- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-806-273/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06297-2016-39
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- U. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. atstovės advokatės B. P. patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 2 d. ir 2018 m. sausio 19 d. nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-392-962/2018 pagal ieškovo O. B. patikslintą ieškinį atsakovei U. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tėvystės nuginčijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės U. B. priešieškinį ieškovui O. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo O. B. patikslintą ieškinį atsakovei U. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tėvystės nuginčijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje be kitų reikalavimų prašė pripažinti, kad jis nėra biologinis O. B. tėvas.
3. Atsakovė, vykdydama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 3 d. nutartimi nustatytą įpareigojimą per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo pareikšti sutikimą /nesutikimą dėl jurisdikcijos prorogacijos, pateikė pareiškimą, kuriame, atsižvelgdama į savo nepilnamečių vaikų O. B. ir O. B. interesus pareiškė, kad nesutinka su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir tėvų teisių bei pareigų savo vaikams nagrinėjimu Lietuvos Respublikos teismuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriame ieškovas prašė pripažinti, kad jis nėra biologinis O. B. tėvas, paliko nenagrinėtu.
5. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registre apie O. B., gim. (duomenys neskelbtini), gimimą duomenų nėra. Byloje pateiktame O. B. gimimo įraše bei jo vertime ieškovas nėra įrašytas O. B. tėvu. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra tas subjektas, kuriam CK 3.151 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teisę reikšti reikalavimą dėl O. B. tėvystės nuginčijimo, todėl ieškovo reikalavimas nuginčyti tėvystę priėmimo stadijoje turėjo būti atsisakytas priimti, o jį priėmus – paliktas nenagrinėtu (CK 3.151 str. 1 d., CPK 296 str. 1 d. 12 p., 394 str.).
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, paliko nenagrinėtais; atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, paliko nenagrinėtais; panaikino 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 11 nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena Jungtinėje Karalystėje, o dukra O. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra gimusi Jungtinėje Karalystėje ir niekad nebuvo atvykusi į Lietuvą, Lietuvoje nėra įregistruotas jos gimimas, nėra išduotas asmens dokumentas, be to, atsakovė pareiškė nesutikimą dėl civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir tėvų teisių ir pareigų savo vaikams nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, atsakovė grįžti gyventi į Lietuvą neketina, atsakovės bei jos mažamečių vaikų ketinimas įsikurti Jungtinėje Karalystėje yra besitęsiantis, nuolatinis, atsakovė siekia sukurti savo interesų centrą Jungtinėje Karalystėje, be to ir šalių mažamečių vaikų interesų centru laikytina Jungtinė Karalystė. Nėra duomenų, kad atsakovės bei mažamečių vaikų buvimas Jungtinėje Karalystėje būtų laikinas ar atsitiktinis, o buvimo minėtoje valstybėje trukmė yra pakankama, kad atsirastų tam tikras stabilumas.
8. Teismas padarė išvadą, kad šalių santuokos metu gimusių mažamečių vaikų O. B. ir O. B. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, dėl ko byloje pareikšti reikalavimai, susiję su tėvų pareigomis vaikams yra neteismingi Lietuvos Respublikos teismams, o atsakovei nesutinkant su jurisdikcijos prorogacija, minėtų reikalavimų jurisdikcija priklauso Jungtinės Karalystės, kurioje yra vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta, teismams. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo bei priešieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo paliko nenagrinėtais (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 782 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Patikslintame atskirajame skunde ieškovo atstovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį ir panaikinti 2018 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kurioje palikti nenagrinėtais ieškovo reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
Dėl 2018 m. sausio 19 d. nutarties
1.1. Teismas priimdamas ieškinį ir priešieškinį iš esmės yra išsprendęs teismingumo klausimą, todėl savo iniciatyva negali keisti teismingumo. Tik pasikeitus teismo sudėčiai, iš esmės pasikeitė teismo nuomonė dėl bylos teismingumo;
1.2. Teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos teisės normomis, o ne remtis tik Reglamentais. Reglamentuose nėra imperatyviai nurodyta kuri valstybė turi spręsti šalių ginčą. Reglamente nurodoma, kad artimesnė pagal tam tikrus kriterijus teisė ir šalių pasirinkimas lemia teismingumą ir teisės taikymą;
1.3. Teismingumo klausimas išspręstas prieš pusantrų metų, byla pradėta nagrinėti iš esmės ir keisti teismingumo tik teismo iniciatyva negalima, be to, tai prieštarauja teisėtų lūkesčių principui, teisingumo principo įgyvendinimui, šalys paliekamos bylas dėl to paties nagrinėti dvejose valstybėse, užvedant du teisminius procesus
Dėl 2018 m. sausio 2 d. nutarties
1.4. Teismas pažeidė CPK 3 str. 1 d., 5 str. nuostatas, paneigė ieškovo teisę kreiptis į teismą ir ginti savo ginčijamą teisę, nors patikslinto ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo priėmė;
1.5. Teismas nenurodė kokiu būdu ieškovas turėtų ginti savo teises. Ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo kartu ir su kitais reikalavimais, t. y. su prašymu nutraukti santuoką ar nustatyti tėvystę. Teismas pažeidė teisingumo, sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.) ir ekonomiškumo, koncentracijos bei kooperacijos principus (CPK 7-8 str.);
1.6. Teismas sprendė klausimą dėl vaiko gimimo liudijimo išreikalavimo ir įpareigojo atsakovę pateikti vaiko gimimo liudijimą. Dėl šios priežasties teismas atidėjo posėdį. Teismas tuo pačiu klausimu priėmė dvi skirtingas rezoliucijas - priėmė patikslintą reikalavimą nagrinėti ir atsisakė priimti nagrinėti tą patį reikalavimą.
