- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- M1-19-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29796-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Civilinis ieškovas
- I. I., A. K., G. K., R. K.
- Advokatai
- Nerijus Strazdas, Mindaugas Repšas, Jurgita Šlapaitienė, Naina Lanzbergienė, Algirdas Zakrasas, Jurgita Šlapait
nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams: I. I., A. K., G. K., R. K. ir jų atstovui advokatui Mindaugui Repšui, M. K. ir jos atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei, D. S. ir jos atstovui advokatui Algirdui Zakrasui, J. M. K. atstovei advokatei Jurgitai Šlapaitienei,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo
D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, faktinė gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedusiam, nedirbančiam, neįgaliam, neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. A. 2020 m. liepos 26 d. apie 21:04 val. (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 8,98 kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę – keleivinį automobilį "Nissan Terrano", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį J. A., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 118 punktų reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), dvipusio eismo kelyje įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę (KET 118 p.), ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu I. I., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo kūno sumušimo, pasireiškusio krūtinkaulio ir šonkaulių lūžiais bei blužnies plyšimu, komplikavusiais ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę ir trauminiu šoku, mirė S. K., dėl atvirų skeveldrinių abiejų šlaunikaulių, kairio blauzdikaulio lūžimų nukentėjusiajai I. I. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam A. K. dėl kairio stipinkaulio distalinio galo intrasąnarinio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
D. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėvais. Jų vardų ir pavardžių neprisimena. Jis turi jam priklausantį automobilį Volvo, užsienietiškais numeriais, juo ir važinėja. Dar važinėja tėčio automobiliu Terrano, valstybinio numerio neprisimena. Vasarą – nei mėnesio, nei dienos neatsimena, jis pasiėmė tėčio automobilį Nissan ir planavo važiuoti medžioti. Suplanavo važiuoti su savo pažįstamu A. J. medžioti (duomenys neskelbtini) rajone. Su A. J. susitarė apie medžioklę susirašinėdami per socialinio tinklo "Facebook" Messenger programą. Neprisimena kur su juo susitarė susitikti. Tą dieną jis niekur nevažiavo, susitikęs su niekuo nebuvo ir su niekuo nekalbėjo. Jis važiavo vienas tėčio automobiliu Terrano. Prisimena, vežėsi automobilyje ginklą skirtą medžioklei. Jis tą dieną nevartojo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Tikrai prisimena, kad važiuodamas tėčio automobiliu prisisegė saugo diržą. Dar po eismo įvykio ant kaklo buvo likusi žymė dėl saugos diržo. Jis tą žymę pats matė, ją nusipaveikslavo ir nusiuntė draugui, kurio vardo ir pavardės neprisimena. Jis neprisimena, kurioje vietoje įvyko eismo įvykis. Jis prisimena, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau kas toliau vyko visiškai neprisimena, todėl ir nežino kokiu greičiu važiavo. Jis prieš įvykį tikrai nesiskundė sveikatos problemomis. Buvo sveikas, pas gydytojus nesilankė. Prisimena, po eismo įvykio, eismo įvykio metu buvo patikrintas jo blaivumas, jis įpūtė "nulius". Po to pareigūnai jį įmetė į būdą ir atvežė į Raseinių priimamąjį skyrių. Būdamas ligoninėje jis pirmą kartą sužinojo, kad jo galvoje yra auglys. Vėliau neprisimena su kuo važiavo į Kauno klinikas išsitirti. Dar vėliau buvo paskirta operacija, kuri jam buvo atlikta. Patikslina, kad eismo įvykio metu jam lūžo ranka, galvos nesusitrenkė. Yra vartojęs narkotines medžiagas, marihuaną. Rūkydavo žolę ne dažnai. Maždaug vieną kartą į mėnesį. Įvykio dieną narkotinių medžiagų, kaip ir sakė, nevartojo. Neprisimena kada narkotines medžiagas vartojo. (4 t., b. l. 67-70)?
Motyvuojamoji dalis
D. A. padarytos įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes įrodo nukentėjusiųjų I. I., A. K., G. K., M. K., R. K., D. S., J. M. K., liudytojų A. G., V. J., D. Š., J. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžių metu, eksperto Sigito Simanausko paaiškinimai, ekspertizės išvados, bei kiti byloje pateikti ir ištirti rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusioji I. I. parodė, kad įvyko avarija nuo tada ir sutriko jos sveikata. Per tris savaites turėjo 6 operacijas, buvo didelis vaistų kiekis, skirtas morfijus. Iš avarijos prisimena tik tiek, kad vyko su sužadėtinio R. K. mama S. K., tėčiu A. K. ir priešais juos likus apie 100 metrų išlėkė D. A. automobilis, džipas. Kodėl kaktomuša susidūrė nežino. Ji sąmonės neprarado, kaip sakė liudytojas, bet nieko neatsimena. Po dviejų dienų pradėjo prisiminti, bet buvo labai sunku net galvoti. Po operacijų visiškai buvo bejėgė, negalėjo nei sėdėti, nei vaikščioti. Spalio mėnesį grįžo iš Kauno klinikų pas mamą: nei sėdėti, nei vaikščioti negalėjo, buvo labai sunku, viską reikėjo mokintis iš naujo. Sužinojo, kad mirė S. K. – būsimo vyro, pats brangiausias žmogus, mama. Jai buvo labai baisu, ir dabar baisu prisiminti tą jausmą. Daug yra sudėta, jos kaulai suveržti su metalais, juos reikia išimtį, nes jau po 5 operacijos prasidėjo kaulo infekcija, uždegimas. Labai trupa kaulai, liepos 10 d. paslydo ir lūžo koja, nes dar kaulai nėra sugiję ir dėl uždegimo. Dar laukia trys operacijos, gydysis dar du – tris metus. Po to dar bus reabilitacija. Reikės išimti metalus iš rankų, trukdo gyventi. Negali planuoti šeimos, nes tikrai neišnešiotų dėl tokio blogo sveikatos stovio. Iki 2021 m. balandžio 1 d. dirbo savivaldybėje, buvo ribotas darbas, duodavo mažai darbo. Jai buvo gėda, pradėjo jaustis nesaugiai, baigėsi darbo sutartis ir nusprendė jos nebetęsti. Jai buvo daug kaulų lūžių: stuburo slanksteliai, riešo, dilbio, šlaunikaulio lūžis, ir t.t., gydymas dar nebaigtas. Per 1,5 mėnesio turėjo 11 operacijų, dar trys laukia. Kenčia dar skausmus, skauda nugarą, negali miegoti, emociniai išgyvenimai nuo sužalojimų. Ir šiai dienai dar vaikšto su ramentais. Avarijos metu ji vairavo sužadėtinio automobilį VW Passat, tada jau turėjo apie 4 metus vairuotojo pažymėjimą. Automobilio neatsiėmė. Dėl civilinio ieškinio tai tiek turtinė, tiek neturtinė žala dar didės. Civilinis ieškinys 55 000 eurų. Po civilinio ieškinio pateikimo dar turėjo tris operacijas. Kreipsis civiline proceso tvarka su ieškiniu. Mano, kad atsakovas turi būti D. A.. Po įvykio su ja niekas nebuvo susisiekęs. Mano, kad galėjo gauti jų duomenis. Tėvai sakė, kad tyrėja prašė ir atsiklausė ar gali duoti jos duomenis, ji atsakė, jog gali. Jokio atsiprašymo, jokio žalos atlyginimo negavo. Įvykio vietoje kelias geras, tiesus, vingis buvo už 500 metrų. Jos greitis buvo 60-70 km/h, 100 m važiuojant į ją smūgis. Civilinis draudimas reikalingas kai įvyksta eismo įvykis dėl žalos atlyginimo. Ji dabar draudimo sumos neįvardins. A. tėvo automobilis buvo draustas ir drausti du automobiliai, suma iki 100 eurų. D. A. būdamas 19 m. padarė įvykį, ji gali daryti prielaidą, kad nebuvo išpirktas draudimas ir pažymėta, jog automobilį vairuos jaunas vairuotojas, nes tai ženkliai skiriasi, šis draudimas yra brangesnis. Civilinis draudimas atlygina vairavusiam asmeniui. Draudimas buvo galiojantis.
Nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis fiziškai nukentėjo: buvo rankos lūžis. Vertint šiame įvykyje tai, kad gyvenimas kardinaliai apsivertė aukštyn kojom ir viskas prasidėjo nuo pradžios. Važiavo su VW Passat automobiliu, už vairo važiavo I. I., jis sėdėjo keleivio vietoje priekyje. Jis pamatė kai iš priešingos pusės tiesiai ant jų atvažiuoja džipas, dar pasakė - beprotis atvažiuoja. Atstumas galėjo būtis apie 100-80 metrų. Tiesus kelias, didelis automobilių srautas buvo, graži diena, juos lenkė automobiliai, važiavo apie 70-80 km/h, nuo pat Šiaulių niekur jie nelenkė, daug mašinų buvo. Lenkimo džipas nedarė. Jis daro tokią prielaidą, kad lenkėsi, nes gal telefonas iš rankų iškritęs buvo ir pasilenkė tuo metu pasiimti, tada išvažiavo į priešingos krypties juostą - čia jo toks vertinimas. Negali pasakyti ar jis buvo pasilenkęs. Išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša įvyko susidūrimas. Jis petimi atsirėmė į dureles ir jos atsidarė. Sugebėjo išlipti ir atidarė žmonos dureles. Daug žmonių sustojo, greitai medikai atsirado, jis dar sugebėjo paskambinti sūnui, pranešė, kad įvykis atsitiko. Jis džipo vairuotojo nematė. Sužaloti buvo visi trys, o jo žmona žuvo. Dėl civilinio ieškinio nurodė, kad jį pateikė. Žmoną palaidojo kaip priklauso, kapas sutvarkytas. Nežino kiek galima įvertinti, žmonių nepardavinėjo, nežino. Civilinį ieškinį palaiko, niekas nieko neatlygino. Į draudimo bendrovę kreipėsi, sakė po teismo nuosprendžio atlygins. Civilinio proceso tvarka kreipsis į teismą. Mano, kad atsakovais turi būti bendrai draudimas ir A..
Nukentėjusysis G. K. parodė, kad jis labai psichiškai nukentėjo. Jis iš tėvo sužinojo, jam paskambino ir informavo, kad jo mama mirė. Jis nepatikėjo, bet pasakė, kad R. perdavė šią žinią. Jis gyveno kartu su mama. Nebuvo įvykio vietoje. Po įvykio ir mamos netekimo jo sveikata pablogėjo, negalėjo valgyti, psichiškai nenorėjo niekur eiti, važiuoti. Buvo užsirakinęs kambaryje. Žala jam, tai padaryta psichinė trauma. Kai mama žuvo jam buvo 16 metų. Jį didžiąją dalimi tada išlaikė mama. Buvo moksleivis. Dar ir dabar yra moksleivis. Supranta, kad į teismą kreipsis dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji M. K. parodė, kad ji nukentėjo psichologiškai. Po mamos mirties lankėsi pas psichiatrą, vartojo vaistus, negali atsigauti. Reikia padėti mažajam broliui, reikėjo ir tėčiui padėti. Ji gyvenao ne kartu, atvažiuodavo dažnai pas mamą. Brolis R. K. informavo, kad žuvo mama, o tėtis ligoninėje, jį parveš. Apie avarija jai žinoma, kad išvažiavo džipas į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į jų automobilį. Jai pasakojo tėtis ir brolis. Jai padarytą žalą vertina 35 000 eurų, tai neturtinė žala. Nieko nėra atlyginta, kreipėsi į draudimą, sakė, kad tai bus nagrinėjama po teismo. Norėtų, kad šiandien būtų išspręstas civilinis ieškinys. Mano, kad atsakovu turėtų būti D. A..
Nukentėjusysis R. K. parodė, kad apie 18 val. išleido į kelionę visus, o po dviejų valandų jam skambino tėtis ir sako, kad įvyko autoįvykis, mama sėdi, I. sunkiausiai sužeista, o jam nieko baisaus. Jis tuoj pat sėdo į darbinį automobilį ir nuvažiavo į įvykio vietą. Atvažiavęs pamatė visas sulankstytas mašinas. Pribėgo prie jo policijos pareigūnai, norėjo jį sulaikyti, klausė kas jis yra. Pasakė, kad čia jo automobilis, tada pasakė, kad greitoji visus sužeistuosius išvežė į ligoninę. Atėjo greitosios darbuotoja, sakė reikia pasikalbėti – sako mama neišgyveno. Tėtis buvo greitojoj, sakė, kad jį ir I. vežą į Kauno klinikas. 2 valandą atvažiavo į Kauną, niekas niekur neįleido, sakė važiuoti namo. Parvažiavo namo ir ryte paskambino tėtis, kad atvažiuotų jį pasiimti. Jis tik ryte visiems pasakė, kad mirė mama. Įvykio vietoje matė I., kur važiavo su jo automobiliu, jis tikrai buvo techniškai tvarkingas. Automobilis šiuo metu saugomas aikštelėje, kas už aikštelę mokės nežino, jam automobilio nereikia. Turtinė ir neturtinė žala yra automobilis, laidojimo išlaidos, kuras, medikamentai, reikėjo nuomotis automobilį, į darbą toli važiuoti. Nerašė prarastos darbo dienos. Nenori jis to automobilio matyti, psichologiškai sunku. Dėl civilinių ieškinių kreipsis dėl turtinės žalos civiline tvarka. Mano, kad atsakovas A. gali atsakyti, kad tai viskas suklastota.
