- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-1015-253/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14645-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. C., V. Z., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1015-253/2016
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-14645-2015-9)
2016 m. liepos 4 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Z., V. C., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl teismo sprendimo nevykdymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė teismo spręsti klausimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 išduoto vykdomojo rašto Nr. N2-3196-122/2014 reikalavimų nevykdymo. Nurodė, kad skolininkė V. C. gera valia nevykdo teismo sprendimo ir neužtikrina vaiko tėvo nustatytos bendravimo su sūnumi tvarkos, t. y. nesuteikia galimybės bendrauti, matyti vaiko tiesioginės transliacijos metu ryšio priemonėmis (per „Skype“ programą), neteikia informacijos apie sūnaus lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus. Skolininkė išjungė telefoną, kuris buvo perduotas sūnui su įdiegtomis ryšio programomis, kad tėvas galėtų palaikyti ryšį su vaiku. Tėvo bendravimas su vaiku yra nutrūkęs, kadangi vaiko motina neatlieka teismo sprendimu numatytų įpareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-14 nutartimi pareiškimą tenkino ir paskyrė suinteresuotam asmeniui (skolininkei) V. C. vienkartinę 300 Eur dydžio baudą už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-06 sprendimo, kurio pagrindu išduotas 2014-11-10 vykdomasis raštas Nr. N2-3196-122/2014, reikalavimų nevykdymą, baudą išieškant suinteresuoto asmens (išieškotojo) V. Z. naudai. Teismas konstatavo, kad vaiko motina V. C. privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su tėvu 2014-08-06 sprendimu, kurio pagrindu 2014-11-10 išduotas vykdomasis raštas, nustatytu laiku, iki bendravimo tvarka bus pakeista. Skolininkė neužtikrino vaiko ir tėvo bendravimo ryšio priemonėmis – telefonu ir/ar jame instaliuota „Skype“ programa, kadangi V. Z. vaikui dovanotas telefonas didžiąją laiko dalį yra išjungtas. Taip pat skolininkė vaiko tėvui reguliariai neteikė informacijos apie sūnaus lavinimą, sveikatos būklę, nors tai daryti buvo įpareigota teismo sprendimu. Be to, skolininkė neužtikrino vaiko pasimatymų su tėvu, nors išvykimas su vaiku gyventi į Ispaniją buvo inicijuotas skolininkės, todėl būtent skolininkė turėjo gera valia tartis su vaiko tėvu dėl pasimatymų tvarkos suderinimo, pasikeitus gyvenamajai vietai, tačiau to nedarė. Įvertinęs tai, kad nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimai yra ne vienkartiniai, o tęstiniai, taip pat tai, kad teismo sprendimu pakeistą bendravimo tvarką nuo 2016-03-24 iki šiol skolininkė vykdo, teismas sprendė, kad yra pagrindas V. C. skirti vienkartinę 300 Eur dydžio baudą išieškotojo naudai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. C. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nutartį ir priteisti apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino visų bylos aplinkybių ir priežasčių, kodėl neįmanoma šio teismo sprendimo tinkamai įvykdyti. Nurodo, kad pakeitė gyvenamąją vietą dėl objektyvių priežasčių, t. y. ji sukūrė naują šeimą, kartu su sūnumi N. Z. išvyko gyventi į Ispaniją. Pasikeitus gyvenamajai vietai ji iš karto padavė ieškinį teismui, kad būtų pakeista nustatyta V. Z. bendravimo su sūnumi tvarka. Vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus neturėjo objektyvių galimybių, nes pats V. Z. pagal teismo nustatytą tvarką taip pat neatvyko į Ispaniją pasimatyti su sūnumi. Pažymi, kad V. Z. pats nesidomi vaiko ugdymu ir auklėjimu. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, teigdamas, kad V. C. draudžia tėvui bendrauti su sūnumi, teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, t. y. V. C. paaiškinimo, vaiko nuomonės, o V. C. negali tinkamai ginti savo teisių, nes turėdama mažametį sūnų ir ribotas materialines galimybes, negali atvykti į teismo posėdžius. Teigia, kad teismas iš esmės antrą kartą nagrinėjo tas pačias aplinkybes, dėl kurių jau buvo pasisakęs apeliacinės instancijos teismas 2015‑10-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1832-777/2015. V. C. gyvena Ispanijoje, ji yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos, todėl ir visi vykdymo veiksmai turėjo būti atliekami vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais. Teismas nesiaiškino, dėl kokių priežasčių vaikas neatsiliepė tėvui telefonu ir ar iš tikrųjų neatsiliepė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo V. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. N2-3196-122/2014, kurioje priimtas 2014-08-06 sprendimas, V. C. buvo žinoma apie būsimą išvykimą ir tai nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusio 2014-08-06 sprendimo. V. C. vienašališkai priėmusi sprendimą su vaiku išvykti iš Lietuvos, teko ir pareiga užtikrinti V. Z. sąlygas bendrauti su sūnumi, to ji nepadarė. V. Z. reguliariai domisi vaiku, tačiau apeliantė vengia bendrauti ir kooperuotis. Pažymi, kad būtent V. C. teko pareiga pateikti įrodymus, kad 2014-08-06 teismo sprendimą ji vykdo. Negalėdama asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose ji galėjo vesti bylą per atstovą. Buvęs teisminis procesas apeliantės elgesio nepakeitė, todėl tęsiantis 2014-08-06 spendimo nevykdymui, kuris buvo nevienkartinis, bauda skirta pagrįstai. Pažymi, kad antstolės vykdymo veiksmų teisėtumo klausimas jau buvo išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininkei skirta bauda už teismo nutarties, nustatančios tėvo (išieškotojo) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, nevykdymą.
