Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-08-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-95-651/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-29
Bylos Nr.
1S-95-651/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Kursevičienė
Pareiškėjas
P. V.
Kategorijos
  • 2.5.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. 1S-95-651/2024
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė rašytinio teismo posėdžio metu išnagrinėjusi pareiškėjo P. V. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2024 m. birželio 17 d. nutarimo, kuriuo netenkintas skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje 2023 m. lapkričio 2 d. gautas P. V. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį pradėjimo D. S. atžvilgiu. Pareiškime nurodoma, kad 2023 m. lapkričio 2 d. apie 14.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini) išpjovė jam, jo privačioje valdoje priklausantį vaismedį ir jį stumdė, trenkė į koją, ranką, veido sritį rankomis ir kojomis, grasino sumušti ir užmušti.

2. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2024 m. balandžio 17 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodoma, kad iš ikiteisminiame tyrime esančių duomenų matyti, jog P. V. iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nesiskundė skausmu, neprašė iškviesti medikų, kad jam būtų suteikta pagalba, bet kokiu atveju šie duomenys nepaneigia, kad P. V. buvo padaryti specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai, tačiau iš tokių duomenų galima daryti išvadą, kad jis dėl šių jam nustatytų sužalojimų fizinio skausmo nepatyrė. Be nukentėjusiojo parodymų, ikiteisminiame tyrime daugiau nesant jokių patikimų duomenų, kad D. S. tyčia sutrikdė P. V. sveikatą ar sukėlė jam fizinį skausmą, todėl nėra pagrindo besąlygiškai tikėti nukentėjusiojo parodymais ir remtis iš esmės vien tik jais ir specialisto išvada. Nors tyrimo metu gauta teismo medicinos specialisto išvada, tačiau joje nėra konkrečiai nustatytos sužalojimo padarymo aplinkybės ir konkretus sužalojimo padarymo būdas. Be to, nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įvykio dieną tarp įtariamojo D. S. ir nukentėjusiojo P. V. vyko konfliktas, kurio metu D. S. siekė atimti iš P. V. jo laikomą akmenį, dėl ko įvyko susistumdymas, ko pasėkoje nukentėjusysis nukrito ant kelio, todėl, atsižvelgiant į specialisto išvadoje P. V. konstatuotus sužalojimus, neatmestina, jog tuo metu P. V. galėjo patirti jam nustatytus sužalojimus. Nors nukentėjusysis P. V. teigia, kad prieš nukrentant ant žemės jis jokio akmens rankoje nelaikė, tačiau vaizdo įraše užfiksuoti duomenys paneigia šiuos nukentėjusiojo parodymus. Įvertinus konfliktiškus santykius tarp įvykio šalių, nukentėjusiojo atliktus veiksmus D. S. atžvilgiu, tai yra į jį mėtomus akmenis, daroma išvada, jog įtariamojo D. S. veiksmuose nebuvo tyčios sužaloti P. V. ar jam sukelti fizinį skausmą. Taigi ikiteisminis tyrimas nutrauktas esant abejonių, kad D. S. tyčia padarė P. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir nesant galimybės šių abejonių pašalinti, visas iškilusias abejones vertinant įtariamojo naudai. Ši nutarimą pareiškėjas P. V. apskundė aukštesniajam prokurorui.

3. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė 2024 m. birželio 17 d. nutarimu atsisakė tenkinti skundą. Nutarime nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Pažymima, kad norint kvalifikuoti veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog buvo sugadintas arba sunaikintas svetimas turtas, be to, pagal BK 187 straipsnio 4 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Nurodoma, kad įvertinus šio ikiteisminio tyrimo duomenis, darytina išvada, jog žemės sklypo savininko skundas, jog jo žemės sklype buvo sugadintas ar sunaikintas turtas, nėra gautas. Ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, jog iš tiesų konfliktas tarp P. V. ir D. S. kilo dėl to, kad D. S. pjovė prie kelio buvusį medį. Ir nors nukentėjusysis P. V. teigia, jog D. S. išpjovė jam jo privačioje valdoje priklausantį vaismedį, bet to nepatvirtina jokie ikiteisminio tyrimo duomenys, nes iš surinktų duomenų matyti, jog nupjautas vaismedis augo ne P. V. žemės sklype, o šalia sklypo esančiame kelyje, t. y. valstybiniame žemės sklype. Be to, nurodoma, kad vaizdo įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, jog D. S. susigrūmė su P. V., nes iš jo norėjo atimti rankoje turimą akmenį, o ne su tikslu P. V. sužaloti ar sukelti jam fizinį skausmą. Pažymima, kad vaizdo įraše matoma, jog po grumtynių nueinant D. S., P. V. į jo pusę meta akmenį, kas patvirtina, jog P. V. savo rankoje akmenį turėjo visų grumtynių metu. Todėl padaryta pagrįsta išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, nepatvirtina vieno iš esminių nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio, sudėties požymio, t. y. kaltininko tyčios buvimo, ir pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą pareiškėjas P. V. apskundė teismui.