Nukentėjusioji D. S. parodė, kad ji atstovauja savo mamą. Šeimoje užaugo 4 seserys. Ji su seserimi dvi liko Lietuvoje gyventi, o dvi seserys išvažiavo gyventi į užsienį. Didelė paspirtis buvo, kai sesuo liko gyventi netoli tėvų (duomenys neskelbtini). Didelė ir tėvams buvo pagalba. Prieš tris metus iki įvykio jos mama liko gyventi viena, jos sesuo S. gyvendama netoliese buvo išsigelbėjimas mamai. Mamos bloga sveikata ir sunku vienai gyventi. Kiekvieną dieną mama jausdavo saugumą. Įvykus šitam įvykiui, kai žuvo sesė S., ryškiai pablogėjo mamos sveikata. Jautėsi nesaugiai, neišgerdavo vaistų, viena bijodavo išeiti į miestą. Emociniai išgyvenimai po sesers žūties, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Mamai reikalingas pastovus stebėjimas, reikalinga samdyti, kad kas prižiūrėtų, kad išgertų vaistus. Sudėtinga kalbėti, patirti emociniai išgyvenimai. Mama gyvena (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini). Aplankyti atvažiuoja du kartus per mėnesį. Pas mamą namuose pastatytos kameros ir ji stebi mamą, samdo, kad ateitų apžiūrėti. Žala padaryta yra moralinė, pinigais nepamatuojama, vertina 25 000 eurų dėl sesers žūties, o mamai 50 000 eurų neturtinė žala. Turtinės žalos nėra. Niekas jokios žalos neatlygino. Gal ir nebūtų atėję į teismą, jei būtų buvęs išreikštas žmogiškumas. Dėl kelionės išlaidų pateiks teismui. Iš draudimo prašys žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios J. M. K. atstovė advokatė Jurgita Šlapaitienė paaiškino jos atstovaujamoji yra žuvusiosios mama. Ji pareiškė 50 000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį. Atstovaujamoji patyrė dvasinius išgyvenimus, po įvykio pablogėjo jos sveikata. Prašo šioje byloje civilinio ieškinio nespręsti, o palikti nenagrinėtu, kad galėtų kreiptis civiline tvarka.
Ekspertas Sigitas Simanauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad ekspertizės išvadą tvirtina. Paaiškino, kad apibendrinus turimą medicininę dokumentaciją, iki avarijos nebuvo diagnozuoti D. A. psichikos sutrikimai, nebuvo nustatytos sunkesnės somatinio pobūdžio ligos. Po avarijos buvo tiriamas D. A. apsvaigimas psichotropinėmis medžiagomis ar alkoholiu įvykio metu. Nėra duomenų, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų. Pristačius į ligoninę jam buvo atliktas galvos smegenų kompiuterinis tyrimas ir buvo įtartas (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną jis buvo pristatytas į Kauno klinikas ir jam buvo atliktas tomografinis tyrimas – nustatytas (duomenys neskelbtini). Kitą dieną jis buvo operuotas ir iš galvos pašalintas (duomenys neskelbtini). Po išrašymo iš ligoninės ambulatoriškai lankėsi pas neurologą dėl išlikusių ryškių neurologinių sutrikimų, dėl kurių 2021 m. lapkričio 24 d. jam paskirta II lygio specialusis slaugos poreikis. Faktiškai jis mažai juda, lankėsi pas psichiatrą, stringanti kalbos raiška, retrogradinė amnezija, nusilpusi atmintis, sulėtintas mąstymo tempas, smulkios motorikos praradimas. Avarijos metu tikėtina, kad jam buvo koordinacijos sutrikimas, dėl smegenų auglio. Baudžiamose bylose teikia tik kategoriškas išvadas. Iš pateiktų medicininių dokumentų matėsi, kad buvo jam somatinė liga, patvirtina, kad buvo koordinacijos sutrikimai, dažnai skaudėjo galvą. Po avarijos jis nerišliai kalbėjo, o nuo alkoholio apsvaigęs nebuvo. Rekomenduoja taikyti priverčiamąsias medicinos priemones psichikos centre pagal gyvenamąją vietą. Smegenyse lieka pakitimai ir po to progresuoja, galimi asmenybės pažeidimas, gali atsirasti depresijos simptomai. Nurodė, kad auglys turėjo įtakos avarijos sukėlimui. Galvos smegenyse vyksta koordinacijos sutrikimai įvykio priežastis galėjo būti auglys, nors tai nėra užfiksuota ankščiau, tačiau jam buvo vėmimas, galvos svaigimas, skausmas. Du kartus praėjo medicininę komisiją, iki to įvykio nėra fiksuota. Gavęs medžiotojo bilietą. Įvykio metu atsirasti auglys negalėjo, auglio augimas yra ilgas procesas. Byloje yra duomenų, kad 18 val. buvo skambutis į tarnybas, kad keistai vairuojamas automobilis, tikėtina, kad pradėjo reikštis ligos simptomai. Jis teismo psichiatras ir onkologas, augliai pasireiškia greitai, o dar smegenyse. Neadekvatus elgesys galėjo būti nuo kraujo įsiliejimo, galėjo ir nuo alkoholio, bet nebuvo rasta alkoholio. Atliktas po įvykio toksikologijos tyrimas patvirtino, kad nei alkoholio, nei psichotropinių medžiagų pas A. kraujyje nerasta. Skubios pagalbos skyriuje buvo tikrintas girtumas, buvo nuliai. Įvykio metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Taip, tėvai galėjo suprasti, kad jo sveikata buvo neadekvati, galėjo atrodyti liudytojams, kad dėl alkoholio galėjo pasireikšti tokie jo veiksmai. Kiek gali tęstis adekvatus atsistatymas negali numatyti ir nustatyti laiko. Po operacijos spalio mėnesį iš bendravimo pusės galėjo adekvačiai reaguoti. Jie tyrė būseną įvykio metu, o kas vyko 2022 rugpjūčio 22 d. negali pasakyti kokia tą dieną buvo sveikata. Prieš įvykį nieko nefiksavo kokie jo psichikos buvo sutrikimai, fiksuoja kas vyko įvykio vietoje liudytojų parodymais.
Liudytojas D. Š. parodė, kad jis tą dieną važiavo ir matė kaip viskas vyko. Pirmas buvo įvykio vietoje. Matė automobį VW Passat nuvažiavusį nuo kelio jo pusėje. Apsivertęs džipas. Sustojo, išlipęs nubėjo prie automobilių ir iškvietė pagalbą. Iš džipo išlipo vaikinas, atrodė labai neorientuotas, prašė jo atversti mašiną, sako sutvarkyti čia reikia viską. VW Passate mergina buvo prispausta, lipo iš mašinos sunkiai. Jis perdavė telefoną kviesti pagalbos kitam asmeniui, nes pats nežinojo kokioje vietoje yra, jis nevietinis. Oras buvo saulėtas, geras. Džipo automobilyje kitų asmenų nebuvo. Jis bandė aiškinti, bet negali pasakyti ką. Pagal pareigūnus kitaip jam susidariusi nuomonė, keistą kvapą jautė, iš elgesio negalėjo vertinti, šoke jis buvo. Sulaukė pareigūnų, atvyko greitoji, alkotesteriu nustatė, sakė, kad vairuotojas blaivas. Davė jis tada minimalius parodymus. Jo manymu alkoholio kvapas skleidėsi nuo džipo vairuotojo. Kodėl norėjo jis apvesti automobilį, neaiškino. Neatsimena ką jis kalbėjo, nežino kur keliavo. Ginklo nematė. Jis prie gaisrinės buvo, ne prie jo tikrino blaivumą. Jam sakė, kad neįpūtė, alkoholio nebuvo. Nusivedė į automobilį, nes jis sakė, kad užuodė kvapą. Pareigūnas sakė, kad tikrino girtumą, bet nerado. Buvo visokių išsiliejusių skyščių ant žemės. Džipo vairuotojas buvo paslaugus, nesipriešino.