1.7. Joks įstatymas nedraudžia ginčyti nepilnamečio vaiko tėvystės santuokos nutraukimo byloje, kurioje sprendžiamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas;
1.8. Teismas nemotyvavo, kodėl atmetė reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas nepasisakė dėl to, kodėl reikalavimo teisę turintis ieškovas negali pareikšti reikalavimo dėl tėvystės nuginčijimo kartu ir su kitais ieškinio reikalavimais, t. y. su prašymu nutraukti santuoką, kokiu būdu ieškovas turėtų ginti savo teises.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė su ieškovo atskiruoju skundu sutiko iš dalies. Atsakovė nurodė tokius argumentus:
Dėl 2018 m. sausio 2 d. nutarties
2.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.151 straipsnio normas, susiedamas asmens teisę ginčyti savo tėvystę ne su pačiu vaiko gimimo faktu, bet su gimimo fakto įforminimu savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. O. B. gimė Jungtinėje Karalystėje, jos gimimas yra oficialiai įregistruotas Jungtinės Karalystės registre. Atsakovė negali dar kartą užregistruoti savo gimusios dukros Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 11 straipsnį konsulinės įstaigos turi teisę registruoti vaiko, kurio abu tėvai ar vienas iš jų yra užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai, gimimą, kai vaiko gimimas nėra įregistruotas užsienio valstybės institucijoje;
2.2. Šalys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl jiems gimusių vaikų kilmė iš motinos ar tėvo turėtų būti nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Sistemiškai aiškinant CK 3.140 ir 3.150 straipsnių normas darytina išvada, kad santuokoje gimusio vaiko tėvu visais atvejais yra laikomas vaiko motinos sutuoktinis, kol neįrodoma, kad jis negali būti vaiko tėvas. O. B. gimimo įraše negali būti įrašytas koks nors kitas asmuo, išskyrus atsakovės sutuoktinį ieškovą, kuris nors ten nėra įrašytas, tačiau laikytinas O. B. tėvu;
2.3. Dėl išlaikymo dukrai priteisimo iš ieškovo atsakovė ketina kreiptis į Jungtinės Karalystės teismą. Pagal skundžiamą nutartį abejodamas savo tėvyste ieškovas negali jos ginčyti. Gali susiklostyti tokia situacija, kad ieškovas privalės vykdyti tėvo pareigas, bet negalės ginčyti savo tėvystės. Abejojančiam tėvyste ieškovui turėtų būti suteikta galimybė teismo tvarka įrodyti, kad jis negali būti O. B. tėvu;
Dėl 2018 m. sausio 19 d. nutarties
2.4. Pradiniame ieškinyje ieškovas neteisingai nurodė atsakovės adresą Lietuvoje, nors jis gerai žinojo, kur Jungtinėje Karalystėje gyvena atsakovė. Ilgą laiką atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie pradėtą procesą ir neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį;
2.5. Išspręsti ieškinio (priešieškinio) teismingumo klausimą yra teismo prerogatyva;
2.6. Teismas teisingai taikė Europos Sąjungos reglamento „Briuselis II Bis“ normas ir pagrįstai nusprendė, kad teismingumas šioje byloje turėtų būti nustatytas pagal nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, t. y. toje valstybėje, kurios teismas yra artimesnis vaikui;
2.7. Atsakovė su vaikais nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje, atsakovės dukra yra gimusi Jungtinėje Karalystėje. Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teisingumo Teismo Šeimos skyriuje išnagrinėtoje byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios teisėtą nuolatinę atsakovės ir jos vaikų gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė pareiškė, kad neplanuoja su savo nepilnamečiais vaikais grįžti gyventi į Lietuvos Respubliką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Dėl 2018 m. sausio 2 d. nutarties
12. 2018 m. sausio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriame ieškovas prašė pripažinti, kad jis nėra biologinis O. B. tėvas, paliko nenagrinėtu.
