R. V. ir „BTA Baltic Insurance Company“ SE, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovų reikalavimų ir argumentų santrauka
Šalies argumentai
Ieškovai pradiniu ieškiniu, dubliku ir pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo dalies atsisakymo prašo priteisti ieškovams A. S. ir S. S. solidariai iš atsakovų D. V., R. V. ir „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 3552,91 Eur turtinės žalos atlyginimo, ieškovams A. S., S. S., N. S., A. S. ir J. S. iš atsakovo „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 1300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui A. S. solidariai iš atsakovų D. V. ir R. V. 40000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei S. S. solidariai iš atsakovų D. V. ir R. V. 40000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei N. S. solidariai iš atsakovų D. V. ir R. V. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovui A. S. solidariai iš atsakovų D. V. ir R. V. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovei J. S. solidariai iš atsakovų D. V. ir R. V. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ieškovų A. S., S. S., N. S., A. S. ir J. S. naudai solidariai iš atsakovų D. V. ir R. V. 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovų A. S., S. S., N. S., A. S. ir J. S. naudai iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 23 val. 15 min. kelyje Kaunas- Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda eismo įvykio metu nepilnametis R. V., vairavęs automobilį Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėdamas apie 96 km/h greičiu trenkėsi į priešpriešai judėjusį lengvąjį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. S. (su jame buvusiais keleiviais - S. S. ir J. S.). R. V. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-48657-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį kaltininko R. V. atžvilgiu 2016 m. kovo 4 d. nutrauktas kaltininkui R. V. mirus bei nekonstatavus privedimo prie savižudybės požymių. Po įvykio A. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. R. V. lavono šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir metilendioksiamfetamino (MDA), kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir metilendioksimetamfetamino (MDMA). 2015 m. rugpjūčio 31 d. liudytojos statusu apklausta D. V. nurodė, jog 2015-08-30 d. apie 22 val. jos sūnus R. V. išėjo iš namų apsukti jai priklausančio automobilio ŠKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); sūnus teisių neturėjo, bet vairuoti mokėjo, sūnus sakė, kad išeina trumpam perstatyti automobilio ŠKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau negrįžo; vėliau namuose rado raštelį „Atsiprašau nebegalėjau taip gyventi...viską rasit telefono užrašuose“. Eismo įvykio kaltininko nepilnamečio R. V. vairuota transporto priemonė Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo tėvams nuosavybės, patikėjimo teise ar bet kokiu kitu teisiniu pagrindu, o civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Ieškovai kreipėsi į civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, kuri iš viso išmokėjo 10630,67 Eur draudimo išmoką, t.y. 6930,67 Eur turtinei žalai ir 3700 Eur (3500 Eur A. S. ir 200 Eur S. S.) neturtinei žalai atlyginti.
Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų A. S. sunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. iškart po eismo įvykio buvo nustatyti odos nubrozdinimai pilve, muštinė- kirstinė dešinės blauzdos žaizda, plėštinės žaizdos kairėje blauzdoje, kairės gūžduobės, kairio šeivikaulio ir stuburo juosmeninės dalies 1,2 slankstelių kairės pusės skersinių ataugų lūžimai. A. S. buvo gydomas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų ortopedijos-traumatologijos skyriuje nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 d. rugsėjo 14 d. Baigus stacionarinį gydymą, A. S. rekomenduota tęsti gulimą režimą iki 2015 m. spalio 12 d., o tik nuo šio laiko rekomenduota pradėti sėdėti, vaikščioti visiškai neremiant kairiąja koja, vaikštynės pagalba. 2015 m. gruodžio 4 d. atlikus I reabilitacijos etapą, negautas pilnas efektas, išliko skausmai, 2015 m. gruodžio 29 d. nustatyta nepatenkinama būklė, 2016 m. vasario 25 d. rekomenduota nustatyti darbingumo lygį. 2016 m. birželio 30 d. A. S. atlikta kairės čiurnos sąnario artroskopija, sinovektomija, šokikaulio ir blauzdikaulio priekinio krašto kaulinių išaugų kraštinė rezekcija, pjūvis kulnakaulio lateralinėje dalyje, koreguota pėdos ašis, atliekant kulnakaulio osteosintezę 2 kanuliuotais sraigtais. A. S. nedarbingas nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d., išduotas neįgaliojo pažymėjimas laikotarpiui nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. nustatant, jog A. S. iš dalies darbingas: darbingumo lygis 40 procentų , gydymo perspektyvos - po 5-10 metų būtina kairiojo klubo sąnario keitimo operacija.
Dėl eismo įvykio metu patirtu sužalojimų S. S. buvo sutrikdyta sveikata: iškart po eismo įvykio buvo nustatytas kairės pėdos V padikaulio lūžimas, S. S. buvo gydoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubios medicinos klinikoje, nestacionarizuota. Jai buvo rekomenduota reabilitacija, tačiau reabilitacija nebuvo paskirta, nes jai po eismo įvykio reikėjo rūpintis sunkiai sužalotu vyru A. S., kelių mėnesių kūdikiu bei dar dviem nepilnamečiais vaikais.
Iš karto po eismo įvykio J. S. 2015 m. rugpjūčio 31 d - 2015 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu buvo stacionarizuota ištyrimui, sekimui, gydymui dėl potrauminių sužalojimų po eismo įvykio. Potrauminių sužalojimų nerasta, tačiau dėl po maitinimo atpylinėjimo, traukulių bei galimų potrauminių sužalojimų atsiradimo ateityje buvo išrašytas siuntimas neurologo konsultacijai.
A. S. ir S. S. turi tris nepilnamečius vaikus: J. S., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovų nepilnametis sūnus R. V., eismo įvykio metu neturėjęs teisės vairuoti transporto priemonės, ir kuris eismo įvykį padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, būtent dėl R. V. neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta ieškovų sveikata. Eismo įvykio metu atsakovai buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, todėl jiems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą visiškai. Atsakovai, būdami transporto priemonės savininkais, neužtikrino automobilio saugaus naudojimo, t.y. žinojo ir suprato, jog sūnus yra apsvaigęs, tačiau patikėjo neturinčiam teisės vairuoti nepilnamečiam sūnui transporto priemonės raktelius, taip iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo. Atsakovų neteisėti veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusia žala.
Turtinę žalą, kurią patyrė ieškovai Algirdas ir S. S. dėl 2015 m. rugpjūčio 30 d. eismo įvykio sudaro patirtos išlaidos, kurios bus įrodinėjamos tiek rašytiniais įrodymais, tiek ir šalių bei liudytojų paaiškinimais. Įvykio metu buvo sugadinti 2400 Eur vertės rūbai bei daiktai: moteriška palaidinė, moteriškas švarkelis, moteriški džinsai „Lee Cooper“, moteriški apatiniai rūbai, moteriškų batų pora „Gabor“, moteriški nuo saulės akiniai „Givenchy“, vyriški marškiniai, vyriški džinsai „Diesel“, vyriškos šlepetės, vyriški apatiniai rūbai, vyriškas laikrodis „Tissot“, automobilinė vaiko kėdutė. Rūbai bei asmeniniai daiktai, kuriuos buvo apsivilkusi/turėjo ieškovai Simona ir A. S. eismo įvykio metu tapo visiškai nebenaudotini. Draudimo bendrovė atsisakė vertinti apgadintus daiktus, kadangi A. ir S. S. neva jų nepateikė, tačiau to padaryti ir negalėjo, kadangi rūbai bei daiktai buvo sugadinti nepataisomai. Draudimo bendrovė atlygino tik dalį žalos. Išlaidas vaistiniams ir nevaistiniams preparatams, gydomosioms procedūroms sudaro iš viso 700 Eur suma. Draudimo bendrovė atlygino ieškovo patirtas gydymo išlaidas tik iš dalies, t. y. 143,37 Eur sumai, nurodydama, jog preparatai Hexoral Spray, J. A., Olynt, burnos gaiviklis Mintorol, Linex, Zewa Softis nosinės, čiobrelių sirupas, Mollers žuvų taukai ir kiti, nesusiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Pateiktuose kvituose nurodyti vaistai ir kiti nevaistiniai preparatai yra naudojami ieškovų nustatytų sužalojimų kompleksiniame gydyme. Kelionės išlaidos (kelionės į gydymo įstaigas, transportavimas iš Kauno į Klaipėdą ir kt.) sudaro iš viso 1000 Eur. Draudimo bendrovė atsisakė atlyginti patirtas kelionės išlaidas, susijusias su kelionėmis į gydymo įstaigas (tiek S. S. vykstant teikti priežiūrą vyrui, tiek S. ir A. S. vykstant konsultacijoms, žaizdų perrišimams, operacijoms ir pan.).
