Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės Tarybos vykdomasis komitetas 1988 m. birželio 9 d. išdavė A. G. orderį Nr. (duomenys neskelbtini) apsigyventi name, (duomenys neskelbtini), su šeimos nariais sugyventine K. J., gim. (duomenys neskelbtini), podukra L. J., gim. (duomenys neskelbtini), posūniu A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , podukra L. J., gim. (duomenys neskelbtini). Šie asmenys taip pat įrašyti namų ūkio narių sąraše. 1992 m. rugpjūčio 27 d. A. G. vardu buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą, Nr. 427, kuria iš pardavėjo (duomenys neskelbtini) už 10730 rublių kainą buvo įsigyti statiniai pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 90.51 kv. m. naudingo ploto, žymėjimas plane 1A1m, pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2l1m, pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3l1m, pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4l1m, pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5l1m, pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6l1m, ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo pranešimu už perkamą turtą iš A. G. investicinės sąskaitos turėjo būti nurašyti 5365 rubliai, iš K. J. investicinės sąskaitos turėjo būti nurašyti taip pat 5365 rubliai. Taupomojo banko 1992 m. rugpjūčio 25 d. pranešimai apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos patvirtina, kad iš A. G. nurašyta 5365 rubliai už namo su ūkiniais pastatais pirkimą ir iš K. J. nurašyta 5365 rubliai už namo su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) pirkimą (duomenys neskelbtini). A. G. mirė (duomenys neskelbtini), į Kėdainių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. (duomenys neskelbtini) mirus K. J., jos palikimą priėmė sūnus A. J., paduodamas pareiškimą Kėdainių rajono 3-ojo notarų biuro notarei L. Palionienei.

1964 m. Civilinio kodekso (toliau ir – 1964 m. CK) 472 straipsnis numatė, jog jungtinės veiklos sutartimi du ar kelis asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). 1964 m. Civilinio kodekso 474 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog pasiekti tikslui, nurodytam Civilinio kodekso 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Jeigu nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnašai yra lygūs. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 474 straipsnio 2 dalį bendrąja daline jungtinės veiklos dalyvių nuosavybe laikomi jų įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau ir – CK) šis sąrašas papildytas, įtvirtinant, kad, be jau išvardytų būdų, jungtinės veiklos tikslui pasiekti gali būti panaudojamos asmens profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. Civilinio kodekso 474 straipsnio 2 dalis, CK 6.971 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK 472 straipsnį, reglamentuojantį jungtinės veiklos sutartį, yra nurodęs, kad jungtinė veikla gali būti vykdoma bet kokiam teisėtam tikslui pasiekti. Jungtinės veiklos sutartis paprastai sudaroma tada, kai vienas asmuo nesugeba ar negali pasiekti užsibrėžto tikslo. Abiejų sutarties šalių interesai yra nukreipti bendram tikslui pasiekti, o sutarties dalykas ir yra ta jų jungtinė veikla, kurios rezultatas – sutartimi numatytas tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749-2003).

Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-749/2003; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013). Kad būtų pasiektas tikslas, jungtinės veiklos dalyviai įneša įnašus pinigais, kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (CK 474 straipsnis). Įstatymo nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad bendras turtas gali būti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant savo darbu. Dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Šios gali būti bendros, tarp jų – gautos iš kartu tvarkomo ūkio. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, tai dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo gali pasireikšti darbu bendrame ūkyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2003; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai). Kasacinio teismo praktikoje dėl nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos santykių ir jų pagrindu įgyto turto teisinio statuso nustatymo pabrėžiama, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK nuostatas, reglamentuojančias jungtinę veiklą (472–476 straipsniai), yra pažymėjęs, kad kai bendras turtas įgytas vieno asmens vardu, siekiant jį pripažinti bendrąja daline nuosavybe, turi būti įrodyta buvus atitinkamą jungtinės veiklos susitarimą; tokiu atveju nepakanka įrodyti vien faktą, kad įsigyjant turtą buvo panaudotos ir antrojo asmens lėšos, kito asmens lėšų panaudojimas įgyjant turtą gali reikšti atlygintinę ar neatlygintinę finansinę paramą ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės paaiškinimai apie A. G. ir K. J. bendrą gyvenimą nuo 1986 metų (duomenys neskelbtini) bei šiuos paaiškinimus patvirtinantys byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad A. G. nuo 1988 m. birželio 17 d. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), o K. J. nuo 1988 m. liepos 22 d. iki savo mirties (duomenys neskelbtini), deklaravo savo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) bei abu asmenys gyvendami kartu lygiomis dalimis po 5365 rublius sumokėjo už A. G. vardu perkamą gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), sudaro faktinį pagrindą teismui spręsti, kad A. G. ir K. J. buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą dėl turto įgijimo bendrosios nuosavybės teise ir šį turtą įgijo, todėl pareiškimas tenkinamas ir pripažintina K. J., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė į ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Įprastai teismas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į šalių prašymus nepriteisti bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos nepriteisiamos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.