Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai, civilinei ieškovei ir kaltinamajai T. J.,

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, neteista,

T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. tyčia smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent, kad ji:

ji 2012-06-27 apie 9. 40 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sugriebė T. J. už rūbų, rankų ir jas sukinėjo, pagriebė už dešinės rankos ir sužalojo petį, tuo padarydama nukentėjusiajai T. J. dešinio peties raumens sumušimą ir patempimą, t. y. sukėlė fizinį skausmą (b.l. 1-2).

T. J. teismo nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje neviešai įžeidė nukentėjusios V. K. garbę ir orumą, t.y. nuo 2012-05-26 iki 2012-06-28 pokalbio metu telefonu pastarosios atžvilgiu sakė žodžius ,,narkomanė“, ,,šliundra“ bei kitus necenzūrinius žodžius.

Apklausta teisme kaltinamoji, privati kaltintoja, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė T. J. pagal skundą parodė, kad įvykis buvo birželio mėnesį. Atvyko pareigūnas M. pagal jos iškvietimą. Policiją kvietė, nes naktį prieš tai V. K. girtavo, šūkavo. Ryte V. K. balso jau nesigirdėjo ir pagalvojo, kad jos vaikas be priežiūros, dėl to pakvietė policiją. V. K. kaltinime minimu laiku pagal nuomos sutartį gyveno jos name. 2012-06-27 ryte atvyko pareigūnas iš ryto. Pareigūnas jai sakė eiti kartu. Jie pasibeldė į V. K. duris, kuri gyveno namo atskiroje dalyje. Duris atidarė sūnus, paskui atėjo V. K.. Kai ji pamatė ją ir pareigūną pasakė, kad gerai, kad su pareigūnu atėjo, nes pas ją nei vandens, nei elektros nėra. Ji viską patikrino, viskas veikė. Nuo tuo laiko, kai V. K. įsikėlė į jos namą, pastaroji pakeitė durų raktus, jos neleisdavo, todėl ir negalėjo eiti viena tikrinti kaip naudojasi jos nuosavybe. Kai ji viską patikrino, V. K. pradėjo ant jos rėkti, kaltinti, kad ją sumušė, pasakė jos atžvilgiu daug necenzūrinių žodžių. Pareigūnas pasakė jai liautis įžeidinėti, tada ji ją sugriebė ir stūmė. Sukinėjo dešinę ranką ir petį sužalojo. Daugiau smurto nenaudojo. Tik pareigūnui liepus ji nutraukė smurtavimą.

Apie dvi savaites jautė skausmą petyje. Sekančią dieną nuvyko į savo polikliniką, kad jai suteiktų pagalbą. Prašo priteisti 10 000 Lt moralinei žalai atlyginti, nes jos garbė ir orumas įžeisti, V. K. labai agresyviai jos atžvilgiu elgėsi (b.l. 77, 81-82).

Dėl priešpriešinio skundo T. J. parodė, kad dėl įsiveržimo į V. K. bustą ir dėl šmeižimo ir įžeidimo neprisipažįsta kalta, nes niekur nesiveržė, V. K. nežmeižė ir neįžeidinėjo. Policininkas pas ją nepasibeldė, pasibeldė ji. Duris atidarė jos sūnus. Pareigūnas stovėjo toliau. Pradėjo kalbėtis, išėjo Viktorija. Tik tada užėjo pareigūnas. Iškvietė pareigūnus, nes V. K. naktį rūkė, vartojo alkoholį, triukšmavo. Dėl to ji negalėjo miegoti. V. K. buvo viena. V. K. vartoja dažnai alkoholį viena, įjungė muziką, kažkas krito, ji durimis trankydavo. Kai užėjo į namą, V. K. leido patikrinti šviesą, vandenį, nes sakė jų nėra. Vaikščiojo po namus ir apžiūrinėjo viską. Ten yra du kambariai, miegamasis, virtuvė, vonia. Praėjo pro svečių namus, nes kitaip į virtuvę neįeisi. Kai ji pamatė pareigūną ji pasakė „gerai, kad jus atėjote, nes neturiu vandens, šviesos“. Viską patikrino su pareigūnu, viskas buvo tvarkoje. Ji neprieštaravo apžiūrai. Pareigūnas kartu ėjo į virtuvę. Jokio įsiveržimo nebuvo. Policijai skundus rašė iki 2012-06-27 įvykio dėl netinkamo V. K. elgesio, dėl to, kad jos tėvas atvažiuoja ir stato motociklą be leidimo. Rašė skundą dar dėl to, kad ji blogai stato savo mašiną ir blokuoja įvažiavimą.