Išlaidos už suteiktas paslaugas vienvietėje, pagerintoje palatoje sudaro 613,90 Eur. A. S. gulėjo du kartus vienvietėje palatoje - iškart po eismo įvykio bei kai buvo atliekama antroji operacija. Draudimo bendrovė atsisakė atlyginti šias išlaidas, nesant indikacijų individualiam gydymui vienvietėje palatoje, tačiau draudimo bendrovė neįvertino, jog vienvietė palata A. S. buvo reikalinga, kadangi joje nuolat budėjo ir S. S. su kūdikiu ant rankų.
Ieškovai Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi reikalauja solidariai atsakovų D. ir R. V. bei Atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo, jo atsakomybės ribose, atlyginti turtinę žalą toje dalyje, kuri nebuvo atlyginta, t.y. lygią 3552,91 Eur.
Eismo įvykis visai ieškovų šeimai sukėlė (tebekelia) itin skaudžias pasekmes ir neigiamus išgyvenimus. A. ir S. S. iki šios dienos negali pamiršti 2015 m. rugpjūčio 30 d. eismo įvykį, kuomet į jų transporto priemonę priešpriešais įsirėžus R. V. vairuojamai transporto priemonei, jie, kartu su kūdikiu, virsdami judėjo sudėtingu erdviniu judesiu, kol sustojo padėtyje, apvirtę ant stogo. Ieškovai prisimena, kaip jie išsiropštę iš sumaitotos transporto priemonės ieškojo 2 mėnesių savo dukters J. S., važiavusios kartu su jais, pamena baimę, jog ji galėjo būti sužalota. Radus ją, J. S. buvo prasidėję traukuliai. Tuo metu dar ir A. S. visiškai negalėjo pajudėti, jis išsiridenęs iš transporto priemonės, dėl plėštinių bei muštinių žaizdų visame kūne gulėjo dideliuose skausmuose. Nepilnamečiams vaikams N. ir A. S. apie eismo įvykį pradžioje nebuvo sakoma, tačiau jie pajuto, kad kažkas negero nutiko, ėmė reguliariai skambinėti motinai S. S., kol vaikams buvo pasakyta kas nutiko. Abu vaikai isteriškai verkė, nuolat skambinėjo teirautis, ar tėveliai ir jų sesutė nemirs.
Ieškovas A. S. dėl jo patirtų sužalojimų (sunkaus sveikatos sutrikdymo) kenčia itin didelius kairio klubo, kairės blauzdos ir pėdos skausmus, jautė skausmus, patirtus iš karto po eismo įvykio. Po eismo įvykio, A. S. buvo paskirtas griežtas gulimas režimas, todėl A. S. nejudėdamas pragulėjo lovoje daugiau nei 2 mėnesius, tapo priklausomas nuo kitų asmenų. Nuo to laiko iki šiol jis jaučia pastovius skausmus juosmens dalyje, kairiame klube, negali pasistiebti ant vienos kojos, po gulimo režimo, negalėjo dar ilgą laiką priminti kairės kojos, vėliau, vaikščiojo su vaikštyne. Dėl vėlesnės operacijos A. S. ir vėl paskirtas griežtas kelių mėnesių gulimas režimas, jis vėl tapo priklausomas nuo kitų asmenų, priverstas nuolat vartoti įvairius medikamentus, slopinančius fizinį skausmą, nuolat lankyti perrišimo procedūras, lankytis pas medikus dėl tolimesnio gydymo ir kt. Neaišku, ar A. S. galės normaliai vaikščioti, priminant abi kojas pilnai. Be patirto fizinio skausmo jis išgyvena ir dėl išlikusių sužalojimo padarinių, šie sužalojimai matomi dėl išlikusių randų, dėl to A. S. nebegali dėvėti šortų, jaučia gėdos ir nepilnavertiškumo jausmą. A. S. gyvenimo labai pablogėjo, apribota jo galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą, jis patyrė dvasinį sukrėtimą. Sparčiai blogėjanti sveikatos būklė ir dėl to netektas darbingumas (t.y. darbinės veiklos galimybių susiaurėjimas), sukėlė ieškovui A. S. neigiamus išgyvenimus, turinčius įtakos ir jo paties, ir jo šeimos gyvenimo kokybei. Kai kurie pokyčiai yra negrįžtami (pavyzdžiui, jis su visa šeima kiekvienais metais turėjo tradiciją vykti slidinėti), iki tol gyvento aktyvaus socialinio gyvenimo taip pat nebėra (bendravimas su draugais nutrūko, ėjimas į renginius tapo neįmanomu ir pan.), prarastų augančių nepilnamečių vaikų akimirkų taip pat nesusigrąžinsi. A. S. nebegali išlaikyti šeimos, kadangi jis iki eismo įvykio buvo šeimos maitintojas.
Ieškovė S. S. dėl jos patirtų sužalojimų kentėjo itin didelius kairės pėdos skausmus, taip pat skausmus, patirtus iš karto po eismo įvykio, t.y. skausmus dėl patirto kairės pėdos lūžio, daugybinių nubrozdinimų, kraujosrūvų. Po eismo įvykio S. S. su kūdikiu J. S., kurią maitino savo pienu, apie 1,5 mėnesio sėdėjo invalido vežimėlyje, kadangi dėl sugipsuotos kairės pėdos negalėjo vaikščioti, vairuoti transporto priemonės taip pat negalėjo. Būdama vežimėlyje turėjo pasirūpinti dar dviem nepilnamečiais vaikais bei jų visapusiškais poreikiais, socialiniu gyvenimu, mokslais, emocine būkle, lovoje nejudinamai gulinčiu sutuoktiniu. Visa tai kėlė (tebekelia) didelį stresą bei neigiamus išgyvenimus, kadangi įprastas gyvenimas negrįžtamai nutrūko. Nepilnamečiai vaikai Nomeda ir A. S. ją stumdydavo invalido vežimėlyje, atlikinėjo kitas suaugusiųjų pareigas, užkritusias ant jų pečių ženkliai per anksti, t. y. šunų šėrimas, namų ruošos darbai (pvz. indų plovimas, kambarių valymas ir pan.). S. S. prašydavo kitų asmenų pagalbos, nors net nebuvo faktiškai kam padėti. S. S. nesutiko su jai rekomenduota reabilitacija, kadangi nebūtų buvę asmenų, galėjusių pasirūpinti jos šeima. Visa atsakomybė buvo ir tebėra tik S. S., tai tebekelia didelę įtampą, kuri pasireiškia nemiga, vaistinių preparatų vartojimu. S. S. labai išgyveno ir dėl to, jog rugsėjo 1-ajai, kuomet N. ir A. turėjo džiaugtis mokslo metų švente, jų negalėjo tinkamai paruošti šventei ir nuvesti, todėl vaikai nedalyvavo šioje šventėje, be to, vaikai nustojo lankyti būrelius, kadangi nebuvo kam vaikų į juos nuvežti. N. gimtadienis, kuris buvo rugsėjo 11 d., taip pat nebuvo švęstas. Visa tai S. S. gniuždė dvasiškai, ji nuolat verkė, o tą jautė ir kiti šeimos nariai. Iki tol gyvento aktyvaus socialinio gyvenimo taip pat nebėra (bendravimas su draugais nutrūko, ėjimas į renginius tapo neįmanomu ir pan.), prarastų augančių nepilnamečių vaikų akimirkų taip pat nesusigrąžinsi, mėgstamų aukštakulnių S. S. niekada nebegalės apsiauti. Gyvenimo kokybė visiškai pasikeitė ir labai pablogėjo, apribota jos galimybė gyventi pilnavertį gyvenimą (nebegali važinėtis dviračiais, nebegali slidinėti, nebegali lankyti iki eismo įvykio lankytos dviračių aerobikos, besitęsianti nuolatinė gulinčio sutuoktinio priežiūra, atsakomybė už vaikus ant jos vienos pečių, ir pan.).