Civilinio proceso kodekso 18 str. numato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pažymėtina, jog ši įstatymo nuostata taip pat reiškia, jog sprendimai turi būti vykdomi tinkamai, todėl CPK 771 str., numatantis atsakomybę už teismo sprendimo nevykdymą, taikomas tada, kai antstolis kreipiasi dėl netinkamo teismo sprendimo vykdymo. Nuobaudos už teismo sprendimo nevykdymą instituto paskirtis taip pat yra ir užtikrinti įsiteisėjusio sprendimo ir antstolio patvarkymų vykdymą.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0004/14/01947 duomenų nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-3196-122/2014 dėl V. Z. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. Z. tvarkos nustatymo, jame nustatyta išieškotojo V. Z. teisė pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį nuo 9.00 val. ryto paimti sūnų N. Z. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti vaiką sekmadienį iki 19.00 val. į V. C. gyvenamąją vietą; pasiimti sūnų N. vasarą dviem savaitėms vaiko tėvo atostogų metu, taip pat per vieną iš didžiųjų metų švenčių (Kalėdas, Velykas) pasirinktinai, nevaržomai vykti su vaiku atostogauti; lankytis vaiko tėvo tėvų namuose, sūnui leidžiant pas senelius svečiuotis; bendrauti su sūnumi visomis ryšio priemonėmis, lankytis sūnaus ugdymo įstaigose ir domėtis jo mokymosi ar ugdymo procesu; vaiko motina V. C. privalo sūnaus tėvui V. Z. teikti informaciją apie vaiką – apie jo lavinimą, sveikatą, gyvenamosios vietos, papildomo ugdymo pasikeitimus; visas kitas laikas skiriamas vaiko motinai V. C. kartu gyventi, bendrauti su sūnumi N. Z. ir juo tinkamai pasirūpinti. Antstolė Vida Daugirdienė 2015-11-18 surašė aktą Nr. S-150015527, kuriame konstatuota, kad skolininkė V. C. įsiteisėjusio teismo sprendimo tinkamai nevykdo ir 2015-11-08 apylinkės teismui pateikė pareiškimą, prašydama spręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014‑08‑06 sprendimo, kurio pagrindu 2014-11-10 išduotas vykdomasis raštas, dalis dėl bendravimo tvarkos pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-01 sprendimu, kuris įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2016-03-24 priėmus nutartį (b. l. 44-53).
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad teismas antrą kartą nagrinėjo tas pačias aplinkybes, dėl kurių jau buvo pasisakęs apeliacinės instancijos teismas 2015-10-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1832-777/2015. Iš vykdomosios bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad šioje vykdomojoje byloje antstolė Vida Daugirdienė dar 2015-01-06 buvo pateikusi teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, prašydama skirti V. C. baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Išnagrinėjus minėtą pareiškimą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-22 nutartimi pareiškėjos (antstolės) prašymas atmestas, ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-29 nutartimi palikta nepakeista. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo surašytas naujas aktas, jog teismo sprendimas nevykdomas ir pateiktas antstolės 2015-11-18 naujas pareiškimas dėl teismo sprendimo nevykdymo kitu laikotarpiu. Papildomai pažymėtina, kad išieškotojo V. Z. pareiškimas dėl netinkamo V. C. teismo sprendimo vykdymo antstolės kontoroje gautas 2015-11-12 ir antstolės pareiškimas apylinkės teismui pateiktas 2015-11-18, t. y. apeliantės nurodomai civilinei bylai jau esant išnagrinėtai.
Apeliantė pažymi kad gyvena Ispanijoje, yra deklaravusi savo išvykimą iš Lietuvos, todėl visi vykdymo veiksmai turėjo būti atliekami vadovaujantis Europos Sąjungos aktais. Ištyrus bylos duomenis nustatyta, kad aplinkybėmis, jog jos gyvenamoji, darbo ir turto buvimo vieta yra Ispanijoje V. C. grindė savo skundą dėl antstolės veiksmų šioje vykdomojoje byloje, teigdama, kad antstolė neturėjo teisės priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolės vykdymo veiksmų atlikimo teisėtumo klausimas buvo išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015‑01‑27 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1917-637/2015), kuria V. C. skundas buvo atmestas; ši nutartis Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-23 nutartimi palikta nepakeista. Atsižvelgiant į tai, atmestini atskirojo skundo argumentai dėl vykdymo veiksmų atlikimo teisėtumo.
Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad neturėjo objektyvių galimybių vykdyti teismo nustatytus įpareigojamus, nes pats V. Z. neatvyko į Ispaniją pasimatyti su sūnumi. Tačiau iš antstolės 2015-11-18 pareiškimo bei V. Z. 2015-11-12 pareiškimo antstolei turinio matyti, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymas grindžiamas, kaip esminę, akcentuojant ne šią vienintelę aplinkybę, bet aplinkybes, jog išieškotojui nesuteikiama teisė bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis, neteikiama informacija apie vaiką.
Apeliantė teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teisme neteisingai nurodė, jog V. C. draudžia vaikui bendrauti su V. Z. ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė byloje davė paaiškinimus apie institucijos bendravimo su V. C. aplinkybes ir nurodė, kad jai grįžus į Lietuvą, ją kvietėsi, tačiau institucijos specialistams susisiekus telefonu buvo reiškiamas apeliantės nenoras suteikti galimybę tėvui bendrauti su vaiku (2016-04-07 teismo posėdžio garso įrašo 44 min.). Apeliantės teigimu, pokalbis buvo kitokio pobūdžio – V. C. nurodė, jog V. Z. pats nesidomi vaiko ugdymu, auklėjimu, tai daugiau daro S. C., o V. Z. tik grasina, jog už priteistą iš jo išlaikymą, jis ieškos galimybių, kaip tuos pinigus susigrąžinti.
Apeliantė nurodo, kad savo teisių ji tinkamai ginti negali, nes turėdama mažametį vaiką ir ribotas materialines galimybes negali atvykti į teismo posėdžius. Akcentuotina, kad suinteresuotas asmuo savo poziciją ir atsikirtimus grįsti gali ne tik tiesioginiais paaiškinimais byloje, tačiau ir kitais leistinais įrodymais, taip pat turi teisę bylą vesti per atstovą (CPK 51, 177 str.). Tad minėtas skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš vykdomosios bylos duomenų akivaizdu, kad santykiai tarp vaiko tėvų yra įtempti. Išieškotojas pateikė duomenis apie skambučius sūnaus telefono numeriu, iš jų matyti, kad 2015 m. spalio mėn. bendravo su sūnumi telefonu du kartus, lapkričio mėn. – penkis kartus bei bendravo vėliau. V. Z. nurodė, kad bendravimui su sūnumi šiam dovanotas telefonas didžiąją laiko dalį būdavo išjungtas. Apeliantė nurodo, kad nesiaiškinta, dėl kokių priežasčių vaikas neatsiliepė tėvui telefonu ir ar iš tikrųjų neatsiliepė. Tačiau aplinkybes, jog telefonas būdavo išjungtas, patvirtina ir bylos duomenys apie vaiko motinos poziciją, jog sūnus pats sprendžia, kada telefoną įjungti ir tai, kad jis sako, jog nenori telefono įjunginėti (b. l. 6). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vaiko motina, su kuria gyvena vaikas, kaip asmuo, atsakingas už nepilnamečio sūnaus auklėjimą bei ugdymą, esant nustatytai vaiko bendravimo su tėvu tvarkai, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaiko ir tėvo bendravimą užtikrinančios ryšio priemonės būtų įjungtos ir pasiekiamos. Pažymėtina, kad dauguma apeliantės pateiktų duomenų apie tėvo bendravimą su sūnumi telefonu ir SMS žinutėmis yra po antstolės 2015-11-18 kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo. Be to, duomenys vykdomojoje byloje patvirtina išieškotojo ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius paaiškinimus, kad apeliantė 2015 m. vasarą buvo grįžusi į Lietuvą, ir, nors atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog dėl gyvenimo Ispanijoje neturėjo objektyvių galimybių vykdyti teismo nustatytų įpareigojamų, tačiau matyti, kad tuo metu vaiko tėvui dėl atliekamos praktikos išreiškus sutikimą matytis su vaiku ir kitu metu, nei numatyta vykdomajame rašte, geranoriškai nesiekė bendradarbiauti, suteikti galimybę tėvui maksimaliai pabendrauti su vaiku (v. b. l. 77-79, 82, 84-85, 101-104). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad, vaiko tėvui domintis vaiko sveikata ir ugdymo aplinkybėmis, vaiko motina informaciją apie vaiko lavinimą, sveikatą, papildomą ugdymą teikė nereguliariai (b. l. 6-7, 12, 14, 43).
Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.170 str. įtvirtinama prioritetinė vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, jog jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. yra šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.
Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, pagrįstai atsižvelgta į tai, jog antstolė jau kartą kreipėsi su pareiškimu į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo, tačiau ir po inicijuoto teisminio proceso V. C. nedėjo pakankamų pastangų bendradarbiauti. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, jog vaiko motina (skolininkė) nedėjo protingų pastangų kooperuotis, kad teismo sprendime numatyta kartu negyvenančio tėvo V. Z. ir sūnaus teisė į bendravimą būtų realiai ir maksimaliai įgyvendinta, tad šiuo atveju bauda už teismo sprendimo nevykdymą paskirta pagrįstai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Atskirąjį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o suinteresuotam asmeniui V. Z. iš apeliantės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 150 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336–339 str., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-14 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens V. C. suinteresuotam asmeniui V. Z. 150 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.