Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

privačiai kaltintojai-nukentėjusiajai , nuteistajai , T. J. ir jos gynėjui adv. Šarūnui Vilčinskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą pagal privačios kaltintojos , nukentėjusiosios, nuteistosios T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteista pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimo bausme 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios nebendrauti su nukentėjusiąja T. J..

T. J. nuteista pagal LR BK 155 str. 2 d. 3 MGL (390 Lt) bauda.

T. J. pagal jai pareikštą priešpriešinį skundą likusioje kaltinimo dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str., 155 str. (išskyrus pagal šį nuosprendį dėl jos pripažinimo kalta pagal LR BK 155 str. 2 d.) ir 165 str. 1 d. padarymo išteisinta (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

T. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš V. K. priteista 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

V. K. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš T. J. priteist a 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Iš T. J. priteista 500 Lt V. K. advokato paslaugoms apmokėti. Iš V. K. priteista 1500 Lt T. J. advokato paslaugoms apmokėti.

V. K. nuteista už tai, kad ji tyčia smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent:

ji 2012-06-27 apie 9. 40 val. (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sugriebė T. J. už rūbų, rankų ir jas sukinėjo, pagriebė už dešinės rankos ir sužalojo petį, tuo padarydama nukentėjusiajai T. J. dešinio peties raumens sumušimą ir patempimą, t. y. sukėlė fizinį skausmą.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. J. nuteista už tai, kad teismo nagrinėjimo metu nenustatytoje vietoje neviešai įžeidė nukentėjusios V. K. garbę ir orumą, t.y. nuo 2012-05-26 iki 2012-06-28 pokalbio metu telefonu pastarosios atžvilgiu sakė žodžius ,,narkomanė“, ,,šliundra“ bei kitus necenzūrinius žodžius.

T. J. pagal jai pareikštą priešpriešinį skundą likusioje kaltinimo dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str., 155 str. (išskyrus pagal šį nuosprendį dėl jos pripažinimo kalta pagal LR BK 155 str. 2 d.) ir 165 str. 1 d. padarymo išteisinta (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

T. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-30 nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta kalta pagal LR BK 155 str. 2 d. panaikinti ir priteisti iš V. K. 9000 Lt neturtinės žalos jos naudai.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė ženklią klaidą priėmęs priešinį skundą, nes priešinis skundas galimas priimti ir jis nagrinėtinas tik tada, kada priešiniame skunde nurodomi faktai yra betarpiškai susiję su pastarosios skunde nurodomais faktais.

Taip pat apeliantė nurodo, kad konflikto metu 2012-06-27 buvo sumušta ir tikrai apie V. K. nesakė, kad ji šliundra, narkomanė ir kt. Pasak apeliantės, tas neginčijamai nustatyta jos parodymais, V. K. paaiškinimais ir liudytojo policininko E. M. parodymais.

Apeliantės teigimu, jeigu ir buvo kažkoks pokalbis su V. K. 2012-05-26 – 2012-06-28 dienomis, tai jis neturi priežastinio ryšio su jos sumušimo faktu, laikas neapibrėžtas, V. K. priešinis skundas neapibrėžtas, tokiu būdu ji teisme negali apsiginti nuo tokių neapibrėžtų dalykų. Apeliantė pripažįsta, kad tarp jų su V. K. buvo moteriškų barnių, kartais gal ir ne visai mandagių, tačiau, pasak apeliantės, tai yra labai privatu ir negali būti atsakomybės pagrindas.

Skunde nurodoma ir tai, kad apeliantė ir pirmos instancijos teisme buvo nurodžiusi, jog V. K. pateikti įrašai yra neteisėti, nes, pasak jos, ji buvo provokuojama ir V. K. pradėjo įrašinėti ne nuo pradžios, o tik tuomet, kai pokalbis galimai buvo pačiame įkarštyje.. Be to, nebuvo gautas teismo leidimas tokiems slaptiems įrodymams gauti, o ir apeliantė nebuvo įspėta apie įrašinėjimą. Apeliantė akcentuoja ir tai, kad su V. K. telefonu nėra kalbėjusi nei mandagiai, nei nemandagiai, todėl stebisi iš kur teismas turi telefoninį pokalbį tarp jos ir V. K.. Taip pat apeliantė nurodo, kad pati V. K. beprovokuodama ją neišlaikė ir apie apeliantę pasakė tokį žodį, kurio ji net nedrįstanti parašyti skunde, tačiau teismas, tirdamas įrodymus, turėjo įskaityti veina kitai pasakytus ne visai gražius žodžius.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas net ir V. K. vaiko žodžius užrašė ne tuos, kurie įrašuose, nes vaikas aiškiai pasakė, kad pastaroji nesikeikė, o teismas rašo, kad jis lyg ir nepasakys. Tas pats, apeliantės teigimu, ir su kaimyno V. S. parodymais, nurodo, kad jis niekada nebuvo jos namuose, kad taikyti ją su V. K., negalėjo matyti, kaip ji neįsileido nuomininkės su vaiku, o ir kitos liudytojo šnekos prieštarauja teismo nenustatytoms aplinkybėms. Nurodo niekada nesikreipusi į V. K. darbovietę dėl jos elgesio.

