- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- e2-610-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01384-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- P. A.
- Kategorijos
- 2.5.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios UAB ,,Voverės namai“ atstovui advokatui T. J., atsakovo P. A. ir trečiojo amsnes UAB ,,Coreal“ atstovei advokato padėjėjai E. R., liudytojui A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Voverės namai“, atstovaujamos bankroto administratoriaus MB „V. K. administratorių biuras“, ieškinį atsakovui P. A. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškinio, atsiliepimo, dubliko ir tripliko argumentai
1. Ieškovė Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Voverės namai“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo P. A. 43 351,33 Eur sumą, kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, būdamas UAB „Voverės namai“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. 22 d. iki gruodžio 14 d., be teisinio pagrindo iš ieškovės banko sąskaitos išėmė grynų pinigų 12 800 Eur sumoje, kurių ieškovės veikloje nepanaudojo, todėl yra pagrindas manyti, jog atsakovas nurodytą pinigų sumą pasisavino savo asmeniniams poreikiams tenkinti.
Atsiliepimas
3. Be to, atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. laikė/samdė ieškovės darbuotojus, UAB „Coreal“, kurios direktoriumi buvo atsakovas, vykdomam projektui įgyvendinti, bet neatsiskaitė su ieškove, t. y. nesumokėjo ieškovės darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio, kuris sudaro 30 551,33 Eur sumą. Šią sumą darbuotojams turėjo išmokėti ieškovė. Pažymėjo, jog atsakovas tuo laikotarpiu buvo pagrindinis abiejų įmonių, t. y. UAB „Voverės namai“ ir UAB „Coreal“ akcininkas.
4. CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. CK 6.242 straipsnyje nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.
5. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos, todėl ieškinys yra tenkintinas pilnai.
6. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
7. Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 12 800 Eur dydžio sumą. Atsakovas nesutinka su ieškinio argumentais, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., būdamas ieškovo vadovu, be teisinio pagrindo iš ieškovės banko sąskaitos „išėmė“ 12 800 Eur grynųjų pinigų.
8. Nurodė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. tarp ieškovės (BUAB „Voverės namai“, buvęs pavadinimas UAB „Empa LT“) ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis (toliau - Paskolos sutartis), kuria atsakovas, kaip ieškovės akcininkas, paskolino ieškovei 19 135 Eur (66 070 Lt) sumą. Pagal Paskolos sutarties 3 punktą, paskola atsakovui turėjo būti grąžinta ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d.
9. Aplinkybę, kad atsakovas, kaip ieškovės akcininkas, paskolino ieškovei 19 135 Eur sumą patvirtina ir pačios ieškovės 2017 m. birželio 23 d. pažyma apie UAB „Voverės namai“ skolą atsakovui.
10. Akcininko teisė skolinti bendrovei yra viena iš Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 15 straipsnyje įtvirtintų akcininko turtinių teisių. Tuo tarpu, ABĮ 37 str. 8 ir d. numato, kad bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, įskaitant ir bendrovės įsipareigojimų pagal sudarytas sutartis vykdymą. Vadovas turi daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų bei vykdytų sutartis. Pagal CK 6.873 str. 1 d. pagrindinė paskolos gavėjo pareiga grąžinti paskolos sumą paskolos davėjui.
11. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į tai, jog Paskolos sutartyje nurodytu terminu paskola atsakovui grąžinta nebuvo, darytina išvada, kad atsakovas būdamas ieškovo vadovu turėjo pagrįstą teisę išgryninti iš bendrovės banko sąskaitos pinigus ir tokiu būdu iš dalies įvykdyti bendrovės Paskolos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, t. y. ne vėliau, kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. grąžinti atsakovui paskolos sumą. Šiuo atveju, atsakovas atliko įmonės vadovui būdingas funkcijas (išgrynino iš sąskaitos pinigines lėšas, tam jog būtų atsiskaityta su įmonės kreditoriumi).
12. Tas faktas, jog atsakovas kartu buvo ir bendrovės vadovas ir akcininkas, savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovas išgrynindamas pinigus iš bendrovės banko sąskaitos ir grąžindamas dalį paskolos sumos pagal Paskolos sutartį, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
13. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo. Šiuo atveju pagrindas įgyti pinigų sumą buvo tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta Paskolos sutartis.