Liudytojas V. J. parodė, kad tą dieną važiavo su žmona ir pamatė avariją: džipas buvo apvirtęs, kitame automobilyje sėdėjo moteris už vairo, jis bendravo su ja, kita moteris gale keleivio pusėje sukniubusi, ir vyriškis vaikščiojo aplinkui. Kitas vaikinas bėgiojo aplinkui. Vaikinas aiškino - sakė aš nevairavau, aš miegojau gale, jis buvo kruvinas, sakė tėvo mašina. Klausė kodėl draugas važiavo? Jis dirba priešgaisrinėje, jam tokios avarijos įprastos, tačiau kelias tiesus atvira teritorija, iš šalutinio niekas nemaišė. Jaunuolis iš pažiūros keistai atrodė, buvo kvapas, matėsi akys raudonos, elgsena buvo neadekvati, ne šoko būsenoje buvo. Nieko neprašė jo padėti, lakstė aplinkui, bandė kažką daryti. Jis pasakė, kad reikia jį stebėti, kad nepabėgtų. Džipe nematė jokių daiktų. Jis bendravo su vairuotoja mergina, kad ji neprarastų sąmonės. Daug laiko praėjo, įvykių daug. Vairuotojo buvo kruvinos rankos, skyščių nematė, kad išsipylę būtų. Baterija jau buvo atjungta. Juto alkoholio kvapą. Netoli bendravo, apie 1 metru su džipo vairuotoju, nuo jo sklido kvapas. Dabar šią avariją prisimena kaip per miglą. Kai atvažiavo policija jis išvažiavo. Jis policijai sakė stebėti, kad nepabėgtų iš įvykio vietos vaikinas. Jis nesakė pareigūnams, kad tikrintų balaivumą. Jo manymu vairuotojas adekvačiai ramus buvo.
Liudytoja A. G. parodė, kad nukentėjusioji I. I. yra jos dukra. Jai yra žinoma tai, kad 2020 m. liepos 26 d. maždaug apie 21 val. paskambino dukros sužadėtinis R. ir pranešė, kad I. papuolė į avariją. Ji sėdo į mašiną ir atvažiavo į įvykio vietą. Tada jau buvo traukiama mašina nuvežimui. Susiskambino su R. ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) ,,M. d.“. Atvažiavus ir susitikus su R. sužinojo, kad dukra jau išvežta į Kauno klinikas, kad R. K. mama žuvo ir tėvas išvežtas į Kauną. Skambino nuvažiavus į Kauną. Neįleido, nes Covidas buvo. Su gydytoja telefonu kalbėjo kokie sužeidimai, kokia jos būklė. Ir 26 dieną, ir 27 dieną važiavo lankyti, pergyveno, dėl savo dukros. Kitą dieną leido jai aplankyti dukrą. Važiavo kas antrą dieną į Kauną. Po gydymosi ir po visų operacijų dukra parvažiavo pas ją. Dukra tik pavalgyti pati galėjo, sėdėjo apkaišyta pagalvėm, stotis galėjo tik spalio mėnesį. Tada išvažiavo į reabilitaciją, grįžo sustiprėjusi. Dukrai būnant ligoninėje, po to namuose viską pirko, išleido 500 eurų. Norėtų, kad sugrąžintų, tačiau pinigai nuvertėjo dėl infliacijos. Norėtų, kad būtų paskaičiuota. Nežino šiai dienai kokios sumos. Dėl ieškinio nėra nieko pareiškusi. Paaiškino, kad I. atsargi vairuotoja, važiavo su ja kai buvo ką tik išsilaikiusi. Tikrai gerai, atidžiai vairavo. Jokių lakstymų nebuvo. Po įvykio kardinaliai pasikeitė I. gyvenimas. Gyveno 4 aukšte bute. Dabar gyvena kaime, pirko namą, kad galėtų išeiti į lauką. Ji laukia anūkų, bet mano, kad jų ir nebus, nes uždrausta po šitiek daug vaistų ir operacijų gimdyti. Teko darbo atsisakyti, problemos su sveikata, tikrai po įvykio atsirado sveikatos problemos, pūlinys kaulų išsivystė, kokius skausmus kenčia, šiandien dar su ramentais vaikšto. Dažnai ir šiuo metu ji atvažiuoja padėti. Galima būtų socialinę darbuotoją samdyti, bet tai daug kainuoja. Jai labai daug padeda jos draugas R. K..
Liudytojas J. A. nurodė, kad kaltinamasis jo sūnus. Parodė, kad jam žinoma, kad įvyko autoįvykis ir žuvo žmogus. Sūnus vairavo jo automobilį ,,Nissan Terrano“. Prieš įvykį sūnaus sveikata buvo normali. Vaistus vartojo, dažnai sūnui skaudėdavo galvą, tačiau jokių jo sveikatos problemų nepastebėjo. Jis tą dieną buvo išvažiavęs, sūnus paskambino ir sakė, kad važiuos į medžioklę. Jis leido važiuoti su savo automobiliu ,,Nissan Terrano“, kuris draustas jo vardu. Apie eismo įvykį jam pranešė L. D. – D. mama. Įvykio vietoje nebuvo. Žino, kad buvo įvykio vietoje policija, kad tikrino sūnui blaivumą, po to jį išvežė į ligoninę. Sūnui galvoje rado auglį. Jam prapuolė atmintis, jis po to klausė sūnaus kaip įvyko avarija. Sūnus nieko neprisimena, sako tik suprato kas įvyko, žino, kad išlipo iš automobilio pats. Šiuo metu sūnus po operacijos, sėdi invalido vežimėlyje neįgalus, neapsitarnauja pats. Nieko negali daryti, tik pats išsivalo dantis. Medžioti sūnus važiavo tą dieną, šautuvas policijoje. Kokia draudimo bendrovė neatsimena, nekreipė dėmesio dėl amžiaus, kad pigesnis draudimas. Automobilis buvo techniškai tvarkingas ir draustas. Apie žalos atlyginimą nežino nieko. Jis nežino, bet mano, kad draudimas turi atlyginti. Sūnus alkoholio nevartojo, į medžioklę važiavo, negalima būti išgėrusiam. Į (duomenys neskelbtini) važiavo pakviestas kaip draugas. Važiavo vienas. Sūnus turėjo savo automobilį Volvo. Pieš įvykį galvą skaudėjo sekmadienį, pasitikrinti galvą turėjo važiuoti kitą savaitę. Kai susinervindavo, kai nuotaikos neturėdavo keistai elgdavosi. Su juo telefonu kalbėjo kai prašė mašinos. Nekalba ir nekalbėjo važiuodamas. Kai paleido iš Raseinių ligoninės pamatė jį, įsigandęs buvo, kalbėjo normaliai. Po operacijos pablogėjo, du auglius išėmė. ,,Facebook“ valdo pilnai, susirašinėja. Jis tik nepaeina, mankštinasi, žmones pažįsta, bendrauja. D. mama įvykio nematė. Niekada jokių narkotikų nevartojo. Galinis langas buvo užklijuotas, jis nežino, nepamena kodėl. Automobilis buvo tvarkingas. Nekalbėjo ir nesusiekė su nukentėjusiais. Važiavo į klinikas, sūnaus operacija buvo svarbi. Draudimui davė paaiškinimus, kas vairavo pasakė.