Apeliantė ginčija ir bausmes, parinktas jai ir V. K.. Nurodo, kad bauda, paskirta jai už nusikaltimą, kurio, pasak jos, nebuvo ir negalėjo būti, nepagrįstai.

Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nuteistosios V. K. gynėja prašo apeliantės T. J. skundą atmesti ir priteisti iš jos V. K. naudai patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas. Gynėja nurodo, jog nesutinka su apeliantės pateiktu skundu, nes V. K., priešpriešinis skundas yra tiesiogiai susijęs ir su apeliantės skundu, ir su jos skunde minimu 2012-06-27 įvykiu. Be to, apeliantė klaidina teismą nurodydama, kad jos pokalbis su V. K. 2012-05-26 – 2012-06-28 dienomis neturi priežastinio ryšio su jos „sumušimo“ faktu, nes priešingai, jos 2012-06-27 dienos apsilankymas V. K. būste tapo nepageidaujamas būtent po apeliantės provokacijų ir įvykio išvakarėse (2012-06-26) išsakytų jos atžvilgiu įžeidimų: „narkomanė“, „šliundra“, „paleistuvė“ ir kt.

Gynėja taip pat nurodo, kad įrašai buvo vienintelė galimybė užfiksuoti nuolat ir sistemingai apeliantės daromas nusikalstamas veikas V. K. ir jos nepilnamečio sūnaus atžvilgiu ir vienintelė priemonė tokiu būdu apginti jos ir sūnaus teises bei teisėtus interesus.

Nurodoma ir tai, kad ape1iantė klaidina teismą ir teiginiais, kad neva teismas net V. K. vaiko žodžius užrašė ne tuos, kurie įrašuose. Gynėja nurodo, kad nebeaišku, apie kokius įrašus kalba apeliantė, nes 2012-06-27 dieną, pareigūno apsilankymo metu, jokie įrašai nebuvo daromi, o ir iš pareigūno E. M. teisme duotų parodymų matyti, kad „vaikas pasakė, kad nesakys nieko“ (nuosprendžio 3 psl.). Gynėjos teigimu, apeliantė mėgina iškraipyti ir liudytojo V. S. parodymus, neteisingai interpretuoja liudytojos I. B. parodymus.

Gynėja nurodo, kad apeliantė nepateikia skunde jokių argumentų ar įrodymų apie tai, kad teismas neteisingai įvertino ar nepagrįstai sumažino jos patirtą neturtinę žalą. Todėl laiko, kad šioje dalyje dėl 9000 Lt neturtinės žalos jos naudai priteisimo apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jokių argumentų šiam prašymui palaikyti skunde nepateikta, todėl toks apeliantės prašymas iš viso nenagrinėtinas. Jei visgi teismas vertintų apeliantės skunde pateiktą prašymą dėl 9000 Lt neturtinės žalos priteisimo jos naudai, gynėja atkreipia dėmesį į tai, ar apskritai neturtinė žala (1000 Lt) pirmosios instancijos teismo buvo teisėtai priteista apeliantės naudai, nes kaltė V. K., LR BK 140 str. 1 d. pagrindu nustatyta nesant neginčijamų įrodymų apie jos kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Gynėjos teigimu, apeliantės naudai priteista neturtinė žala ne tik kad negali būti padidinta, bet spręstinas klausimas ir dėl V. K. išteisinimo bei apeliantės ieškinio atmetimo, nes teismas tokią teisę turi (BPK 320 str. 3, 5 d.).

Gynėjos teigimu, apeliantės T. J. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas, o iš jos V. K. naudai priteistinos patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos.