Žemesnės instancijos teismas

4. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjos, atliekančios ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, 2024 m. liepos 10 d. nutartimi skundas atmestas. Nutartyje nurodoma, kad ištirtos aplinkybės patvirtina, kad dėl visų esminių pareiškėjo skundo argumentų yra pasisakyta, pateiktas jų teisinis vertinimas tiriamų faktinių aplinkybių kontekste. Nurodoma, kad šio ikiteisminio tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės surinkti reikalingus faktinius duomenis, t. y. po kelis kartus apklausti konflikto dalyviai, atlikta akistata, apklausta liudytoja, apžiūrėta įvykio vieta, atliktas parodymų patikrinimas vietoje, gauta specialisto išvada dėl padarytų sužalojimų, ištirti vaizdo ir garso įrašai. Būtent visų šių surinktų duomenų analizės pagrindu prokurorė padarė visiškai pagrįstą išvadą, jog faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia D. S. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio l dalyje, P. V. atžvilgiu, padarymo ir nėra pakankamo pagrindo manyti, kad, tęsiant ikiteisminį tyrimą, pavyks neabejotinai nustatyti, jog įtariamasis tyčia sužalojo nukentėjusįjį. Nurodoma, kad įtariamojo parodymai iš esmės atitinka vaizdo medžiagoje užfiksuoto įvykio eigą. Vaizdo medžiagoje matyti, kaip nukentėjusysis kelis kartus meta akmenis link įtariamojo, tačiau jis smūgio akmeniu išvengia. Tikėtina, kad su nukentėjusiuoju įtariamasis susigrūmė siekdamas save apsaugoti ir atimti akmenį iš jo. Nors nukentėjusysis nurodė, kad akmenimis į įtariamąjį neketino mesti, tik pagąsdinti, vaizdo įraše užfiksuota, kaip pakankamai didelis akmuo su didele jėga metamas link įtariamojo nuskrieja toli už jo, ir įtariamasis smūgio išvengia ne dėl to, kad akmuo būtų į jį nepataikę, priešingai, akmuo galimai būtų pataikęs, jei įtariamasis nebūtų nuo jų išsisukęs ar bėgęs. Akivaizdu, kad smūgis tokio dydžio akmeniu galėjo sukelti netgi mirtinas pasekmes, ką suprasti turėjo ir pats nukentėjusysis, todėl įtariamojo versija, kad jis ketino atimti akmenį, tikėtina. Be to, vaizdo įraše nematyti, kad įtariamasis nukentėjusįjį būtų stūmęs, nukentėjusysis galėjo nukristi ir pats eidamas nuo įtariamojo atbulas. Todėl pritariama prokurorų išvadai, kad tyčios sužaloti nukentėjusįjį įtariamasis neturėjo, dėl ko baudžiamoji atsakomybė negalima. Taip pat nurodoma, kad skundo argumentai dėl neobjektyvaus skundo nagrinėjimo, nes skundžiamame nutarime nebuvo išnagrinėtas įtariamojo atsakomybės klausimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, neišreikalauti dokumentai įrodantys, kad iškirsta slyva augo nukentėjusiajam priklausančiame sklype, atmestini kaip nepagrįsti. Iš medžiagos matyti, kad įtariamasis į savivaldybę kreipėsi dėl pakelėje esančios slyvos, kuri jam važinėjant keliu braižydavo automobilį. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad slyva auganti šalikelėje yra prie pat kelio važiuojamosios dalies, jos šakos virš kelio, todėl tikėtina kad braižė pravažiuojančius automobilius, be to, kelias ties slyva susiaurėjęs, todėl akivaizdu, kad neapšviestoje gatvėje, ypatingai važiuojant tamsiu paros metu, į kelią palinkusi slyva kelia grėsmę eismo saugumui. Pažymima, kad pakeles, apsaugos zonos ribose, tvarko savivaldybė, todėl šiuo atveju nėra aktualu tirti, kam priklausė žemė šalikelėje kur augo slyva.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas P. V. skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. liepos 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – nukentėjusiojo P. V. skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. balandžio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

