Panevėžio apylinkės teismo sprendimas, e2-92-434/2024

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-01-31
Bylos Nr.: e2-92-434/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Nida Solovjovienė
Ieškovas: I. K., K. S.
Trečiasis asmuo: G. L., E. J., M. P., D. B.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2-92-434/2024Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00238-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 31 d.Biržai

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėja Nida Solovjovienė,sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei,dalyvaujant ieškovei I. K. ir ieškovių atstovui adv. Vaidui Paulauskui,atsakovės atstovui Ryčiui Kazilevičiui,tretiesiems asmenims G. L., E. J., M. P. ir jų atstovui adv. Mindaugui Beinaravičiui,trečiajam asmeniui D. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių K. S. ir I. K. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims G. L., E. J., M. P., D. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovių pateiktą planą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovėms ir tretiesiems asmenims dėl naudojimosi tvarkos nustatyto pagal atsakovės pateiktą planą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovės ieškiniu ir 2023 m. lapkričio 11 d. pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo prašo nustatyti, kad žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir Žemės sklypas), kitos paskirties, daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, 0,1275 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste naudojimosi tvarką, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-11-14 parengtą „Naudojimosi žemės sklypu tvarkos (sklypo dalių ribų ir jų plotų) nustatymo planas“ tokia tvarka:

1.1. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) , paskirti atskirai naudotis 358 m² Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais (duomenys neskelbtini);

1.2. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, paskirti atskirai naudotis 360 m² Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais (duomenys neskelbtini);

1.3. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, paskirti bendrai naudotis 557 m² Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais (duomenys neskelbtini).

1.4. bei priteisti ieškovėms visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad žemės sklypas nuosavybes teise idealiosiomis dalimis priklauso: ieškovei (521/1275 dalys) ir Lietuvos Respublikai (754/1275 dalys). Ieškovė nuosavybės teisę į Žemės sklypo 521/1275 dalis įgijo 2020 m. liepos 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (toliau ir Pirkimo – pardavimo sutartis). Pirkimo – pardavimo sutarties 10 punkte nurodoma, kad pridedamas Žemės sklypo planas M 1:500 (UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas 2020 m. balandžio 22 d.) yra neatskiriama šios sutarties dalis. Pirkimo – pardavimo sutartis yra nenuginčyta ir galiojanti.

1.5. Žemės sklype yra pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo 1/4 dalis nuosavybes teise priklauso ieškovei. Kitos gyvenamojo namo dalys nuosavybes teise priklauso: G. L. – 1/4 dalis; E. J. – 1/4 dalis; M. P. – 1/4 dalis. Pastarosios bendraturtės neturi nuosavybės teisės į Žemės sklypą.

1.6. Nurodė, kad atsižvelgiant į 2020 m. balandžio 22 d. žemės sklypo planą, ieškovė Žemės sklypu faktiškai ir naudojosi pagal jame numatytas ribas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje ieškovė I. K. paaiškino, kad siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų paskutinį pateiktą planą, nes tai geriausiai atitinka visų bendrasavininkų interesus ir tai ateityje užkirstų kelią tarp gyventojų kylantiems ginčams, nes jos mama K. S., įsigydama nuosavybės eisę į jai priklausančią žemės sklypo dalį, siekė įsigyti būtent tą žemės sklypo dalį, kuri yra prie jai nuosavybės teise priklausančio buto. Be to, toks planas buvo pridėtas ir prie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, nurodant, kad jis yra neatskiriama šios sutarties dalis. Tuo tarpu kiti bendrasavininkai gali įsirengti įvažiavimą į sklypą jo pietinėje dalyje, nes rekonstruojant gatvę ir toje pusėje buvo įrengta įvažiavimo nuovaža į sklypą. Ji nesutinka prisidėti prie to įvažiavimo įrengimo, nes jis jai nereikalingas. Nors paskutiniu planu visą tą sklypo pietinę dalį siūlo palikti bendram naudojimui, tačiau juo nesirengia naudotis. Nesutinka su atsakovės pateiktu planu ir prašo priešieškinį atmesti, nes tokiu būdu nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, ir toliau kils ginčai dėl bendrai naudojamo sklypo dalies. Jos įsitikinimu, atsakovės pateiktame plane nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka išskirtinai atsižvelgiama tik į trečiųjų asmenų interesus.

