Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Dianai Sabinai Bakaitytei, Rasai Glovickytei-Liobienei,

gynėjams advokatams Bogdan Chranovskij, Laurai Martinaitytei, Gediminui Skaisčiui, Aušrai Ručienei, gynėjai advokato padėjėjai Deimantei Ručytei,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose (iš dalies nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „E.“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 MGL bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) (pagal pakeistą kaltinimą).

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis pagal individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (dvi veikos), BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

D. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „O.“, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalis dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2 veikos) (pagal pakeistą kaltinimą).

T. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 198 straipsnio l dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio l dalį galutine subendrinta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

2) Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio l dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio l dalį galutine 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;

3) Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme atidedant jos vykdymą 2 metams;

4) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 30 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio l dalies l punkto 1 papunkčiu, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas l metams 8 mėnesiams 20 dienų;

5) Tauragės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 25 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimi, subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 10 dienų;

6) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos apygardos tesimo 2017 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

7) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (15 nusikalstamų veikų) galutine subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Klaipėdos apylinkės teismo 2018 metų spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo nuosprendžiu, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. ir 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (keturios veikos), taip pat BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

Motyvuojamoji dalis

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. S. V. A. M. pervedė 200 Eur (3 t., b. l. 31).

UAB „D.“ raštas dėl reikalavimo, kuriame pateikiama informacija apie užklausoje nurodytus duomenis atitinkančius skelbimus (3 t., b. l. 34–51).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. R. S. A. M. pervedė 200 Eur (2 t., b. l. 164).

AB „S.“ raštas dėl informacijos pateikimo ir sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (4 t., b. l. 79–81).

III. Byloje surinktų duomenų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pažymėtina ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).

Dėl T. A., D. N., A. M. ir T. S. pareikštų kaltinimų byloje

Teismas visų pirma pažymi, kad bylą nagrinėjant teisme T. A., D. N., A. M. ir T. S. buvo keičiamas kaltinimas (teisinis jų galimai padarytų nusikalstamų veikų vertinimas).

Byla kartu su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą antrą kartą, kai prieš tai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė esminius kaltinamojo akto trūkumus, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme, ir perdavė bylą prokurorui (5 t., b. l. 17–24).

Pagal iš naujo surašytą kaltinamąjį aktą, kaltinamiesiems buvo pareikšti tokie kaltinimai pagal baudžiamąjį įstatymą:

1) T. A. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) kaltinant jį dalyvaujant organizuota grupe apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijus svetimą turtą;

2) D. N. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) kaltinant jį dalyvaujant organizuota grupe apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijus svetimą turtą;

3) A. M. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį; BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį; BK 24 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį kaltinant jį dalyvaujant organizuota grupe apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijus (pasikėsinus įgyti) svetimą turtą;

4) T. S. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos); BK 24 straipsnio 4 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos); BK 24 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį kaltinant jį dalyvaujant organizuota grupe apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijus (pasikėsinus įgyti) svetimą turtą (5 t., b. l. 70–82).

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimo padarymas organizuota grupe yra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, už tokio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų (sunkus nusikaltimas, BK 11 straipsnio 5 dalis). Taigi pagal pirminį kaltinimą, jo formuluotę visiems kaltinamiesiems turėjo ir būti inkriminuota BK 182 straipsnio 2 dalis, o ne BK 182 straipsnio 1 ar 3 dalys, reglamentuojančios atitinkamai nesunkų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Akivaizdu, kad valstybinio kaltintojo pasirinktas kaltinamųjų galimai padarytų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas pagal jiems inkriminuotas faktines aplinkybes nuo pat pradžių buvo ydingas. Todėl teismas įspėjo kaltinamuosius apie jų veiksmų galimą teisinį vertinimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 20 d. teisiamojo posėdžio protokolas).

Baigiantis įrodymų tyrimui byloje, prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą byloje. Kaltinamiesiems buvo pareikšti tokie kaltinimai pagal baudžiamąjį įstatymą:

1) T. A. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) kaltinant jį bendrininkų grupe apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijus svetimą turtą;

2) D. N. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) kaltinant jį bendrininkų grupe apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijus svetimą turtą;

3) A. M. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), BK 24 straipsnio 3 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį kaltinant jį bendrininkų grupe savo ir kitų asmenų naudai įgijus (pasikėsinus įgyti) svetimą turtą;

Taigi pagal pakeistą kaltinimą kaltinamiesiems pašalinta organizuota grupė, kaip sukčiavimą kvalifikuojantis požymis.

Kaip žinia, šiuo metu 1 MGL yra 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ Nr. 1031 redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.). Kita vertus, kaltinamųjų galimų nusikalstamų veikų padarymo metu 1 MGL buvo 37,66 Eur (to paties Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.).

T. A., D. N. ir T. S. inkriminuotas apgaule D. R. priklausančių 150 Eur įgijimas (atitinka 3,98 MGL (150/37,66 Eur)), o tai patenka į BK 182 straipsnio 3 dalies taikymo sritį.

T. A., D. N. ir T. S. inkriminuotas apgaule D. M. priklausančių 250 Eur įgijimas (atitinka 6,63 MGL (250/37,66 Eur)), o tai patenka į BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

A. M. ir T. S. inkriminuotas apgaule R. S. priklausančių 200 Eur įgijimas (atitinka 5,31 MGL (200/37,66 Eur)), o tai patenka į BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (5 MGL yra 188,33 Eur).

A. M. ir T. S. inkriminuotas apgaule S. G. priklausančių 200 Eur įgijimas (atitinka 5,31 MGL (200/37,66 Eur)), o tai patenka į BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (5 MGL yra 188,33 Eur).

A. M. ir T. S. inkriminuotas apgaule S. V. priklausančių 200 Eur įgijimas (atitinka 5,31 MGL (200/37,66 Eur)), o tai patenka į BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo sritį (5 MGL yra 188,33 Eur).

Atsižvelgdamas į tai, teismas vertins kaltinamųjų atitinkamus veiksmus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, tai nepažeidžia kaltinamųjų teisės į gynybą. Pirma, kaip minėta, pirminiame kaltinime kaltinamiesiems apskritai turėjo būti inkriminuotas griežtesnę baudžiamąją atsakomybę nustatantis baudžiamasis įstatymas (BK 182 straipsnio 2 dalis), o teismas įspėjo kaltinamuosius ir jų gynėjus, kad vertins kaltinamųjų veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Antra, po prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą byloje teismas įspėjo kaltinamuosius ir jų gynėjus dėl atitinkamų kaltinamųjų veiksmų kvalifikacijos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Dėl D. M. priklausančių 250 Eur įgijimo apgaule

Šioje byloje T. A., D. N. ir T. S. inkriminuotas apgaule D. M. priklausančių 250 Eur įgijimas.

Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad D. M. 2017 m. spalio 7 d. interneto tinklapyje www.skelbiu.lt rado skelbimą apie parduodamas pjuvenų granules. Ji paskambino skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir susitarė su atsiliepusiu vyru dėl tokių granulių pirkimo. Nukentėjusioji iš savo sutuoktinio banko sąskaitos 2017 m. spalio 7 d. pervedė 250 Eur į pardavėjo nurodytą E. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, ji negavo žadėtos prekės. Akivaizdu, kad prieš D. M. buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė (nukentėjusioji, žinodama, kad jai nebus pristatytos medžio granulės, nepervestų pinigų į kito asmens banko sąskaitą).

T. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis nebuvo įgijęs apgaule minėtos pinigų sumos. Pasak kaltinamojo, D. N., būdamas laisvės atėmimo vietoje, paskambino T. A. ir paprašė kieno nors banko sąskaitos. T. A. paklausė E. M., ar šis norėtų užsidirbti pinigų. E. M. sutikus, šis davė savo banko sąskaitą. Kai pinigai buvo pervesti į E. M. banko sąskaitą, šis išėmė pinigus (apie 250–290 Eur) iš bankomato matant T. A., po to, vežė juos perduoti L. C. D. N. nurodė 50 Eur duoti E. M., o likusius pinigus – L. C. T. A. už tai nieko negavo.