5.1. Skunde nurodoma, kad nors aukštesniojo prokuroro nutarime padaryta išvada, kad žemės sklypo savininko skundas, jog jo žemės sklype buvo sugadintas ar sunaikintas turtas, nėra gautas, tačiau šią išvadą paneigia 2023 m. lapkričio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. Jame yra aiškiai nukentėjusiojo pareikšta, kad D. S. nukentėjusiojo privačioje valdoje nupjovė nukentėjusiajam priklausantį medį, t. y. sunaikino privatų turtą. Nukentėjusysis pareiškime taip pat nurodė, kad dėl nupjauto medžio jam padaryta turtinė žala, kurią įvertino 200 Eur. Be to, 2024 m. vasario 21 d. pateikė civilinį ieškinį, kuriame turtinę žalą įvertino 250 Eur suma. Be to, įtariamasis D. S. 2023 m. gruodžio 12 d. akistatos metu nurodė, kad sutinka su tuo, kad pjovė medį nesuderinęs su šeimininku, taigi, jis patvirtino, kad suprato ir sąmoningai 2023 m. lapkričio 2 d. nupjovė medį priklausantį nukentėjusiajam. Visi šie duomenys esantys ikiteisminio tyrimo medžiagoje rodo, kad D. S. tyčia sunaikino svetimą turtą, tačiau prokurorai nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, požymių neįžvelgė, dėl to ikiteisminis tyrimas atliktas neobjektyviai.