Dėl priepriešiniu kaltinimu, kad ji keikėsi necenzūriniais žodžiais nesutinka, prie jos vaiko necenzūrinių žodžių nevartojo. Su telefono pokalbių išklotinėmis nesutinka. Sakė tokius žodžius, kurie nurodyti išklotinėje, tačiau šie žodžiai sakyti akis į akį, jokio vaiko nebuvo. V. K. žinojo, kad įrašo pokalbį į diktofoną, o ji nežinojo juk, kad pokalbiai buvo įrašomi. Ji provokavo, tačiau neneigia, kad galėjo vartoti tokius žodžius, tačiau vaikas negirdėjo ir negalėjo tai girdėti. Su ieškiniu nesutinka (b.l. 30-31, b.l. 77, 79-82).

Apklausta teisme kaltinamoji, privati kaltintoja, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. K. pagal skundą parodė, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo kalta neprisipažįsta ir parodė, kad 2012-06-26 vakare grįžo su vaiku iš ligoninės. Buvo su vaiku labai pavargę, todėl nuėjo miegoti. Tuo metu nuomojo pusę namo pas T. J.. Prieš tai buvo nesusipratimai, kad ne pagal sutartį turėdavo vis už kažką sumokėti. 2012-06-27 apie 9:40 val. kažkas pasibeldė į duris. Duris atidarė ji, nes vaikai nemoka atidaryti durų. Tai buvo policijos pareigūnas su T. J.. Pareigūnas įėjo į vidų, patikrinti kažką. Nenorėjo, kad T. J. įeitų, todėl užstojo jai kelią, tačiau ji vis tiek prasibrovė. Ji nebuvo sugrėbusi jai už rankos, nesudavė jai, rankos nesukinėjo. Užstojo jai tik įėjimą į kambarį, kur miegojo vaikas. Mano, kad T. J. nuėjo pas gydytoją ir paprašė nustatyti diagnozė dėl peties sumušimo. Nebuvo girta, nes visai negeria. T. J. 10 000 litų civilinį ieškinį nepripažįsta. Prašo jį atmesti (b.l. 30-31).