Remiantis tiek T. A., tiek E. M. parodymais, jie abu nuvyko į prekybos centrą „Mada“, kur bankomate išgrynino pinigus. T. A. keliant versiją, kad jis tik surado E. M., kurio banko sąskaita norėta pasinaudoti D. N. prašymu, kaltinamojo nuvykimas su E. M. prie bankomato, kad būtų išgryninti pinigai, D. M. pervesti iš savo vyro banko sąskaitos į E. M. banko sąskaitą, yra nelogiškas T. A. elgesys. Priešingai, toks kaltinamojo elgesys netiesiogiai patvirtina E. M. teiginį, kad jis perdavė išgrynintus pinigus būtent T. A. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino tokią aplinkybę papildydamas, kad jis vėliau perdavė išgrynintus pinigus L. C., o 50 Eur buvo duoti E. M. Akivaizdu, kad E. M., norėdamas perduoti pinigus tiesiogiai L. C., pats ieškotų kontakto su ja. Be to, remiantis E. M. parodymais, būtent T. A. nurodė jam, kad pinigai buvo pervesti į jo banko sąskaitą. Kaltinamajam nieko daugiau nežinant apie aptariamą įvykį, neįtikėtina, kad jis atsitiktinai sužinojo, jog į E. M. banko sąskaitą buvo pervesti pinigai. Priešingai, tai rodo, kad T. A. buvo suinteresuotas, jog pinigai būtų išgryninti iš E. M. banko sąskaitos. Todėl pripažintina, kad kaltinamojo pasiūlymas E. M. leisti pasinaudoti šio banko sąskaita, buvimas su liudytoju prie bankomato, kur buvo išgryninti pinigai iš E. M. banko sąskaitos, laikytini neatsitiktinumu. T. A. buvo suinteresuotas, kad išgryninti pinigai iš E. M. banko sąskaitos būtų perduoti L. C. Šiame kontekste svarbūs kiti E. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, kad T. A. nurodė E. M., jei sulaikytų policija, sakyti, jog pardavinėja medžio granules. Pinigai į E. M. banko sąskaitą buvo D. M. pervesti būtent dėl medžio (pjuvenų) granulių pirkimo. Įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, teigti, kad T. A. pasakymas E. M. buvo atsitiktinio pobūdžio, nėra pagrindo. Taigi nėra abejonių, kad T. A. buvo žinoma, dėl kokios priežasties buvo pervesti pinigai į E. M. banko sąskaitą.

Liudytoja L. C. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad T. A. nurodydavo jai įnešti pinigus į savo banko sąskaitą, o vėliau juos pervesti į kaltinamojo nurodytas kitų asmenų banko sąskaitas. Ši liudytoja davė tokius pačius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu. tai būdavo nevienkartinis atvejis (4 t., b. l. 71–73). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais liudytojos parodymais. Teismo vertinimu, vien tai, kad liudytoja L. C. yra D. N. mergina, savaime nesudaro pakankamo pagrindo atmesti jos parodymus.

Šioje byloje akivaizdūs dviejų kaltinamųjų T. A. ir D. N. parodymų prieštaravimai neigiant vienas kito nurodytas aplinkybes. D. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis, būdamas laisvės atėmimo vietoje, nieko nežinojo apie L. C. daromus pavedimus kitiems asmenims, esantiems (duomenys neskelbtini), į pataisos įstaigos banko sąskaitą. Teismas abejoja tokiais kaltinamojo parodymais. Pirma, kaltinamasis D. N. bylai reikšmingu laiku bendraudavo su L. C., jie netgi buvo artimi draugai. D. N. taip pat bendraudavo ir su T. A. Šis kaltinamasis bylai reikšmingu laiku buvo pažįstamas su D. N. drauge L. C. Taigi visus asmenis siejo tarpusavio ryšys. Šiuo atveju, įvertinus D. N. ir L. C. tarpusavio ryšius, neįtikėtina, kad L. C. darė nevienkartinius pavedimus skirtingiems asmenims, esantiems (duomenys neskelbtini), į pataisos įstaigos banko sąskaitą visiškai nieko nežinant D. N. L. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė tokią pačią versiją kaip ir D. N., tačiau teismas atmeta tokius liudytojos parodymus kaip bandymą sumažinti kaltinamojo prisidėjimo darant nusikalstamą veiką kaltę.

Byloje nenustatyta, kad bylai reikšmingu laiku T. A. be D. N. pažinotų kokius nors asmenis, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad interneto tinklapyje „skelbiu.lt“ skelbimas apie parduodamas medžio granules buvo įkeltas būtent šitos pataisos įstaigos teritorijoje. Akivaizdu, kad T. A., būdamas laisvėje, negalėjo to padaryti, taip pat ir nurodyti aptariamame skelbime E. M. banko sąskaitos. T. A. parodymai, kad būtent D. N., būdamas laisvės atėmimo vietoje, paskambino T. A. ir paprašė kieno nors banko sąskaitos, nėra paneigti. Būtent po to, T. A. pradėjo ieškoti tokio asmens ir surado E. M. E. M. sutikus suteikti banko sąskaitą, vėliau ji atsidūrė interneto tinklapyje „skelbiu.lt“, kuris, kaip minėta, įkeltas (duomenys neskelbtini). Nėra abejonių, kad T. A. pastangomis E. M. banko sąskaita atsidūrė pataisos įstaigos teritorijoje.

Be to, remiantis L. C. banko sąskaitos išrašu, ji iš savo banko sąskaitos ne vieną kartą pervesdavo pinigus į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą taip pat D. N. (4 t., b. l. 80–81). Bylą nagrinėjant teisme, buvo apklaustas liudytojas G. N. (D. N. tėvas), kuris nurodė, kad jis duodavo pinigus L. C., kad ši pervestų pinigus sūnui į pataisos įstaigos banko sąskaitą. Teismas neabejoja, kad galėjo būti daromi tokio pobūdžio pervedimai D. N. Kita vertus, teismas pastebi, kad D. N. buvo padaryti pavedimai, pavyzdžiui, 2017 m. spalio 1 d. (50 Eur) ir 2017 m. spalio 4 d. (34 Eur), t. y. per trumpą laiką padaryti pavedimai minėtomis sumomis. Teismas abejoja, ar tikslinga per keturias dienas daryti minėtų dydžių du pavedimus, o ne vieną. Be to, šie pavedimai tomis pačiomis dienomis buvo daromi su kitais pavedimais asmenims, esantiems (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, neįtikėtina, kad būtent tomis pačiomis dienomis (ar šiek tiek anksčiau) L. C. duodavo pervesti pinigus D. N. tėvas ir jai tuo pačiu metu iškildavo poreikis pervesti pinigus kitiems asmenims, esantiems pataisos įstaigoje. Iš tiesų minėti pervedimai tiesiogiai nėra susiję su nagrinėjama nusikalstama veika, nes jie padaryti anksčiau, nei D. M. pervedė pinigus į E. M. banko sąskaitą. Kita vertus, anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad D. N. žinojo apie L. C. daromus veiksmus.

Teismas, įvertinęs šiuo metu esančius kaltinamųjų santykius, daro išvadą, kad jų santykiai pradėjo blogėti būtent nuo to momento, kai pradėjo aiškėti, kad jų veiksmais padarytas sukčiavimas. Todėl jie, siekdami sumenkinti savo indėlį į padarytą nusikalstamą veiką, pradėjo duoti vienas kitam nepalankius parodymus arba visiškai neigti žinoję tam tikras aplinkybes, susijusias su sukčiavimu.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad tiek T. A., tiek D. N. veikė bendrai, kad būtų apgaule įgyti D. M. pervesti pinigai – 250 Eur. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar nors vienas iš jų įgijo turtinės naudos, ar ne (sukčiavimas gali būti padaromas ir kitų asmenų naudai), taip pat ar kiekvienas iš jų atliko visus sukčiavimo sudėties požymius atitinkančius veiksmus (veikiant bendrai užtenka, kad kiekvienas iš kaltinamųjų padarytų nors dalį sukčiavimo požymių sudarančių veiksmų, o šiuo atveju nėra abejonių, kad abu kaltinamieji padarė tokius veiksmus).

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti ir tai, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką tiesiogine tyčia. Be to, teismas pastebti, kad, pripažįstant asmenis kaltais, nėra būtina nustatyti, kad kiekvienas iš bendrininkų itin detaliai suvokė nusikalstamos veikos darymo planą ir kitų asmenų daromus veiksmus. Svarbu, kad kaltinamieji suvoktų prisidėję prie nusikalstamos veikos darymo. Šiuo atveju D. N. ir T. A. suvokė darę sukčiavimą prieš kitą asmenį. Tokios išvados nepaneigia, kad kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo jauno amžiaus.

Apgaule iš D. M. buvo įgyta 250 Eur. Kaip minėta, pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, 1 MGL buvo 37,66 Eur. Taigi apgaule įgyto turto vertė yra 6,63 MGL (250 Eur/37,66 Eur), t. y. viršija 5 MGL.

T. A. ir D. N. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

T. S. pareikštas kaltinimas, kad jis su T. A. ir D. N. apgaule įgijo D. M. priklausančius 250 Eur. T. S. baudžiamojo proceso metu nepripažino padaręs šią nusikalstamą veiką (5 t., b. l. 59–60). Kitas kaltinamasis D. N. teigė, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), susipažino su T. S., kuris pasiūlė užsidirbti, tačiau D. N. atsisakė. Po tam tikro laiko D. N. pasiūlė T. A. dėl galimybės užsidirbti pabendrauti su T. S., nurodė T. A. T. S. „Facebook“ kontaktus. Daugiau D. N. nežinojo nieko apie T. A. bendravimą su T. S. Kita vertus, tiek T. S., tiek T. A. baudžiamojo proceso metu neigė pažinoję vienas kitą, bendravę tarpusavyje. Pastebėtina, kad D. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis davė T. S. T. A. mobiliojo ryšio telefoną ir „Facebook“ kontaktus (4 t., b. l. 96–97). Taigi D. N. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus kuriam iš kaltinamųjų jis davė kito kaltinamojo kontaktus, taip pat kokio pobūdžio kontaktus davė.