Ieškovai N. S., A. S. ir J. S. iškart po eismo įvykio dėl tėvams padarytų daugybinių sužalojimų patyrė dvasinį sukrėtimą matydami kaip jų tėvai kenčia didelius fizinius skausmus ir sužalojimo padarinius. N. ir A. S. gyvenimo kokybė visiškai pasikeitė apribojus jų galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą, t.y. ant jų pečių buvo užkrauta visa atsakomybės našta rūpintis abiem nevaikščiojančiais tėvais, kurių vienas nejudamai gulėjo lovoje, atsakomybė rūpintis namų ruoša, buitimi, dėl ko turėjo atsisakyti iki tol lankytų būrelių, kuriuose labai gerai sekėsi ir tobulėjo (N. S. apie 3 metus lankė lauko tenisą, tuo tarpu, A. S. apie 2 metus lankė krepšinio treniruotes), nukentėjo mokslo rezultatai, nebegalėjo skirti laiko bendravimui su draugais, žaidimams kieme, tai sukėlė jautrumą aplinkai, emocinius nuotaikų svyravimus. Vaikus taip pat kankina nežinomybė dėl tebegulinčio lovoje tėvo ateities, dėl jo sveikatos ir skausmų vaikai labai išgyvena, tebeišlikusi nuotaikų kaita ir neigiamas emocinis fonas. Nepilnamečiai vaikai minėtu laikotarpiu nepatyrė normalaus tėvų auginimo, t.y. dėl eismo įvykio buvo atimtos galimybės žaisti kartu su tėvais, lankytis įvairiuose renginiuose, kine, ir pan. J. S. iškart po eismo įvykio buvo prasidėję traukuliai, išduotas siuntimas neurologo konsultacijoms, nėra aišku, ar nepasireikš ateityje eismo įvykio padariniai. Ieškovai jiems (jų šeimai) padarytą neturtinę žalą bendrai vertina 100000 Eur. Draudikas yra išmokėjęs ir padengęs 3700 Eur visos prašomos neturtinės žalos, išmokėdamas draudimo išmoką, todėl, šiuo Ieškiniu Ieškovai reikalauja likusios padarytos ir jų šeimai neatlygintos neturtinės žalos - 96300 Eur sumai.
Dublike papildomai nurodė, kad atsakovai D. ir R. V., neigdami jų kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojų solidarią atsakomybę, nepateikia rašytinių įrodymų, kuriam iš jų tariamai priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis transporto priemonė. Atsakovai D. ir R. V. bando klaidinti teismą, nukreipiant dėmesį į tariamą ieškovų piktnaudžiavimą, tariamos melagingos informacijos pateikimą ir kt. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra laikytini prima facie įrodymais, tol, kol jie nėra patikrinami teismo baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka. Aatsakovai įrdodymų, jog R. V. apsukęs transporto priemonę grįžo namo, grąžino tėvams transporto priemonės raktelius ir pasiėmė atsarginius, nepateikė. Be to, atsarginių raktelių saugumas taip pat nebuvo užtikrintas. Atsakovai nepateikia duomenų, kuriam priklauso transporto priemonė. Atsakovai neįrodinėja priežastinio ryšio, jog tariamas A. S. greičio viršijimas ne tik prisidėjo prie eismo įvykio kilimo, bet ir eismo įvykio padarinių padidėjimo ir kokia apimtimi.
Padidinto pavojaus šaltinio valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Atsakovai neneigia, jog transporto priemonė, kurią eismo įvykio metu vairavo jų nepilnametis sūnus, buvo įsigyta jų santuokos metu. Transporto priemonę nuosavybės teise valdantys sutuoktiniai yra automobilio valdytojai, nepriklausomai nuo to, kurio vardu jis registruotas.
Motyvuojamoji dalis
CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublik?s Konstitucinio Teismo 2006-08-19, 2010-02-03 nutarimai). Nors neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, tačiau kiekvienu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio turi būti atsižvelgiama į šio instituto paskirtį – teisingai kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtus neturtinius praradimus ir išgyvenimus, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Konstitucijoje saugomos pagrindinės vaiko, kaip žmogaus, teisės į gyvybę, sveikatą, laisvę, asmens neliečiamybę, teisė į garbę, orumą, į normalų fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisė į išsilavinimą ir kitos teisės. Vaikų, kaip išskirtinės asmenų grupės, teisės ir pareigos reglamentuojamos Konstitucijos 38, 39, 41 ir kituose straipsniuose. Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Vaiko interesais pirmiausia turi rūpintis jo šeima, kuri privalo sudaryti tokias sąlygas, kurios lemtų visapusišką ir darnų vaiko vystymąsi, kad jis būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.
Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, Neturtinės žalos dydis pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką įvertinamas pagal neturtinės žalos prigimtį ir objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ir teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobūdžio kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. Tai leidžia teisinis reguliavimas dėl neturtinės žalos, apibrėžiantis neturtinės žalos prigimtį ir pateikiantis nebaigtinį kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti sąrašą (CK 6.250 straipsnis), bei teisės normų, saugančių atitinkamus objektus, nagrinėjamu atveju – vaiko teises, turinys.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl įvykusios autoavarijos nepilnamečiai vaikai A., N.ir J. S. ilgą laiką buvo netekę saugios šeiminės aplinkos, patyrė didžiulį stresą dėl tėvų sužalojimų, jų patiriamo skausmo ir netgi baimę dėl jų netekties. Dėl Atsakovų D. V. ir R. V. veiksmų sukeltų pasekmių jie jautė baimę dėl ateities, nebuvo saugūs materialiai ir, būdami nepilnamečiais, neturėjo galimybės apsiginti. Nepilnamečiai vaikai A., N. ir J. S. nebūtų patyrę žalos, jei autoįvykio metu atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausanti transporto priemonė, vairuojama nuo narkotinių medžiagų apsvaigusio jų nepilnamečio sūnaus, nebūtų susidūrusi su nepilnamečių vaikų tėvo - A. S. - vairuojamu automobiliu. Konstatavus priežastinio ryšio buvimą, yra pagrindas taikyti deliktinę abiejų atsakovų atsakomybę dėl visiems ieškovams padarytos neturtinės žalos (CK 6.245, 6.247, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 3 dalis).
Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka teismo medicinos ekspertams buvo pavesta nustatyti sveikatos sutrikdymo faktą bei mastą dėl įvykusio eismo įvykio. Atitinkamai, teismo medicinos ekspertai, sveikatos sutrikdymo fakto bei masto nustatymo metu, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro bei socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Savo ruožtu, išvados buvo parengtos pagal jų parengimo momentu pateiktus duomenis ir skirtos išimtinai ikiteisminio tyrimo institucijai, jog ši tinkamai kvalifikuotų nusikalstamą veiką.
Ieškovai, nagrinėjamoje Civilinėje byloje pateikė medicininius duomenis, tarp kurių yra pateikti ir vėliau gauti medicininiai duomenys nei tyrimo dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo baigties dienai. Ieškovai pateikė ir duomenis, patvirtinančius bendrojo A. S. darbingumo praradimo mastą. Atsižvelgiant Taisyklių III dalies 6 dalies 11 punkto nuostatas, sunkus sveikatos sutrikdymas - sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – bendro darbingumo. Šiai dienai dėl eismo įvykio ir jo pasekmių A. S. yra netekęs 60 procentų savo darbingumo.
Faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, yra nustatomi tiek šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, tiek liudytojų parodymais, tiek rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovų atstovė advokato padėjėja J. J. prašė tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus, paaiškino ieškinyje ir dublike nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovų rūbai įvertinti per maža suma. Nors ieškovų nurodyta suma ir atrodo didelė, bet ieškovai taip buvo apsirengę. Rūbai buvo seniau pirkti, nerealu išsaugoti kvitus. Draudimo bendrovė atlygino tik dalį gydymo išlaidų. Preparatai ir medicinos priemonės, kurių vertės draudimo bendrovė neatlygino, nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su įvykio metu patirtais sužalojimais, jų gydymu. Įrodymų, kvitų apie neatlygintas kelionės išlaidas, neturi. Dėl neaiškių priežasčių draudimo bendrovė neatlygino išlaidų už A. S. pervežimą iš Kauno į Klaipėdą, nors yra kvitas. Vienvietė pagerinta palata A. S. buvo reikalinga, nes prie jo norėjo budėti žmona. Ieškovų atstovei nėra žinoma jokių aplinkybių, kada ir kaip buvo pirktas laikrodis „Tissot“. Teisinio, įstatyme numatyto pagrindo neturtinės žalos atlyginimui vaikams, tiesiogiai nedalyvavusiems įvykyje, nėra, netiesiogiai galima taikyti CK 6.263 str. 2 d. Automobilis Škoda Fabia įgytas santuokos metu, todėl abu atsakovai R. ir D. V. buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojai, abu turi atsakyti. kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojai. Ieškinio teisinio pagrindo dėl atsakovų kaip tėvų atsakomybės už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą, nebepalaiko. Ieškovas iki eismo įvykio dirbo įmonėje, jo pajamos iki įvykio 1200 Eur per mėnesį. S. S. dėl kairės kojos pėdos traumos galėjo vairuoti automobilį su automatine pavarų dėže, tačiau jai buvo sudėtinga apsipirkti parduotuvėje, taip pat reikėjo kitokios pagalbos.
Atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ , veikiančio per filialą Lietuvoje, atsikirtimų santrauka
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepime (reg. Nr. DOK - 20458) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2015-07-30 sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr.126130876 su R. V.. Draudimo sutartimi 2015-08-01 – 2016-07-31 laikotarpiui buvo apdrausta transporto priemonės Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. 2015-08-30 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta V. A. priklausanti transporto priemonė Audi A6 S-Line, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio kaltininku pripažintas Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametis vairuotojas R. V., kuris įvykio metu žuvo. Draudimo bendrovė BTA administravo dėl šio eismo įvykio metu padarytos žalos pareikštas pretenzijas ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienai išmokėjo 27801,40 EUR draudimo išmoką, kuri susideda iš: 14397,92 Eur išmokos draudimo bendrovei ERGO už sugadintą transporto priemonę Audi A6 S-Line, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 115,00 Eur besąlyginė išskaita, išmokėta V. A. (pagal savanorišką transporto priemonių draudimo sutartį); 1946,62 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už A. S. išmokėtas socialines išmokas; 782,19 Eur Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos už A. S. gydymą; 9413,05 Eur A. S. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą; 1146,62 Eur S. S. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Ieškovai ieškinyje nurodo, kad patyrė turtinės žalos ir dalis nekompensuota, tačiau visiškai nedetalizuojama iš ko susideda jų nurodoma 2400 Eur suma už sugadintus drabužius ir daiktus. Tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydis nėra ir negali būti preziumuojamas, jį ieškovai privalo įrodyti, vien deklaratyvaus sumos nurodymo nepakanka. Draudimo bendrovė BTA atlygino pagrįstas ieškovų išlaidas turtinei žalai atlyginti šioje dalyje (dėl sugadintų daiktų bei drabužių). Pagal pateiktą ieškovų čekį buvo išmokėta 269,08 Eur už vaikišką kėdutę (289,33 Eur -20,25 Eur nuolaida = 269,08 Eur). Taip pat draudimo bendrovė BTA atlygino ir už apgadintus saulės akinius - 231,46 Eur (reikalaujama suma 289,33 Eur - 20% nusidėvėjimas). Už apgadintus drabužius draudimo bendrovė BTA išmokėjo 115,74 Eur arba 400 Lt. Nei vienas daiktas nebuvo pateiktas apžiūrai, nebuvo pateiktas nei vienas daikto įsigijimą patvirtinantis įrodymas, nebuvo nurodyta kur ir kada šie daiktai buvo pirkti. Už rūbus reikalaujama suma buvo gerokai didesnė nei standartinio Lietuvos piliečio perkamų daiktų (pvz. šlepetės 200 Eur, kas yra 700 Lt), todėl urėtų pagrįsti įrodymais tų daiktų įsigijimą. Draudimo bendrovė BTA už sugadintus drabužius (suvokdama, jog ieškovai nebuvo automobilyje visiškai be rūbų, taip pat įvertindama aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko karštą vasaros dieną (nebuvo būtini paltai, striukės, kurie nėra pigūs, o taip pat įvertinus natūralų rūbų nusidėvėjimą) išmokėjo ieškovams 115,74 Eur kas yra 400 Lt.
1200 Eur vertės „Tissot“laikrodis yra prabangos prekė, kiekvienas toks laikrodis gali būti identifikuojamas pagal konkrečiai jam išduotą dokumentą. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad tokį laikrodį turėjo. Joks protingas žmogus laikrodžio, kurio kaina, kaip paprasto automobilio, nebūtų tiesiog išmetęs, nebūtų tiesiog išmetęs jo dokumentų, ypač, kai ketina reikalauti žalos atlyginimo.
Draudimo bendrovė BTA atlygino 143,37 Eur sumą už sveikatos sutrikimą atitinkančių vaistinių preparatų ir medicininių paslaugų įsigijimą. Išmokėjus šią išmoką, yra pilnai kompensuotos išlaidos susijusios su sveikatos sutrikimą atitinkančių vaistinių preparatų ir medicininių paslaugų įsigijimą, kurios būtų priežastiniame ryšyje su 2015 m. rugpjūčio 30 d. eismo įvykio pasekmėmis.
Ieškovai ieškinyje nurodo, jog patyrė 700 Eur išlaidų, susijusių su sveikatos sutrikimą atitinkančių vaistinių preparatų ir medicininių paslaugų įsigijimą, tačiau pateikė įrodymų tik už 189,65 Eur. Iš šios sumos atlyginta 143,37 Eur suma. Likusi suma nepagrįsta. Nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygintini nuostoliai, kaip šio asmens patirtos išlaidos, turi atitikti tokius požymius: turi būti priverstinės, būtinos ir protingos. Reikalavimo kompensuoti traumos gydymosi laikotarpiu patirtas išlaidas pagrįstai galėjo būti patenkinta tik dalinai, kadangi dalis ieškovų įsigytų preparatų (Hexoral Spray, J. A.., Olynth, burnos gaiviklis Mintorol, Linex, Zewa Softis nosinės, Bronchokar arbata, čiobrelių sirupas, Abena drėgnos servetėlės, Mollers žuvų taukai) nėra ir negali būti sietini tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu patirtais sužalojamais. Laikotarpis, kada buvo pirkti burnos gleivinės purškalai (skirti gydyti burnos gleivinės ligoms, bet jokiu būdu ne kaulų lūžiams) yra pirkti rudenį, kuomet atsižvelgiant į oro sąlygas, tokių preparatų vartojimas Lietuvoje dažniausiai išauga dėl siaučiančių ligų. Tokie papildai kaip žuvų taukai yra rekomenduojami visiems žmonėms.
Draudimo bendrovei BTA priimant sprendimą dėl ieškovų reikalavimo pagrįstumo buvo remiamasi draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiu poįstatyminiu norminiu aktu - „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis“.