Dėl priešpriešinio skundo V. K. parodė, kad tarp jos ir T. J. pastoviai buvo nesusipratimai, kad ne pagal sutartį turėdavo vis už kažką sumokėti. Kai ji atsisakė mokėti, ji pradėjo atjunginėti vandenį. Ji kabinėdavosi prie jos dėl kiekvienos smulkmenos. 2012-06-27 apie 9:40 val. kažkas pasibeldė į duris. Duris atidarė ji, nes vaikas nemoka atidaryti durų. Tai buvo policijos pareigūnas su T. J.. Pareigūnas įėjo į vidų, patikrinti kažką. Nenorėjo, kad T. J. įeitų, tačiau ji įsibrovė. Pasakė pareigūnui, kad pastaroji išeitų. Užstojo T. J. kelią, tačiau ji vis tiek prasibrovė. Pareigūnas nekreipė dėmesio į jos žodžius, vaikas buvo prižadintas. T. J. kažką gal ir tikrino, gal šviesą, vandenį. Pastaroji nesakė kokiu tikslu užėjo. T. J. įsiveržė, dėl to prašo nubausti T. J. pagal BK 165 str. Pareiškė ieškinį 10 000 eurų piniginė išraiška (b.l. 32). Tačiau leidžia ieškinio sumą spręsti teismo nuožiūra. Advokatei sumokėjo 500 litų už dokumento surašymą, prašo tokią sumą priteisti (b.l. 34). Pateikė telefono pokalbių išklotinę ir antstolės protokolą norėdama įrodyti jais kaip ji įžeidinėjo, šmeižė iki įvykio. Išklotinėje yra jos necenzūriniai žodžiai, ji vartojo necenzūrinius žodžius net prie vaiko. Birželio 26 d. buvo užfiksuotas pokalbis (b.l. 41-52). Niekada nevartojo narkotikų, bet ji ją vadino narkomane prie vaiko. Be to, T. J. daug kartų buvo nuėjusi į policiją ir parašė melaginus pranešimus ant jos, nors nieko nedarė. Jai reikėjo kiekvieną kartą važiuoti į policiją. Skundai nepasitvirtino, todėl prašo nubausti T. J. pagal BK 154 str. 1 d. Be to, T. J. sistemingai traumavo jos vaiką. Ji puldavo, neįleisdavo į namus, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais jos vaiko akivaizdoje. Pateikė visus įrodymus, kad ji vartojo necenzūrinius žodžius. Ji puldavo kiekvieną kartą, kai tik pamatydavo, ir visada vartojo necenzūrinius žodžius, už tai prašo patraukti atsakomyben pagal BK 155 str. 1 d. Vieną kartą kaimynai išgirdo tai (b.l. 30-31).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas E. M. parodė, kad T. J. pažįsta. Yra pats rašęs tarnybinius pranešimus, ta situacija buvo ne vieną kartą. Į įvykio vietą vyko pagal iškvietimą. 2012-06-27 jį kvietė T. J., buvo pranešta, kad V. K. triukšmavo, nedavė jai ilsėtis. Ji pranešė, kad girdėjo vaiko riksmus, verksmą, manė, kad vaikas paliktas vienas. Jis yra nepilnamečių specialistas, todėl turėjo vykti į iškvietimą. Buvo manoma, kad galimai pažeistos vaiko teisės. Kartu su T. J. priėjo prie tos namo pusės, kuri išnuomota V. K.. T. J. neturėjo rakto, ji sakė, kad savavališkai spyna pakeista, jie į patalpas negalėjo užeiti. Buvo bendrauta per duris, jie prašė, kad įleistų. T. J. sakė, kad viduje turėtų būti nuomininkė V. K. ir vaikas jos. Vaikas atidarė duris. Jis turėjo užeiti dėl to, kad įsitikinti ar nepažeidžiamos vaiko teisės. Taip pat buvo seniau iškvietimai, norėjo patikrinti ir ankstesnių pranešimų turinį ar nepažeidžiama nuomos sutartis. Jie tik užėjo, vaikas buvo kambaryje dešinėje pusėje. V. K. atėjo iš kitos pusės, ji buvo su chalatu, gal tik iš miegų buvo atsikėlusi. T. J. parodė, kad bėga vanduo. Ji norėjo dar toliau užeiti, parodyti, kad yra elektra ir tada įvyko susistumdymas toks. Buvo tikrinama ar yra vanduo ir šviesa, bet nenuėjus toliau V. K. nenorėjo leisti, kad jie užeitu, parodė, kad jie turi išeiti. Tarp moterų yra įtemti santykiai dėl to ir įvyko konfliktinė situacija. Dėl smurto pasakė, kad V. K. prašė išeiti, buvo necenzūrinių žodžių ir prie vaiko, dėl to buvo administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas. Prieš išeinant iš patalpų V. K. sakė, kad ji buvo spardoma kojomis anksčiau, bet V. K. jokių mėlynių ar įbrėžimų neparodė, kai paprašė tai padaryti. Laiptinėje ir kambaryje buvo nuorūkų. V. K. įžeidinėjo T. J., traukė už rūbų. V. K. prašė vaiko, kad jis pakartotų necenzūrinius žodžius, kuriuos neva pasakė T. J., vaikas pasakė, kad nesakys nieko. Viskas tas vyko prie jo. Negali pasakyti, kad buvo sukeltas fizinis skausmas T. J.. Buvo susistumdymas. Kai buvo bandoma