5.2. Taip pat skunde teigiama, kad aukštesniojo prokuroro nutarime nepagrįstai nurodoma, kad medis, dėl kurio kilo konfliktas tarp P. V. ir D. S., augo ne P. V. žemės sklype, o valstybinės žemės sklype. Nurodoma, kad nagrinėjamu atveju prokurorai nenustatė tikslių nukentėjusiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo ribų, ir nesiekė objektyviai išsiaiškinti, ar nupjautas vaismedis augo nukentėjusiajam priklausančiame žemės sklype. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokurorai galėjo iš viešojo registro, t. y. VĮ „Registrų centras“ ir iš Nacionalinės žemės tarnybos gauti išsamius duomenis apie nukentėjusiajam asmeniui priklausančio sklypo ribas, tačiau ikiteisminį tyrimą kontroliuojantys prokurorai šių duomenų nesurinko, neįvertino, o išvadą, kad nupjautas vaismedis augo ne P. V. priklausančiame žemės sklype, o šalia sklypo esančiame kelyje, t. y. valstybiniame žemės sklype, padarė vadovaudamiesi raštais, kurie yra visiškai neinformatyvūs ir neatitinkantys tikrovės. 2023 m. spalio 2 d. galimai padaryta nusikalstama veika, o nutarimuose ir skundžiamoje nutartyje išvados daromos remiantis 2022 m. rugsėjo 21 d. ir 2022 m. spalio 24 d. raštais, t. y. remiantis metų senumo duomenimis, kurie įvykio dieną buvo iš esmės pasikeitę. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo pateikęs 2023 m. rugpjūčio 22 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes išrašą, 2023 m. rugpjūčio 3 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, 2023 m. rugpjūčio 13 d. žemės sklypo planą, kurį parengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat nuotraukas su atžymėta sklypo riba ir nupjauto medžio likučiais. Visi šie rašytiniai įrodymai objektyviai patvirtina, kad nupjautas medis augo P. V. priklausančiame žemės sklype, kaip ir metalinis garažas, susandėliuoti akmenys buvo jam priklausančio žemės sklypo ribose. Taigi D. S. sąmoningai įsibrovė į kito asmens privačią teritoriją ir sąmoningai nupjovė kitam asmeniui priklausantį medį, nors savininko buvo įspėtas nedaryti neteisėtų veiksmų neturint tam įgaliojimų. Todėl neaišku, kodėl tiek prokurorai, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjas įtariamojo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių neįžvelgė. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad kelias prie kurio įvyko konfliktas yra priskiriamas IV kategorijos keliui, kuris turi kelių apsaugos zoną – žemės juostas po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų, tačiau 2023 m. rugpjūčio 22 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad P. V. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos teritorijos, kurioms būtų taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos susijusios su kelio apsaugos zonomis. Iš minėto išrašo matyti, kad yra įregistruotos teritorijos, susijusios tik su elektros tinklų apsaugos zonomis. Atkreipiamas dėmesys, kad viešuosiuose registruose apie šį lauko kelią jokių duomenų nėra. Iš 2023 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto matyti, kad Vaisodžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose minėtas kelias nurodytas 4 m pločio, (duomenys neskelbtini) gatvė nesuformuota, t. y. žemės sklypo (kelio) kadastriniai matavimai neatlikti, tikslios ribos nenustatytos. Tai rodo, kad šis lauko kelias kaip inžinierinis statinys neegzistuoja. Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 ,,Gatvės ir vietinės reikšmės keliai, Bendrieji reikalavimai“ VI skyriaus 15 punkte yra nurodyta, kad IV kategorijos kelio minimalus kelio juostos plotis yra 8 metrai. Tai reiškia, kad ginčo kelias net negali būti priskiriamas IV kelio kategorijai, kadangi neatitinka inžinieriniam statiniui keliamų minimalių reikalavimų. Tai yra lauko kelias, kuris nepriklauso jokiai kategorijai, jokių apsaugos zonų neturi ir kaip inžinieriais statinys net neegzistuoja. Ikiteisminio tyrimo teisėjos padaryta išvada, kad aktualus kelias yra IV kategorijos ir turi įstatymo nustatytas apsaugos zonas yra visiškai nepagrįsta. Be to, nors skundžiamoje nutartyje cituojamas Kelių priežiūros tvarkos aprašas, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įtariamasis D. S. jokių teisių ir pareigų prižiūrėti lauko kelią ir šalikėlius neturi.

5.3. Skunde pažymima, kad gindamas savo nuosavybę garbaus amžiaus, t. y. 74 metų, nukentėjusysis P. V. bandė iš jam priklausančio žemės sklypo išvyti 41 metų amžiaus D. S., kuris tyčia naikino svetimą turtą, tačiau įtariamasis kelis kartus perspėtas nedaryti neteisėtų veiksmų ne tik nesustojo neteisėtai elgtis, tačiau atliko aktyvius veiksmus ir prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, kuris pasireiškė P. V. stumdymu ir sudavimu smūgių rankomis ir kojomis. Aplinkybę, jog P. V. buvo pargriautas ant žemės dėl aktyvių D. S. veiksmų, t. y. fizinio kontakto stumiant nukentėjusįjį asmenį, objektyviai patvirtina duomenys esantys ikiteisminio tyrimo medžiagoje, t. y. duomenys užfiksuoti vaizdo medžiagoje (failo numeris NO20180207-044321-051005.MP4). Iš vaizdo įrašo matyti, jog A. V. rankomis dar bando sustabdyti agresyviai nusiteikusį ir į P. V. bėgantį D. S.. Tačiau D. S., kuris yra žymiai jaunesnis ją nustumia ir užpuola P. V., t. y. savo rankomis stipriai stumia P. V. ir kojomis smūgiuodamas per P. V. kojas parverčia senolį ant žemės. Toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus užgula P. V. savo kūnu ir suduoda smūgius į įvairias kūno vietas. P. V. padaryti sužalojimai yra užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nepagrįstai padaryta išvada, kad D. S. susigrūmė su P. V., nes iš jo norėjo atimti rankoje turimą akmenį, o ne su tikslu P. V. sužaloti ar sukelti jam skausmą, kadangi įtariamasis D. S. įžengė į P. V. asmeninės nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą ir sunaikino jam priklausantį turtą, t. y. nupjovė vaismedį, o vėliau užsipuolė sklypo savininką P. V., kai jis norėjo sustabdyti D. S. neteisėtus veiksmus ir išvyti jį iš privačios valdos. Nepagrįsti svarstymai apie tai, kas būtą atsitikę, jeigu P. V. mesdamas akmenį būtų pataikęs į įtariamąjį. Pažymima, kad pats įtariamasis be jokio teisėto pagrindo įžengė į kito asmens privačią nuosavybę ir be jokio teisėto pagrindo atliko kito asmens privataus turto sunaikinimą. Privataus turto savininkas kaip išmanydamas siekė tik apsaugoti savo privačią nuosavybę, tačiau buvo įtariamojo apstumdytas parverstas ant žemės ir dėl aktyvių įtariamojo veiksmų patyrė kūno sužalojimus, todėl nepagrįstai konstatuota, kad D. S. veiksmuose tyčios nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