Kaltinamasis D. N. bylą nagrinėjant teisme taip pat nurodė, kad jis asmeniškai nematė, kaip T. S. internete dėjo skelbimus, tačiau T. S. apie tai minėjo (datos negalėjo įvardyti, kada šis minėjo jam apie skelbimus); jis yra girdėjęs, kaip T. S. bendrauja su kitais asmenimis apie granules, briketus. Be tokių D. N. parodymų baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

T. S. bylai reikšmingu laiku iš tiesų atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), jis turėjo galimybę bendrauti su D. N., tačiau vien remiantis minėto kaltinamojo parodymais, kurie, be kita ko, nėra visiškai nuoseklūs baudžiamojo proceso metu, negalima daryti neabejotinos išvados, kad būtent T. S. atsiliepė į nukentėjusiosios D. M. telefono skambutį pagal skelbimą dėl parduodamų medžio granulių ir nurodė pervesti 250 Eur į E. M. banko sąskaitą. D. N. teigė, kad yra matęs, jog T. S. naudodavosi mobiliojo ryšio telefonu, tačiau to nepakanka pripažinti, kad kaltinamasis įdėjo skelbimą į internetą dėl parduodamų medžio granulių ir vėliau bendravo su D. M. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. bylai reikšmingu laiku disponavo pataisos įstaigoje telefonu (pavyzdžiui, kad jis buvo nubaustas drausmine tvarka už tokio daikto turėjimą). Remiantis bylos medžiaga, mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas skelbime, bylai reikšmingu laiku veikė (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje yra (duomenys neskelbtini), tačiau šioje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atlieka (ar yra suimta) daug nuteistųjų (įtariamųjų). Taip pat pagal bylos įrodymus, mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė buvo naudojama įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats IMEI numeris, į kurį buvo įdėta SIM kortelė su mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (šis mobiliojo ryšio telefono numeris inkriminuotas T. S. dėl kitų galimai padarytų nusikalstamų veikų). Ši aplinkybė patvirtina tik tai, kad tame pačiame mobiliojo ryšio telefone buvo naudojamos SIM kortelės su dviem minėtais mobiliojo ryšio telefono numeriais. Kita vertus, tai savaime nepatvirtina, kad mobiliojo ryšio telefonu ar juolab dviem minėtais mobiliojo ryšio telefono numeriais bylai reikšmingu laiku naudojosi T. S. Be to, šis mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) pareigūnų nebuvo paimtas (2 t., b. l. 138). Byloje nėra telefoninio pokalbio įrašo, iš kurio būtų galima nustatyti, kad kalbėjęs su D. M. asmuo buvo būtent T. S.

Byloje buvo apklausti keli liudytojai, kurie atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę su T. S. Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis susipažino su kaltinamuoju 2017 metais, gal rugpjūčio viduryje, prieš jam išeinant, likus porai savaičių. Matė, kad T. S. lankėsi skelbimuose (matė skelbimą interneto tinklapyje „skelbiu.lt“, kuriame buvo įrankiai ar dėžės įrankiams), vėliau kaltinamasis prašė jo surasti, kas galėtų paimti kelias siuntas. Vieną kartą yra matęs, kad T. S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Iš T. S. apie pinigų pervedimą, banko sąskaitas nėra girdėjęs. M. M. yra girdėjęs T. S. kalbant telefonu apie daiktų pirkimus–pardavimus. Teismas pastebi, kad T. S. inkriminuojama, jog jis galimai nusikalto 2017 m. spalio mėn. Kaip minėta, liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis susipažino su T. S. dar 2017 m. rugpjūčio viduryje, likus porai savaičių iki liudytojo išėjimo į laisvę. Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis išėjo į laisvę 2017 m. rugpjūčio 30 d. (4 t., b. l. 133). Taigi šiam liudytojui nėra ir objektyviai negalėjo būti žinomos aplinkybės, kurios vyko 2017 m. spalio mėn., kai T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Vien minėti liudytojo parodymai dėl kaltinamojo veiksmų prieš 1 ar 1,5 mėnesio iki nagrinėjamo įvykio savaime negali būti laikomi įrodymu, patvirtinančiu, kad T. S. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastebėtina, kad skelbimas apie parduodamas medžio granules įkeltas į interneto tinklapį „skelbiu.lt“ 2017 m. spalio 2 d. (2 t., b. l. 103).

Kitas liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis pažįsta T. S., liudytojas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. iki 2019 m. Su T. S. susipažino 2017 m. Matė, kad kaltinamasis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nežinojo, ką jis darė su šiuo daiktu. Nematė, kad T. S. dėtų skelbimus į internetą, bet yra girdėjęs apie tai. T. S. keisdavo mobiliojo ryšio telefonus. Kažkada kaltinamasis yra rodęs pavedimą, suma buvo pervesta už malkų briketus. Pastebėtina, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis 2018 m. birželio–spalio mėn. buvo paskirtas į drausmės būrį, kur vienoje kameroje buvo su T. S. Jis nežino, ar kaltinamasis bendravo su D. N., nes 2017 m. rudenį buvo perkeltas pirmą kartą į drausmės būrį. L. S. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pasakojo aplinkybes, kurias sužinojo būnant kameroje su T. S. 2018 m. (4 t., b. l. 115–116). Pastebėtina, kad T. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis bendravo su L. S. būtent 2018 m., o ne 2017 m. Iš anksčiau aptartų liudytojo L. S. parodymų negalima daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad kaltinamasis bylai reikšmingu laiku padarė nusikalstamą veiką, nes liudytojas pasakojo apie T. S. veiksmus, daromus kitu laiku. Teismas pažymi, kad ankstesnis ar vėlesnis, nei nagrinėjamas įvykis, T. S. elgesys galimai atliekant kokius nors neteisėtus veiksmus leidžia tik daryti prielaidą, bet ne neabejotiną išvadą, jog jis padarė sukčiavimą prieš D. M.

Teismas pabrėžia, kad T. S. asmenybė (ankstesni teistumai už sukčiavimą, panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymą) savaime negali būti aplinkybė, įrodanti jo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad dėl T. S. kitoje byloje yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-340-548/2021 dėl sukčiavimų panašiu laiku kaip nagrinėjamas įvykis (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis). Kiekviena nusikalstama veika turi būti įrodyta atskirai, atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus, o ne išvedama viena iš kitos.

Tai, kad, analizuojant L. C. banko sąskaitos išrašą, užfiksuota, jog T. S. vieną kartą (2017 m. spalio 4 d.) buvo padarytas pavedimas į pataisos įstaigos banko sąskaitą, taip pat savaime neįrodo, jog kaltinamasis padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką (4 t., b. l. 80). Pastebėtina, kad L. C. banko sąskaitos išraše užfiksuota, jog iš jos banko sąskaitos buvo daromi pavedimai skirtingiems asmenims, esantiems (duomenys neskelbtini), o T. S. buvo tik vienas iš jų. Be to, byloje nenustatyta, kad T. S. pažinotų L. C.

Taigi be anksčiau aptartų D. N. parodymų, kurie, viena vertus, yra ne visiškai nuoseklūs, kita vertus, abstraktaus pobūdžio, nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, vien minėtų D. N. parodymų nepakanka daryti neabejotinos išvados, kad T. S. sukčiavo prieš D. M. Apkaltinamasis nuosprendis, kaip minėta, negali būti grindžiamas prielaidomis.

Atsižvelgiant į tai, T. S. išteisinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įgijimo apgaule D. M. priklausančių 250 Eur), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Taigi byloje įrodyta, kad T. A. ir D. N., veikiant bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, naudodamasis interneto prieiga IP (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje www.skelbiu.lt 2017 m. spalio 2 d. įdėjo tikrovės neatitinkantį skelbimą ID (duomenys neskelbtini) apie parduodamas medžio granules, kurių realiai neturėjo ir neketino parduoti, ir 2017 m. spalio 7 d. į šį skelbimą atsiliepusiai D. M. telefonu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (telefono veikimo vieta įvykio metu – (duomenys neskelbtini)), nurodė melagingus duomenis apie parduodamas 8 tonas medžio granulių, taip apgaule įtikinęs nukentėjusią, nurodė pervesti 250 Eur avansą į E. M. AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurią T. A. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 2 d., gavo iš E. M. ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. spalio 2 d., perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui. Nukentėjusiosios D. M. sutuoktiniui M. M. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus 250 Eur banko pavedimą į E. M. banko sąskaitą, medžio granulės parduotos nebuvo ir pinigai nukentėjusiai negrąžinti, o tuos pinigus 2017 m. spalio 9 d. 10.45 val. T. A. su E. M. išgrynino bankomate, esančiame Vilniuje, Viršuliškių g. 42, ir D. N. nurodymu perdavė dalį pinigų D. N. merginai L. C., kuri iš savo banko sąskaitos vėliau atliko banko pavedimus įvairiomis sumomis į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą kitų asmenų vardais. Taip T. A. ir D. N., veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiajai D. M. priklausantį 250 Eur vertės turtą.

T. A. ir D. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl D. R. priklausančių 150 Eur įgijimo apgaule

Šioje byloje T. A., D. N. ir T. S. inkriminuotas apgaule D. R. priklausančių 150 Eur įgijimas.

Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad D. R. 2017 m. rugsėjo 27 d. interneto tinklapyje www.skelbiu.lt rado skelbimą apie parduodamas pjuvenų briketus. Ji paskambino skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir susitarė su atsiliepusiu vyru dėl tokių briketų pirkimo. Nukentėjusioji iš savo banko sąskaitos 2017 m. rugsėjo 28 d. pervedė 150 Eur į pardavėjo nurodytą T. A. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, ji negavo žadėtos prekės.

T. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad D. N., būdamas pataisos įstaigoje, paprašė jo banko sąskaitos, nes pažįstamas D. N. yra skolingas pinigų. Dėl šios priežasties reikia banko sąskaitos, kad būtų galima pervesti skolą D. N. dalimis. T. A. davė D. N. savo banko sąskaitą neturėdamas nuovokos, kad daro ką nors nusikalstamo, galvojo, kad padeda draugui. D. N. paskambindavo jam ir pasakydavo, kad nueitų pasitikrinti banko sąskaitą. T. A. išgrynindavo pinigus, paskambindavo L. C., jie susitikdavo ir jis paduodavo jai pinigus. Vieną kartą Savanorių pr. su ja nuėjo į banką „S.“, išėmęs pinigus iš karto jai padavė pinigus. Galėjo išgryninti 150 Eur, toks buvo jo limitas, tiek ir išgrynindavo visą laiką. Vieną kartą išgryninęs pinigus, gavo 50 Eur. Nežino, ką L. C. darydavo su pinigais. T. A. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 13–15).

Kita vertus, D. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė priešingas aplinkybes. D. N. teigė, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), susipažino su T. S., kuris pasiūlė užsidirbti, tačiau D. N. atsisakė. Po tam tikro laiko D. N. pasiūlė T. A. dėl galimybės užsidirbti pabendrauti su T. S., nurodė T. A. T. S. „Facebook“ kontaktus. Daugiau D. N. nežinojo nieko apie T. A. bendravimą su T. S. Kita vertus, tiek T. S., tiek T. A. baudžiamojo proceso metu neigė pažinoję vienas kitą, bendravę tarpusavyje.

Iš T. A. banko sąskaitos išrašo matyti, kad kaltinamojo banko sąskaitoje 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo gauta 150 Eur iš D. R. banko sąskaitos. Tą pačią dieną 150 Eur per du kartus buvo išgryninta bankomate (1 t., b. l. 120–121). Remiantis L. C. banko sąskaita, į jos banko sąskaitą 2017 m. rugsėjo 29 d. buvo įnešta 150 Eur, o 2017 m. spalio 1 d. iš jos banko sąskaitos buvo pervedamos įvairios pinigų sumos asmenims, esantiems (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 80). Tai netiesiogiai patvirtina T. A. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad jis perdavė pinigus, išgrynintus iš savo banko sąskaitos, L. C. Teismas nenustatė objektyvių priežasčių, dėl kurių T. A. turėjo itin skubiai (tą pačią dieną) išgryninti į jo banko sąskaitą pervestus pinigus. Tokia priežastimi nelaikytina tai, kad, pasak, T. A., D. N. nurodė kaltinamajam, jog reikalinga T. A. banko sąskaita, kad būtų pervedami D. N. pinigai dėl skolos.

Šioje byloje akivaizdūs dviejų kaltinamųjų T. A. ir D. N. parodymų prieštaravimai neigiant vienas kito nurodytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs šiuo metu esančius kaltinamųjų santykius, daro išvadą, kad jų santykiai pradėjo blogėti būtent nuo to momento, kai pradėjo aiškėti, kad D. R. neteko pinigų, kurie buvo pervesti į T. A. banko sąskaitą. Todėl jie pradėjo duoti vienas kitam nepalankius parodymus arba visiškai neigti tam tikras bylos aplinkybes.

Byloje nenustatyta, kad bylai reikšmingu laiku T. A. be D. N. pažinotų kokius nors asmenis, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad interneto tinklapyje „skelbiu.lt“ skelbimas apie parduodamas prekes buvo įkeltas būtent šitos pataisos įstaigos teritorijoje. Akivaizdu, kad T. A., būdamas laisvėje, negalėjo to padaryti, taip pat ir nurodyti aptariamame skelbime savo banko sąskaitos. T. A. parodymai, kad būtent D. N., būdamas laisvės atėmimo vietoje, paskambino T. A. ir paprašė šio banko sąskaitos, nėra paneigti.

D. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis, būdamas laisvės atėmimo vietoje, nieko nežinojo apie L. C. daromus pavedimus kitiems asmenims, esantiems (duomenys neskelbtini), į pataisos įstaigos banko sąskaitą. Teismas abejoja tokiais kaltinamojo parodymais. Pirma, kaltinamasis D. N. bylai reikšmingu laiku bendraudavo su L. C., jie netgi buvo artimi draugai. D. N. taip pat bendraudavo ir su T. A. Šis kaltinamasis bylai reikšmingu laiku buvo pažįstamas su D. N. drauge L. C. Taigi visus asmenis siejo tarpusavio ryšys. Šiuo atveju, įvertinus D. N. ir L. C. tarpusavio ryšius, neįtikėtina, kad L. C. darė nevienkartinius pavedimus skirtingiems asmenims, esantiems (duomenys neskelbtini), į pataisos įstaigos banko sąskaitą visiškai be D. N. žinios. L. C. teisiamojo posėdžio metu nurodė tokią pačią versiją kaip ir D. N., tačiau teismas atmeta tokius liudytojos parodymus kaip bandymą duoti palankius parodymus D. N.

Vertinant šio įvykio aplinkybes, svarbios ir tos aplinkybės, kurias teismas nustatė dėl anksčiau aptarto įvykio (D. M. pinigų), t. y. po įvykio su D. R. pinigais D. N. su T. A. toliau bendravo, o šis – su L. C., po to buvo išgryninti į E. M. banko sąskaitą pervesti pinigai. Tai rodo, kad pirminis bendravimas tarp D. N. ir T. A. dėl leidimo pasinaudoti šio banko sąskaita, D. R. pinigų išgryninimo bankomate nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

D. R. neteko 150 Eur ir ji negavo prašomos prekės. Kaip minėta, pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, 1 MGL buvo 37,66 Eur. D. R. netekto turto vertė yra 3,98 MGL (150/37,66 Eur), o tai atitinka nedidelę svetimo turto vertę BK 190 straipsnio 1 dalies prasme. Pagal BK 182 straipsnį, nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, reglamentuojamas šio straipsnio 3 dalyje, laikomas baudžiamuoju nusižengimu.

Pažymėtina, kad pagal BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas.

Šiuo atveju T. A. ir D. N. veiksmai dėl D. R. priklausančių 150 Eur turi BK 182 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių, tačiau nagrinėjamas įvykis buvo baigtas 2017 m. rugsėjo 28 d.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad po 2017 m. rugsėjo 28 d. dėl T. A. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuos jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Šios nusikalstamos veikos padarymo laikas yra 2017 m. rugsėjo 30 d. (7 t., b. l. 7–9). Taigi, vadovaujantis BK 95 straipsnio 8 dalimi, dėl veikos, susijusios su D. R. priklausančiais 150 Eur, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis skaičiuotina nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. Be to, iš 2020 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad iš anksto suderintame teisiamajame posėdyje, kuris turėjo vykti 2020 m. birželio 30 d., negalėjo dalyvauti T. A. gynėja dėl užimtumo, todėl 2020 m. birželio 30 d. atšauktas; kitas teisiamasis posėdis buvo paskirtas 2020 m. rugpjūčio 20 d. Atsižvelgiant į tai, bylos nagrinėjimo teisme metu senaties eiga sustojo laikotarpiui, kuriam T. A. gynėja negalėjo dalyvauti (BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kita vertus, šio nuosprendžio paskelbimo metu vis tiek buvo suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis dėl aptariamos veikos.

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad po 2017 m. rugsėjo 28 d. dėl D. N. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, tačiau šių nusikalstamų veikų padarymo laikas – 2016 m. rugsėjo 11 d. (7 t., b. l. 34 – 37), t. y. ankstesnis, nei 2017 m. rugsėjo 28 d. Taip pat nenustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis buvo sustojusi (BK 95 straipsnio 4, 6 dalys). Taigi šio nuosprendžio paskelbimo metu buvo suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis dėl aptariamos veikos.

Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamoji byla T. A. ir D. N. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, teismas nepasisako dėl kaltinamųjų kaltės dėl aptariamos veikos.