parodyti, kad yra elektra buvo pastumdoma, T. J. ranka buvo mušama, kai ji norėjo įjungti jungiklius. Nebuvo taip, kad tyčia smurtaujama, sukama ranka, bet buvo jėga prašoma išeiti. Buvo sugriebta už rūbų ir už rankos, bet tuo tikslu, kad neleisti įjungti jungiklių ir vaikščioti po namus. Jis stengėsi nuraminti konfliktuojančias šalis, bandė jų dėmesį atkreipti į save. Kai jie buvo nuomojamose patalpose, jam nesakė T. J., kad jai skauda, bet jis pasakė, kad jei ji pajus skausmus, gali kreiptis į medikus. Jie nesiveržė patys į butą, kai vaikas atrakino duris jie užėjo, vaikas jau buvo apsirengęs, jis nemiegojo, tik V. K. atėjo su chalatu. Jei juos įleido, tai jie ir įėjo. V. K. nenorėjo, kad jie ten vaikščiotu. Jie neįsiveržė į būstą, juos įleido, raktų patys neturėjo. Iki šio įvykio buvo ne vieną kartą pranešimai iš T. J. ir V. K. dėl jų skundų. Buvo reaguojama į pranešimus ir pareiškimus, buvo atsisakyta pradėti administracinę teiseną, nes nebuvo įrodyti pažeidimai. Buvo įspėjamos šalys. Dėl šio įvykio jis surinko medžiagą ir buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. V. K. atsisakė duoti paaiškinimą. V. K. buvo kviečiama į nuovadą ji sakė, kad situaciją žino, bet atsisakė kalbėti. Buvo daugiau ne du ir trys skundai dėl šių šalių konfliktų. Jei viena šalis pasiskųsdavo, tai iškarto ir kitą skundą gaudavo. Dėl to, kad nėra vandens ir elektros skųsdavosi V. K.. Pats pirmas atvykimas buvo dėl tokio fakto ir pirmo atvykimo metu buvo skundai, kad V. K. nemoka nuomos, o T. J. atjungia vandenį ir elektrą. V. K. buvo ir vaizdinę medžiagą pridėjusi, bet buvo sunku įrodyti, kad tai objektyvi medžiaga. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo surašytas remiantis ne vienu skundu, o įvertinus ir ankstesnius skundus. Nutarime yra T. J. ir V. K. paaiškinimai surašyti. Buvo vartojami rusiški keiksmažodžiai. Vaikas tuo metu buvo šalia (b.l. 136, 139-141).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad V. K. jo buvusi kaimynė, pažįsta ir T. J.. Jis asmeniškai du kartus matė įvykius, tai birželio 26 d. kai nuomininkė su vaiku grįžusi nebuvo įleidžiama į butą. Jo žmona, su seneliais matė tą įvykį. Buvo šaukimas rusų kalba, kad kaimynai padėtų nes namo neįleidžia. Tarp V. K. ir T. J. buvo lyg susistumdymas, šaukė, kad gelbėkit – muša. Buvo kitas atvejis, kai buvo garsiai baramasi, necenzūriniai žodžiai vartojami. T. J. garsiau keikėsi. Viskas vyko praėjusiais metais vasarą savaitės bėgyje. Dar taip pat buvo taip, kad V. K. buvo atėjusi vandens prašyti, nes skundėsi, kad jai vandenį T. J. atjungė. Dar vienas atvejis buvo, kad moteris, kuri prisistatė nuomininkės mama, atėjo pas juos ir prašė nebūti abejingiems kai naudojamas smurtas prieš VK. ir jos anūką (b.l. 137, 141-142).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. B. parodė, kad V. K. jos buvusi bendradarbė, T. J. nepažįsta. Jos į teismą ateiti paprašė V. K., ji prašė paliudyti, kodėl ji turėjo išeiti iš darbo. Dirbo (duomenys neskelbtini). V. K. turėjo išeiti iš darbo, nes labai dažnai pradėjo vėluoti, jai reikėjo nuolat į vaikų teisių tarnybą eiti, pas pareigūnus. Jai dažnai buvo atjungiamas vanduo, elektra, ji neturėjo kaip vaiko pamaitinti, kaip jo nuprausti. Buvo netinkamos sąlygos vaiko auginimui. Gali pasakyti, kad V. geras žmogus, nuoširdi, atsakinga, buvo gaila, kad jai teko išeiti iš darbo. Žinojo, kad V. K. turi sūnų. Pasakodavo, kad namo šeimininkė labai dažnai bardavosi, nuo pavasario buvo konfliktai. Vaikas V. K. gulėjo ligoninėje nes susirgo roto virusu. V. K. buvo labai liūdna, kartais net darbo metu verkdavo, sakydavo, kad nuolat kviečia į policiją, daug problemų turi, sakydavo, kad tos problemos dėl šeimininkės veiksmų, iš kurios nuomoja butą (t. 31-36, b.l. 137, 142-143).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė dėl joms inkriminuotų nusikaltimų įrodyta išrašu iš T. J. medicininių dokumentų, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2012-07-13 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kita bylos medžiaga (b.l. 3-4, 5-7, 117-120, 130-135).