6. Susipažinus su pareiškėjo skundu ir skundui nagrinėti pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-42197-23, konstatuotina, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2024 m. birželio 17 d. nutarimo, kuriuo netenkintas skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė ikiteisminio tyrimo teisėja, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų duomenų, kurių nebūtų vertinusi ikiteisminio tyrimo teisėja, P. V. nepateikė.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BK numatytos sankcijos ir atsakomybė kaltiems asmenims gali būti taikoma tik tada, kai surenkama pakankamai duomenų, įrodančių, kad nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta ir kad tą veiką padarė baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inter alia (be kita ko), numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių.

8. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamų veikų buvo priimtas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 ar 3² straipsnyje numatytų aplinkybių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

9. Pirmiausia pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Skunde akcentuojama, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliekamas ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 187 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Iš 2023 m. lapkričio 2 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad P. V. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, nurodydamas kad kaimynas išpjovė jo privačioje valdoje priklausantį vaismedį ir jį stumdė, trenkė į koją, ranką, veido sritį rankomis ir kojomis, grasino sumušti ir užmušti. Skunde akcentuojama, kad pareiškėjas buvo įvertinęs turtinę žalą, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliekamas ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Atkreipiamas dėmesys, jog tiek vyriausioji prokurorė, tiek ikiteisminio tyrimo teisėja įvertino medžiagoje esančius duomenis ir padarė išvadą, kad nupjautas vaismedis augo ne P. V. žemės sklype, o šalia sklypo esančiame kelyje, t. y. valstybiniame žemės sklype. Darant šią išvadą buvo įvertinti Alytaus rajono savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 21 d. ir 2022 m. spalio 24 d. raštai, iš kurių matyti, kad minėta slyva nėra priskirta saugotiniems medžiams, jos kirtimui leidimas nereikalingas, be to, buvo priimtas sprendimas, jog P. V. savo lėšomis pašalins krūmus, augančius ruože ties jo sklypo riba. Skunde nurodoma, kad iš 2023 m. vasario 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto matyti, kad Vaisodžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose minėtas kelias nurodytas 4 m pločio, (duomenys neskelbtini) gatvė nesuformuota, t. y. žemės sklypo (kelio) kadastriniai matavimai neatlikti, tikslios ribos nenustatytos, todėl šis lauko kelias nėra inžinierinis statinys. Tačiau aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) gatvė nesuformuota nepaneigia fakto, jog egzistuoja lauko kelias. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kelias yra vietinės reikšmės nustatyta iš savivaldybės raštų, todėl ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsniu, kuris numato kelių apsaugos zonų dydį. Kadangi pagal Kelių priežiūros tvarkos aprašą šią zoną tvarko savivaldybes, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra aktualu tirti, kam priklausė žemė šalikelėje kur augo slyva. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo argumentai susiję su tuo, kad neišreikalauti ir neištirti duomenys, reikalingi nustatyti, kad slyva augo P. V. priklausančiame žemės sklype ir nepagrįstai nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, atmetami kaip nepagrįsti.