Teismo posėdyje privati kaltintoja- nukentėjusioji , nuteistoji T. J. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, privačios kaltintojos, nuteistosios V. K. gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Privačios kaltintojos-nukentėjusiosios , nuteistosios T. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl nuteistosios T. J. apeliacinio skundo, susijusio su privačios kaltintojos V. K. priešpriešiniu skundu :

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis, priimtas apeliantės T. J. atžvilgiu , tiek dėl jos nuteisimo, tiek dėl jos išteisinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas , jis priimtas esmingai pažeidus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

Apeliantė T. J. buvo nuteista pagal privačios kaltintojos V. K. kaltinimą priešpriešiniame skunde, kurį teismas priėmė nagrinėjimui privataus kaltinimo tvarka , 2012-10-31 protokoline nutartimi prijungdamas prie bylos nagrinėjimo (b.l. 70). Tai teismas padarė, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BPK 413 str. reikalavimų. Sutinkamai su šios normos nuostatomis, teismas, priėmęs nagrinėjimui priešpriešinį skundą , turėjo šaukti skundo šalis sutaikinimui ir tik šalims nesusitaikius, priimti nutartį perduoti priešpriešinį skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas , priėmęs protokoline nutartimi sprendimą priešpriešinį skundą prijungti prie bylos medžiagos, nerengęs dėl šio priešpriešinio skundo taikinamojo posėdžio, nepriėmęs sprendimo perduoti šį skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje, pradėjo teisiamuosius posėdžius, juos tęsė ir užbaigė baigiamuoju procesiniu dokumentu- nuosprendžiu (b.l .81-82, 106-111, 139-143, 148-150). Kad tokios procesinės taisyklės, kaip ir privačios kaltintojos T. J. skundo nagrinėjimui , turėjo būti taikomos ir teismo priimtam privačios kaltintojos V. K. priešpriešinio skundo nagrinėjimui , patvirtina sistemiška baudžiamojo proceso, reglamentuojančio privataus kaltinimo skundų nagrinėjimo procesą, analizė bei BK 410 str. 1 d. numatyta sąlyga dėl priešpriešinio skundo nagrinėjimo teisiamajame posėdyje , kad asmenims nesusitaikius , priepriešinio skundo kaltinimas nagrinėjamas vienoje byloje su pirmuoju skundu, dėl kurio buvo pradėtas privataus kaltinimo procesas. Baudžiamajame procese nėra numatyta , kokia nutartimi (rašytine ar protokoline ) teismas turi priimti sprendimą perduoti skundą (priešpriešinį skundą) nagrinėjimui teisiamajame posėdyje , tačiau apeliacinė instancija mano, kad tuo klausimu turėtų būti priimta rašytinė nutartis, kurioje būtų suformuluotas kaltinamam asmeniui reiškiamas kaltinimas, įvertintas įstatymine norma, bei sprendimas dėl skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tokia išvada darytina , išanalizavus kaltinamo asmens teisę į gynybą : žinoti kuo jis yra kaltinamas ir teisę nuo tokio kaltinimo gintis , be to tokia yra ir teisminė praktika . Šiuo nagrinėjamu atveju, nepriėmus dėl priimto priešpriešinio skundo rašytinės nutarties perduoti skundą nagrinėti teisme, nusikalstama veika kaltinta T. J. neturėjo procesinės galimybės tinkamai gintis nuo jai reikštų kaltinimų. Pažymėtina, kad teisiamasis posėdis , kurio metu buvo nagrinėjami aukščiau aptariami privataus kaltinimo skundai, vyko, nesilaikant Lietuvos Respublikos V dalyje nustatytų taisyklių : posėdyje nebuvo parengiamosios posėdžio stadijos , taip pat nebuvo paskelbtas skundų turinys, neišsiaiškinta kaltinamų asmenų pozicija dėl kaltės ir pan.

