Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo P. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-221 (toliau – ir Nutarimas) netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. D., kuriam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. kovo 27 d. Bausmę nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. atlieka (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktais duomenimis, pirmą kartą atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2019 m. spalio 10 d.), nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atliekant pakartotinius vertinimus (2023 m. liepos 15 d., 2025 m. vasario 19 d.), nors ir 2025 m. vasario 17 d. nustačius nuteistojo daromą pažangą atitinkamose srityse, vis tik nusikalstamo elgesio rizika liko nepakitusi, t. y. vidutinė. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas tokią išvadą daro tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimas yra pagrįstas. Skundžiamas nutarimas yra pakankamai argumentuotas, aptartos nagrinėjamam klausimui reikšmingos aplinkybės, nei vienai jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės, pateiktos konkrečios rekomendacijos. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę jau yra pakankamos, o pataisos procesas yra užtikrinantis, kad, lygtinai paleistas, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, nes, jo manymu, jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, akcentuoja padarytą pažangą, kuri yra pakankama aptariamo instituto taikymui, o nutarimas nepagrįstas, išvados neteisingos. Su šiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija įvertino ne vien tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau taip pat atsižvelgė ir į pastarąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad P. D. teistas pirmą kartą bei pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę; nuteistasis šiuo metu yra linkęs prisiimti daugiau atsakomybės už vaidmenį, atliktą darant nusikaltimą, padarė pakankamą pažangą dirbant ties mąstymo ir elgesio problemomis ir stebimas šio kriminogeninio veiksnio sąveikos su pakartotiniais teisės pažeidimais mažėjimas; yra reikšmingų poslinkių prosocialia linkme, nuo 2021 m. nefiksuoti pažeidimai, nuteistasis šešis kartus skatintas, drausminės nuobaudos negalioja. Tačiau šios teigiamai nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės nesudarė Komisijai pagrindo vienareikšmiškai spręsti esant galimybei toliau nuteistąjį prižiūrėti nestruktūruotoje aplinkoje.

Nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose programose, ką patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir asmens byloje esantys duomenys. Be to, nuteistasis skunde akcentuoja, kad nors jis buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau dalyvaudamas užsiėmimuose, susitikimuose ir užimtumo programose, pasikeitė – tapo dirbančiu, visuomenės normas gerbiančiu ir nenusižengiančiu žmogumi. Teismas neabejotinai teigiamai vertina tokias skunde nurodomas aplinkybes, kas rodo nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau, vien tai, jog asmuo dalyvauja jam paskirtose socialinės reabilitacijos priemonėse, nėra absoliutus pagrindas, sąlygojantis lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-153-574/2023). Iš Socialinio tyrimo išvados 5.1 punkte pateikto socialinės reabilitacijos priemonių sąrašo matyti, kad nuteistasis resocializacijos priemonėse pradėjo aktyviau dalyvauti tik nuo 2020 m. liepos mėn. Nuteistasis nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. kovo mėn. buvo labiau orientuotas į pozityvaus užimtumo priemonių įgyvendinimą – 2022 m. spalio 13 d. dalyvavo paskaitoje „Psichologinės traumos“, 2022 m. spalio mėn. tęsė dalyvavimą intervencinėje priemonėje, skirtoje didinti motyvaciją spręsti su nusikalstamumu susijusias problemas, 2022 m. lapkričio 21 d. baigė relaksacijos užsiėmimų ciklą, parengtą pagal emocijų stresinėse situacijose indentifikavimo ir valdymo programą, 2023 m. kovo mėn. baigė elgesio pataisos programą „R.A.K.T.A.S“. Tačiau nuo šio laikotarpio buvo stebima pauzė nuteistojo dalyvavime jam į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą orientuotose programose. Nuteistasis nuo 2024 m. sausio mėn. pradėjo dalyvauti reabilitacijos priemonėse – 2024 m. sausio 17 d. dalyvavo seminare „Bendravimo ypatumai“, 2024 m. vasario 7 d. – seminare „Smurtas artimoje aplinkoje“. Išanalizavęs minėtus duomenis, teismas vertina, kad nuteistojo dalyvavimas šiose priemonėse nebuvo nuoseklus visą bausmės atlikimo laikotarpį, kaip teigia jis pats, ir tik suėjus formaliam terminui, nuo kada galimas lygtinis paleidimas, buvo pradėtas stebėti didesnis jo įsitraukimas ir motyvuotas dalyvavimas jose, nors net ir šis dalyvavimas nebuvo nuoseklus.