2020 m. liepos 26 d. – liepos 27 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 8,98 km, nufotografuoti automobiliai "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir "Nissan Terrano", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti duomenys apie kelio dangos būklę, tipą (sausas, lygus asfaltas), apie kelią (važiuojamosios kelio dalies plotis 6,9 m, kelkraščio dešinės pusės plotis 1,4 m, kairės pusės plotis 1,4 m), maksimalus leistinas greitis 90 km/h, eismas įvykio vietoje nereguliuojamas, kelio viduryje yra brūkšninė linija, kelkraščiai nepaženklinti, griovių plotis dešinėje ir kairėje 0,5 m, matomumas (dienos metu nuo įvykio vietos link (duomenys neskelbtini) 150 m, nuo įvykio vietos link (duomenys neskelbtini) 400 m), transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas (automobilis "VW Passat", valst Nr. (duomenys neskelbtini) atvykus nuo (duomenys neskelbtini) pusės stovi kairiame kelkraštyje, priekiu link (duomenys neskelbtini) pusės. Automobilio kėbulas yra sukarpytas PGT gelbėtojų laisvinant prispaustus žmones. Nuo šio automobilio galinės, kairės ašies iki 9 kilometrą žyminčio ženklo yra 7.1 m. Kairė galinė ašis yra ant važiuojamosios kelio dalies ir kelkraščio ribos. Priekinė kairė šio automobilio ašis yra 0.9 m į kelkraščio pusę, nuo važiuojamosios dalies krašto. Automobilis "Nissan Terrano", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apvirtęs ant stogo ir guli skersai kelio, priekiu į kairę pusę. Nuo automobilio kairės galinės ašies iki 9 kilometrą žyminčio kelio ženklo yra 4,6 m. Nuo to paties ženklo iki priekinės kairės ašies yra 5 m. Nuo tos pačios ašies iki kairio kelkraščio yra 1,3 m), padangų pėdsakai (ant asfalto dangos 3,05 m iki kairio kelkraščio ir 10,6 m atstumu nuo 9 km žyminčio ženklo yra automobilio padangos slydimo pėdsakai, vedantys kryptimi link automobilio "Nissan"), stabdymo žymių nėra, transporto priemonės judėjimo krypties žymės (minėti padangų slydimo pėdsakai, vedantys link automobilio "Nissan", automobilio stiklų koncentracija esanti 7,9 m, nuo 9 km žyminčio ženklo ir 2,6 m nuo kairio kelkraščio. Automobilio "VW Passat" priekinis dešinys žibintas, kuris yra kairėje pusėje esančiame javų lauke 4,1 m nuo važiuojamosios dalies krašto ir 18,8 m nuo 9 km žyminčio ženklo), pagrindiniai duomenys, apibūdinantys transporto priemonių susidūrimo vietą (automobilio skysčiai, kurie yra 12,8 m atstumu nuo 9 km žyminčio ženklo ir 0,7 m nuo kairio kelkraščio. Šie skysčiai veda link kairio kelkraščio. Asfalto įbrėžimai, esantys 11,7 m nuo 9 km žyminčio ženklo ir 1,3 m nuo kairio kelkraščio ir vedantys iki važiuojamosios dalies krašto), kelių eismo dalyvių rasti daiktai, pėdsakai (abu automobiliai nuvežti į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Iš automobilio "Nissan" paimtas dėklas, kuriame yra graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini), su optiniu taikikliu Jaeger ir 20 vnt. šaudmenų, leidimas laikyti nešiotis ginklus, išduotas D. A. vardu, D. A. vardu išduotas medžiotojo bilietas, D. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, automobilio vairo oro pagalvės audeklas, peilis "Fiskars" dėkle, naktinio matymo prietaisas, be baterijų, sudužęs telefonas "IPhone". Iš automobilio "VW pasat" paimtas nulūžęs užvedimo raktelis, automobilio dokumentai, negaliojantis I. I. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas). (I t., b. l. 31-44)
2020 m. liepos 27 d. eismo įvykio duomenys su pridėtomis fotonuotraukomis iš eismo įvykių informacinės sistemos (I t., b. l. 45-52)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M666/2020(02), kurioje nurodoma, kad S. K. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio krūtinkaulio ir šonkaulių lūžiais bei blužnies plyšimu. Tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę ir trauminiu šoku. S. K. mirė prieš 12-24 val. iki lavono teismo medicininio tyrimo atlikimo (2020-07-27 13:00 val.). Tai patvirtina lavoniniai reiškiniai fiksuoti lavono autopsijos metu.