T. S. pareikštas kaltinimas, kad jis su T. A. ir D. N. apgaule įgijo D. R. priklausančius 150 Eur. T. S. baudžiamojo proceso metu nepripažino padaręs šią nusikalstamą veiką (5 t., b. l. 59–60). Kitas kaltinamasis D. N. teigė, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), susipažino su T. S., kuris pasiūlė užsidirbti, tačiau D. N. atsisakė. Po tam tikro laiko D. N. pasiūlė T. A. dėl galimybės užsidirbti pabendrauti su T. S., nurodė T. A. T. S. „Facebook“ kontaktus. Daugiau D. N. nežinojo nieko apie T. A. bendravimą su T. S. Kita vertus, tiek T. S., tiek T. A. baudžiamojo proceso metu neigė pažinoję vienas kitą, bendravę tarpusavyje. Pastebėtina, kad D. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis davė T. S. T. A. mobiliojo ryšio telefoną ir „Facebook“ kontaktus (4 t., b. l. 96–97). Taigi D. N. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus kuriam iš kaltinamųjų jis davė kito kaltinamojo kontaktus, taip pat kokio pobūdžio kontaktus davė.

Kaltinamasis D. N. bylą nagrinėjant teisme taip pat nurodė, kad jis asmeniškai nematė, kaip T. S. internete dėjo skelbimus, tačiau T. S. apie tai minėjo (datos negalėjo įvardyti, kada šis minėjo jam apie skelbimus); jis yra girdėjęs, kaip T. S. bendrauja su kitais asmenimis apie granules, briketus. Be tokių D. N. parodymų baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių.

T. S. bylai reikšmingu laiku iš tiesų atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), jis turėjo galimybę bendrauti su D. N., tačiau vien remiantis minėto kaltinamojo parodymais, kurie, be kita ko, nėra visiškai nuoseklūs baudžiamojo proceso metu, negalima daryti neabejotinos išvados, kad būtent T. S. atsiliepė į nukentėjusiosios D. R. telefono skambutį pagal skelbimą dėl parduodamų pjuvenų briketų ir nurodė pervesti 150 Eur į T. A. banko sąskaitą. D. N. teigė, kad yra matęs, jog T. S. naudodavosi mobiliojo ryšio telefonu, tačiau to nepakanka pripažinti, kad kaltinamasis įdėjo skelbimą į internetą dėl parduodamų pjuvenų briketų ir vėliau bendravo su D. R.

Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. bylai reikšmingu laiku disponavo pataisos įstaigoje telefonu (pavyzdžiui, kad jis buvo nubaustas drausmine tvarka už tokio daikto turėjimą). Remiantis bylos medžiaga, mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas skelbime, bylai reikšmingu laiku veikė (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje yra (duomenys neskelbtini), tačiau šioje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atlieka (ar yra suimta) daug nuteistųjų (įtariamųjų). Taip pat pagal bylos įrodymus, mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė buvo naudojama įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats IMEI numeris, į kurį buvo įdėta SIM kortelė su mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (šis mobiliojo ryšio telefono numeris inkriminuotas T. S. dėl prieš tai aptartos galimos nusikalstamos veikos padarymo). Ši aplinkybė patvirtina tik tai, kad tame pačiame mobiliojo ryšio telefone buvo naudojamos SIM kortelės su dviem minėtais mobiliojo ryšio telefono numeriais. Kita vertus, tai savaime nepatvirtina, kad mobiliojo ryšio telefonu ar juolab dviem minėtais mobiliojo ryšio telefono numeriais bylai reikšmingu laiku naudojosi T. S. Be to, šis mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) pareigūnų nebuvo paimtas (2 t., b. l. 138). Byloje nėra telefoninio pokalbio įrašo, iš kurio būtų galima nustatyti, kad kalbėjęs su D. R. asmuo buvo būtent T. S.

Byloje buvo apklausti keli liudytojai, kurie atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę su T. S. Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis susipažino su kaltinamuoju 2017 metais, gal rugpjūčio viduryje, prieš jam išeinant, likus porai savaičių. Matė, kad T. S. lankėsi skelbimuose (matė skelbimą interneto tinklapyje „skelbiu.lt“, kuriame buvo įrankiai ar dėžės įrankiams), vėliau kaltinamasis prašė jo surasti, kas galėtų paimti kelias siuntas. Vieną kartą yra matęs, kad T. S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Iš T. S. apie pinigų pervedimą, banko sąskaitas nėra girdėjęs. M. M. yra girdėjęs T. S. kalbant telefonu apie daiktų pirkimus–pardavimus. Teismas pastebi, kad T. S. inkriminuojama, jog jis galimai padarė inkriminuojamus veiksmus 2017 m. rugsėjo mėn. Kaip minėta, liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis susipažino su T. S. dar 2017 m. rugpjūčio viduryje, likus porai savaičių iki liudytojo išėjimo į laisvę. Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis išėjo į laisvę 2017 m. rugpjūčio 30 d. (4 t., b. l. 133). Taigi šiam liudytojui nėra ir objektyviai negalėjo būti žinomos aplinkybės, kurios vyko 2017 m. rugsėjo mėn., kai T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Vien minėti liudytojo parodymai dėl kaltinamojo veiksmų prieš 1 ar 1,5 mėnesio iki nagrinėjamo įvykio savaime negali būti laikomi įrodymu, patvirtinančiu, kad T. S. veiksmuos yra nusikalstamos veikos požymių. Pastebėtina, kad pagal bylos medžiagą skelbimas apie parduodamas pjuvenų briketus įkeltas į interneto tinklapį „skelbiu.lt“ 2017 m. rugsėjo 24 d. (1 t., b. l. 54–56).

Kitas liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis pažįsta T. S., liudytojas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. iki 2019 m. Su T. S. susipažino 2017 m. Matė, kad kaltinamasis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nežinojo, ką jis darė su šiuo daiktu. Nematė, kad T. S. dėtų skelbimus į internetą, bet yra girdėjęs apie tai. T. S. keisdavo mobiliojo ryšio telefonus. Kažkada kaltinamasis yra rodęs pavedimą, suma buvo pervesta už malkų briketus. Pastebėtina, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis 2018 m. birželio–spalio mėn. buvo paskirtas į drausmės būrį, kur vienoje kameroje buvo su T. S. Jis nežino, ar kaltinamasis bendravo su D. N., nes 2017 m. rudenį buvo perkeltas pirmą kartą į drausmės būrį. L. S. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pasakojo aplinkybes, kurias sužinojo būnant kameroje su T. S. 2018 m. (4 t., b. l. 115–116). Pastebėtina, kad T. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis bendravo su L. S. būtent 2018 m., o ne 2017 m. Iš anksčiau aptartų liudytojo L. S. parodymų negalima daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad kaltinamasis bylai reikšmingu laiku padarė kokius nors inkriminuojamus veiksmus, nes liudytojas pasakojo apie T. S. veiksmus, daromus kitu laiku. Teismas pažymi, kad ankstesnis ar vėlesnis, nei nagrinėjamas įvykis, T. S. elgesys galimai atliekant kokius nors neteisėtus veiksmus leidžia tik daryti prielaidą, bet ne neabejotiną išvadą, jog jis padarė sukčiavimą prieš D. M.

Teismas pabrėžia, kad T. S. asmenybė (ankstesni teistumai už sukčiavimą, panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymą) savaime negali būti aplinkybė, įrodanti, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad dėl T. S. kitoje byloje yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-340-548/2021 dėl sukčiavimų panašiu laiku kaip nagrinėjamas įvykis (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis). Kiekviena nusikalstama veika turi būti įrodyta atskirai, atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus, o ne išvedama viena iš kitos.

Tai, kad, analizuojant L. C. banko sąskaitos išrašą, užfiksuota, jog T. S. vieną kartą (2017 m. spalio 4 d.) buvo padarytas pavedimas į pataisos įstaigos banko sąskaitą, taip pat savaime neįrodo, jog kaltinamojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių (4 t., b. l. 80). Pastebėtina, kad L. C. banko sąskaitos išraše užfiksuota, jog iš jos banko sąskaitos buvo daromi pavedimai skirtingiems asmenims, esantiems (duomenys neskelbtini), o T. S. buvo tik vienas iš jų. Be to, byloje nenustatyta, kad T. S. pažinotų L. C.

Taigi be anksčiau aptartų D. N. parodymų, kurie, viena vertus, yra ne visiškai nuoseklūs, kita vertus, abstraktaus pobūdžio, nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. veiksmuos yra nusikalstamos veikos požymių. Teismo vertinimu, vien minėtų D. N. parodymų nepakanka daryti neabejotinos išvados, kad T. S. veiksmai turi BK 182 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymių.

Atsižvelgiant į tai, T. S. išteisinamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dėl įgijimo apgaule D. R. priklausančių 150 Eur), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl R. S. priklausančių 200 Eur įgijimo apgaule; Dėl S. V. priklausančių 200 Eur įgijimo apgaule; Dėl pasikėsinimo įgyti S. G. priklausančius 200 Eur apgaule

1) apgaule R. S. priklausančių 200 Eur įgijimas;

2) apgaule S. V. priklausančių 200 Eur įgijimas;

3) apgaule pasikėsinimas įgyti S. G. priklausančius 200 Eur.

Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad R. S. 2017 m. rugsėjo 29 d. interneto puslapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad parduodami pjuvenų briketai. Jis paskambino skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir susitarė su atsiliepusiu vyru dėl tokių briketų pirkimo. Nukentėjusysis iš savo banko sąskaitos 2017 m. rugsėjo 29 d. pervedė 200 Eur į pardavėjo nurodytą A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, jis negavo žadėtų prekių. Akivaizdu, kad prieš R. S. buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė (nukentėjusysis, žinodamas, kad jam nebus pristatyti pjuvenų briketai, nepervestų pinigų į kito asmens banko sąskaitą).