1.7. Ieškovių atstovas teismo posėdyje palaikė ieškovių reikalavimus pabrėždamas aplinkybę, kad ieškovė K. S., įsigydama nuosavybėn jai priklausančią žemės sklypo dalį, siekė įsigyti būtent konkrečią jo dalį, nurodytą jų pateiktuose planuose, nes būtent tokia žemės sklypo dalis ir buvo pridėta prie pirkimo-pardavimo sutarties, todėl prašo ieškovių patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų paskutinį pateiktą projektą, remiantis tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje visomis nurodytomis aplinkybėmis. Taip pat prašo priteisti visas ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtina pateikti dokumentai ir jų dydžių detalizavimas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jo atstovas teismo posėdyje pažymėjo, jog byloje nebeliko ginčo dėl žemės sklypo bendro naudojimo ir bendraturčių atskirai naudojamų dalių dydžio nustatymo. Ieškovė sutinka su atsakovės apskaičiuotomis ir patikslintame priešieškinyje nurodytomis ginčo žemės sklypo bendro ir bendraturčių atskiro naudojimo dalių dydžiais, tačiau nesutariama dėl šių dalių konfigūracijos ir vietos ginčo žemės sklypo ribose. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) skyrius visiškai nesutinka su ieškovės argumentu, jog 2023-11-14 ieškovės patikslinto naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos plano sprendiniai yra optimaliausi ir labiausiai atitinkantys racionalumo bei efektyvaus ginčo žemės sklypu naudojimosi kriterijus. Skyrius atkreipia dėmesį, jog ieškovės, siūlydamos ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką, nesiekia jokio optimalumo, jokio racionalumo ir jokio naudojimosi žemės sklypu efektyvumo, nes visi jų siūlomi naudojimosi žemės sklypu tvarkos sprendiniai yra siekis nustatyti naudojimosi žemės sklypu tokią tvarką, kurioje asmeniškai ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies ribų koordinatės sutaptų su ginčo žemės sklype ieškovės jau įrengtos tvoros koordinatėmis. Iš visų ieškovės procesinių veiksmų matyti, jog tik tokia intencija parengta naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka tenkina ieškovę, nes būtent tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka leistų ieškovei įteisinti jos neteisėtai (be bendraturčio sutikimo) įrengtą tvorą, dėl kurios pašalinimo ieškovės atžvilgiu Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose yra iškelta civilinė byla Nr. e2-7-620/2023, o Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-351-937/2023 buvo inicijuota pačios ieškovės, siekiant įteisinti jos neteisėtai (be atsakovės sutikimo) įrengtą tvorą. Jokių bendraturčių interesų derinimo, jokio naudojimosi ginčo žemės sklypu optimalumo ar racionalumo ieškovė nesiekė ir šiuo metu nesiekia 2023-11-14 tikslindama naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos planą. Visi ieškovės argumentai yra tik deklaratyvūs teiginiai, kurių deklaratyvumas atsiskleidžia lyginant ieškovės byloje pateiktus naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos planus ir jų pakeitimus su neteisėtai įrengtos tvoros ieškovės iniciatyva parengtu projektu (toliau – tvoros projektas), kuris yra Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-351-937/2023 medžiagos dalis. Iš 2023-11-14 ieškovės patikslinto naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos plano matyti, jog ir šis naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiūlymas yra „pritemptas“ prie tvoros projekto sprendinių. Be to, šiuo pasiūlymu ieškovė siekia ne tik asmeniškai naudotis šiaurinėje ginčo žemės sklypo dalyje esančiu įvažiavimu į bendrą kiemą, bet kartu ji siekia naudotis ir pietinėje ginčo sklypo dalyje bendram naudojimui skirta teritorija, kuri nenaudojama transporto priemonių judėjimui, bet kurioje ieškovė siūlo atsakovei savo lėšomis įrengti įvažiavimą į bendrą kiemą, statinių eksploatacijai. Akivaizdu, jog tokie ieškovės siūlomi naudojimosi ginčo žemės sklypu sprendiniai yra savanaudiški, niekaip neatitinka bendraturčių interesų proporcingumo derinimo principo ir nemažina prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje, todėl prašo ieškinį atmesti, o tenkinti jų patikslintą priešieškinį, nustatant ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą planą.