10. Apygardos teismas, įvertinęs skundo argumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, pritaria išvadai, kad nagrinėjamu atveju D. S. tyčios sužaloti P. V. neturėjo.

11. BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Asmens kaltei padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti nepakanka apsiriboti išimtinai tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, nesuteikiant nė vienam iš bylos įrodymų prioritetinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016). Atitinkamai nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos esant konfliktiniam santykiui, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

12. Skunde nurodoma, kad tai, jog įtariamasis D. S. savo veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam P. V., patvirtina byloje esantys duomenys: specialisto išvada, vaizdo medžiaga.

13. Nėra ginčo dėl to, jog P. V. buvo nustatyti sužalojimai, atitinkantys nežymaus sutrikdymo mastą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimo dešinės blauzdos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai, kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Tačiau iš specialisto išvados taip pat matyti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant, tiek ir krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Kadangi specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo atsirasti krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, todėl, sprendžiant kaltės klausimą, negalima remtis tik specialisto išvadoje nustatytais sužalojimais, būtina įvertinti kitus medžiagoje esančius duomenis.

14. Atkreiptinas dėmesys, jog konflikte dalyvavusių asmenų parodymai skiriasi. Tačiau įtariamojo D. S. parodymai buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu. Įtariamasis D. S. parodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d., apie 13.30 val. benzininiu pjūklu pjovė slyvą ir tuo momentu atėjo P. V. ir jo žmona, klausė, ką čia veiki, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis atsakė, kad P. V. liepė nusipjauti slyvą prieš metus laiko, o jis jos nenusipjovė. Tuomet P. V. pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, mėtė į jį akmenis. Nurodė, kad po to P. V. abiejose rankose laikė po akmenį, vieną metė į jį, bet jis akmens išvengė. Kadangi P. kitą akmenį laikė rankoje, todėl jis norėjo akmenį atimti ir tuomet P. V. parkrito ir jis pasilenkė prie jo, jie susigrūmė dėl akmens, nes jis ranka siekė atimti iš P. akmenį. Iš esmės tas pačias aplinkybes D. S. patvirtino atliekant parodymų patikrinimą vietoje ir akistatos tarp P. V. ir D. S. metu.

15. Nors P. V. nesutinka, tačiau įtariamojo D. S. nurodomas aplinkybes patvirtina vaizdo medžiaga. Iš 2023 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad faile pavadinimu NO20180207-043921-051001 matomas D. S. su benzininiu pjūklu eina nuo automobilio iki medžio ir jį pjauna. Toliau faile pavadinimu NO20180207-044022-051002 matoma kaip įtariamasis D. S. pjauna medį prie kurio prieina galimai nukentėjusysis P. V., kuris užlipęs toliau nuo jaunamo medžio paima kažką nuo žemės ir meta į D. S., kuris išvengia smūgio ir priėjęs prie P. V. paima nuo žemės galimai akmenį ir meta į jį, kuris taip pat išvengia smūgio. Matoma ateinanti moteris, galimai A. V.. Po to visi trys kalbasi, P. V. dar kartą paleidžia akmenį į D. S.. Failuose pavadinimais NO20180207-044121-051003, NO20180207-044221-051004 matomas toliau vykstantis konfliktas tarp D. S. ir P. V., šalia yra A. V.. Faile NO20180207-044321-051005, užfiksuota, kad įtariamasis D. S. padeda pjūklą ir vejasi P. V., kuris eidamas atbulas nukrenta ant žemės, galimai abudu grumiasi, po to nukentėjusysis P. V. pasikelia, o įtariamasis D. S. spiria su koja link P. V. kojos ir kaire ranka vieną kartą užsimoja link P. V. veido srities. Po to nukentėjusysis P. V. meta akmenį link D. S., jis akmens išvengia, paima nuo žemės galimai akmenį ir užveja P. V., kuris pabėga, o D. S. akmenį numetą į šalį. Konfliktą mato moteris galimai A. V.. Failuose pavadinimais NO20180207-044421- 051006, NO20180207-044521-051007, NO20180207-044621-051008, NO20180207-044726-051009, NO20180207-044827-051010 užfiksuota, kad įtariamasis D. S. nupjauna medį, kurio šakas sumeta į tą pusę kur augo medis ir išvažiuoja. Pjaunant medį jis kalbasi su nukentėjusiuoju P. V., šalia jo yra moteris galimai A. V.. Pabaigęs D. S. sėda į automobilį ir važiuoja apsisukti, pravažiuoja pro P. V., kuris paėmęs akmenį grasina mesti į automobilį. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ikiteisminio tyrimo teisėja padarė pagrįstą išvadą, jog kadangi iš vaizdo medžiagos matyti, kad nukentėjusysis P. V. kelis kartus meta akmenis link įtariamojo D. S., todėl įtariamojo versija, kad jis norėjo atimti akmenį iš P. V., yra tikėtina.