S. K. lavone konstatuoti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai pilve, krūtinkaulio ir krūtinės kairės pusės II-XII šonkaulių lūžimai, blužnies ir kairio inksto plyšimai, kraujosruvos kairio plaučio vartuose, skersinės žarnos pasaite ir kasoje. Išvardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys. Esant S. K. gyvai tokio pobūdžio sužalojimai, lydimi vidinio nukraujavimo ir trauminio šoko būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (I t., b. l. 71-74)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G298/2020 (10), kurioje nurodoma, kad I. I. nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje, šlaunyse, muštinė paviršinė žaizda pilve, poodinės kraujosruvos dilbiuose, atviri skeveldriniai abiejų šlaunikaulių lūžimai, abiejų stipinkaulių ir alkūnkaulių, skeveldrinis kairės girnelės, blauzdikaulio lūžimai, stuburo juosmeninės dalies l, 2, 3 slankstelių dešinės pusės skersinių ataugų lūžimai. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai priekinės automobilio salono dalys ir pan. Atviri skeveldriniai abiejų šlaunikaulių, kairio blauzdikaulio lūžimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.13. punktas). (II t., b. l. 148-149)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G378/2020 (10), kurioje užfiksuota, kad A. K. nustatyta paviršinės muštinės žaizdos veide, odos nubrozdinimai pilve, kairiame riešo sąnaryje su poodine kraujosruva, kairio stipinkaulio distalinio galo intrasąnarinis lūžimas. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio salono dalys ir pan. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio stipinkaulio distalinio galo intrasąnarinio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (II t., b. l. 167-168)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N2045/2020(01), kurioje nurodyta, kad D. A. kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta. (III t., b. l. 79)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G307/2020 (10), kurioje nurodyta, kad D. A. nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai kakle, veide, kojose, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, kairio alkūnkaulio lūžimas. Gydymo įstaigoje suteikiant pagalbą dėl patirtos traumas, asmeniui nustatytas piktybinis smegenėlių navikas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio salono dalys ir pan., galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu būdu, laiku. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio alkūnkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 d. (III t., b. l. 86-88)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. pG77/2021 (10) - G 307/2020 (10), kurioje nurodyta kad, remiantis pateiktų medicinos dokumentų duomenimis (VšĮ Raseinių PSPC asmens sveikatos istorija Nr. 8-989, LSMUL Kauno klinikos gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2020-0313959, VTMT Jurbarko skyriaus specialisto išvada Nr. G307/2020(10)), priimant dėmesin užduotyje atlikti objektų tyrimą pateiktus duomenis, D. A. apklausų protokolų kopijų, medicinos literatūros duomenis, pateikta išvada: 1. Iš pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad iki 2020 m. liepos 26 d. D. A. diagnozuoti šie susirgimai: ūminis bronchitas, plaučių uždegimas, 2-3 laipsnio pilnapadystė, ūmus rinitas, ūmus nazofaringitas, ūmus trachėjitas, faringitas, Kerpes virusinė infekcija. Prieš 2020 m. liepos 26 d. įvykį D. A. paskutinis susirgimas diagnozuotas 2019 m. kovo 5 d. - ūminis faringitas, nepatikslintas, paskirtas gydymas ospamoksu, Tantum Verde, flavamedo sirupu. 2016 m. balandžio 29 d. atliktas profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas; Išvada: sveikas; 2016 m. rugsėjo 15 d. vairuotojų komisijos įrašas: nervų sistemos patologinių pakitimų nerasta, vairuoti gali be apribojimų; 2016 m. rugsėjo 15 d.: sveikas, neregistruotas dėl psichikos ir priklausomybių sutrikimų; 2017 m. gegužės 30 d. profilaktinis vaiko sveikatos patikrinimas - sveikas; 2018 m. vasario 19 d. profilaktinis patikrinimas: nervų sistemos patologinių pakitimų nerasta. Išvada: Dėl sveikatos būklės gali gauti leidimą įsigyti ginklą; 2018 m. rugsėjo 26 d. vairuotojų komisijos įrašas: nervų sistemos patologinių pakitimų nerasta; Išvada: gali vairuoti be apribojimų; 2018 m. rugsėjo 26 d.: sveikas, neregistruotas dėl psichikos ir priklausomybių sutrikimų; 2019 m. vasario 19 d.: sveikas, neregistruotas dėl psichikos ir priklausomybių sutrikimų, dėl sveikatos būklės gali gauti leidimą įsigyti ginklą. 2. Iš pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad D. A. iki 2020 m. liepos 26 d. nebuvo skirti jokie vaistai pastoviam vartojimui. 3. Remiantis medicinos literatūros duomenimis, piktybiniais smegenėlių navikais (medulioblastoma) serga vaikai ar jauno amžiaus asmenys. Pradiniai šio onkologinio susirgimo požymiai būna galvos skausmas, vėmimas, dvejinimasis, sutrikusi koordinacija, nevikrumas, ataksija, sumažėjęs galūnių raumenų tonusas. Kai procesas būna toliau pažengęs, pasireiškia galvos smegenų kamieno spaudimo simptomai - dažniausiai horizontalus nistagmas, vėmimas, žagsėjimas, kalbos, rijimo sutrikimai. Kai įvyksta ryškus proceso progresas, atsiranda galvos smegenų ir smegenų kamieno strigimo simptomai, trinka kvėpavimas, širdies ir kraujagyslių sistemų veikla. Kategoriškų objektyvių teismo medicinos duomenų apie asmens galimą sąmonės netekimą užduotyje nurodomo įvykio metu nėra. Medicinos dokumentuose nurodytuose 2016 m. rugsėjo 15 d., 2018 m. rugsėjo 26 d. klausimynuose dėl obstrukcinės miego apnėjos, EPWORTH mieguistumo skalėse, nukrypimų nenurodoma. 4. Asmens galimybė vairuoti transporto priemonę dėl jo sveikatos būklės nėra teismo medicinos tyrimo objektas. (III t., b. l. 114-117)
2020 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, pranešėjas D. Š.. (III t., b. l. 69-73)
2020 m. gruodžio 16 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija, pranešėjas K. Ž.. (III t., b. l. 62-65)
2021 m. vasario 18 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono "Iphone" ir D. A. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo apžiūra. (III t., b. l. 13-20)
2021 m. vasario 15 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota peilio ir naktinio matymo prietaiso apžiūra. (III t., b. l. 31-37)
2021 m. vasario 18 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nulūžusio raktelio, registracijos liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės, draudimo sutarties, I. I. vairuotojo pažymėjimo apžiūra. (III t., b. l. 42-51)
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Respublikinio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2022 m. rugpjūčio 25 – spalio 12 d. Nr. 82TPK-10/2022 konstatuota, kad nepakanka objektyvių medicininių duomenų, kurie leistų pateikti kategorišką išvadą, tačiau turimi duomenys leižia daryti pagrįstą tikėtiną prielaidinę išvadą, kad D. A. byloje tiriamo įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini)), dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu D. A. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu pagal esamą psichikos sveikatos būklę D. A. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. D. A. negali būti apklausiamas teisme, dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. D. A. parodymų teisingumo vertinimas priklauso teismo kompetencijai. D. A. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje. (V t., b. l. 30-36)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto 2021 m. lapkričio 12 – 2022 m. birželio 8 d. Nr. KMPG 34(134)/2022 (01) išvadoje nurodyta, kad remdamiesi gautais D. A. medicininiais dokumentais bei duomenimis, esančiais baudžiamojoje byloje Nr. 1-863-674/2021, atsakį į klausimus ir teikia išvadą, kad 1. Dėl to, kad ar atsžvelgiant į tai, kad tuoj po eismo įvykio D. A. buvo rastas auglys galvoje, D. A. nusikaltimo padarymo metu sirgo psichine liga, buvo laikinoje liguistoje psichinės veiklos sutrikimo būklėje, ar atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir psichinę būklę, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos teisingai valdyti – šį klausimą paliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertų kompetencijai. 2. D. A. šiuo metu nustatyti liekamieji reiškiniai (pusiausvyros sutrikimai) po smegenėlių piktybinio naviko chirurginio pašalinimo. Duomenų apie psichikos ligas nepateikta. 3. Pagal savo somatinė (fizinę) sveikatos būklę D. A. gali suprasti savo veiksmų esmę. 4. Pagal savo somatinę (fizinę) sveikatos būklę D. A. gali būti apklaustas teisme, dalyvauti teisiamuosiuose posėdžiuose. 5. Pagal savo somatinę (fizinę) sveikatos būklę D. A. gali duoti parodymus. 6. D. A. somatinė (fizinė) sveikatos būklė nėra atitinkanti ,,Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ir sveikatos apsaugos ministrų 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247, todėl jis gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. 7. Ar D. A. taikytinos priverčiamojo medicininio poveikio priemonės; jei taip, tai kokios – šį klausimą paliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos kompetencijai. (V t., b. l. 37-42).
Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 straipsniu, laikomi įrodymais.
Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra blanketinė, t. y. kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės, kurių pažeidimas užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę, yra įtvirtintos kituose teisės aktuose taip pat ir Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (KET). Siekiant tinkamai atskleisti šios nusikalstamos veikos požymius, turi būti įvertintos ir Kelių eismo taisyklėse numatytos teisės normos. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (pažeidimą), jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nerūpestingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis Nr. 2K-218-942/2015).
Nagrinėjamu atveju pažeista Kelių eismo taisyklių: 9 punkto reikalavimas – eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 118 punkto reikalavimas – dvipusio eismo kelyje iš keturių ir daugiau eismo juostų arba kelyje su skiriamąja juosta draudžiama įvažiuoti į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę, važiuoti skiriamąja juosta arba ją pervažiuoti.
D. A. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus kaltės nepripažino, t.y nekomentavo kaltės klausimo, nurodė, kad papasakoti įvykio aplinkybių negali, nes nieko neprisimena. Žino, kad važiavo tėčio automobiliu Nissan, turėjo medžioklinį ginklą, su draugu buvo susitaręs vykti į medžioklę. Saugos diržą buvo prisisegęs, nes liko po to žymė. Jam nei vartojus alkoholio, nei narkotinių medžiagų po eismo įvykio nebuvo nustatyta.
Pagal byloje surinktų įrodymų visumą nustatyta, kad D. A., vairuodamas kelių transporto priemonę – keleivinį automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 118 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, dvipusio eismo kelyje įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu lengvuoju automobiliu, vairuojamu I. I. ir tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo kūno sumušimo, pasireiškusio krūtinkaulio ir šonkaulių lūžiais bei blužnies plyšimu, komplikavusiais ūmiu vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę ir trauminiu šoku, mirė S. K., dėl atvirų skeveldrinių abiejų šlaunikaulių, kairio blauzdikaulio lūžimų nukentėjusiajai I. I. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajam A. K. dėl kairio stipinkaulio distalinio galo intrasąnarinio lūžimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalį, asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.
Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 82TPK-10/2022 matyti, kad D. A. tiek eismo įvykio metu, tiek ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini)). Jam rekomenduojamas ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje (V t., b. l. 30-36). Šią išvadą patvirtino teismo posėdžio metu dalyvavęs teismo psichiatras ekspertas Sigitas Simanauskas, kuris paaiškino, kad apibendrinus turimą medicininę dokumentaciją, iki avarijos nebuvo diagnozuoti D. A. psichikos sutrikimai, nebuvo nustatytos sunkesnės somatinio pobūdžio ligos, tačiau po eismo įvykio jį pristačius į ligoninę jam buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinis tyrimas ir buvo įtartas galvos smegenų navikas. Sekančią dieną Kauno klinikose atlikus tomografinį tyrimą nustatytas piktybinis navikas, kuris dar sekančią dieną iš galvos pašalintas. Po operacijos liko ryškūs neurologiniai sutrikimai, dėl kurių jam paskirta II lygio specialusis slaugos poreikis ( III t., b. l. 104). Faktiškai D. A. mažai juda, lankėsi pas psichiatrą, stringanti kalbos raiška, retrogradinė amnezija, nusilpusi atmintis, sulėtintas mąstymo tempas, smulkios motorikos praradimas. Ekspertas nurodė, kad auglys turėjo įtakos avarijos sukėlimui. Galvos smegenyse vyksta koordinacijos sutrikimai įvykio priežastis galėjo būti auglys, nors tai nėra užfiksuota ankščiau, tačiau jam buvo vėmimas, galvos svaigimas, skausmas. Bylos duomenimis D. A. dėl psichikos sutrikimų įskaitoje nebuvo registruotas (IV t., b. l. 42), byloje nėra duomenų dėl priklausomybės ligų įskaitos.
Teismas laiko neginčytinai įrodyta, kad D. A. nustatyti tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijai ir darytina išvada, kad darydamas įstatymo uždraustą veiką, D. A. dėl nepatikslinto psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini)), veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų tinkamai valdyti, sirgdamas psichine liga, jis nepadarė neteisėtų veiksmų, kadangi jų esmės nesuprato, tarp jo veiksmų ir pasekmių nėra priežastinio ryšio, tokiu būdu, nėra ir nusikaltimo sudėties – pripažintina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos darymo metu D. A. buvo nepakaltinamas ir už padarytą veiką pagal Baudžiamąjį kodeksą neatsako. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.
Atsižvelgiant į ekspertizės akto Nr. 82TPK-10/2022 išvadą, išklausius eksperto S. Simanausko paaiškinimus ir rekomendaciją taikyti priverčiamąsias medicinos priemones psichikos centre pagal gyvenamąją vietą, teismas laiko, kad siekiant užtikrinti, kad D. A. būtų nuolat stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas ir priežiūra, D. A. tikslinga skirti specialistų rekomenduojamą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės prichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą. (BK 98 str. 1 d. 1 p.).
Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).
Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 1 d.) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 str. 2 d.), tarp kurių nėra nurodytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, kuriame sprendžiama dėl asmens, BK uždraustos veikos darymo metu buvusio nepakaltinamumo būsenos (LAT nutartys Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. A. už BK 281 straipsnio 5 dalyje uždraustos veikos padarymą negali būti skirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika.
I. I. buvo pareiškusi 55 195,77 Eur ieškinį (5 195,77 Eur negautos pajamos praradus darbingumą, 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. (I t., b. l. 121-125). Teismo posėdžio metu nurodė, kad jos manymu civilinį ieškinį turėtų patenkinti D. A. kaip atsakovas. Ji patyrė daugybinius lūžius, sveikata iki šiol neatsistačiusi, buvo atlikta 11 operacijų ir dar kokios trys laukia. Gydymas dar tęsis apie 2 – 3 metus. Po to dar bus reabilitacijos procesas. Po eismo įvykio su ja niekas nesusisiekė, jokios žalos neatlygino, o jos manymu galėjo, nes leido suteikti jos duomenis. Kreipsis civiline proceso tvarka su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
M. K., pareiškė 35 000,00 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 40-42). Teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dėl mamos netekties patyrė psichologinę traumą. Šiai dienai niekas neatlyginta. Kreipėsi į draudimo įmonę, kuri nurodė, kad žalos atlyginimo klausimas bus sprendžiamas po teismo sprendimo. Mano, kad atsakovu turėtų būti D. A.. Jos atstovė advokatė N. Lanzbergienė prašė civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, nes kreipsis į teismą civilinio proceso tvarka.