2.2. Patikslintame priešieškinyje ir teismo posėdyje atsakovės atstovas nurodo, kad žemės sklypas suformuotas Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019- 12-03 įsakymu Nr. AV-1251 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtintu formavimo ir pertvarkymo projektu. Nurodo, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir privačiam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui (asmenims), tvarką, turi būti užtikrinamos įstatymu ginamos statinių, esančių minėtame žemės sklype, savininkų teisės. Nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į žemės sklypą nuosavybės teise turimas gyvenamojo namo ar kito pastato dalis. Patikslintame priešieškinyje atsakovė nurodo detalią naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos paskaičiavimo, pagal kurią apskaičiuojami kiekvienam savininkui tenkantys individualiai ir bendrai naudojami žemės sklypo ploto dydžiai, tvarką ir pateikia pagal šią metodiką apskaičiuotų dalių naudojimosi tvarką pagal pateiktą planą, pagal kurį ir prašo nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tokią tvarką:

- K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti atskirai naudotis 358 m2 Žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais (duomenys neskelbtini)

- Lietuvos Respublikai paskirti atskirai naudotis 360 m2 Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais 1-(duomenys neskelbtini).

- K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikai paskirti bendrai naudotis 557 m2 Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“, kurios riba plane pažymėta posūkio taškais (duomenys neskelbtini), nes, atsakovės atstovo paaiškinimu, tokia tvarka atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principą, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, yra patogi, racionali, minimizuoja prielaidas konfliktinėms situacijoms tarp Žemės sklypo naudotojų atsirasti ateityje ir tarnaus geresniam nuosavybės valdymui.

Šalies argumentai

3. Tretieji asmenys G. L., E. J., M. P., D. B. su ieškovės patikslintu ieškiniu ir jo pateiktu paskutiniu žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes toks planas pažeidžia jų interesus, kadangi įvažiavimas į daugiabučio namo kiemą yra tik iš šiaurinės namo pusės, o dešinėje namo pusėje yra tik padaryta įvažiavimo į kiemą nuovaža, kai buvo rekonstruojama gatvė, o jokio kelio nėra, toje pusėje yra tik pieva. Nurodo, kad konfliktai tarp namo gyventojų ėmė kilti tik tuomet, kai ieškovė K. S. įsigijo butą šiame name ir pradėjo nebeleisti kitų gyventojų patekti į namo kiemą pro šiaurinėje jo pusėje esantį įvažiavimą. Tuo tarpu naujo įvažiavimo įrengimas pietinėje sklypo pusėje pareikalautų daug lėšų, ką patvirtina pateikta lokali sąmata, kurių jos neturi. Įvažiuoti į kiemą reikia, nes butai yra kūrenami malkomis, kurias reikia atsivežti ir susikrauti į ūkinį pastatą, esantį kieme. Įėjimai į ūkinį pastatą yra iš šiaurinės kiemo pusės. E. J. paaiškinimu, įėjimas į jos butą yra iš kiemo pusės ir dabar ji į savo butą, ieškovėms nebeleidžiant patekti į namo kiemą pro įvažiavimą šiaurinėje sklypo dalyje, ji turi patekti pro mažiau nei metro atstumo tarpą tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, esančio iš pietinės namo pusės, kas yra labai nepatogu. Visi tretieji asmenys nurodo, kad su atsakovės patikslintu priešieškiniu ir prie jo pateiktu planu sutinka ir prašo jį tenkinti dėl visų tiek atsiliepimuose, tiek teismo posėdyje nurodytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys atmetamas, o patikslintas priešieškinys tenkinamas.

3. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų ir kitų įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovei K. S. – (duomenys neskelbtini) dalys; Lietuvos Respublikai – (duomenys neskelbtini) dalys. Ieškovė nuosavybės teisę į Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis įgijo 2020 m. liepos 31 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3775 pagrindu.

4. Sklype yra: 1) daugiabutis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame esantys butai priklauso ir ieškovėms K. S. bei I. K. (atitinkamomis dalimis butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tretiesiems asmenims G. L. (butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), M. P. (butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), E. J. (butas Nr. 5, (duomenys neskelbtini)) 2) pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio po 1/4 dalį priklauso tretiesiems asmenims G. L., E. J., D. B. ir 1/12 bei 1/6 dalys ieškovei K. S..