Pagal byloje surinktus įrodymus, neginčytinai nustatyta, kad S. V. 2017 m. rugsėjo 26 d. interneto puslapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad parduodamas įrankių komplektas „Makita“. Jis paskambino nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir susitarė su atsiliepusiu vyru dėl tokio įrankių komplekto pirkimo. Nukentėjusysis iš savo banko sąskaitos 2017 m. rugsėjo 26 d. pervedė 200 Eur į pardavėjo nurodytą A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, jis negavo žadėtos prekės. Akivaizdu, kad prieš S. V. buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė (nukentėjusysis, žinodamas, kad jam nebus pristatytas įrankių komplektas, nepervestų pinigų į kito asmens banko sąskaitą).

Pagal byloje surinktus įrodymus, taip pat neginčytinai nustatyta, kad S. G. 2017 m. rugsėjo 30 d. interneto puslapyje „skelbiu.lt“ rado skelbimą, kad parduodami pjuvenų briketai. Jis paskambino nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ir susitarė su atsiliepusiu vyru dėl tokių briketų pirkimo. Nukentėjusysis iš savo banko sąskaitos 2017 m. rugsėjo 30 d. pervedė 200 Eur į pardavėjo nurodytą A. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, jis negavo žadėtų prekių. Akivaizdu, kad prieš S. G. buvo panaudota apgaulė, kuri buvo esminė (nukentėjusysis, žinodamas, kad jam nebus pristatyti pjuvenų briketai, nepervestų pinigų į kito asmens banko sąskaitą).

Iš A. M. banko sąskaitos matyti, kad minėtos nukentėjusiųjų pervestos pinigų sumos buvo gautos kaltinamojo banko sąskaitoje: atitinkamai S. V. 200 Eur – 2017 m. rugsėjo 26 d.; R. S. 200 Eur – 2017 m. rugsėjo 29 d.; S. G. 200 Eur – 2017 m. spalio 2 d. (1 t., b. l. 33–35).

1) 2017 m. rugsėjo 26 d. nuo 17 iki 19 val. išgrynino S. V. pervestus pinigus dalimis skirtinguose bankomatuose Vilniuje, Liepkalnio g. 112 ir Šeškinės g. 32 (1 t., b. l. 33–35, 36–37);

2) 2017 m. rugsėjo 29 d. nuo 19 val. iki 20 val., taip pat 2017 m. rugsėjo 30 d. 17.28 val. išgrynino R. S. pervestus pinigus dalimis skirtinguose bankomatuose (duomenys neskelbtini) ir Naugarduko g. 84 (1 t., b. l. 33–35, 36–37);

3) 2017 m. spalio 2 d. 23.06 val. bandė išgryninti S. G. pervestus pinigus dalimis bankomate (duomenys neskelbtini), tačiau finansinės operacijos buvo atmestos (1 t., b. l. 33–35, 36–37).

A. M. bylą nagrinėjant teisme atsisakė duoti parodymus. Jis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis nežinojo, kad pinigai, kurie buvo pervesti į jo banko sąskaitą, yra gauti apgaule. 2017 m. vasarą prie Žaliojo tilto susipažino su nepažįstamu vaikinu, kuris prisistatė I., kuris nurodė, kad kažkoks draugas jam turi pervesti pinigus, tačiau jis neturi banko sąskaitos. I. paprašė pasinaudoti A. M. banko sąskaita, į kurią bus pervedami pinigai ir tuos pinigus reikės išgryninti ir atiduoti I. I. pažadėjo, kad už šią paslaugą jis duos A. M. dalį pinigų. Kaltinamasis sutiko suteikti savo banko sąskaitą. Kitą dieną I. paskambino jam ir pasakė, kad į jo banko sąskaitą pervesti pinigai ir juos reikia išgryninti bei perduoti I. A. M. kažkokiuose bankomatuose išgrynino jam pervestus pinigus ir atiduodavo. Vėliau dar buvo keletas atvejų. Paskutinį kartą A. M. negalėjo išgryninti pinigų, nes banko mokėjimo kortelė buvo užblokuota. Iš pervedamų sumų, kurias jis atiduodavo I., šis duodavo A. M. nuo 30 iki 50 Eur (4 t., b. l. 52–53).

Teismo vertinimu, mažai tikėtina viešoje vietoje sutikti nepažįstamą žmogų, kuris prašytų leisti pasinaudoti banko sąskaita. Be to, kiekvienas protingas, rūpestingas žmogus neduotų pirmą kartą sutiktam nepažįstamam žmogui savo banko sąskaitos, kad galėtų ja pasinaudoti. A. M. ikiteisminio tyrimo metu net nežinojo jo įvardyto asmens I. pavardės; kaltinamasis nenurodė, ar jis aiškinosi, kodėl asmuo vardu I. neturi banko sąskaitos, taip pat kodėl šis negali atsidaryti banko sąskaitos savo vardu. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. M. ne vieną kartą išgrynino (bandė išgryninti) pinigus, kurie buvo pervesti į jo banko sąskaitą nedideliu laikotarpiu. Kaltinamasis atliko tokius veiksmus praėjus itin trumpam laikui, kai pinigai buvo pervesti į jo banko sąskaitą. Be to, jis išgrynino (bandė išgryninti) pinigus skirtinguose Vilniaus miesto bankomatuose. Akivaizdu, kad paprastai nėra tikslinga vykti į skirtingus bankomatus, kad būtų galima išgryninti pinigus. Sprendžiant dėl A. M. kaltės, svarbu ir tai, kad jo banko sąskaitos išraše matyti, jog kaltinamajam buvo pervedamos ir kitos pinigų sumos, kurios buvo išgryninamos (1 t., b. l. 33–35, 36–37). Nors šios pinigų sumos nėra inkriminuojamos A. M. pareikštuose kaltinimuose, tačiau tai, įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, patvirtina, kad kaltinamajam buvo pervedamos pinigų sumos neatsitiktinai. Nagrinėjamu atveju neįtikėtina, kad A. M. manė, jog į jo banko sąskaitą pervedamos pinigų sumos yra minėtam asmeniui vardu I. skirti pinigai. Pastebėtina, kad jei iš tikrųjų asmuo bando grąžinti skolą, keistu elgesiu laikytina, kai jis po truputį nedideliais laiko intervalais, o ne iš karto didesne pinigų suma perveda skolą į banko sąskaitą.

Teismas, įvertinęs visus anksčiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad šiuo atveju neabejotina, kad A. M. suvokė, jog į jo banko sąskaitą buvo pervedami pinigai dėl nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad tokiai išvadai konstatuoti nereikia nustatyti, jog kaltinamasis itin detaliai žino visas nusikalstamų veikų darymo aplinkybes (jų padarymo mechanizmą, kitus asmenis ir pan.). Užtenka nustatyti, kad kaltinamasis bent bendrais bruožais suvokia, kad jis prisideda prie nusikalstamų veikų darymo. Šiuo atveju A. M. nelogiški paaiškinimai dėl savo banko sąskaitos davimo visiškai nepažįstamam asmeniui, jo anksčiau aptartas elgesys bankomatuose išgryninant (bandant išgryninti) pervestus pinigus į jo banko sąskaitą neleidžia abejoti, kad A. M. suprato prisidedantis prie nusikalstamų veikų darymo ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apgaule iš R. S. buvo įgyta 200 Eur. Kaip minėta, pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, 1 MGL buvo 37,66 Eur. Taigi apgaule įgyto turto vertė yra 5,31 MGL (200 Eur/37,66 Eur), t. y. viršija 5 MGL.

A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Apgaule iš S. V. buvo įgyta 200 Eur. Kaip minėta, pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, 1 MGL buvo 37,66 Eur. Taigi apgaule įgyto turto vertė yra 5,31 MGL (200 Eur/37,66 Eur), t. y. viršija 5 MGL.

A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Apgaule iš S. G. gautus 200 Eur siekta išgryninti bankomate, tačiau A. M. nebaigė daryti nusikalstamos veikos dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes kaltinamojo banko mokėjimo kortelė buvo užblokuota. Kaip minėta, pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą, 1 MGL buvo 37,66 Eur. Taigi apgaule pasikėsinto įgyti turto vertė yra 5,31 MGL (200 Eur/37,66 Eur), t. y. viršija 5 MGL.

A. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

T. S. pareikšti kaltinimai, kad jis su A. M. apgaule įgijo R. S. priklausančius 200 Eur, S. V. priklausančius 200 Eur ir pasikėsino įgyti S. G. priklausančius 200 Eur. T. S. baudžiamojo proceso metu nepripažino padaręs šias nusikalstamas veikas. Jis nurodė nepažįstantis A. M. (5 t., b. l. 59–60). A. M. baudžiamojo proceso metu taip pat nenurodė pažįstantis T. S.