A. K., pareiškė 30 000,00 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 166-169). Eismo įvykio metu, kuriame nukentėjo ir jis pats, žuvo jo žmona. Teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės nežino kokio dydžio turėtų būti įvertinta neturtinė žala. Kol kas jam niekas nėra atlyginta. Į draudimo bendrovę kreipėsi, sakė, kad atlygins po teismo nuosprendžio priėmimo. Dėl žalos atlyginimo kreipsis civilinio proceso tvarka. Mano, kad atsakovais turi būti bendrai draudimo bendrovė ir D. A..
R. K., pareiškė 44 779,62 Eur ieškinį (turtinė žala 9 779,62 Eur: 2 186,25 Eur laidotuvių išlaidos, 1 100 Eur sugadintas automobilis, 6 190 Eur pakaitinio automobilio nuoma, 303,37 Eur kuro išlaidos, 35 000 Eur. neturtinė žala dėl mamos netekties). Prie ieškinio pateikti turtinę žalą pagrindžiantys kvitai, PVM sąskaitos faktūros (II t., b. l. 1-16). Su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipsis civilinio proceso tvarka. Mano, kad atsakovas D. A. gali atsakyti, kad tai viskas suklastota.
G. K. pareiškė 50 000,00 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (I t., b. l. 166-169), kurį pateikė atstovas, tėvas A. K.). Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad neteko mamos. Kai įvyko eismo įvykis jam buvo 16 metų. Ir tuo metu, ir dar dabar yra moksleivis. Jį pagrinde išlaikė mama. Dėl civilinio ieškinio kreipsis civilinio proceso tvarka.
J. M. K., pareiškė 50 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 91). Atstovės atstovė advokatė J. Šlapaitienė savo atstovaujamosios vardu civilinio ieškinio prašė nespręsti, palikti nenagrinėtu, kad galėtų kreiptis civiline tvarka.
D. S., pareiškė 20 000,00 Eur ieškinį neturtinei žalai atlyginti. (II t., b. l. 65-68). Teismo posėdžio metu nurodė, kad ji atstovauja savo mamą, eismo įvykio metu mirė jos sesuo. Jokia žala neatlyginta. Žalos atlyginimo prašys iš draudimo bendrovės.
Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė pretenziją dėl 5 998,67 Eur nukentėjusiųjų S. K., A. K. ir I. I. gydymo išlaidoms padengti (II t., b. l. 175-180).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, pripažintas civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali arba civilinį ieškinį atmesti (jei neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką), arba jį palikti nenagrinėtą (jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos). Palikus ieškinį nenagrinėtą civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal minėtas BPK nuostatas baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Pagal teismų pkraktiką, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis, reglamentuojantis teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, numato galimybę reikšti ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra įtariamųjų ar kaltinamųjų bei nelaikytina, kad asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, padarė nusikalstamą veiką, t. y. tokiose bylose vartojama sąvoka baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta išvadą, kad bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti priteisiamas civilinis ieškinys, bei taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010).
Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas ir toks asmuo nėra kaltinamasis.
Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju D. A. nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius, tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti civilinių ieškinių klausimo, nes tokios galimybės nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas. Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad D. A. nusikalstamą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, jis negali atsakyti ir už jo veiksmais padarytą žalą. Teismui nutarus asmens atžvilgiu taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, civilinių ieškinių klausimas jo atžvilgiu nesprendžiamas ir civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais. Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę šį klausimą kelti civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiajai D. S. buvo suteikta antrinė teisinė pagaba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-3469-14174, skirtas advokatas A. Zakrasas (III t., b. l. 176-177), nukentėjusiajai J. M. K. – pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-20-T-3468-14165, skirta advokatė J. Šlapaitienė (III t., b. l. 186-187) (išlaidos 309,53 Eur pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. pažymą Nr. (12.35Mr)PT-3660 (IV t., b. l. 155)), nukentėjusiajai M. K. – pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Šiaulių skyriaus 2021 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (8.4)TP-21-T-10-496, skirtas advokatas N. Landzbergienė (III t., b. l. 198-199) (išlaidos 531,50 Eur pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus 2023 m. sausio 18 d. pažymą Nr. (12.35Mr)PT-568 (V t., b. l. 119)),
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Byloje pateikti Valtybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų ir pateiktų išlaidų pažymų matyti, kad nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms M. K., J. M. K. ir D. S. buvo skirti įstatymiai atstovai.
Atsižvelgiant į tai, kad D. A. šioje byloje yra pripažintas nepakaltinamu ir negali atsakyti už įstatymo uždraustos veikos padarymą, teismas neturi pagrindo svarstyti klausimų del nukentėjusiųjų atstovų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš D. A., todėl Valstybės darantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 440 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,
nutaria:
Pripažinti, kad D. A. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje padarė būdamas nepakaltinamas.
D. A. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (pagal gyvenamąją vietą).
Kauno teritorinės ligonių kasos, I. I., A. K., R. K., D. S., J. M. K., G. K., M. K. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Išaiškinti teisę dėl nepakaltinamo D. A. veiksmais padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. Automobilio ,,Nissan Terrano“ oro pagalvės audeklą (1 vnt) voke, saugomą Šiaulių apskrities VPK pagal kvitą B serijs ŠAP Nr. 0008582, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Vykdymą pavesti Šiaulių apskrities VPK.
2. D. A. priklausantį medžioklinį šautuvą Mercury Nr. R 76448 ir 20 vnt. šovinių, saugomų Šiaulių apskrities VPK, palikti saugoti Šiaulių apskrities VPK kol bus išspręstas ginklo priklausomybės ir realizavimo klausimas.
3. Automobilį ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. K., saugomą UAB ,,Tomadas“ aikštelėje Vilniaus g. 3C, Raseiniai, pagal Šiaulių apskrities kvitą B serija ŠAP Nr. 0007184, nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Vykdymą pavesti Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK.
4. Mobilųjį telefoną ,,IPhone7“ su SIM kortele grąžintus D. A., nutarčiai įsiteisėjus palikti D. A..
5. Peilį ,,Fiskars“ dėkle ir naktinio matymo prietaisą pagal pakvitavimą grąžintus J. A., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti J. A..
6. Automobilio ,,VW Passat“ registracijos liudijimą išduotą R. K. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nulūžusį automobilio raktelį, grąžintus R. K., nutarčiai įsiteisėjus palikti R. K..
7. Negaliojantį I. I. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)registr, grąžintą I. I., nutarčiai įsiteisėjus palikti I. I..
8. Automobilį ,,Nissan Terrano“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą savininkui J. A., nutarčiai įsiteisėjus palikti J. A..
Kompaktinius diskus su įrašais iš BPC Klaipėdos skyriaus (2 vnt.), esančius prie baudžiamosios bylos medžiagos IV tome, nutarčiai įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.