Išlaidos už pagerintą vienvietę palatą neatitinka priverstinumo, būtinumo ir protingumo kriterijų. Teiginiai apie sutuoktinės budėjimą prie ieškovo su vaiku yra nepagrįsti, indikacijų tam nebuvo. Pagerinta vienvietė palata buvo ieškovų pasirinkimas, tačiau ne būtinybė. Draudimo išmoka šiuo atveju negali būti išmokėta, nes jeigu draudimo išmoka mokama tam nesant pagrindo, paneigiama socialinė draudimo esmė, taip pat būtų sukurtos sąlygos asmenims teikti nesibaigiančius reikalavimus, dėl išlaidų, kurios buvo jų valios išraiška, pasirinkimas, o ne vienintelė galimybė.
Ieškovai pateikė kuro čekių už 401,34 Eur, taip pat pateikė kasos pajamų orderio kvitą (priimti pinigai iš I. V.) 154,40 Eur už ligonio pervežimą. Draudimo bendrovė BTA atlygino ieškovams 330,34 Eur už kuro įsigijimą. Dėl draudimo bendrovės BTA klaidos, buvo nepastebėtas papildomai pateiktas kuro čekis 71 Eur sumai, kurią artimiausiu metu draudimo bendrovė BTA apmokės. Apmokėjus šią sumą, visos išlaidos kuro įsigijimui bus atlygintos. Reikalavimo atlyginti 154,40 Eur netenkintas, kadangi už ligonio pervežimą mokėjo I. V. ir ieškovai žalos dėl to nepatyrė. Draudimo bendrovei BTA nesuprantama, kodėl ieškovai reikalauja 1000 Eur už kurą, kadangi jokių įrodymų, jog patyrė tokią sumą, nėra.
Ieškovai A. S. ir S. S. dėl įvykio patyrė sveikatos sutrikdymų, dėl ko susidarė neturtinė žala. Ieškovų nurodomas neturtinės žalos dydis ženkliai per didelis ir nepagrįstas. Sutinkamai su LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., maksimaliai galima 5000 EUR dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai kompensuoti vienam draudžiamajam įvykiui nepriklausomai nuo to, kiek asmenų yra sužalojama eismo įvykio metu. Draudimo bendrovė BTA išmokėjo 3500 EUR draudimo išmoką Ieškovui A. S. ir 200 EUR S. S.. Bendrai išmokėta 3 700 EUR draudimo išmoka. Draudimo bendrovė priimdama sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo eismo įvykio metu patirtai žalai atlyginti vadovaujasi jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Draudimo bendrovių veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato prievolės kiekvienu konkrečiu atveju mokėti maksimalią įstatymo nustatytą sumą. Dl individualių įvykio požymių ir jo metu nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų pobūdžio ir sunkumo, sprendžiant dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio neturtinei žalai kompensuoti yra vertinama teismų panašaus pobūdžio bylose ne kartą įvardytų kriterijų neturtinei žalai įvertinti visuma: įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobūdis, jos sunkumas, pakenkimo sveikatai laipsnis, sveikatos sutrikdymo trukmė, sužalojimų progresavimo tikimybė, dar iki eismo įvykio buvusių lėtinių degeneracinių pakitimų įtaką bendrai potrauminei sveikatos būklei, patirtos traumos įtaka nukentėjusio trečiojo asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui, LR civiliniame kodekse įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Priimant sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo yra draudimo bendrovių veiklą reglamentuojančiu poįstatyminiu norminiu aktu - „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis“, kurių 12 str. yra nurodyta, kuriais atvejais nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra atlyginama neturtinė žala.
Sprendimas dėl draudimo išmokos dydžio neturtinei žalai kompensuoti buvo priimtas remiantis administruojant įvykio bylą surinktais dokumentais bei gauta informacija, patvirtinančia įvykio metu ieškovų patirtų sužalojimų sunkumą, traumos pobūdį, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę bei mastą, sužalojimų progresavimo tikimybę, jų įtaką gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeimyniniam gyvenimui, ateičiai.
Vaikai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik nukentėjusiajam mirus. Taip pat neturtinė žala dėl įtakos asmens gyvenimui ateities požiūriu atlyginama tik nukentėjusiajam. Šios bylos kontekste visi ieškovai yra gyvi, o sužalojimus patyrė tik pilnamečiai ieškovai. J. S. nepatyrė jokio neigiamo poveikio sveikatai (nebuvo sužalota). Neturtinė žala atlyginama tada, kai ji yra atsiradusi. Aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, prieštaringos tarpusavyje. Nurodoma, kad S. S. dėl patirtų sužalojimų 1,5 mėnesio sėdėjo invalido vežimėlyje, negalėjo vaikščioti ir vairuoti automobilio, tačiau pateikiami įrodymai, kad ji kiekvieną dieną nuo 2015-09-04 iki 2015-09-14 su BMW X5 važinėjo lankyti savo vyro iš Klaipėdos į Kauno klinikas ir taip patyrė turtinės žalos - kuro sąnaudas.
2015-08-30 įvyko labai didelė nelaimė, kuri negrįžtamai pakeitė tiek ieškovo A. S., o tuo labiau atsakovų gyvenimus. Tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, turi būti atlyginta, tačiau ši nelaimė negali būti proga pasipelnyti ar reikalauti to, kas pagal įstatymus nepriklauso. Visa ieškovų patirta turtinė žala jau yra atlyginta. Ieškovai yra pateikę daug čekių (kuro, vaistų ir t.t.), kurie buvo rinkti faktiškai nuo įvykio, tai liudija apie tai, jog ieškovams buvo žinoma apie būtinybę rinkti įrodymus. Didžioji dalis išlaidų, kurios nėra grindžiamos įrodymais tiesiog nėra patirtos, todėl nepriteistinos. Neturtinę žalą, tiek, kiek numatyta įstatyme (atsižvelgiant į rekomenduojamą apskaičiavimo tvarką) draudimo bendrovė BTA taip pat yra atlyginus, todėl reikalavimas ir šioje dalyje atmestinas.
Atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ , veikiančio per filialą Lietuvoje, atstovė A. S. teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad ieškovai prašomos priteisti turtinės žalos neįrodė, įrodinėti galėjo ne tik kvitais, bet ir kitais įrodymais – nuotraukomis, liudytojų parodymais, pačių ieškovų paaiškinimais. Ieškovų pateiktus kvitus medikamentams įsigyti vertino atsakovės darbuotojai, turintys medicininį išsilavinimą, nenustatyta, kad medikamentai, už kuriuos neatlyginta, būtų susijęs priežastiniu ryšiu. Ieškovų nepilnamečiai vaikai neturinės žalos, kurią reikėtų atlyginti, nepatyrė. Neturtinė žala S. S. gali būti įvertinta iki 1000 Eur, o A. S. didesnė, bet ne tiek, kiek prašoma ieškinyje. Draudimo bendrovė atlygindama neturtinę žalą, vadovaujasi taisyklėmis, maksimali suma išmokama mirties atveju.
Atsakovų D. V. ir R. V. atsikirtimų santrauka
Atsakovai D. V. ir R. V. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesuprantamas, neaišku, kokiu pagrindu yra reikalaujamas žalos atlyginimas iš atsakovų. Vienam iš sutuoktinių esant padidinto pavojaus šaltinio valdytoju nėra prezumpcijos, kad už žalą jie atsako solidariai.
CK 6.276 straipsnio pagrindu tėvai už nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už padarytą žalą atsako subsidiariai, atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystės. Autoįvykio kaltininkas R. V. gimė 1998-08-29, todėl subsidiari atsakovų, kaip nepilnamečio tėvų nuo 14 iki 18 metų, pareiga atlyginti nepilnamečio padarytą žalą, yra pasibaigusi. Subsidiariai atsakingų asmenų pareiga atlyginti nepilnamečių padarytą žalą ribojama CK 6.276 straipsnio 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis: ši pareiga pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti, taigi, ji ribojama laiko atžvilgiu. Reikalavimas atsakovams, kaip tėvams, yra nepagrįstas. Ieškovas turi nurodyti, iš kurio iš atsakovų reikalauja žalos atlyginimo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, nes abu atsakovai nei solidarios, nei subsidiarios atsakomybės neturi.