5. Atsakovė su trečiaisiais asmenimis sudarė Žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka sutartis: 1) 2021 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutartį su G. L. (išnuomojo 0,0190 ha žemės sklypo); 2) 2021 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutartį su E. J. (išnuomojo 0,0333 ha žemės sklypo); 3) 2021 m. kovo 26 d. Žemės sklypo nuomos sutartį su M. P. (išnuomojo 0,0181 ha žemės sklypo).

6. Tarp bendraturčių kilo ginčas dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal pakeistą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 14 d. planą. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, pateikė patikslintą priešieškinį ir prašo nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal su šiuo patikslintu priešieškiniu pateiktą (duomenys neskelbtini) skyriaus parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą.

7. CK 4.37 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

8. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).

9. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

10. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003).

11. Ieškovių ir jų atstovo argumentai, jog 2020 m. liepos 31 d. pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovės K. S. valia buvo nusipirkti ne idealiąsias žemės sklypo dalis, o konkrečią (realią) žemės sklypo dalį ir kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas dėl naudojimosi konkrečiomis Žemės sklypo dalimis pagal prie sutarties pridėtą planą, nes jame nurodoma, kokiomis dalimis naudotis priskiriama ieškovei, o kokiomis atsakovei, jame yra sužymėtos atskiros žemės sklypų dalys, jų plotai, koordinatės, šis planas suderintas ir pasirašytas tiek ieškovės, tiek NŽT atstovo, tačiau tokius argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.

12. Iš (duomenys neskelbtini) d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties (notaro registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 1 punkto matyti, kad pardavėjas (Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) parduoda, o pirkėjas (K. S.) asmenines nuosavybės teise perka 521/1275 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1275 ha (kas sudaro 0,0521 ha), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini) m. kv., unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, kad 2020 m. liepos 31 d. sutarties pagrindu buvo įregistruotos visų šia sutartimi žemės sklypo bendraturčiais tapusių asmenų nuosavybės teisės į atitinkamas pirmiau paminėtas žemės sklypo dalis. Taigi tai patvirtina, jog 2020 m. liepos 31 d. sutarties pagrindu ieškovė nusipirko ir buvo įregistruota jos nuosavybės teisė į 521/1275 idealiąsias žemės sklypo dalis. Priešingai, nei nurodo ieškovės ir jų atstovas, Žemės sklypo plano rengimo bei derinimo bylos duomenys (tarp kurių, be kita ko, 2020 kovo 29 d. K. S. prašymas suformuoti žemės sklypą (vieną); Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta suformuoti žemės sklypą ir patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. 7375/0012: ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis, bei kiti byloje esantys duomenys paneigia tai, kad ieškovė įsigijo konkrečią (realią) žemės sklypo dalį. Ieškovės nurodoma Žemės sklypo dalis (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 22 d. parengtame plane pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“) nėra suformuota ir patvirtinta kaip atskiras (savarankiškas) nekilnojamojo turto objektas, jis nėra nurodytas nei Pirkimo – pardavimo sutartyje, nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, kaip matyti ir iš Žemės sklypo plano rengimo bei derinimo bylos duomenų visumos, buvo pateiktas prašymas suformuoti žemės sklypą ir buvo suformuotas vienas (vientisas) Žemės sklypas, jis nebuvo padalytas į atskirus (savarankiškus) nekilnojamojo turto objektus.

13. Sutiktina su atsakovės atstovo argumentu, kad šiuo metu byloje tarp šalių jau nebėra ginčo dėl žemės sklypo bendro naudojimo ir bendraturčių atskirai naudojamų dalių dydžio nustatymo, ką patvirtina tiek ieškovių pateiktas 2023-11-14 d. planas, tiek atsakovės su patikslintu ieškiniu pateiktas (duomenys neskelbtini) skyriaus parengtas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, iš kurių matyti, kad šalys sutaria tiek dėl atskirai naudojamų, tiek bendrai naudojamų dalių dydžio. Šiuo metu kyla ginčas tik dėl to, kurioje konkrečioje žemės sklypo dalyje bus nustatytos šalių tiek atskirai, tiek benrai naudojamo žemės skypo dalys.