Kaltinamasis D. N. bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jis asmeniškai nematė, kaip T. S. internete dėjo skelbimus, tačiau T. S. apie tai minėjo (datos negalėjo įvardyti, kada šis minėjo jam apie skelbimus); jis yra girdėjęs, kaip T. S. bendrauja su kitais asmenimis apie granules, briketus. Be tokių D. N. parodymų baudžiamojoje byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

T. S. bylai reikšmingu laiku iš tiesų atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), tačiau vien remiantis D. N. parodymais, negalima daryti neabejotinos išvados, kad būtent T. S. bendravo su nukentėjusiaisiais R. S., S. V. ir S. G. dėl norimų pirkti prekių. D. N. teigė, kad yra matęs, jog T. S. naudodavosi mobiliojo ryšio telefonu, tačiau to nepakanka pripažinti, kad kaltinamasis įdėjo skelbimus į internetą dėl parduodamų prekių ir vėliau bendravo su minėtais nukentėjusiaisiais. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. bylai reikšmingu laiku disponavo pataisos įstaigoje telefonu (pavyzdžiui, kad jis buvo nubaustas drausmine tvarka už tokio daikto turėjimą). Remiantis bylos medžiaga, mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas skelbimuose, bylai reikšmingu laiku veikė (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kurioje yra (duomenys neskelbtini), tačiau šioje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atlieka (ar yra suimta) daug nuteistųjų (įtariamųjų). Taip pat pagal bylos įrodymus, mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) SIM kortelė buvo naudojama įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats IMEI numeris, į kurį buvo įdėta SIM kortelė su mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (šis mobiliojo ryšio telefono numeris inkriminuotas T. S. dėl vienos iš galimų nusikalstamų veikų padarymo). Ši aplinkybė patvirtina tik tai, kad tame pačiame mobiliojo ryšio telefone buvo naudojamos SIM kortelės su dviem minėtais mobiliojo ryšio telefono numeriais. Kita vertus, tai savaime nepatvirtina, kad mobiliojo ryšio telefonu ar juolab dviem minėtais mobiliojo ryšio telefono numeriais bylai reikšmingu laiku naudojosi T. S. Be to, šis mobiliojo ryšio telefonas (duomenys neskelbtini) pareigūnų nebuvo paimtas (2 t., b. l. 138). Byloje nėra telefoninio pokalbio įrašo, iš kurio būtų galima nustatyti, kad kalbėjęs su nukentėjusiaisiais ar bent vienu iš jų buvo būtent T. S.

Byloje buvo apklausti keli liudytojai, kurie atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę su T. S. Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis susipažino su kaltinamuoju 2017 metais, gal rugpjūčio viduryje, prieš jam išeinant, likus porai savaičių. Matė, kad T. S. lankėsi skelbimuose (matė skelbimą interneto tinklapyje „skelbiu.lt“, kuriame buvo įrankiai ar dėžės įrankiams), vėliau kaltinamasis prašė jo surasti, kas galėtų paimti kelias siuntas. Vieną kartą yra matęs, kad T. S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Iš T. S. apie pinigų pervedimą, banko sąskaitas nėra girdėjęs. M. M. yra girdėjęs T. S. kalbant telefonu apie daiktų pirkimus–pardavimus. Teismas pastebi, kad T. S. inkriminuojama, jog jis galimai nusikalto 2017 m. spalio mėn. Kaip minėta, liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis susipažino su T. S. dar 2017 m. rugpjūčio viduryje, likus porai savaičių iki liudytojo išėjimo į laisvę. Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis išėjo į laisvę 2017 m. rugpjūčio 30 d. (4 t., b. l. 133). Taigi šiam liudytojui nėra ir objektyviai negalėjo būti žinomos aplinkybės, kurios vyko 2017 m. rugsėjo ir spalio mėn., kai T. S. atliko laisvės atėmimo bausmę. Vien minėti liudytojo parodymai dėl kaltinamojo veiksmų prieš 1 ar 1,5 mėnesio iki nagrinėjamo įvykio savaime negali būti laikomi įrodymu, patvirtinančiu, kad T. S. padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad skelbimai apie parduodamas prekes buvo įkelti į interneto tinklapį „skelbiu.lt“ gerokai vėliau, nei M. M. bendravo laisvės atėmimo vietoje su T. S.

Kitas liudytojas L. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis pažįsta T. S., liudytojas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. iki 2019 m. Su T. S. susipažino 2017 m. Matė, kad kaltinamasis turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau nežinojo, ką jis darė su šiuo daiktu. Nematė, kad T. S. dėtų skelbimus į internetą, bet yra girdėjęs apie tai. T. S. keisdavo mobiliojo ryšio telefonus. Kažkada kaltinamasis yra rodęs pavedimą, suma buvo pervesta už malkų briketus. Pastebėtina, kad šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis 2018 m. birželio–spalio mėn. buvo paskirtas į drausmės būrį, kur vienoje kameroje buvo su T. S. Jis nežino, ar kaltinamasis bendravo su D. N., nes 2017 m. rudenį buvo perkeltas pirmą kartą į drausmės būrį. L. S. ikiteisminio tyrimo metu iš esmės pasakojo aplinkybes, kurias sužinojo būnant kameroje su T. S. 2018 m. (4 t., b. l. 115–116). Pastebėtina, kad T. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis bendravo su L. S. būtent 2018 m., o ne 2017 m. Iš anksčiau aptartų liudytojo L. S. parodymų negalima daryti vienareikšmės išvados apie tai, kad kaltinamasis bylai reikšmingu laiku padarė nusikalstamas veikas, nes liudytojas pasakojo apie T. S. veiksmus, daromus kitu laiku. Teismas pažymi, kad ankstesnis ar vėlesnis, nei nagrinėjami įvykiai, T. S. elgesys galimai atliekant kokius nors neteisėtus veiksmus leidžia tik daryti prielaidą, bet ne neabejotiną išvadą, jog jis padarė sukčiavimą prieš D. M.

Teismas pabrėžia, kad T. S. asmenybė (ankstesni teistumai už sukčiavimą, panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymą) savaime negali būti aplinkybė, įrodanti jo kaltę padarius nusikalstamas veikas. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad dėl T. S. kitoje byloje yra priimtas Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-340-548/2021 dėl sukčiavimų panašiu laiku kaip nagrinėjami įvykiai (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis). Kiekviena nusikalstama veika turi būti įrodyta atskirai, atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus, o ne išvedama viena iš kitos.

Taigi be anksčiau aptartų D. N. parodymų, kurie yra abstraktaus pobūdžio, nėra jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad T. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, vien minėtų D. N. parodymų nepakanka daryti neabejotinos išvados, kad T. S. sukčiavo prieš nukentėjusiuosius R. S., S. V. ir pasikėsino sukčiauti prieš S. G. Apkaltinamasis nuosprendis, kaip minėta, negali būti grindžiamas prielaidomis.

Atsižvelgiant į tai, T. S. išteisinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įgijimo apgaule R. S. priklausančių 200 Eur), pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl įgijimo apgaule S. V. priklausančių 200 Eur), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti S. G. priklausančius 200 Eur), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Taigi byloje įrodyta, kad A. M., veikiant bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. M. per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 26 d., suteikė savo banko sąskaitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir kuris interneto tinklapyje www.skelbiu.lt patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą apie parduodamus pjuvenų briketus, kurių realiai neturėjo ir neketino parduoti, bei 2017 m. rugsėjo 29 d. į šį skelbimą atsiliepusiam R. S. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (veikimo vieta įvykio metu – (duomenys neskelbtini)) nurodė melagingus duomenis apie parduodamus 4 padėklus pjuvenų briketų, taip apgaule įtikinęs nukentėjusįjį, nurodė nukentėjusiajam pervesti 200 Eur avansą į A. M. AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam R. S. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus 200 Eur banko pavedimą į A. M. banko sąskaitą, pjuvenų briketai nebuvo parduoti ir pinigai nukentėjusiam negrąžinti, po to A. M. 2017 m. rugsėjo 29 d. nuo 19.41 val. iki 19.57 val. ir 2017 m. rugsėjo 30 d. 17.28 val. dalimis tuos pinigus išgrynino bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir Naugarduko g. 84, ir perdavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui, gaudamas už tai nuo 30 iki 50 Eur atlygį. Taip A. M., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiam R. S. priklausantį 200 Eur turtą.

A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. M., veikiant bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. M. per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 26 d., suteikė savo banko sąskaitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir kuris interneto tinklapyje www.skelbiu.lt patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą ID (duomenys neskelbtini) apie parduodamą įrankių komplektą „Makita“, kurio realiai neturėjo ir neketino parduoti, ir 2017 m. rugsėjo 26 d. į šį skelbimą atsiliepusiam S. V. telefonu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (veikimo vieta įvykio metu – (duomenys neskelbtini)), nurodė melagingus duomenis apie parduodamą įrankių komplektą „Makita“, taip apgaule įtikinęs nukentėjusįjį, nurodė pervesti 200 Eur avansą į A. M. AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam S. V. iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus 200 Eur banko pavedimą į A. M. banko sąskaitą, įrankių komplektas nebuvo parduotas ir pinigai nukentėjusiam negrąžinti, po to A. M. 2017 m. rugsėjo 26 d. nuo 17.27 val. iki 19.23 val. dalimis tuos pinigus išgrynino bankomatuose, esančiuose Vilniuje, Liepkalnio g. 112 ir Šeškinės g. 32, ir perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, gaudamas už tai nuo 30 Eur iki 50 Eur atlygį. Taip A. M., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą, nukentėjusiam S. V. priklausantį 200 Eur turtą.

