Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės O. J. ieškinį atsakovui G. B. taip pat pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko pavardės pakeitimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius (toliau - Klaipėdos m. CMS), institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius (toliau - VTAS).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas su ieškovės ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. kad vaiko pavardė būtų pakeista iš „I“, nes vaikas jokio ryšio, nei kraujo, nei dvasinio su „I“ neturi, tačiau nesutinka, kad vaiko pavardė būtų pakeista į ieškovės ir reiškia priešieškinį, kuriuo prašo pakeisti K. I. pavardę iš „I“ į atsakovo „B“ ir priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas teigia, kad jis tinkamai rūpinosi vaiku nuo pat jo gimimo iki 2016 m. gruodžio 30 d. Nurodo, kad ieškovę nuvežė į gimdymo namus, nors pačiame gimdyme ir nedalyvavo. Atsakovas pradžiai gyveno kartu su ieškove ir vaiku pas atsakovą Elektrėnuose ir atsakovas visiškai išlaikė tiek vaiką, tiek ir ieškovę. Pažymi, kad atsakovas ir po santykių su ieškove nutrūkimo rūpinasi vaiku, teikia jam materialinį išlaikymą, tarp vaiko ir atsakovo yra susidaręs glaudus ryšys, atsakovas, kiek leidžia ir tam netrukdo ieškovė, bendrauja su vaiku. Nurodo, kad atsakovą ir sūnų skiria didelis atstumas, be to atsakovas turi dirbti, todėl negali daug laiko praleisti su sūnumi. Teigia, kad su vaiku pradės daugiau bendrauti tik kai vaikas paaugs (kai jam bus 7-8 metai). Nurodo, kad Lietuvos Respublikos visuomenėje per amžius susiklosčiusi tradicija vaiko giminystę kildinti iš vaiko tėvo, o ne motinos pavardės, todėl pavardės pakeitimu į tėvo siekiama apginti išimtinai vaiko interesus, nes negyvenant su savo tikru biologiniu tėvu, yra svarbūs sūnaus interesai turėti tokią pavardę kaip tėvo. Kadangi vaikas yra dar labai mažo amžiaus, todėl šiame amžiuje pavardės pakeitimas jam neturės jokių neigiamų pasekmių, priešingai sustiprins jo ir tėvo ryšius, bei nepakenks jo ir motinos santykiams. Atsakovas taip pat teigia, kad jam svarbu, kad berniukas turėtų tėvo pavardę, kadangi su ieškove susilauktas sūnus jam yra vienintelis sūnus, nes iki tol atsakovas susilaukė tik dukterų. Be to atsakovas svarsto galbūt surašyti testamentą, kuriuo paliktų sūnui palikimą ar jo dalį.

Trečiasis asmuo Klaipėdos m. CMS tiek ieškovės O. J. ieškinio reikalavimus tiek atsakovo G. B. priešieškinio reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo prašo teismą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus, nagrinėti bylą Klaipėdos m. CMS atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad 2019 m. vasario 6 d. O. J. kreipėsi į Skyrių su prašymu pakeisti sūnaus K. I. pavardę, bet šis prašymas nebuvo tenkintas, nesant teisinio pagrindo – vaiko tėvo sutikimo.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas, teikdamas išvadą palaikė atsakovo priešieškininius reikalavimus. Nurodė, kad visais atvejais, sprendžiant ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, būtina atsižvelgti į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius. Nurodė, kad tai, kad atsakovas su sūnumi nebendrauja nuo 2016 m. spalio mėnesio nekliudo vaikui turėti tėvo pavardę. Pažymi, kad vaiko motinos pavardė gali keistis jeigu ji ištekėtų, tada galimai vėl reikėtų spręsti klausimą dėl vaiko pavardės pakeitimo. Išvadą teikiančios institucijos atstovas pasiūlė apsvarstyti teismui galimybę vaikui suteikti dvigubą tėvo ir motinos pavardę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovė siekia pakeisti skyrium gyvenančių šalių sūnaus pavardę iš jam gimus registracijos civilinės metrikacijos skyriuje metu duotos tuometinio ieškovės sutuoktinio pavardės „I“ į motinos pavardę „J“, motyvuodama tuo, kad biologinis vaiko tėvas visiškai nesirūpina, nesidomi vaiku, su juo nebendrauja, nors ieškovė tam nesudaro jokių kliūčių, priešingai atsakovą skatina tai daryti. Taip pat ieškovė teigia, kad atsakovas pradžiai vaiko net ir nenorėjo, ragino ją daryti abortą. Vaiku rūpinosi tik jam gimus ir tik kol jie visi kartu gyveno kurį laiką. Nuo 2016 m. spalio mėnesio ieškovės ir atsakovo santykiams nutrūkus, atsakovas savo sūnumi visiškai nebesidomi, nebendrauja, nesveikina su šventėmis, be to teikti vaikui išlaikymą pradėjo tik kai priverstine tvarka perduotas išlaikymo išieškojimas per antstolius. Atsakovas neneigia, kad nebendrauja su sūnumi nuo 2016 m. pabaigos, kad ieškovė jam trukdytų ir nesudarytų sąlygų bendrauti su sūnumi nenurodė. Teigia, kad antstoliai yra areštavę jo sąskaitas, todėl jis pats savarankiškai teikti išlaikymo vaikui negali. Atsakovas nurodo, kad vaikui turi būti suteikta tėvo, ne motinos pavardė.

Nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos m. CMS įregistruota 2009 m. liepos 22 d. Ukrainoje, Eupatorijoje (įrašo Nr. 390), sudaryta O. J. ir S. I. santuoka. I. O. J ir atsakovui G. B. 2015 m. rugpjūčio 24 d. gimė sūnus K. I.. Ieškovės ir G. B. sūnui buvo suteikta I, t. y. tuometinio ieškovės sutuoktinio pavardė. 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1482-323/2015 nusprendė santuoką sudarytą tarp ieškovės ir S. I., nutraukti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13959- 512/2016 nusprendė pripažinti, kad S. I. nėra biologinis vaiko K. I. tėvas, taip pat, šiuo sprendimu teismas nustatė, kad K. I. tėvas yra G. B.. Šioje byloje nebuvo svarstomas klausimas dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja CK 3.167 straipsnis, kuris numato, jog tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Į bylą ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. gimusio K. I. gimimo liudijime, Klaipėdos m. CMS išduotame 2015 m. lapkričio 3 d. (Nr. 1984), vaiko tėvu nurodytas atsakovas G. B., tačiau vaikui yra suteikta ieškovės buvusio sutuoktinio pavardė, nes vaikas gimė jų santuokos metu. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ankstesnis sutuoktinis neturi jokio ryšio su ginčo šalių vaiku, kadangi nėra jokių vaiko giminaičių tokia pat pavarde kaip ieškovės buvusio sutuoktinio, taip pat atsižvelgiant į nedidelį vaiko amžių teismas pripažįsta, kad šiuo atveju būtina keisti vaiko pavardę į vieno iš jo biologinių tėvų – į motinos ar į tėvo. Kadangi vaiko tėvai negyvena kartu, nėra susituokę, teismo vertinimu nėra jokio pagrindo vaikui duoti dvigubą motinos ir tėvo pavardę.

CK 3.167 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių III skyriuje įtvirtintas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardo ir pavardės keitimas. Remiantis šio skyriaus 12 punkto nuostatomis, jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardė keičiama bendru tėvų sutarimu ir išvardijami konkretūs atvejai, į kokias pavardes ir (ar) jos formas turima vaiko pavardė gali būti keičiama (Taisyklių 12.1. - 12.5. punktai). Taisyklių 25 punkte įtvirtinta, kad kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su šių Taisyklių 19 punkte nurodytais dokumentais civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Tuo atveju, jeigu tarp tėvų kyla ginčas dėl vaiko vardo, pavardės, įrašų keitimo, taisymo ar papildymo klausimai sprendžiami teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju aktualios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatos, jog Valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi (Konvencijos 8 straipsnio 1 dalis). Jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo identiškumo elementai, valstybės dalyvės suteikia jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo identiškumui kuo skubiau atstatyti (Konvencijos 8 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Ieškovė tvirtina, kad atsakovas visiškai nesirūpina vaiku, geranoriškai neteikia jam išlaikymo. Šiuo atveju nustatyta, kad tėvo ryšiai su nepilnamečiu vaiku yra nutrūkę nuo 2016 m. spalio mėnesio, atsakovas neneigia kad nuo to laiko nebendrauja su vaiku nei susitinkant su juo nei ryšio priemonėmis nors tam nėra sudaroma kliūčių. Konkrečių priežasčių kodėl atsakovas tokį ilgą laiko tarpą nebendrauja ir artimiausiu metu neketina bendrauti su sūnumi nenurodo. Atsakovui nėra apribota tėvo valdžia. Išlaikymas vaikui iš atsakovo išieškomas priverstine tvarka (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10529-1030/2017 pagrindu antstolės M. G. vykdomas išlaikymo išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0007/18/00149). Kad atsakovas sūnų remtų ne teismo priteistomis periodinėmis išmokomis, kad dovanotų vaikui dovanas, pirktų drabužius, avalynę, maistą, higienos priemones, mokėtų už darželį ir panašiai nenustatyta. Teismo vertinimu šiuo atveju vien atsakovo deklaratyvus noro nepakanka, kad vienas iš jo turimų vaikų (berniukas) turėtų biologinio tėvo pavardę nerodant jokio noro bendrauti su vaiku jau daugiau nei du su pusę metų šiam augant, kad vaikas iš tiesų kartu negyvenantį tėvą pažintų, pripažintų ir laikytų jį savo tėčiu. Nenustatyta, kad atsakovui būtų sudaromos kliūtys bendrauti su sūnumi nei iš ieškovės pusės, nei iš kitų asmenų, o atstumas tarp Elektrėnų ir Klaipėdos nėra jau toks didelis, be to atsakovas esant norui turi visas galimybes bendrauti su sūnumi ryšio priemonėmis (telefonu ir pan.). Aplinkybę dėl to, kad atsakovas nuo 2016 m. spalio mėnesio nebendrauja su sūnumi patvirtino liudytojos F. J. (ieškovės motina) ir V. T. (ieškovės kaimynė), to neneigė ir pats atsakovas. Atsakovo svarstymai galbūt sudaryti testamentą yra tik deklaratyvūs, surašyto asmeninio testamento ar oficialaus, notaro patvirtinto testamento atsakovas teismui nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Visa tai įvertinęs teismas konstatuoja, kad atsakovą su jo vaiku nesieja socialinis, emocinis, dvasinis ryšys, paremtas atsakomybe, pasitikėjimu, nuoširdumu, priešingai, byloje nustatyta, kad vaiką ir jo biologinį tėvą sieja tik teisinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Atsakovas geranoriškai neteikia nepilnamečiui vaikui išlaikymo, tėvas visiškai nesirūpina vaiko auklėjimu, ugdymu, nesidomi jo raida, pasiekimais, sveikata. Tuo tarpu beveik ketverių metų K. I. teisė į jam saugią aplinką, teisė augti pilnavertėje šeimoje, teisė turėti ir puoselėti šeimos ryšius, turėti galimybę bendrauti tiek su mama, tiek su tėčiu (kas vaiko augimo procese turi ypatingai didelę svarbą) yra užtikrinama tik vaiko motinos.

Teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad giminystės ryšį su vaiku patvirtina ne tos pačios pavardės turėjimas, o gimimo liudijime nurodyti duomenys apie vaiko tėvus.

Ieškovės nurodytos priežastys, kodėl vaikui turėtų būti suteikta jos, o ne biologinio tėvo pavardė yra svarios – vaikas gyvena su ja, faktiškai bendrauja ir pažįsta tik savo motiną, nemato nei ankstesnio motinos sutuoktinio nei atsakovo, teismo sprendimu pripažinto jo biologiniu tėvu, be to ieškovės dar vienas iš sūnų taip pat turi jos pavardę. Reikia pastebėti, kad ieškovei ištekant už S. I., ši pirmojo sūnaus pavardės nekeitė, todėl vaiko teisių apsaugos atstovo išreikšta nuomonė, kad galbūt ieškovė ištekėjusi keis jaunesnio sūnaus pavardę nėra niekuo pagrįsta, juolab, kad nėra duomenų, kad ieškovė šiuo metu turėtų pastovų gyvenimo draugą, kad gyventų su kuriuo nors vyriškiu.

Visa nurodytą įvertinęs teismas pripažįsta, kad yra pagrindas konstatuoti būtinybę pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę į motinos tam, kad būtų apsaugotas vaiko interesas jaustis pilnaverčiu „J“ šeimos nariu (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-245-273/2015, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1086-232/2018 ir 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1141-567/2019, kt.). Teismas sprendžia, kad vaikui, kuris nepažįsta savo tėvo, pavardės pakeitimas į jo motinos turimą pavardę „J“, nesukels jam neigiamų padarinių. Priešingai, vaiko ir jį nuo gimimo auginančios motinos bendrumo jausmas tik dar labiau bus sustiprintas. Visa tai įvertinęs teismas nusprendžia ieškovės ieškinį tenkinti ir pakeisti ieškovės ir atsakovo sūnaus K. I. pavardę iš „I“ į „J“, o atsakovo priešieškinį atmesti.

Ieškinio patenkinimas ir leidimas be tėvo sutikimo pakeisti vaiko pavardę netrukdys vaiko biologiniam tėvui G. B. bendrauti su vaiku, siekti atkurti emocinį ir socialinį ryšį, taip pat esant norui palikti šiam savo vaikui palikimą ar jo dalį.

Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos šalims proporcingai teismo patenkintų ar atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Ieškovė už elektroniniu būdu pateiktą ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 950 Eur išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, pateikdama šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir atstovavimo išlaidų detalizaciją, kurios įvertinus šios civilinės bylos sudėtingumą, trukmę, advokato ruoštus procesinius dokumentus ir atstovavimo teisme laiką teismo vertinimu neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 98 str. 2 d.). Ieškovės ieškinį patenkinus, jai iš atsakovo priteistina 981 Eur bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus priešieškinio, bylinėjimosi išlaidos atsakovui iš ieškovės nepriteistinos.

Teismas patyrė 8,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti, atsakovo priešieškinį atmesti.

Pakeisti ieškovės ir atsakovo sūnaus K. I., gim. 2015 m. rugpjūčio 24 d., a.k. (duomenys neskelbtini) pavardę iš „I“ į „J“.

Priteisti iš atsakovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės O. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 981 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai (turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.