14. Ieškovės ir jų atstovas, prašydami patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą 2023-11-14 planą, argumentuoja tuo, kad ieškovės K. S. siekis ir valia buvo įsigyti būtent tą konkrečią žemės sklypo dalį, kuri yra šalia jos buto ir kad tokia patvirtinta tvarka ateityje užkirstų kelią namo bendrasavininkų konfliktams, nes ieškovėms vienoms palikus naudotis šiaurinėje sklypo dalyje esančiu įvažiavimu į kiemą, tretieji asmenys turi galimybę įsirengti įvažiavimą į kiemą pietinėje sklypo dalyje, nes rekonstruojant gatvę ir ten buvo įrengta nuovaža. Nurodo, kad byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina aplinkybę, kad ir toje dalyje galima važiuoti transporto priemonei.

15. Tuo tarpu tiek atsakovės atstovas, tiek visi tretieji asmenys su tokiais ieškovių argumentais nesutinka nurodydami, kad tiek anksčiau, tiek ir šiuo metu yra tik vienas įvažiavimas į daugiabučio namo kiemą, t.y. jo šiaurinėje sklypo dalyje, o pietinėje dalyje yra įrengta tik nuovaža į sklypą, o jokio kelio ten niekada nebuvo ir nėra. Be to, atkreipia dėmesį, kad norint pietine sklypo dalimi patekti į kiemą, tektų įrengti įvažiavimo kelią aplinkui visą ūkinį pastatą ir tai kainuotų dideles lėšas, kurių dydį patvirtina pateikta lokali sąmata ir prie kurio įrengimo ieškovės nurodo neprisidėsiančios.

16. Išvažiuojamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad į ginčo žemės sklypą nuo gatvės yra padarytos dvi nuovažos: jo šiaurinėje ir pietinėje dalyse, ką patvirtina ir byloje pateikti gatvės rekonstrukcijos dokumentai. Liudytojos R. K. – F. parodymais nustatyta, kad šios dvi nuovažos buvo įrengtos dėl to, kad gyventojams būtų patogiau, o ne dėl to, kad būtų buvę nustatyta, jog į kiemą yra įrengti du įvažiavimai. Trečiųjų asmenų paaiškinimus apie tai, kad į daugiabučio namo kiemą visą laiką buvo tik vienas įvažiavimas, kuris yra šiaurinėje skypo dalyje, patvirtina ne tik byloje pateikti namų valdos techninės apskaitos dokumentai, iš kurių matyti, kad patekimui į sklypą numatytas laisvas plotas būtent šiaurinėje sklypo dalyje, jų pateikti iš VĮ „Registrų centras“ gauti namų valdos techninės apskaitos dokumentai, iš kurių matyti, jog namų valdos plane buvo pažymėtas tiek ir bendras pravažiavimas į sklypą, tiek ir namo kiemas, tiek ir kiti plotai, bet ir išvažiuojamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, iš kurių matyti, kad šiaurinėje namo dalyje įvažiavimo į kiemą yra kieta žvyruota danga. Tuo tarpu prie įrengtos nuovažos pietinėje dalyje iki gyvenamojo pastato galo yra suvažinėta žemė, o toliau pagal visą ūkinio pastato ilgį ir jo galą iki vidinio kiemo dalies – pieva. Taigi akivaizdu, kad šioje sklypo dalyje niekada nebuvo ir nėra jokio įvažiavimo į daugiabučio namo kiemą kelio. Tretieji asmenys į bylą pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą lokalią sąmatą, iš kurios matyti, kad tokio įvažiavimo į daugiabučio namo kiemą įrengimas kainuotų 10043,93 Eur. Nors ieškovė ir jos atstovas nurodo, kad tokia suma yra per didelė, tačiau jokių objektyvių duomenų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikia. Tuo tarpu teismas neturi jokio pagrindo abejoti šia pateikta lokalia tokių darbų atlikimo sąmata. Tretieji asmens nurodo, kad tokių lėšų jos neturi, o ieškovės nurodo, kad prie jo įrengimo neprisidėtų. Tuo tarpu pagal ieškovių pateiktą paskutinį prašomą patvirtinti naudojimosi žemės sklypu planą ši visa teritorija pietinėje dalyje, kuriame tretiesiems asmenims yra siūloma įsirengti įvažiavimo į kiemą kelią, siūloma palikti bendram naudojimui. Be to, į trečiojo asmens E. J. butą įėjimas yra tik iš kiemo pusės. E. J. paaiškinimus apie tai, kad ieškovėms nebeleidžiant patekti į kiemą per šiaurinėje jo dalyje esantį įvažiavimą, ji šiuo metu į savo butą turi patekti per siauresnį nei 1 metro praėjimą, esantį pietinėje sklypo dalyje tarp gyvenamojo namo ir ūkinio pastato sienų, ką patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai duomenys, tiek ir išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės, kad iš tiesų šis praėjimas yra mažesnis nei vieno metro pločio. Tuo tarpu ieškovių ir jų atstovo nurodoma aplinkybė, kad pateiktas byloje įrašas patvirtina tai, kad ir pietine sklypo dalimi galima važiuoti, niekaip nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad toje sklypo dalyje nėra suformuoto jokio įvažiavimo į daugiabučio namo kiemą kelio, gi priešingai, ir iš įrašo matyti, kad toje vietoje yra pieva.

17. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytomas aplinkybėms, pagal ieškovių pateiktą 2023-11-14 naudojimosi žemės sklypu planą negali būti patvirtina naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka dėl to, kad tokiu būdu būtų pažeistos kitų, t.y. trečiųjų asmenų teisės ir jų teisėti interesai.

18. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta ir taikytina metodika teismams, sprendžiantiems bylas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. civilinės bylos Nr. e3K-3-127-403/2019 nutarties 25 punktą), kurioje nurodoma, jog <...> teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus.

19. Tuo tarpu atsakovės su patikslintu priešieškiniu pateiktas (duomenys neskelbtini) skyriaus parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas yra parengtas vadovaujantis šiomis rekomendacijomis ir paskaičiavimais, kurie yra detaliai išdėstyti atsakovės 2023-10-12 pateiktame patikslintame priešieškinyje, su kuriais teismas sutinka ir jų nebekartoja.

20. Teismas sutinka su atsakovės šiame patikslintame priešieškinyje nurodytais argumentais, kad pagrįstai bendram naudojimui yra numatyta Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nes Žemės sklype yra daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra tretiesiems asmenims G. L., E. J., M. P. ir K. S. priklausantys butai, taip pat yra pastatytas tretiesiems asmenims G. L., E. J., D. B. ir K. S. priklausantis ūkinis pastatas bei prie ūkinio pastato yra pastatyta neįregistruota Nekilnojamojo turto registre trečiajam asmeniui M. P. priklausanti malkinė, o taip pat Žemės sklype yra gyventojų naudojamas lauko tualetas. Be to, bendram naudojimui skirto žemės ploto, pažymėto indeksais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ išskyrimas leidžia žemės sklypo naudotojams įgyvendinti CK 4.82, 4.83 str. numatytas teises, kadangi bendram naudojimui aplink daugiabutį gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą yra paliekamas racionalaus dydžio žemės sklypo plotas, dėl to butų ir kitų patalpų savininkai galės be jokių kliūčių valdyti, naudoti, prižiūrėti ir remontuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias daugiabučio namo konstrukcijas, bendrojo naudojimo mechaninę, elektros, sanitarinė-techninę ir kitokią įrangą, galės naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, esant reikalui galės imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Numatytas bendram naudojimui skirto žemės ploto išskyrimas leidžia namo gyventojams patekti į sklype esantį lauko tualetą ir užtikrina namo (butų) gyventojų nevaržomą patekimą į būstą bei įvažiavimą į kiemo teritoriją. Bendram naudojimui numatyto žemės ploto, pažymėto indeksais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ išskyrimas užtikrina privažiavimą prie pastatų gaisro atveju. Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 15 p. numatyta, jog privažiavimo keliai ir priėjimai prie statinių, gaisrinių 6 kopėčių, gaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi. Bendram naudojimui skirto žemės ploto, pažymėto indeksais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ išskyrimas užtikrina nevaržomą namo gyventojų patekimą į kiemą per sklypo šiaurės rytinėje dalyje esantį įvažiavimą į Žemės sklypą, užtikrina galimybę atsivežti malkų ar kitų reikalingų daiktų visiems daugiabučio namo gyventojams. Tuo tarpu pagal ieškovių siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką šis įvažiavimas atitektų tik joms. Tuo tarpu trečiųjų asmenų į bylą pateiktuose namų valdos techninės apskaitos dokumentuose matyti, jog namų valdos plane yra pažymėtas bendras įvažiavimas į sklypą ir bendras namo kiemas, kurių vieta atitinka Rokiškio skyriaus parengtame naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo plane išskirtas dalis.