Ieškovai N., A. ir J. S. neturi reikalavimo teisės ir jų neturtinės žalos reikalavimai nėra pagrįsti nei faktiniu, nei juridiniu pagrindu. Vaikai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik nukentėjusiajam mirus. Nei vienas iš nukentėjusiųjų nėra žuvęs ar patyręs kokių nors sunkesnių sveikatos sužalojimų. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nukentėję asmenys patyrė nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovai nurodo aplinkybes, objektyviai prieštaraujančias byloje prima facie įrodymams, atsakovai prašo skirti baudą už piktnaudžiavimą teisėmis. Ieškovų teiginys, kad A. S. sunkiai sutrikdyta sveikata, yra neteisingas ir prasimanytas, nes 2016-03-04 ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-48657-15 nutarime nustatyta, kad A. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. S. - nežymus sveikatos sutrikdymas. Ieškovai, įskaitant N., A. ir J. S., nėra patyrę neturtinės žalos, todėl ieškinio pareiškimas jų vardu yra akivaizdus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pavyzdys.
Su ieškiniu pateikti įrodymai prieštarauja ieškinio turiniui: ieškovė S. S. nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų 1,5 mėnesio sėdėjo invalido vežimėlyje, negalėjo vaikščioti ir vairuoti automobilio, tačiau pateikiami įrodymai, kad ji kiekvieną dieną nuo 2015-09-04 iki 2015-09-14 su BMW X5 važinėjo lankyti savo vyro iš Klaipėdos į Kauno klinikas ir taip patyrė turtinę žalą, pasireiškiančia išlaidomis kurui.
Nurodyta ieškovų patirtos turtinės žalos suma prasilenkia su bonus pater familia samprata, nes abejotina, kad Lietuvoje kas nors pirktų šlepetes už 200 Eur. Ieškovų tikslas yra ne žalos atlyginimas, o pasipinigavimas svetima sąskaita. Asmuo, turintis verslo klasės laikrodį už 1200 EUR nedėvės šlepečių - avalynės, skirtos žemesnio visuomenės sluoksnio, nedidelio išsilavinimo asmenų tarpe paplitusiame aprangos stiliuje. Asmuo, turintis verslo klasės laikrodį, būtinai turės jo įsigijimą patvirtinančius dokumentus, dėžutę, nebent jis būtų įsigijęs jį nelegaliai. Teiginiai apie akivaizdžiai brangesnius, nei statistinis Lietuvos gyventojas nešiojamus rūbus yra deklaratyvūs ir nelogiški, nes nepagrįsti jokiais įrodymais. Ieškovai nėra pateikę jokių įrodymų apie akinių, kaip ir likusių daiktų egzistavimą, nėra duomenų, kad nakties metu buvo dėvimi akiniai nuo saulės.
Ieškinio reikalavimas iš esmės yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškinyje teigiant, kad ieškovas patyrė sunkų kūno sužalojimą, nors akivaizdžiai matyti, kad jis buvo nesunkus, teigiant, kad atsakovai matė ir suprato, jog jų sūnus R. V. apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tėvai jam leido važiuoti, yra šmeižtas. Atsakovai kol kas nekelia klausimo dėl ieškovo atsakomybės įvykusiame įvykyje, nes jis 12 km/h viršijo leistiną greitį tame ruože, ir, nesant šio pažeidimo, tikėtina nebūtų buvę tokių fatališkų pasekmių, dėl ko žuvo jų nepilnametis sūnus. Ieškovams visa žala atlyginta pilnai, išskyrus nedidelę dalį už kurą, kuri dėl draudimo bendrovės neapsižiūrėjimo, nebuvo išmokėta. Vaikams neturtinės žalos atlyginimas nepriklauso nesant teisinio ir faktinio pagrindo, A. S. ir S. S. visa turtinė ir neturtinė žala atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka, todėl ieškinys pateiktas be jokio pagrindo, paremtas nebūtais faktais ir teiginiais, dėl ko nėra pagrindo jį tenkinti. Ieškovų nurodomas priežastinis ryšys tarp R. V. neteisėtų veiksmų ir atsakovų kaltės yra hipotetiškas ir paneigtas ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Atsakovai D. ir R. V. triplike su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad dublikas parašytas labai sudėtingu minčių reiškimo prasme būdu bei stiliumi. Santuokos metu įgytas padidinto pavojaus šaltinis (automobilis, šautuvas ar pan.) nesudaro prezumpcijos, jog už juo padarytą žalą solidariai atsako abu sutuoktiniai. Teisę naudotis santuokos metu įsigytu padidinto pavojaus šaltiniu gali turėti tik vienas iš sutuoktinių. Ieškinys reiškiamas atsakovams D. ir R. V., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojams (savininkams), kurie, neužtikrino automobilio saugaus naudojimo ir patikėjo savo nepilnamečiui sūnui automobilio raktelius, taip iš esmės prisidėjo prie žalos atsiradimo (nepilnamečiui sūnui sukėlus eismo įvykį, kurio metu Ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą). Nuo pradiniame ieškinyje nurodyto reikalavimo į atsakovus R. V. ir D. V., kaip į nepilnamečio, padariusio žalos, tėvus, dublike atsisakyta, tačiau keliamas klausimas atsakovų, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkų solidariosios atsakomybės. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Viena įstatyme nustatytų išimčių, kai solidarioji atsakomybė preziumuojama, yra atvejai, kai prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Santuokos metu įgyta transporto priemonė yra vieno iš sutuoktinių asmeninis turtas ir tokios prezumpcijos, jog už santuokos metu įsigytos transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą žalą, atsako abu sutuoktiniai solidariai, nėra.
Padidinto pavojaus šaltinio valdytoju gali būti tik vienas iš atsakovų, bet ne abu kartu. Autoįvykio kaltininkas R. V. gimė (duomenys neskelbtini), todėl subsidiari atsakovų, kaip nepilnamečio tėvų nuo 14 iki 18 metų, pareiga atlyginti nepilnamečio padarytą žalą, yra pasibaigusi.
Ieškovai nenurodo, kuris iš solidariųjų atsakovų yra transporto priemonės savininkas ir pareigą tai įrodyti perkelia atsakovams.
Atsakovų D. V. ir R. V. atstovai advokatė Odeta Ragauskienė ir įgaliotas asmuo D. G. palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad transporto priemonės Škoda Fabia savininkas buvo atsakovas R. V., todėl atsakovės D. V. atsakomybės būti negali. Ieškovų teiginiai apie patirtą žalą yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Tikėtina, kad jei ieškovas būtų važiavęs leistinu greičiu, padariniai gal ir nebūtų tokie, kokie yra dabar. Ieškovai negalėjo patirti vienodos žalos. Atsakovų nepilnamečiai vaikai didesnę žalą patyrė ne dėl tėvų sužalojimų, o dėl motinos nebuvimo, šiai nusprendus kas dieną važinėti lankyti vyro iš Klaipėdos į Kauną.
Trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ atsikirtimų santrauka
Trečiasis asmuo UAB „Swedbank“ lizingas atsiliepimu nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, prašo pašalinti iš trečiųjų asmenų. Nurodė, kad transporto priemonė Škoda Fabia nuo 2012 m. spalio 26 d. nepriklauso trečiajam asmeniui.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 23 val. 15 min. kelyje Kaunas- Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 64-ajame kilometre Raudonės kaimo ribose, Jurbarko rajone, įvyko eismo įvykis, kurio metu nepilnamečio R. V. vairuojamas automobilis Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į priešpriešai judėjusį lengvąjį automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. S.. Nepilnametis R. V. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. R. V. lavono šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, metilendioksimetamfetamino (MDMA) ir metilendioksiamfetamino (MDA), kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties ir metilendioksimetamfetamino (MDMA). Po įvykio A. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Įvykio metu automobilyje Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo S. S. ir J. S.. Byloje nėra ginčo, kad eismo įvykį sukėlė nepilnametis (septyniolikos metų amžiaus) atsakovų R. V. ir D. V. sūnus R. V., kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, viršijo greitį. Transporto priemonės Škoda Fabia valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudikas – atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti Lietuvoje per filialą.