13. Dėl reikalavimo nuginčyti tėvystę teismingumo nagrinėjamoje byloje spręstina vadovaujantis nacionalinėje teisėje nustatytomis taisyklėmis, konkrečiai – CPK 785 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra Lietuvos Respublikos pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. CK 3.138 straipsnyje nustatyta, kad vaiko tėvus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigoje įrašytas gimimo įrašas ir gimimo įrašo pagrindu išduotas gimimo liudijimas. Tėvystės (motinystės) nuginčijimą reglamentuoja CK 3 knygos 3.149-3.153 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali paduoti asmenys, nurodyti CK 3.151 straipsnyje. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą (CK 3.151 str. 1 d.). Jei vaiko motina ar tėvas yra neveiksnūs šioje srityje arba ribotai veiksnūs šioje srityje, pareikšti ieškinį gali jo globėjai ar rūpintojai (CK 3.151 str. 2 d.). Pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo vyrui, kuris yra miręs, gali jo įpėdiniai, jeigu asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, mirė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, numatytam šio kodekso 3.152 straipsnyje (CK 3.151 str. 3 d.).
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. B. yra gimusi (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje. 2016 m. gegužės 12 d. Jungtinės Karalystės išduotame gimimo įraše duomenų apie O. B. tėvą nėra, gimimo įraše įrašyta tik vaiko motina – U. B.. Lietuvos Respublikos gyventojų registro informacinėje sistemoje duomenų apie O. B. gimimą nėra. O. B. nėra išduoti asmens dokumentai, patvirtinantys jos asmens tapatybę ir pilietybę – pasas ir (ar) asmens tapatybės kortelė. Iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl O. B. tėvystės nuginčijimo siekia pašalinti abejones, jog O. B. gali būti ne ieškovo biologinė dukra, siekia išvengti pareigos teikti išlaikymą O. B.. Taigi, ieškovas nėra įrašytas O. B. gimimo įraše tėvu ir nelaiko savęs O. B. tėvu. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas nepatenka į CK 3.151 straipsnyje nurodytų subjektų ratą, kuriems įstatymas suteikia teisę pareikšti ieškinį dėl O. B. tėvystės nuginčijimo. Pažymėtina, kad O. B. tėvystė iš viso nėra nustatyta. Kadangi ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl O. B. tėvystės nuginčijimo, toks ieškovo reikalavimas negalėjo būti nagrinėjimas civilinio proceso tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas patikslinto ieškinio reikalavimą dėl O. B. tėvystės nuginčijimo privalėjo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nurodytai aplinkybei paaiškėjus po patikslinto ieškinio priėmimo, byla pagal patikslinto ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartis keistina ir civilinė byla pagal ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriame ieškovas prašė pripažinti, kad jis nėra biologinis O. B. tėvas, nutrauktina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Dėl 2018 m. sausio 19 d. nutarties
15. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, paliko nenagrinėtais; atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, paliko nenagrinėtais, kadangi šiuos reikalavimus laikė neteismingais Lietuvos Respublikos teismams. Atskirajame skunde prašoma panaikinti 2018 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kurioje palikti nenagrinėtais ieškovo reikalavimai atsakovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, atsakovės ir nepilnamečių vaikų O. B. ir O. B. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ir dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra. Nagrinėjama byla yra su tarptautiniu (užsienio) elementu.
17. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Ši taisyklė taikytina ir šeimos byloms su tarptautiniu elementu. Spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo teismas privalo savo iniciatyva. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalį ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 str.).
18. Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl patikslinto ieškinio reikalavimų dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo teismingumo. Dėl kiekvieno pareikšto reikalavimo teismingumo teismas turi nuspręsti atskirai.
19. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su šiuo metu Europos Sąjungos (ES) valstybe (Jungtine Karalyste), todėl kiekvieno iš aukščiau nurodytų reikalavimų teismingumo klausimas spręstinas pagal ES teisės aktuose nustatytas taisykles: dėl reikalavimų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką su vaikais teismingumo spręstina remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) nustatytomis taisyklėmis, o dėl reikalavimo priteisti išlaikymą teismingumo spręstina remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) nustatytomis taisyklėmis. Reglamento „Briuselis II bis“ 2 straipsnio 7 punkte sąvoka „tėvų pareigos“ apibrėžiama kaip visos teisės ir pareigos, susijusios su vaiko asmeniu ar turtu, suteikiamos fiziniam ar juridiniam asmeniui teismo sprendimu, įstatymų nustatyta tvarka ar juridinę galią turinčiu susitarimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal Lietuvos teisę reglamento „Briuselis II bis“ prasme laikytinos bylomis, susijusiomis su tėvų pareigomis vaikui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 16 punktą). Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos konstituciniame akte dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje nurodyta, jog ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, ES teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Taigi, klausimus reguliuojant ES teisės normoms, CPK ar kiti nacionaliniai įstatymai tiems klausimams nėra taikomi.
20. Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji teismingumo taisyklė, pagal kurią valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje. Greta to reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10 ir 12 straipsniuose įtvirtinti papildomi teismingumo kriterijai atskirose situacijose: nenutrūkstama vaiko buvusios nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcija tais atvejais, kai vaikas teisėtai persikelia iš vienos valstybės narės į kitą ir įgyja ten naują nuolatinę gyvenamąją vietą (9 straipsnis), jurisdikcija vaikų grobimo atvejais (10 straipsnis) ir jurisdikcijos prorogacija (12 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nėra. Vaikų gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendrąja teismingumo taisykle, reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo yra teismingi Jungtinės Karalystės teismams. Aptariami reikalavimai nėra teismingi Lietuvos teismams ir „Briuselis II bis“ 9 bei 10 straipsniuose nustatytais pagrindais.
22. Atsižvelgiant į ginčo šalių ir vieno iš vaikų O. B. turimą Lietuvos Respublikos pilietybę, nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl galimybės taikyti reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą jurisdikcijos prorogacijos taisyklę pagrindžiant reikalavimo dėl vieno iš vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismingumą Lietuvos Respublikos teismams. Pagal reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalį valstybės narės teismai taip pat turi jurisdikciją tėvų pareigoms kitose bylose, nei nurodyta šio straipsnio 1dalyje, jeigu: a) vaikas turi esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis; arba b) teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pritarė visos bylos šalys, ir ji labiausiai atitinka vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016 konstatavo, kad tikrasis ES teisės aktų leidėjo ketinimas buvo tarp paminėto straipsnio a ir b punktų nurodyti jungtuką „ir“, todėl spręstina, kad jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas.
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2018 m. sausio 15 d. pareiškime dėl jurisdikcijos prorogacijos pareiškė, kad nesutinka su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir tėvų teisių ir pareigų savo vaikams nagrinėjimu Lietuvos Respublikos teismuose. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje iš dalies tenkinama tik reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalies a punkte nustatyta jurisdikcijos prorogacijos sąlyga – šalių vaiko O. B. esminis ryšys su Lietuvos Respublika (Lietuvos Respublikos pilietybė). Tačiau atsakovei aiškiai išreiškus nesutikimą su bylos nagrinėjimu Lietuvos Respublikos teismuose, yra netenkinama 12 straipsnio 3 dalies b punkte įtvirtinta privaloma sąlyga, būtina jurisdikcijos prorogacijos taikymui.
24. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai 2018 m. sausio 19 d. nutartimi paliko nenagrinėtais ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo kaip neteismingus Lietuvos Respublikos teismams (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 782 str.).
25. Kaip nurodyta šios nutarties 19 punkte, nagrinėjamoje byloje patikslinto ieškinio reikalavimo dėl vaikų išlaikymo priteisimo teismingumo klausimas spręstinas vadovaujantis Išlaikymo reglamente įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis.
26. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.
27. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės ir vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl aptariamo reikalavimo teismingumas Lietuvos teismams negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktais. Teismingumas Lietuvos teismams negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktu, nes ieškovo patikslintame ieškinyje kartu su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo keliamas reikalavimas dėl O. B. statuso (tėvystės nuginčijimo) šios nutarties 14 punkte nurodytais motyvais pripažintas nenagrinėtinu civilinio proceso tvarka. Teismingumas taip pat negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktu, nes remiantis teismo vietos valstybėje galiojančiomis teismingumo taisyklėmis (nagrinėjamu atveju – taikytinu reglamentu „Briuselis II bis“) Lietuvos Respublikos teismai neturi teisės nagrinėti su tėvų pareigomis susijusių reikalavimų.
28. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog patikslinto ieškinio reikalavimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo nėra teismingas Lietuvos teismams ir tuo pagrindu šį reikalavimą palikdamas nenagrinėtu, nepažeidė taikytinų teisės normų, reglamentuojančių teismingumą nurodytos kategorijos bylose.
29. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartis keistina ir civilinė byla pagal ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovas prašo pripažinti, kad jis nėra biologinis O. B. tėvas, nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 337 str. 1 d. 4 p.), o pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutartį pakeisti, nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo O. B. patikslinto ieškinio reikalavimą, kuriuo ieškovas prašo pripažinti, kad jis nėra biologinis O. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.