Vertindamas privataus ir priešpriešinio skundų kaltinimų pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta nustatyta, kad privačiame skunde nurodytu laiku, 2012-06-27 (duomenys neskelbtini) tarp T. J. ir V. K. kilo konfliktas. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo žmogų (alternatyvios pasekmės). Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. reikalaujanti įrodyti tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo – padarinių kilimą. Byloje esantis 2012-06-28 ir 2012-07-09 išrašai iš medicininių dokumentų neginčytinai įrodo, kad T. J., įvykio aplinkybėse nurodytu laiku buvo padaryti dešinio peties raumens sumušimas ir patempimas (b.l. 3, 117-120). Įvykį matęs liudytojas policijos pareigūnas E. M. parodė, kad T. J. ranka buvo mušama, kai ji norėjo įjungti jungiklius. Nors kaltinamoji V. K. teisiamojo posėdžio metu neigė savo kaltę dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios T. J. atžvilgiu, tačiau, teismas tokią kaltinamosios parodymus vertina kaip jos gynybinę versiją, kuri prieštarauja liudytojo E. M. parodymams, išrašams iš medicininių dokumentų, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK tyrimo medžiagoje atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam T. J. pareiškimui ir kitas dokumentais. Byloje nėra kitų objektyvių duomenų, kad nukentėjusiąją T. J. buvo kitaip kaip nors ir kas nors susižalojęs (b.l. 1-2).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad T. J. telefonu necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo V. K.. Teismo posėdyje V. K. pateikė pokalbių įrašo iš mobilaus ryšio telefono stenogramą patvirtintą antstolio protokolu, iš kurios nustatyta, kad pokalbio metu T. J. vartojo V. K. atžvilgiu necenzūrinius ir tame tarpe žodžiais „narkomanė“ ,,šliucha“, kaltina, kad ji vartojo alkoholį ir narkotikus. Visi šie žodžiai pagal V. K. priešpriešinį skundą pastarąją giliai įžeidė ir pažemino (b.l. 39-62, 79-80).