16. P. V. vaizdo medžiagoje užfiksuotus duomenis vertina kitaip, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šiuos duomenis įvertino neteisingai ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Skunde nurodoma, kad iš vaizdo medžiagos matyti kaip A. V. rankomis bando sustabdyti agresyviai nusiteikusį ir į P. V. bėgantį D. S., tačiau D. S. ją nustumia ir užpuola P. V., t. y. savo rankomis stipriai stumia P. V. ir kojomis smūgiuodamas per P. V. kojas parverčia senolį ant žemės. Apygardos teismo vertinimu, P. V. savo nesutikimą grindžią sava nustatytų aplinkybių interpretacija, kadangi kaip pagrįstai pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėja, iš vaizdo medžiagos nematyti, jog D. S. stūmė P. V..

17. Kaip užfiksuota vaizdo medžiagoje, konfliktą tarp P. V. ir D. S. matė P. V. žmona A. V.. Liudytoja A. V. parodė, kad atėjus jos vyrui P. V., kaimynas iškart puolė jos vyrą mušti. Vyras greitai užlipo ant akmenų, kurie stovi šalia jų kelio ir paprašė baigti ir eiti iš jų valdų, tačiau kaimynas nesiliovė, vyrui pasakius, kad mes iš akmens, jeigu jis artinsis su pjūklu, tuomet kaimynas D. S. atsitraukė. Po to jos vyrui nulipus nuo akmenų, minėtas kaimynas pargriovė jį ant žemės ir puolė mušti rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Papildomos apklausos metu parodė, kad matė konfliktą tarp vyro P. V. ir D. S.. Nurodė, kad vyrui nepatiko kad pjauna medį, todėl jis pasiėmė akmenį ir juo pagrasino D.. Ar metė P. akmenį ar ne negali pasakyti, jau nepamena, nes tuo metu buvo susijaudinusi. Po to D. pasidėjo pjūklą ir atbėgo prie P. ir pasakė, kad jį sumuš. Po to matė, kad jos vyras P. guli, o jį rankomis muša D.. Nurodė, jog ar P. pargriovė ar pats nukrito negali pasakyti, bet mano, kad P. buvo pargriautas. Matė kaip D. kumščiais mušė vyro galvą, kiek sudavė smūgių pasakyti negali. Taigi, iš A. V. parodymų matyti, jog jos parodymai duoti papildomos apklausos metu skiriasi nuo ankstesnių parodymų. Ji patvirtina P. V. nurodomas aplinkybes dėl D. S. veiksmų jos vyro atžvilgiu, tačiau pasisakydama apie P. V. veiksmus, ji nurodo, kad nepamena, negali pasakyti, ar vyras mėtė akmenys į D. S.. Be to, liudytojos parodymai neatitinka vaizdo medžiagos. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas pritaria ikiteisminio tyrimo teisėjos išvadai, kad jos parodymai vertintini kritiškai.

18. Taigi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog D. S. savo veiksmais siekė tyčia sužaloti P. V. ar jam sukelti fizinį skausmą. Nors nukentėjusiojo P. V. įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo duomenų pakanka daryti išvadai, jog D. S. savo veiksmais nukentėjusiam P. V. sukėlė fizinį skausmą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju abejonės pagrįstai buvo įvertintos įtariamojo naudai.

19. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai atsisakė naikinti Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2024 m. birželio 17 d. nutarimą, kuriuo netenkintas skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. balandžio 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjo P. V. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dalia Kursevičienė