21. Teismo vertinimu, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, būtent šis atsakovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, kuris yra parengtas vadovaujantis nustatytomis rekomendacijomis ir pagrįstais skaičiavimais, atitinka visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, nepažeidžia nei vieno iš jų teisių ir teisėtų interesų, atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turi įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai, todėl dėl šių priežasčių atsakovės patikslintas priešieškinys tenkinamas visiškai, o ieškovių patikslintas ieškinys atmetamas.

Dėl ieškovės I. K. procesinės padėties tinkamumo

22. Trečiųjų asmenų atstovas nurodo, kad I. K. ieškinys turi būti atmestas dar ir dėl to, kad ji neturi šioje byloje reikalavimo teisės, nes dovanojimo sutartimi įgijo teisę tik į dalį savo mamos buto, tačiau neįgijo žemės sklypo.

23. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad I. K. 2023-07-12 d. dovanojimo sutartimi įgijo nuosavybės teisę į 3/10 buto, esančio (duomenys neskelbtini).

24. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs teismams, kad kai parduodamas butas ar kitos patalpos daugiabučiame name ir pardavėjas yra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkas, tai dėl teisių į žemės sklypo dalį, reikalingą butui ar kitai patalpai eksploatuoti, sprendžiama taikant Žemės įstatymo 30 str. 7 d. nuostatas (perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį) kartu su CK 6.394 str. 2 d. nuostatomis (pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis), t.y. buto ar kitos patalpos daugiabučiame name pirkėjui turi būti perleidžiama nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį, žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-244-695/2017). Šalys, neaptarusios pirkėjo teisių į žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 str. 2 d., gali šį sutarties trūkumą ištaisyti sudarydamos sutartį dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, jos taip pat gali kreiptis į teismą, prašydamos apginti jų pažeistas teises pasirinktu būdu.

25. Taigi iš to seka, kad I. K., dovanojimo sutartimi įgijusi nuosavybės teisę į daugiabučio namo ketvirto buto dalį, įgijo teisę ir į I. S. priklausančios žemės sklypo dalies dalį, reikalingą įgyto buto daliai eksploatuoti. Ginčo dėl to tarp abiejų ieškovių nekyla. Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, kad ji yra netinkamas ieškovas šioje byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo

26. Ieškovių ieškinį atmetus, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

27. Trečiųjų asmenų atstovas pateikė teismui prašymą ir duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas viso proceso metu, kurias sudaro ir viso 2 900 Eur, iš kurių: 1000 Eur apmokėjo G. L., 1000 Eur apmokėjo E. J. bei 900 Eur apmokėjo M. P..

28. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo rezultatą, į tai, kad ieškovės patikslintas ieškinys atmestas, taip pat į tai, kad atsakovės patikslintas priešieškinys patenkintas, tretieji asmenys pilnai palaikė atsakovės poziciją, veikė itin aktyviai ją gindami, palaikydami priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, todėl trečiųjų asmenų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas visiškai (CPK 93 str., 98 str.). Pažymėtina, kad pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos tik tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, tai tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, kaip bylą dėl priešieškinio patenkinimo laimėjusiam byloje dalyvaujančiam asmeniui, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, priteistina patirtų bylinėjimosi išlaidų visa suma iš ieškovių: ankstesnė patirta bylinėjimosi išlaidų suma iki kitos ieškovės įstojimo į bylą iš vienos K. S., o vėlesniame procese patirtos išlaidos kiekvienos iš trečiųjų asmenų po 300 eurų, iš abiejų ieškovių lygiomis dalimis.

29. Iš ieškovių išieškotinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas (LR CPK 96 str. 1 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovių K. S. ir I. K. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims G. L., E. J., M. P., D. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jų pateiktą planą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims G. L., E. J., M. P., D. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jos pateiktą planą ieškovėms K. S. ir I. K. tenkinti visiškai.

Nustatyti tokią naudojimosi pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktą (duomenys neskelbtini) skyriaus parengtą naudojimosi Žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo planą:

- Lietuvos Respublikai paskirti atskirai naudotis 360 m2 Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „(duomenys neskelbtini)“, kurios riba plane pažymėta posūkių taškais (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų), o iš ieškovės I. K., a.k(duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų), o iš ieškovės I. K., a.k(duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų), o iš ieškovės I. K., a.k(duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovės I. K., a.k(duomenys neskelbtini) po 76,98 eurus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėja Nida Solovjovienė