- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-624-1042/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00118-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- UAB „P. p. m.“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „P. p. m.“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-48-496/2023 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei UAB „P. p. m.“ dėl nuostolių už statybos/vartojimo rangos darbų defektų šalinimą, bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės UAB „P. p. m.“ priešieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. V. pateikė teismui ieškinį atsakovei UAB „P. p. m.“ dėl nuostolių už statybos/vartojimo rangos darbų defektų šalinimą, bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti 21 682,16 Eur sumai atsakovei UAB „P. p. m.“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis.
3. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovės turtinė padėtis yra sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi tenkino ieškovės A. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Areštavo atsakovei UAB „P. p. m.“ priklausančius nekilnojamuosius ir/arba kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą perleisti ir/arba įkeisti 21682,16 Eur sumai, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – areštavo ne didesnei kaip 21682,16 Eur reikalavimo sumai atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, banko sąskaitose ar kitose kredito įstaigose, leidžiant atsiskaityti su ieškove A. V. bei mokėti privalomus mokesčius valstybei ir darbo užmokestį darbuotojams.
5. Teismas nurodė, kad ieškovės reiškiami reikalavimai atsakovei viršija atsakovės įstatinį kapitalą ir pelną, atsakovės kredito rizika aukšta, todėl ieškinio suma atsakovei yra didelė.
6. Teismo vertinimu, nesiėmus ieškovės reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį, apeliantė (atsakovė) UAB „P. p. m.“ prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Šalies argumentai
8. Apeliantė teigia, kad ieškovė nepateikė duomenų, parodančių atsakovės nesąžiningus veiksmus siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Tvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis nėra bloga, debitorinės įmonės skolos tris kartus viršija atsakovės kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovė nėra skolinga Sodrai ir turi permoką VMI. Pažymi, kad 2022 m. įmonė užbaigė pelningai ir šiuo metu įmonėje dirba 14 darbuotojų.
9. Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Byloje apeliantė kelia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant vienos iš nurodytų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.
12. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reiškiami reikalavimai atsakovei viršija atsakovės įstatinį kapitalą ir pelną, atsakovės kredito rizika aukšta, todėl ieškinio suma atsakovei yra didelė.
13. Skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, kad teismas formaliai nustatė antrąją būtinąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kadangi savo išvadų, jog nesiėmus ieškovės reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, pakankami nemotyvavo.
14. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Ieškinyje ieškovė nurodė ieškinio dalyką, išvardino aplinkybes, jos vertinimu, pagrindžiančias pareikštus reikalavimus, pateikė rašytinius įrodymus (ieškinio pagrindą).
16. Apeliantė atskirajame skunde, be kita ko, kvestionuoja antrąją sąlygą laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir teigia, jog jos nėra, t. y. ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.
17. Taigi ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėjo pateikti konkrečius duomenis, pagrindžiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, t. y. pagrįsti antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos būvimą. Pažymėtina, kad pati ieškovė savo prašyme nurodė, kad neturi duomenų apie atsakovės nesąžiningumą ir duomenų, jog atsakovė pardavinėtų savo turtą. Ieškovė reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė aplinkybe, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė.
18. Pažymėtina, kad pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nelemia poreikio taikyti atsakovų turto areštą. Ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1365-790/2020 ir kt.). Todėl apeliantei byloje pareikštų reikalavimų dydis nevertintinas, kaip pakankamas pagrindas spręsti, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
19. Aplinkybė, kad apeliantė galimai neturi pakankamai turto ar lėšų ieškovės reikalavimams įvykdyti, taip pat nesuponuoja poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas, vengimas jį įvykdyti – tai visiškai skirtingos situacijos. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininkės turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-196/2019 ir kt.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovų) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019 ir kt.).
20. Taigi, nei ieškinio sumos kriterijus, nei atsakovės turtinė padėtis, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant, ar egzistuoja būtinybė konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Poreikį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovės turto areštą – visų pirma, sąlygoja šio asmens nesąžiningumas, kuris nustatomas, be kita ko, kai atsakovė siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovei galimybę įvykdyti jai palankų teismo sprendimą. Šiuo atveju ieškovė įrodymais nepagrindė aplinkybių, kad atsakovės galbūt nesąžiningai atlikti veiksmai lėmė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Priešingai, pati ieškovė nurodė, kad duomenų, parodančių atsakovės nesąžiningumą, neturi.
21. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovės prašymas taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
23. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus konkrečių argumentų ir duomenų, tikėtinai parodančių apeliantės nesąžiningą elgesį, nukreiptą į siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai. Dėl to atskirasis skundas patenkinamas ir apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina bei klausimas išspręstinas iš esmės atmetant ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 336–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės UAB „P. p. m.“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.