Kaip minėta, išvada, ar yra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos, darytina tik įvertinus ne atskiras, tik teigiamai asmenį apibūdinančias aplinkybes, kurias akcentuoja nuteistasis savo skunde, tačiau visapusiškai įvertinus pastarojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje, vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-263-932/2024). P. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas, šiuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namuose. Vis dėlto, Komisija, svarstydamas lygtinio paleidimo taikymo galimybę, pagrįstai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, o ne tik atskirus jo etapus. Taigi, nuteistasis nuo 2013 m. iki 2021 m. buvo net 50 kartų pažeidęs bausmės atlikimo tvarką, už ką 48 kartus buvo baustas drausmine tvarka, 2 kartus - administracine tvarka. Nepaisant to, kad paskirtos nuobaudos jau yra negaliojančios, tokios aplinkybės rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu visgi nebuvo nepriekaištingas, pažeidimų pobūdis ir ypač jų kiekis rodo nuteistojo nenorą paklusti įkalinimo įstaigose nustatytoms taisyklėms ir režimo reikalavimams. Tai ne tik neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau ir akivaizdžiai rodo jo elgesio nenuoseklumą, t. y. tik atlikęs tam tikrą bausmės dalį jis pradėjo dėti aktyvesnes pastangas keisti elgesį, laikytis nustatytų taisyklių. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo šešis kartus paskatintas, tačiau paskutinįjį kartą 2023 m. gegužės 26 d. Be to, kaip akcentuojama nutarime, nors nuteistasis padarė pažangą dirbant ties mąstymo ir elgesio problemomis, vis tik yra linkęs kaltinti aplinką, minimizuoja savo vaidmenį veikų padaryme, kaltina susiklosčiusias aplinkybes, kitų žmonių elgesį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, kad paklaustas apie priežastis, dėl kurių jis darė įvairius vidaus tvarkos pažeidimus, nuteistasis vėlgi kaip priežastį nurodė aplinkinių nuteistųjų įtaką, t. y. kad buvo linkęs perimti asocialaus elgesio modelį. Vis tik tokios aplinkybės rodo nuteistojo kritiško savo elgesio vertinimo stoką, jis yra linkęs pateisinti tam tikrą socialiai nepageidaujamą elgesį. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, vis dar išlieka aktualiomis sritimis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigai rekomenduojant peržiūrėti nuteistojo individualų resocializacijos planą, išskirti dinaminius veiksnius ir numatyti priemones juos valdyti.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatytas vienas statinis kriminogeninis veiksnys, tačiau vis dar išlieka nemažai dinaminių veiksnių, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų: nedidelė darbinė patirtis; lėšų tvarkymas bei pajamos – turi skolų/ieškinių, kurių apmokėjimo galimybės yra ribotos; gyvenimo stilius ir draugai – buvo lengvai įtakojamas kriminalinių grupių; piktnaudžiavimas alkoholiu – ankstesnis alkoholio vartojimas, nusikaltimas padarytas esant neblaiviam; emocinė gerovė – elgesio problemos vaikystėje; mąstymas ir elgesys – anksčiau asmuo buvo linkęs nuvertinti nusikaltimo pasekmes, reiškė mažai empatijos aukoms; nuostatos – reiškė neigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu. Nustatyti keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: teigiama darbinė motyvacija, išlaiko darbą; ryšių su artimaisiais palaikymas; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje; turi stabilią gyvenamąją vietą. Šio klausimo kontekste pažymėtina, kad, nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, ir anksčiau parengtoje socialinio tyrimo išvadoje (2024 m. rugpjūčio 6 d.) nustatyti tie patys septyni dinaminiai veiksniai, kas sudaro pagrindo išvadai, kad per šį laikotarpį iki pakartotinio svarstymo nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų, siekiant šiuos veiksnius sumažinti.

Nuteistasis nesutinka ir su Komisijos išvada dėl jo darbinės veiklos. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad, kaip nurodo ir pats nuteistasis, jis buvo pareiškęs sutikimą dirbti administracijos siūlomą darbą (tačiau, nuteistojo teigimu, dėl darbo vietų trūkumo įdarbintas nebuvo). Vis dėlto, 2018 m. rugpjūčio 29 d. (duomenys neskelbtini) – atvirosios kolonijos direktoriaus nutarime dėl nuteistojo nubaudimo nurodyta, kad nuteistajam buvo pasiūlytas mokamas valytojo darbas, tačiau jis kategoriškai atsisakė dirbti bet kokį pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, už ką minimu nutarimu buvo nubaustas. Nuteistasis paaiškinime buvo nurodęs, kad turi nugaros ir kojos traumą, dėl ko negali dirbti, tačiau įstaigos medicininiame pažymėjime nurodyta, kad asmuo medicininėje tarnyboje buvo dėl kojos pėdos patempimo, bet nebuvo atleistas nuo darbo. 2018 m. rugsėjo 29 d. nuteistojo paaiškinime buvo nurodoma, kad darbo atsisakė, kadangi jis yra žeminantis orumą. Taigi, nuteistasis bausmės atlikimo metu kurį laiką nedirbo ne tik dėl darbo vietų nebuvimo, tačiau ir savo pasirinkimu, atsisakydamas dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Nuteistasis šiuo metu dirba, kas, be abejo, vertintina teigiamai, tačiau nedidelė darbinė patirtis, lėšų tvarkymas ir pajamos (turimos skolos/ieškiniai), išskiriami kaip vis dar aktualūs dinaminiai veiksniai.

Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo instituto neprivaloma taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

Nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis padarė akivaizdžią pažangą, dirba, o paleistas lygtinai galėtų dirbti geriau apmokamą darbą ir sugebėtų atlyginti didesnę dalį padarytos žalos. Teismas vertina teigiamai, kad P. D. dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius santykius su šeima, bei neabejoja, kad šios aplinkybės skatins nuteistąjį elgtis teigiamai, tačiau visgi jis turi nemažai tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų. Pažymėtina, kad ir Komisija, spręsdama dėl lygtinio paleidimo P. D. taikymo, vertino, jog yra nors pastebimi nuteistojo poslinkiai prosocialia linkme, tačiau asmuo tik formaliai atitinka akivaizdžios pažangos kriterijų ir atitinkamai skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog būdamas laisvėje P. D. laikysis įstatymų ir nenusikals. Su tokia išvada teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti. Tai, kad ankstesnių svarstymų metu buto teikiamos kitokio pobūdžio išvados ar akcentuojamos kitos aplinkybės, nesudaro pagrindo vertini, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Apibendrinus konstatuotina, kad skundžiamas Komisijos nutarimas, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam P. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaip jau minėta, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo P. D. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. LK-N-221, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.