A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. M., veikiant bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), ir kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. M. per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 26 d., suteikė savo banko sąskaitą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir kuris, naudodamasis interneto prieiga IP (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje www.skelbiu.lt patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą ID (duomenys neskelbtini) apie parduodamus medžio pjuvenų briketus, kurių realiai neturėjo ir neketino parduoti, bei 2017 m. rugsėjo 30 d. į šį skelbimą atsiliepusiam S. G. telefonu, kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (veikimo vieta įvykio metu – (duomenys neskelbtini)), nurodęs melagingus duomenis apie parduodamas 5 tonas medžio pjuvenų briketų, taip apgaule įtikinęs nukentėjusįjį, nurodė pervesti 200 Eur avansą į A. M. AB „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam S. G. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus 200 Eur banko pavedimą į A. M. banko sąskaitą, medžio pjuvenų briketai nebuvo parduoti ir pinigai negrąžinti, po to A. M. 2017 m. spalio 2 d. 23.06 val. tuos pinigus, tikėdamasis atlygio, dalimis bandė išgryninti bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą perduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. M. banko sąskaita buvo užblokuota. Taip A. M., veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai pasikėsino apgaule įgyti S. G. priklausančius 200 Eur.

A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, arba laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas T. A., D. N. ir A. M. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – T. A. ir D. N. tiesiogine tyčia padarė po vieną baigtą nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis); A. M. tiesiogine tyčia padarė dvi baigtas, taip pat tiesiogine tyčia pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamieji veikė kaip vykdytojai bendrininkų grupe. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad sukčiaujant (pasikėsinant sukčiauti) pinigų vertės nedaug viršija 5 MGL, nuo kurių atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

T. A. ir A. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš kaltinamojo akto matyti, kad D. N. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (nusikalto, kai atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę). Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

Iš bylos medžiagos matyti, kad T. A. šioje byloje įrodytos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, po jos padarymo vieną kartą buvo nuteistas (7 t., b. l. 7–9), jis anksčiau baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 1–6). Kaltinamasis dirba, nevedęs, yra jauno amžiaus. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybių ligų įskaitą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. N. anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (7 t., b. l. 34–37), jis anksčiau itin daug kartų baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 10–33). Kaltinamasis dirba, nevedęs, yra gana jauno amžiaus. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybių ligų įskaitą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. anksčiau neteistas (7 t., b. l. 76), jis anksčiau itin daug kartų baustas administracine tvarka (7 t., b. l. 54–75). Kaltinamasis dirba, nevedęs, yra jauno amžiaus. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybių ligų įskaitą.

Teismas, parinkdamas kaltinamiesiems bausmių rūšis ir jų dydžius, taip pat atsižvelgia į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo gana didelis laikas (daugiau kaip ketveri metai).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. A. paskyrus už nusikalstamos veikos padarymą baudą, o D. N. ir A. M. – laisvės apribojimo bausmes.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą nustatoma iki 500 MGL dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju 40 MGL (1506,40 Eur; 40x37,66 Eur) dydžio bauda atitiks kaltinamojo T. A. asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju D. N. skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė paskiriant įpareigojimus:

1) per tris mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.).

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju A. M.:

a) skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. S. priklausančių 200 Eur įgijimo apgaule) paskiriant įpareigojimus:

1) per tris mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

b) skirtina 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. V. priklausančių 200 Eur įgijimo apgaule) paskiriant įpareigojimus:

1) per tris mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

c) skirtina 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti S. G. priklausančius 200 Eur apgaule) paskiriant įpareigojimus:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.).

2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios (7 mėnesių laisvės apribojimo) bausmės pridėjus dalį švelnesnių (po 3 mėnesius laisvės apribojimo) bausmių, ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 1 mėnesiui su įpareigojimais:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

2) per 5 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

3) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.).

V. Civiliniai ieškiniai

Nukentėjusioji D. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 47–49).

Nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 153–155).

Nukentėjusysis S. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 250 Eur turtinės žalos atlyginimo (5 t., b. l. 176).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. M. dėl apgaulės prarado 250 Eur. Tokia turtinė žala buvo padaryta bendrais kaltinamųjų T. A. ir D. N. nusikalstamais veiksmais. Tarp nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos ir kaltinamųjų nusikalstamos veikos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl iš T. A. ir D. N. solidariai priteistina atlyginti nukentėjusiajai 250 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaip minėta, šiuo atveju neturi reikšmės, kad kaltinamieji apgaule neįgijo visų nukentėjusiosios pinigų asmeniškai savo naudai. Svarbu tai, kad jie bendrais veiksmais prisidėjo prie turtinės žalos padarymo.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad R. S. ir S. V. dėl apgaulės prarado po 200 Eur. Tokios turtinės žalos buvo padarytos A. M. nusikalstamomis veikomis. Tarp nukentėjusiesiems padarytų turtinių žalų ir kaltinamojo nusikalstamų veikų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl iš A. M. solidariai priteistina atlyginti nukentėjusiesiems R. S. ir S. V. po 200 Eur turtinės žalos atlyginimo. S. V. civiliniame ieškinyje taip pat prašė priteisti 50 Eur už kelionės į teisiamąjį posėdį išlaidas. Pastebėtina, kad nustatyta atskira tvarka, kai nukentėjusiesiems ir liudytojams pateikus atskirą prašymą yra teismo, į kurį vykstama iš kito miesto, atlyginamos kelionės išlaidos. Esant tokiai atskirai tvarkai, teismo vertinimu, priteisti S. V. prašomus 50 Eur iš A. M. nėra teisinio pagrindo.

Nukentėjusysis R. S. taip pat prašo jam priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju A. M. apgaule įgijo R. S. priklausančius pinigus – 200 Eur. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl įvykdytos apgaulės jam atsirado nepasitikėjimo ir įtarumo jausmas vėl būti apgautam, kai reikėjo susirasti kitą kuro briketo pardavėją. Nėra abejonių, kad nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius nepatogumus dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos. Kita vertus, prieš R. S. buvo padaryta ne smurtinio, o turtinio pobūdžio nusikalstama veika. Antra, nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių įrodymų (pavyzdžiui, medicinos dokumentų), kurie patvirtintų jam sukeltas neigiamas pasekmes. Trečia, nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytos bendro pobūdžio frazės, kad jam buvo padaryti dideli nepatogumai ir dvasinio pobūdžio pakenkimai, kurie sukėlė ir tebesukelia išgyvenimus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad R. S. padaryta turtinė žala nėra itin didelė.

Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad prašomas priteisti iš A. M. neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. R. S. iš kaltinamojo priteistinas 100 Eur neturtinės žalos dydis.

VI. Kiti klausimai

T. A., D. N. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 24–25; 99). Ji paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos byloje esančius kompaktinius diskus.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl D. M. priklausančių 250 Eur įgijimo apgaule), ir paskirti jam 40 MGL (1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų ir keturiasdešimties euro centų) dydžio baudą.

Baudžiamąją bylą T. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (dėl D. R. priklausančių 150 Eur įgijimo) nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

T. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl D. M. priklausančių 250 Eur įgijimo apgaule), ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę paskiriant įpareigojimus:

1) per tris mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Baudžiamąją bylą D. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (dėl D. R. priklausančių 150 Eur įgijimo) nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

D. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl R. S. priklausančių 200 Eur įgijimo apgaule), ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais:

1) per tris mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.).

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl S. V. priklausančių 200 Eur įgijimo apgaule), ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais:

1) per tris mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.).

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo įgyti S. G. priklausančius 200 Eur apgaule), bei paskirti jam 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.).

2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios (7 mėnesių laisvės apribojimo) bausmės pridėjus dalį švelnesnių (po 3 mėnesius laisvės apribojimo) bausmių, ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui su įpareigojimais:

1) bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

2) per 5 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios atlyginti padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.);

3) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

T. S. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl D. M. priklausančių 250 Eur įgijimo apgaule), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

T. S. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (dėl D. R. priklausančių 150 Eur įgijimo), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

T. S. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl R. S. priklausančių 200 Eur įgijimo apgaule), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

T. S. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (dėl S. V. priklausančių 200 Eur įgijimo apgaule), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

T. S. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (dėl pasikėsinimo įgyti S. G. priklausančius 200 Eur apgaule), nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Iš T. A. ir D. N. solidariai priteisti nukentėjusiajai D. M. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš A. M. priteisti nukentėjusiajam S. V. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Iš A. M. priteisti nukentėjusiajam R. S. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės žalos ir 100 (vieną šimtą) neturtinės žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti prie bylos medžiagos byloje esančius kompaktinius diskus.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, mokėjimo paskirtyje – bylos numerį;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos (o laisvės atėmimo bausmę atliekančio kaltinamojo nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.