Įvertinus teisminio nagrinėjimus metu ištirtus įrodymus matyti, kad 2012-06-16, 2012-06-17, 2012-06-26 telefoninio pokalbio metu T. J. išsakyti žodžiai V. K., neviešai įžeidė nukentėjusįjį V. K. bei užgauliai ją pažemino. T. J. neneigia, kad galėjo vartoti tokius žodžius, tačiau jie buvo pasakyti ne tyčia, o tiesiog sakyti iš konteksto ir jie neturėjo nukentėjusiosios V. K. įžeisti, tačiau kaltinamoji T. J. išsakydama šiuos užgaulingus žodžius įžeidė nukentėjusiąją V. K., pažemino ją, todėl T. J. veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 155 str. 2 d. požymiui.

V. K. kaltino T. J. tuo, kad ji 2012-06-27 neteisėtai įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, t.y. T. J. namo dalį kurį V. K. gyveno nuomos sutarties pagrindu (b.l. 79-80).

Vertinant V. K. priešpriešinio skundo pagrįstumą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 165 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė atsiranda kai asmuo neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Įsibrovimas į būstą reiškia, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateko į jį prieš būsto savininko valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai patenka į kito žmogaus būstą, tokio būsto priklausinį ar saugomą būsto teritoriją. Nusikaltimo subjektyvioji pusė yra tyčia. Tai reiškia, jog patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn galima, tik konstatavus, jog asmuo suvokė, jog savo veiksmais be teisėto pagrindo ir prieš būsto savininko ar jo valdytojo valią patenka į tą būstą ir nori tai daryti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teisiamajame posėdyje apklausto liudytojo – policijos pareigūno E. M. parodymų matyti, kad pareigūnas kartu su T. J. atėjo pas V. K.. Policijos pareigūno atėjimo tikslas buvo įsitikinti ar nepažeidžiamos vaiko teisės bei buvo tikrinama ar T. J. namo dalyje kur gyveno V. K. yra vanduo ir šviesa. Jie patys nesiveržė į butą, jie pasibeldė, vaikas atrakino duris jie užėjo, vaikas jau buvo apsirengęs, jis nemiegojo, tik V. K. atėjo su chalatu. Jo manymu, jeigu jei juos įleido, tai jie ir įėjo. V. K. nenorėjo, kad jie ten vaikščiotu. T. J. norėjo dar toliau užeiti, parodyti, kad yra elektra ir tada įvyko susistumdymas tarp moterų. Pažymėtina, jog tiek T. J. tiek V. K. neginčijo, jog tarp jų įvyko konfliktas, todėl nesant jokio išankstinio neteisėto tikslo patekti į V. K. būstą. Be to buvo iškviestas policijos pareigūnas, kuris turėjo tikslą patekti į namo dalį, o T. J. turėjo tikslą patikrinti ar namo dalyje yra šviesa ir vanduo, nes namas yra jos nuosavybė ir tuo metu buvo išnuomotas V. K.. Toks įėjimas į butą, negali būti laikomas aktyviu veiksmu, siekiant patekti į butą prieš savininko valią. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus visus byloje esančius įrodymus konstatuojama, kad T. J. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 165 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu T. J. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį išteisintina, kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. K. priešpriešiniu skundu kaltino T. J. tuo, kad pastaroji nuolat šmeižė, įžeidinėjo, naudodami fizinį ir psichologinį smurtą jos atžvilgiu, savavaldžiavo ir traumavo jos vaiką, jos ir jos vaiko akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, jai gyvenant namo nuomojamoje dalyje atimdavo galimybę naudotis elektra, vandeniu dėl ko ji ne tik neturėjo nepatogumų bet dėl ko jos vaiko buvo sutrikdyta sveikata, t.y. jis susirgo rotavirusu, 2012-08-29 Nemenčinės policijos nuovados raštu patvirtinama visa eilė nepagrįstu T. J. kreipimųsi į policiją ir šias savo veiksmais T. J. padarė nusikaltimus, numatytus BK 154, 155 str. (b.l. 39-67, 79-80).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šmeižimas – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi, baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali būti prasimanęs, išgirdęs, sužinojęs iš kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-545/2005).