Dėl D. V. ir R. V. civilinės atsakomybės pagrindo
Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovai turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
Iš trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas R. V. transporto priemonę Škoda Fabia įsigijo 2007-06-20 lizingo sutarties pagrindu. Nuosavybės teisė į transporto priemonę perėjo 2012-10-26 pasirašius pabaigos aktą, R. V. įsipareigojo transporto priemonę per protingą terminą perregistruoti. Iš pateiktos lizingo sutarties turinio matyti, kad įmokos už įsigyjama transporto priemonę buvo mokamos 2007-06-20 - 2012-08-30 laikotarpiu, t. y. R. V. ir D. V. santuokos metu. Nei vienas iš atsakovų neįrodinėjo, kad įmokos pagal lizingo sutartį buvo mokamos iš asmeninių R. V., o ne iš bendrų santuokinių lėšų, taip pat nepateikta įrodymų, kad įsigyjant transporto priemonę buvo aiškiai išreikšta valia transporto priemonę įsigyti vieno iš sutuoktinių (t.y. R. V.) asmeninės nuosavybės teise. Atsakovai D. ir R. V. nepateikė įrodymų, kad įvykio metu transporto priemonės nuosavybės teisė būtų buvusi perleista kitiems asmenims. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad transporto priemonė Škoda Fabia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t.y. atsakovams R. V. ir D. V. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 str. 2 d., atsakovas dėl didesnio pavojaus šaltinio padarytos žalos yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). nustačius, kad transporto priemonė priklausė atsakovams R. V. ir D. V. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tiek atsakovas R. V., tiek atsakovė D. V. gali būti laikomi didesnio pavojaus šaltinio valdytojais.
CK 6.270 str. 3 d. numatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų; jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Atsakovai D. ir R. V. nepateikė jokių įrodymų, jog jų nepilnametis sūnus transporto priemonę užvaldė neteisėtai. Iš D. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad atsakovai, žinodami, kad jų nepilnametis sūnus neturi teisės vairuoti automobilio, leisdavo jam tą daryti. Teismo vertinimu, teisinės reikšmės neturi aplinkybė, ar R. V. transporto priemonę vairavo paėmęs pagrindinius ar atsarginius automobilio raktelius. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atsakovai R. V. ir D. V. transporto priemonės fizinį valdymą 2015-08-30 prarado ir dėl savo kaltės, t. y. nesiimdami priemonių užtikrinti, kad jų nepilnametis sūnus nepaimtų jiems priklausančios transporto priemonės. Šios nustatytos aplinkybės lemia, kad R. V. ir D. V. pripažintini transporto priemonės Škoda Fabia kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojais ir, remiantis CK 6.270 str. 1 d., privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovai neįrodinėjo aplinkybių, galinčių atleisti juos nuo civilinės atsakomybės taikymo, egzistavimo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita. Civilinės atsakomybės draudikas pagal transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį prisiima ribotą atsakomybę, t. y. atlygina padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Jeigu draudimo išmoka nepadengia visos padarytos žalos, nukentėjęs asmuo gali ją išreikalauti iš žalą padariusio asmens bendraisiais pagrindais (CK 6.254 str. 2 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari. Draudiko prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Tai, kad draudiko ir draudėjo prievolė atlyginti žalą nukentėjusiam asmeniui yra solidari, reiškia, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų tiek jie abu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas – draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškovams A. S. ir S. S. yra atlyginę iš viso 9413,05 Eur turtinės žalos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovams už eismo įvykio metu sugadintus drabužius, avalynę ir automobilinę kėdutę, buvo išmokėta 616,28 Eur draudimo išmoka. Ieškovai nepateikė visiškai jokių įrodymų, nei dėl to, kad iš tiesų įvykio metu turėjo ar galėjo turėti ieškinyje nurodytus daiktus, kiek jų ieškinyje nurodyti daiktai kainavo juos įsigyjant, kur ir kada buvo įsigyti ir t.t. Atsižvelgiant į teismo posėdyje paaiškėjusius duomenis apie ieškovų šeimos pajamas, ieškovų teiginiai, nepateikiant visiškai jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, apie turėtus pakankamai brangius daiktus yra abejotini. Įvertinus šias aplinkybes, teismas negali padaryti labiau tikėtinos išvados, kad eismo įvykio metu ieškovams priklausiusių sugadintų rūbų vertė buvo 2400 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog draudimo bendrovė ieškovams už sugadintus rūbus, avalynę, akinius nuo saulės, automobilinę kėdutę atlygino 616,28 Eur (iš šios sumos 269,08 Eur už vaikišką automobilinę kėdutę, 231,46 Eur už akinius nuo saulės ir 115,74 Eur už sugadintus drabužius), teismo vertinimu, tokia suma laikytina protinga ir sąžininga. Ieškovams nepateikus jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad jų vilkėti rūbai bei avėta avalynė buvo didesnės vertės nei kad buvo gauta draudimo išmoka, taip pat nepateikus jokių įrodymų, jog ieškovas iki eismo įvykio turėjo 1200 Eur vertės laikrodį „Tissot“, ieškinio reikalavimas šioje dalyje laikytinas neįrodytu ir atmestinas.
Ieškovų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat sudaro ir reikalavimas dėl kurui turėtų išlaidų priteisimo. Ieškovų tvirtinimu, jie patyrė 1000 Eur kurui. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (kvitai iš degalinių, keleivio bilietas) patvirtina, kad ieškovai patyrė 401,34 Eur kelionės išlaidų, kurias atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atlygino. Ieškovai rašytinių ar kitokių įrodymų apie faktines kelionės išlaidas nepateikė, t. y. neįrodė, kad faktiškai patyrė 1000 Eur kelionės išlaidų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo priteisti kelionės išlaidų daugiau nei jau išmokėta draudimo išmoka kelionės išlaidoms atlyginti, t.y. ieškovai neįrodė, kad faktiškai kelionės išlaidų yra patyrę daugiau.
Ieškovai taip pat prašo priteisti 154,40 Eur išlaidų už ieškovo transportavimą iš Kauno į Klaipėdą. Pagal pateiktą mokėjimo dokumentą, šias išlaidas patyrė (t.y. už transportavimą sumokėjo) I. V.. I. V. nėra įtraukta į bylos nagrinėjimą, taip pat nėra duomenų, kad šis asmuo būtų įgaliojęs ieškovus reikalauti jos patirtų išlaidų kompensavimo, taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovai I. V. jos sumokėtą sumą už A. S. transportavimą būtų kompensavę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai faktiškai patyrė 154,40 Eur išlaidų už transportavimą, todėl ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas.
Ieškovai prašo priteisti 306,95 Eur sumą už pagerintą vienvietę palatą. Kaip kad nurodyta pagrįstai nurodyta atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ procesiniuose dokumentuose, tik realios, pagrįstos ir būtinos išlaidos gali būti priskirtos patirtai turtinei žalai. Ieškovai neįrodė, kad ieškovui buvo būtina pagerinta vienvietė palata. Ieškovės S. S. subjektyvus noras kasdien lankyti vyrą gydymo įstaigoje, kur jam teikiama visapusiška medicinos pagalba ir priežiūra, ir prie jo budėti, negali būti įvertinta kaip būtinybė patirti išlaidas pagerintai vienvietei palatai. Pažymėtina, kad gydymasis įprastinėje palatoje netrukdo šeimos nariams lankyti ligonio, taip pat nemažina reikalingo gydymo paslaugų apimties. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, 306,95 Eur suma už gydymąsi pagerintoje vienvietėje palatoje, nepriskirtina būtinosioms išlaidoms, t.y. neprilygintina turtinei žalai ir nepriteisina.