14. Šioje byloje negalima taikyti CK 6.237 straipsnio normos ne tik dėl to, jog pagrindas įgyti pinigų sumą buvo tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Paskolos sutartis, bet ir dėl to, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus).
Šalies argumentai
15. Dėl 30 551,33 Eur dydžio sumos iš atsakovo priteisimo. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. būdamas ieškovės vadovu laikė/samdė ieškovo darbuotojus UAB „Coreal“ vykdomam projektui įgyvendinti, bet už juos neatsiskaitinėjo, t. y. nesumokėjo ieškovės darbuotojams priklausančio 30 551,33 Eur darbo užmokesčio.
Atsiliepimas
16. Nurodytiems teiginiams pagrįsti ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Nėra aišku ne tik kokiu būdu ar teisiniu pagrindu atsakovas tariamai laikė/ samdė darbuotojus, bet ir apie kokį objektą yra kalbama. Darant prielaidą, kad ieškinyje kalbama apie 2017 m. gegužės 25 d. tarp ieškovės ir UAB „Coreal“ sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 2017-05-25-01 (toliau - Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Objektas), bei perduoti tinkamą eksploatuoti darbų rezultatą UAB „Coreal“ (Sutarties 1.1 punktas), pažymėtina, kad vykdant Sutartį ieškovas veikė, kaip rangovas, o UAB „Coreal“, kaip užsakovas.
17. Atitinkamai nei UAB „Coreal“, kaip užsakovas, nei atsakovas nesamdė ir (ar) kokiu nors kitokiu būdu nelaikė ieškovo darbuotojų Objekte. Visi ieškovo darbuotojai, kurie dirbo Objekte, buvo įdarbinti ieškovo įmonėje, ko pasėkoje vykdydami darbdavio, šiuo atveju ieškovo jiems pavestas darbo funkcijas. Jokie kitokie susitarimai, apart Sutarties, dėl darbuotojų darbo Objekte ar darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams, tarp šalių sudaryti nebuvo. Darytina išvada, kad nei UAB „Coreal“, kaip užsakovas, pagal Sutartį, nei juo labiau atsakovas, kaip įmonės vadovas, neturėjo ir neturi pareigos mokėti ieškovo darbuotojams darbo užmokesčio. Tai yra išimtinai ieškovui kaip darbdaviui Darbo kodekse numatyta pareiga. Be kita ko, tokia išvada darytina, net ir nepaisant to, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. atsakovas buvo ieškovės vadovu. Pareigą mokėti darbo užmokestį darbuotojams turi ne įmonės vadovas, o įmonė, t. y. pats juridinis asmuo.
Šalies argumentai
18. Priešingai nei ieškinyje nurodo ieškovas, ginčo atveju, CK 6.242 str. taikymui nėra jokio pagrindo, kadangi atsakovas nėra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Ieškovas net gi neįrodė to fakto, jog 30 551,33 Eur darbo užmokestis ieškovo darbuotojams faktiškai buvo sumokėtas. Taigi, nėra tenkinama pati pirmoji CK 6.242 str. taikymui būtina sąlyga. Be kita ko, nėra tenkinamos ir kitos Kasacinio teismo praktikoje išvardintos sąlygos būtinos CK 6.242 str. taikymui. Atitinkamai CK 6.242 str. taikymui būtinų sąlygų egzistavimo neįrodė ir ieškovas.
Atsiliepimas
19. Ieškovė dublike palaiko ieškinyje išdėstytą poziciją.
20. Papildomai pažymėjo, kad atsiliepime atsakovo išdėstyti argumentai dėl iš įmonės sąskaitos išimtų pinigų panaudojimo 2013 m. gruodžio 2 d. Paskolos sutartimi suteiktos paskolos grąžinimui yra nepagrįsti. Administratoriaus duomenimis, gautais tiek iš buvusio įmonės vadovo V. P., tiek iš buhalterinių bendrovės dokumentų nustatyta, kad paskolos grąžinimas nėra įformintas. Ieškovės buhalterinės apskaitos duomenimis, ieškovės skolos atsakovui dydis per 2018 metus nepakito, t.y. išliko lygus 19 135 Eur.
21. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovui būnant ieškovės vadovu, ieškovės darbuotojai atsakovo nurodymu vykdė darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame statybos objekte ginčo laikotarpiu projektą įgyvendino UAB „Coreal“, kurios vadovu buvo atsakovas. Sutiko su atsakovo pozicija, kad darbuotojui darbo užmokestį privalo mokėti darbdavys, tačiau atsakovo nesąžiningais veiksmais buvo sudaryta situacija, kuomet ieškovė apmokėjo už savo darbuotojų atliktą darbą ne ieškovės, o atsakovo naudai.
22. Atsakovas triplike palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.
23. Papildomai pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai: Paskolos sutartis; 2017 m. birželio 23 d. pažyma apie UAB „Voverės namai“ skolą P. A.; ieškovės pateikta Didžioji knyga bei tas faktas, kad atsakovas nesikreipė dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtino ieškovės bankroto byloje, patvirtina, kad atsakovas buvo suteikęs paskolą ieškovei, o taip pat tai, kad ieškovė turėjo pareigą paskolą atsakovui grąžinti ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. Ieškovės su dubliku pateiktos Didžiosios knygos duomenimis atsakovo paskolos sumos grąžinimas yra fiksuotas kaip „avansas ūkio išlaidoms“ ir „atsiskaitymas“, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad 12 800 Eur dydžio suma buvo panaudota ne paskolos grąžinimui.
24. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
25. Byla užvesta 2020-09-20 pagal ieškovės UAB „Voverės namai“ ieškinį atsakovui P. A. dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo.
26. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Voverės namai“, bankroto administratoriumi paskirta MB “V. K. administratorių biuras” (bylos Nr. B2-426-656/2020). Nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 28 d. Administratorius pateikė teismui poziciją, kad palaiko UAB „Voverės namai“ ieškinį pilna apimtimi.
27. Nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovas UAB „Voverės namai“ vadovu buvo laikotarpiais nuo 2012-05-11 iki 2013-11-27; nuo 2018-11-22 iki 2018-12-17 (registruota nuo 2018-11-22 iki 2018-12-18). Laikotarpiu nuo 2018-12-18 iki 2019-07-04 (registruota nuo 2018-12-18 iki 2019-07-08) įmonės vadovu buvo V. P., o nuo 2019-07-04 (registruota 2019-07-08) iki įmonei bankroto bylos iškėlimo - Ukrainos pilietė O. K., kuri administratoriui įmonės dokumentų ir turto nėra perdavusi.
28. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovas UAB „Voverės namai“ akcininku buvo laikotarpiu nuo 2012-05-11 iki 2013-05-27.
29. Bylos duomenys patvirtina, kad tarp UAB „Voverės namai“ (buvęs pavadinimas „Empa LT“), atstovaujamos įmonės vadovo V. P., ir atsakovo kaip akcininko 2013 m. gruodžio 2 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovas paskolino ieškovei - 19 135 Eur (66 070 Lt) sumą, o ieškovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d.
30. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d., būdamas ieškovės vadovu, iš UAB „Voverės namai“ sąskaitos grynais pinigais išėmė viso 12 800 Eur sumą.
31. Tarp ieškovės (rangovo) ir UAB „Coreal“ (užsakovo), kurios vadovu buvo atsakovas, 2017 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2017-05-25-01, kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei perduoti tinkamą eksploatuoti darbų rezultatą UAB „Coreal“ (Sutarties 1.1 punktas).
32. Ieškinyje pareikšti du reikalavimai: 1) dėl 12 800 Eur sumos priteisimo atsakovui be pagrindo iš ieškovės banko sąskaitos išgryninus 12 800 Eur dydžio sumą, kuri nepanaudota ieškovės interesais; 2) dėl 30 551,33 Eur sumos priteisimo, atsakovui praturtėjus šia suma dėl to, kad atsakovas nesumokėjo ieškovės darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio už jų vykdytus darbus laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn.
Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 12 800 Eur dydžio sumą
33. Šis reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas UAB „Voverės namai“ direktoriumi laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. 22 d. iki gruodžio 14 d., be teisinio pagrindo iš ieškovės banko sąskaitos išėmė grynų pinigų viso 12 800 Eur sumoje, kurių ieškovės veikloje nepanaudojo, tokiu būdu, ieškovės manymu, be pagrindo įgydamas turtą. Atsakovas su tokiais ieškinio argumentais nesutinka, tvirtindamas, kad pinigų išėmimui buvo teisinis pagrindas, nes atsakovą su ieškove siejo paskoliniai santykiai, o išgryninti pinigai panaudoti paskolos dengimui.
34. CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-136/2014).
35. CK 6.237 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2011).
36. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, šios kategorijos bylose ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
37. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovę ir atsakovą siejo paskoliniai teisiniai santykiai - tarp UAB „Voverės namai“ (buvęs pavadinimas „Empa LT“), atstovaujamos įmonės vadovo V. P., ir atsakovo kaip akcininko 2013 m. gruodžio 2 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria atsakovas paskolino ieškovei - 19 135 Eur (66 070 Lt) sumą, o ieškovė įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2018 m. gruodžio 31 d.
38. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
39. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. 22 d. iki gruodžio 14 d. iš ieškovės banko sąskaitos išėmė grynų pinigų viso 12 800 Eur sumoje. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės prie ieškinio pateikti UAB „Voverės namai“ sąskaitų išrašai.
40. Šiuo atveju ginčas kilęs dėl to, ar atsakovo išgrynintų 12 800 Eur pinigų suma buvo panaudota paskolai dengti. Laikytini įrodytais ieškovės argumentai, kad paskolos grąžinimo faktas nėra įformintas. Atsakovas nepaneigė ieškovės argumentų, kad įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis ieškovės skolos atsakovui dydis per 2018 metus nėra pakitęs. Šią aplinkybę patvirtina ieškovės prie dubliko pateiktos Didžiosios knygos duomenys, pagal kuriuos 2018 m. pabaigoje skola įmonės akcininkui sudaro 19 135 Eur (p. 154). Įmonės sąskaitų išrašai patvirtina, kad atsakovas pinigus išėmė nurodant: „išmokamos lėšos“, „atsiskaitymas su tiekėjais“. Atsakovas neneigia, kad skolos grąžinimo faktas nėra tinkamai įformintas, tačiau savo poziciją dėl 12 800 Eur pinigų sumos panaudojimo paskolai dengti grindžia tuo, kad: pinigų išgryninimo metu jis buvo įmonės vadovu; paskolos sutartis buvo galiojanti ir paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2018 m. gruodžio 31 d.; bankroto byloje jis nesikreipė dėl jo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo; ieškovė nepagrindė, kad atsakovo išimtos lėšos buvo panaudotos kitais tikslais.
41. Teismo vertinimu, nors nėra tinkamai įformintas paskolos grąžinimo faktas, tačiau vien ši aplinkybė, kitų aplinkybių kontekste (pinigus išėmė įmonės vadovas, kuriam įmonė skolinga; išimta pinigų suma mažesnė už paskolos sumą; pinigai išimti prieš termino paskolai grąžinti pabaigą; įmonės vadovas neįstojo į UAB „Voverės namai“ bankroto bylą kreditoriumi; nėra duomenų apie išimtų lėšų panaudojimą kitais tikslais), nelaikytina sudaranti pagrindą konstatuoti, kad atsakovas pinigus įgijo be teisėto pagrindo, dėl ko būtų pagrindas taikyti CK 6.237 straipsnio 1 dalį.
42. Be to, kaip jau minėta sprendimo 35 punkte, CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytas civilinių teisių gynimo būdas taikytinas kaip subsidiarus, taigi, taikytinas nesant galimybės turto išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais. Ieškovė nepagrindė, kad apginti savo teises neturi galimybės kitais civilinių teisių gynimo būdais.
43. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl 12 800 Eur sumos priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 30 551,33 Eur dydžio sumą
44. Šis ieškinio reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. laikė/samdė ieškovės darbuotojus, UAB „Coreal“, kurios direktoriumi buvo atsakovas, vykdomam projektui įgyvendinti, bet neatsiskaitė su ieškove, t. y. nesumokėjo ieškovės darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio, kuris sudaro 30 551,33 Eur sumą. Šią sumą darbuotojams turėjo išmokėti ieškovė. Pažymėjo, jog atsakovas tuo laikotarpiu buvo pagrindinis abiejų įmonių, t. y. UAB „Voverės namai“ ir UAB „Coreal“ akcininkas. Ieškovės tvirtinimu, dėl aptartų aplinkybių atsakovas nepagrįstai praturtėjo, dėl ko prašo iš jo CK 6.242 straipsnio normos pagrindu priteisti ieškovei 30 551,33 Eur sumą.
45. Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).
46. Kaip jau buvo nustatyta, tarp ieškovės (rangovo) ir UAB „Coreal“ (užsakovo) 2017 m. gegužės 25 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 2017-05-25-01 (toliau – Rangos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo savo jėgomis ir rizika atlikti statybos rangos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), bei perduoti tinkamą eksploatuoti darbų rezultatą UAB „Coreal“ (Sutarties 1.1 punktas). Taigi ieškovę ir UAB „Coreal“, kurios vadovu buvo atsakovas, siejo rangos santykiai.
47. Ieškovės tvirtinimu, laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn. ieškovės darbuotojai jokių darbų pagal Rangos sutartį Objekte neatliko, tačiau Objekte vykdė su Rangos sutartimi nesusijusius darbus, tokius kaip gerbūvio įrengimas, tranšėjų kasimas, vandentiekio ar nuotekų inžinerinių tinklų tiesimas ir kt. Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė nepateikė jokių įrodymų, taip pat nepagrindė, kad jos nurodyti darbai buvo vykdomi atsakovo naudai ar, kad atsakovą kaip fizinį asmenį su ieškove ar jos darbuotojais siejo sutartiniai santykiai.
48. Liudytojais apklausti ieškovės darbuotojai V. P., K. B., S. L., A. S. nepatvirtino, kad Objekte būtų buvę dirbama atsakovo naudai. Liudytojai nurodė, kad „plius minus žinojo, kas ten būdavo tam objekte“, „vieną dieną ten galėdavo būti dešimt ar trylika, kitą dieną galėdavo būti ir šeši žmonės“. Liudytojai patvirtino, kad atsakovo praturtėjimo suma 30 551,33 Eur apskaičiuota paėmus vidurkį dirbusių darbuotojų bei įmonės darbuotojų atlyginimų vidurkį.
49. Liudytoju apklaustas statybos darbų vadovas D. L. patvirtino, kad jis vadovavo statybos darbams Objekte, jo tvirtinimu darbuotojai V. P. ir K. B. Objekte būdavo itin retai, vieną kartą per 1-2 mėnesius. Taip pat patvirtino, kad Objekte ieškovės darbuotojai atliko pamatų įrengimą, pamatų apšiltinimą, fasado apšiltinimą, fasado apdailos įrengimą, stogo montavimą, statinio išorės apdailą. Liudytojas negalėjo patvirtinti, kad Objekte ieškovės darbuotojai būtų vykdę ieškovės nurodytus su Rangos sutartimi nesusijusius darbus, tokius kaip gerbūvio tavrkymos, tranšėjų kasimo ir kitus.
50. Pažymėtina, kad kitų liudytojų parodymai gana prieštaringi. Be to, jie nepatvirtina ieškovės argumentų dėl atsakovo ir ieškovės darbuotojų buvusių darbinių santykių, t. y., kad ieškovės darbuotojai vykdė atsakovo kaip fizinio asmens pavestus ir jo naudai darbus.
51. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ieškovės darbuotojai vykdė darbus Objekte atsakovo naudai, kad atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovės darbuotojų vykdytų darbų, o ieškovės turtas atitinkamai sumažėjęs ir tai būtų susiję priežastiniu ryšiu. Taip pat ieškovė neįrodinėjo, kad ji neturi galimybės savo galimai pažeistas teises apginti kitais gynybos būdais. Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė CK 6.242 straipsnio taikymui būtinų sąlygų, todėl ieškinys dalyje dėl 30 551,33 Eur sumos priteisimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
52. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
53. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovės administravimui skirtų lėšų priteisiama 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui P. A. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutuojančios UAB „Voverės namai“ (į. k. 302779838) administravimui skirtų lėšų 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.