Kiekvienas asmuo, manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, turi teisę kreiptis įstatymų nustatyta tvarka į atitinkamas institucijas dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. J. 2012-05-23 kreipėsi į Nemenčinės policijos nuovadą dėl nuomininkės V. K. veiksmų, netinkamo elgesio (išnagrinėjus pareiškimą buvo pasiūlyta pareiškėjai ginčą spręsti teisme civilinio proceso tvarka). 2012-06-05 T. J. kreipėsi su pareiškimu dėl V. K. netinkamos vaiko priežiūros V. K. ir dėl ko 2012-06-27 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 181 str. 1 d. ir 2012-08-23 jai buvo paskirtas įspėjimas už motinos valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams (pridėta prie bylos išnagrinėta Vilniaus r. apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A 2.9.-1469-137/2012). 2012-08-14 T. J. kreipėsi į policiją dėl praėjimo automobiliu užtvėrimo ir dėl ko buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Akivaizdu, kad savo prašymais, pareiškimais T. J. kreipėsi į policijos įstaigą siekdama ne apšmeižti V. K., o prašydama ištirti išdėstytas faktines aplinkybes ir priimti procesinį sprendimą (b.l. 35).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio pirmoji dalis numato, kad už šmeižimą atsako tas, kad paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Informacijos paskleidimu pagal šį straipsnį yra laikoma įstatyme nurodytų žinių perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui žodžiu privačiame pokalbyje ar viešame pasisakyme, raštu – laiške, tarnybiniame rašte, anonimiškoje proklamacijoje arba kita materialai forma. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7-1 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas (Skelbta: Teismų praktika, 1998.06.11, Nr.: 9), dėl ko T. J. veiksmai negali būti laikomi šmeižimu, nes jos veiksmuose nėra kaltės.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad V. K. tyčia smurtaudama sukėlė T. J. fizinį skausmą ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaip nurodyta V. K. priešpriešiniame skunde ir byloje išanalizuotuose įrodymuose T. J. neviešai įžeidė V. K. sakydama nuo 2012-05-26 iki 2012-06-28 pokalbio telefonu su V. K. jos akivaizdoje necenzūrinius bei kitus nepadorius žodžius ir tokiais žodžiais įžeidė V. K. garbę ir orumą. T. J. padarytas įžeidimas įrodytas V. K. teismui pateiktu 2012-09-11 antstolės N. L. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu su pridėtais mobilaus ryšio telefono pokalbio tarp V. K. ir T. J. įrašu stenograma (toliau-stenograma) su vertimu. Apie tai, kad T. J. V. K. įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, T. J. parodė teismo posėdyje ją apklausiant kaltinamąja. Stenogramos turiniu nenustatyta, kad V. K. provokavo T. J. vartoti necenzūrinius žodžius. Iš V. K. parodymų nustatyta, kad įžeidžiantieji žodžiai buvo įsakyti girdint tik nukentėjusiajai, todėl toks įžeidimas padarytas neviešai. Nustatyta faktinė aplinkybė, kad V. K. įrašė į diktofoną telefono pokalbį tarp jos ir T. J. be žodinio įspėjimo apie daromą įrašą nesudaro teisinio pagrindo nelaikyti įrašą ir jo stenogramą įrodymu, nes V. K. neturėjo tokios įstatyme numatytos pareigos įspėti apie garso įrašo darymą. Priešpriešinis skundas dėl V. K. neviešo įžeidimo yra susijęs su jai pareikštu skundu (b.l. 39-62, 110). T. J. neviešas įžeidimas kvalifikuotinas kai nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.