Ieškovai taip pat yra pareiškę reikalavimus dėl išlaidų už medikamentus ir medicinines priemones priteisimo. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje nebuvo paaiškinta, kaip konkrečiai Hexoral Spray, J. A.., Olynth, burnos gaiviklis Mintorol, Linex, Zewa Softis nosinės, Bronchokar arbata, čiobrelių sirupas, Abena drėgnos servetėlės, Mollers žuvų taukai susiję su ieškovų patirtų traumų gydymu. Ieškovai deklaratyviai nurodo, kad šios priemonės buvo naudojamos kompleksiniame gydyme, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad šie medikamentai buvo paskirti gydytojų ir kad būtų skirti gydymui nuo traumų.
Konstatuotina, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų – t.y. išlaidų būtinumo ir priskirtinumo turtinei žalai, patirtos turtinės žalos dydžio, taip pat priežastinio ryšio. Pažymėtina, kad visą, įrodymais pagrįstą ieškovų patirtą turtinę žalą atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje yra atlyginusi, todėl ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2013). Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 14 d. numatyta, kad neturtinė eismo įvykio žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad draudikas, apdraudęs transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, turi pareigą atlyginti tik tokią neturtinę žalą, kuri atsirado dėl eismo įvykio ir tik tada, jei neturtinė žala padaryta nukentėjusio asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.
Byloje iš esmės nėra ginčo, kad nepilnamečiams ieškovų N. S., A. S. ir J. S. fizinei ar psichinei sveikatai eismo įvykis reikšmės neturėjo. Vien tai, kad jie patyrė išgąstį ar vien dėl to, kad negalėjo švęsti švenčių, jautė nerimą dėl tėvų sveikatos negali būti pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Jau minėta, kad neturtinės žalos atlyginimas galimas tik įstatymo nustatytais atvejais. Kita vertus, šioje byloje nenustatyta itin išskirtinių, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatyme nenustatytu pagrindu, t.y. nesant N. S., A. S. ir J. S. sveikatos sužalojimo. Įvertinus visą bylos faktinę situaciją (t. y. tai, kad N. ir A. S. įvykyje tiesiogiai nedalyvavo, o J. S., nors ir dalyvavo eismo įvykyje, bet dėl savo itin mažo amžiaus neatsimena paties įvykio, taip pat į tai, kad nei vieno iš nepilnamečių ieškovų sveikata dėl įvykio nebuvo sutrikdyta), teismo įsitikinimu, nėra pagrindo šių nepilnamečių neigiamų išgyvenimų ir patirtų nepatogumų įvertinti pinigais ir spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Kadangi Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, taip pat yra svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus, siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Dėl paminėtų motyvų konstatuotina, jog, kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti aukščiau minėtų kriterijų visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tinkamai taikant CK 6.250 str. turi būti įvertinta neturtinės žalos dydžiui turinti įtakos kriterijų visuma – ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybės, dėl kurių jis gali būti nustatytas mažesnis. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių kriterijų turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteistino iš eismo įvykį sukėlusio asmens, kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko 145–8188 Eur sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2011; 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013; 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; kt.). Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteisiama neturtinė žala svyruoja nuo 2896 Eur iki 43443 Eur (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-244/2015 ir kt.). Iš šių aplinkybių akivaizdu, kad ieškovai, teikdami reikalavimą dėl bendros 98500 Eur neturtinės žalos atlyginimo žymiai nutolo nuo teismų praktikoje nustatomo ir priteisiamo neturtinės žalos dydžio.
Teismas, įvertindamas S. S. neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad ieškovės S. S. sveikata buvos sutrikdyta nežymiai. Ieškovės teiginiai apie visiškai pablogėjusią gyvenimo kokybę yra neįrodyti. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, privalu atsižvelgti ir į atsakovų D. V. ir R. V. padėtį – eismo įvykio metu atsakovai neteko sūnaus, šis eismo įvykis negrįžtamai paveikė ir atsakovų gyvenimus. Teismo vertinimu, ieškovės S. S. dėl eismo įvykio metu patirta neturtinė žala sudaro 200 Eur, kurią atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje yra atlyginusi.
Įvertinus faktines ieškovo A. S. gydymosi aplinkybes, atsižvelgus į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu buvo sužaloti asmenys, taip pat į aplinkybes, kad atsakovų R. V. ir D. V. neteisėti veiksmai pasireiškė kaip pareigos užtikrinti, kad jų nepilnametis sūnus negalėtų pasinaudoti transporto priemone, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatomis, atsižvelgiant tiek į atsakovų ir ieškovo A. S. interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius (jų buvimą (randai, mažesnis darbingumas), vertinant visumą aplinkybių, yra pagrindas konstatuoti, jog dėl ieškovui padaryto sveikatos sutrikdymo jam padaryta 5500 Eur dydžio neturtinė žala. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 3500 Eur turtinė žala jam atlyginta iki teismo, todėl ieškovui A. S. priteistina 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, jos atsakomybės ribas, iš šios atsakovės priteistina 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iš atsakovų D. V. ir R. V. solidariai priteistina 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl trečiojo asmens pašalinimo iš bylos
Trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašė pašalinti iš bylos, kadangi neturi teisinio suinteresuotumo. Pažymėtina, kad toks trečiojo asmens prašymas gautas prieš pat teismo posėdį, nutartys dėl trečiųjų asmenų pašalinimo yra skundžiamos atskiraisiais skundais (CPK 47 str.). Byla išnagrinėta 2016-12-26 teismo posėdžio metu. Tenkinus UAB „Swedbank lizingas“ prašymą teismui išėjus priimti sprendimo dėl bylos esmės, atsirastų teisinis neapibrėžtumas – t. y. priimant teismo sprendimą, nebūtų aiškūs dalyvaujantys byloje asmenys, jų teisių ir pareigų apimtis, reikėtų laukti iki nutartis dėl trečiojo asmens pašalinimo įsiteisės, o tai pažeistų proceso operatyvumo, koncentruotumo principus. Pažymėtina ir tai, kad byloje iki trečiojo asmens pateiktų dokumentų nebuvo aišku, kokie asmenys ar asmuo buvo transporto priemonės Škoda Fabia savininkai, kas buvo šios transporto priemonės teisėti valdytojai. Dėl nurodytų aplinkybių trečiojo asmens UAB „Swedbank lizingas“ prašymas dėl pašalinimo iš trečiųjų asmenų atmestinas.
Dėl baudos ieškovams skyrimo
Atsakovai Dalia ir R. V. prašo skirti ieškovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir aiškiai nepagrįsto reikalavimo pareiškimą. Tenkinus ieškinį iš dalies, pagrindo konstatuoti, kad ieškovų reikalavimas pareikštas nesąžiningai, nenustatyta. Vien tai, kad reikalavimas nėra patenkintas visiškai, neįrodo, kad ieškovai sąmoningai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas dėl baudos skyrimo atmestina (CPK 95 str. 1 – 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovai šioje byloje patyrė 1671,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovai D. ir R. V. – 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus pareikštų reikalavimų ir atsikirtimų pobūdį, taip pat tenkintų ir atmestų reikalavimų pagrindus, teismo vertinimu, teisingumo ir protingumo principus atitiktų tai, jei šalys liktų prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y., kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų viena kitai atlyginamos. Pažymėtina, kad tiek ieškovai reiškė iš dalies nepagrįstus reikalavimus, tiek atsakovai D. ir R. V. reiškė iš dalies nepagrįstus atsikirtimus, tiek ieškovai, tiek atsakovai D. ir R. V. neteikė bylai reikšmingų įrodymų, tuo apsunkindami procesą. Nors iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, yra priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau būtent šios atsakovės elgesys viso proceso metu buvo tinkamiausias, t.y. būtent ši atsakovė laiku teikė visus bylos išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus, todėl iš šios atsakovės priteisti kitų patirtas bylinėjimosi išlaidas nebūtų teisinga. Dėl nurodytų motyvų ieškovams ir atsakovams D. V. ir R. V. jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 4 d.)y.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, į. k. 300665654, ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1300 EUR (tūkstantis trys šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti solidariai iš atsakovų D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 700 Eur (septyni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.