Be to, apeliacinės instancijos nuomone, privačios kaltintojos V. K. pateiktas priešpriešinis skundas negalėjo būti vertintas priešpriešiniu skundu , kurio sampratą nustato Lietuvos Respublikos BPK 410 str. nuostatos. Ši norma numato, kad kaltinamasis privataus kaltinimo byloje iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos padarymu , jeigu ši veika yra susijusi su jam pareikštu kaltinimu . Šioje nagrinėjamoje byloje privačios kaltintojos V. K. pateiktas skundas negali būti vertinamas kaip susijęs su privačios kaltintojos T. J. pateiktu privataus kaltinimo skundu, nes pagal Lietuvos Respublikos 410 str. išdėstytą priešpriešinio skundo sampratą , abu skundai turi būti susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu, t.y. tai turi būti skundai dėl tos pačios įvykio situacijos , o gi nagrinėjamu atveju privačios kaltintojos V. K. skunde nurodytos kaltinimo aplinkybės gali būti sietinos su privačios kaltintojos T. J. skundu tik išvestiniu ryšiu, bet ne betarpiškai susijusiu su pastarosios kaltinime nurodytu įvykiu. Dėl šių motyvų apeliacinė instancija mano, kad apylinkės teismas , priimdamas nagrinėjimui privačios kaltintojos V. K. pateiktą skundą kaip priešpriešinį skundą, pažeidė tokį teisinį santykį reglamentuojančias procesines taisykles. Šiuo nagrinėjamu atveju privati kaltintoja V. K. turėjo teisę pradėti atskirą privataus kaltinimo procesą.

Esant tokioms aplinkybėms , apeliacinė instancija daro išvadą, kad baudžiamasis procesas T. J. atžvilgiu buvo pradėtas, nesant tam teisinio pagrindo , jis buvo tęsiamas, nesilaikant baudžiamojo proceso reikalavimų. Tai pripažintina esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, suvaržiusiais įstatymų garantuotas T. J. teises (Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 3 d. ). Dėl šių motyvų tiek jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tiek jos atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis naikintini dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų , priimant naują sprendimą palikti jos atžvilgiu paduotą priešpriešinį skundą nenagrinėtu. Panaikinus minėtoje dalyje nuosprendį, naikintini sprendimai dėl neturtinės žalos priteisimo, išlaidų advokatui priteisimo iš T. J. V. K. .

Dėl privačios kaltintojos T. J. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuteistajai V. K. paskirta bausme, neturtinės žalos priteisimu:

V. K. , pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo privačiai kaltintojai T. J., buvo paskirta laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausmė , kuri apeliacinės instancijos nuomone, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. nuostatas . Teismas, skirdamas tokią bausmę, įvertino nuteistajai V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, pačios veikos kaltininkės asmenybei ir paskyrė bausmę, kuri tiek savo rūšimi, tiek trukme nėra aiškiai per švelni. Pati apeliantė T. J. , prašydama skirti griežtesnę bausmę, nepateikė argumentuotų motyvų, pagrindžiančių tokį jos reikalavimą. Vienintelė jos skundo nuoroda, kad tokios bausmės nuteistojo V. K. nevykdys , nes neva ji yra išvykusi į užsienį, nėra vada keisti skundžiamo teismo sprendimo , nes baudžiamajame procese yra numatytos priemonės dėl bausmės vykdymo užtikrinimo bei yra numatytos tokios bausmės nevykdymo pasekmės, kurios bus taikomos, jei nuteistoji V. K. nevykdytų jai paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 48 str. nuostatomis, nuteistoji V. K. , kuriai paskirtas laisvės apribojimas , turės ne tik vykdyti teismo draudimą nebendrauti su nuo jos veiksmų nukentėjusiąja T. J., bet privalės be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (Lietuvos Respublikso BK 48 str. 3 d. 1 p.).

Taip pat , apeliacinės instancijos nuomone, nėra pagrįstas apeliantės T. J. skundo argumentas dėl neva per mažo neturtinės žalos dydžio priteisimo. Skundžiamu nuosprendžiu yra priteista iš V. K. 1000 Litų neturtinės žalos atlyginimui T. J.. Kolegija, įvertinusi nuteistosios V. K. nusikalstamos veikos pobūdį , tai, kad nukentėjusiosios T. J. sveikata dėl V. K. nusikalstamų veiksmų nebuvo sutrikdyta , nekilo jokių pasekmių , mano, kad apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra nustatytas tinkamai , toks žalos įvertinimas pinigine išraiška neprieštarauja teisminei praktikai, atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numatytus tokios žalos vertinimo kriterijus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Dėl šių motyvų priteistas neturtinės žalos dydis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Privačios kaltintojos –nukentėjusiosios, nuteistosios T. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį, priimtą T. J. atžvilgiu dėl jos nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., dėl jos išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str., 155 str., 165 str. 1 d. , panaikinti dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų ir priimti naują nuosprendį:

Privačios kaltintojos V. K. skundą , paduotą T. J. atžvilgiu , palikti nenagrinėtą.

Panaikinti sprendimus dėl neturtinės žalos priteisimo, išlaidų advokatui apmokėti priteisimo iš T. J. V. K. .

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teisme dienos.