V. K. priešpriešiniame skunde nurodyti kiti kaltinimai, kad T. J. nuolat šmeižė, įžeidinėjo, naudodama fizinį ir psichologinį smurtą pastarosios atžvilgiu, savavaldžiavo ir traumavo jos vaiką, jos ir jos vaiko akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, jai gyvenant namo nuomojamoje dalyje atimdavo galimybę naudotis elektra, vandeniu dėl ko ji ne tik turėjo nepatogumų bet dėl ko jos vaikui buvo sutrikdyta sveikata bei dėl nepagrįstų T. J. kreipimųsi į policiją teismo nagrinėjimo metu nepasitvirtino byloje surinktais įrodymais, todėl dėl šių veiksmų T. J. išteisinama nesant jos veikoje nusikaltimų, numatytų BK 154, 155 str. požymių.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę V. K., teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė nesunkų nusikaltimą. Ji anksčiau neteista, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl skirtina jai laisvės apribojimo bausmė ir skirtinas įpareigojimas (b.l. 24, 88-89, 97-101).

Skirdamas bausmę T. J. teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 11 str.), jo padarymo aplinkybes, motyvus ir kaltės formą-tyčią, į jos asmenybę, kuri neteista, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina bauda (b.l. 69, 78, 88, 90-94).

T. J. pareiškė civilinį ieškinį, 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. T. J. dėl neteisėto V. K. elgesio patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, stresą, todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į teisminę praktiką analogiškose bylose, teismas laiko, jog prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl jos dydis mažintinas (b.l. 9-10, 69).

T. J. 1500 Lt patirtos išlaidos advokatui, kuris dalyvavo byloje kaip jos gynėjas, paslaugoms apmokėti, per visą teisminio nagrinėjimo laiką, rašė dokumentus, davė patarimus, pagrįstos ir įrodytos pinigų priėmimo kvitu ir kitais įrodymais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios V. K. T. J. naudai (BPK 104 str. 2 d., 106 str., 2 d.), (b.l. 8, 27).

V. K. pareiškė 34582 litų civilinį ieškinį neturtinei ir 500 Lt advokato paslaugoms bei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. V. K. dėl neteisėto T. J. elgesio patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą, todėl jai turi būti atlyginta neturtinė žala. Tačiau atsižvelgiant į teisminę praktiką analogiškose bylose, į tai, kad pagal priešpriešinį skundą T. J. kaltinimo dalyje išteisinta, nesant jos veikoje nusikaltimų, numatytų BK 154, 155 str. ir 165 str. 1 d. požymių (išskyrus nuosprendyje nurodyta neviešą įžeidimą) teismas laiko, jog prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl jos dydis mažintinas (b.l. 32, 34).

V. K. 500 Lt patirtos išlaidos advokatei, kuri dalyvavo byloje kaip jos gynėja, paslaugoms apmokėti, per visą teisminio nagrinėjimo laiką, rašė dokumentus, davė patarimus, pagrįstos ir įrodytos pinigų priėmimo kvitu ir kitais įrodymais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios T. J. V. K. naudai (BPK 104 str. 2 d., 106 str., 2 d.), (b.l. 25, 34).

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- tyrimo medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą grąžintina Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Vilniaus r. apylinkės teismo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-1469-137/2012 grąžintina šio teismo archyvui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.

nusprendė:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios nebendrauti su nukentėjusiąja T. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

T. J. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. ir skirti 3 (trijų) MGL (390 Lt) baudą.

390 Lt bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. J. pagal jai pareikštą priešpriešinį skundą likusioje kaltinimo dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str., 155 str. (išskyrus pagal šį nuosprendį dėl jos pripažinimo kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.) ir 165 str. 1 d. padarymo išteisinti (Lietuvos Respublikos BK 303 str. 5 d. 1 p.).

T. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. K. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. J. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš T. J. 500 Lt V. K. advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš V. K. 1500 Lt T. J. advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- tyrimo medžiagą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą grąžinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- Vilniaus r. apylinkės teismo išnagrinėtą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-1469-137/2012 grąžinti šio teismo archyvui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.