- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-05
- Bylos Nr.
- eI-1458-554/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00480-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei R. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2017 m. kovo 9 d. skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 409 Eur turtinės žalos, patirtos Kauno apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-222-738/2016, atlyginimui.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip jis ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad turtinę žalą sudaro teismo išlaidos (advokatui sumokėtos sumos), patirtos Kauno apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Ši turtinė žala turi būti atlyginta, kadangi ji atsirado dėl neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų. 2016-07-05 pareiškėjas buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kai vairavo transporto priemonę, blaivumo patikrinimui. Pareiškėjas policijos pareigūnams paaiškino, kad jis visiškai nevartoja alkoholio ir geranoriškai sutiko pūsti į alkoholio matuoklį. Kadangi reidas buvo vykdomas tamsiu paros metu, pareiškėjas nematė iš kur pareigūnai paėmė alkotesterį, taip pat iš kur ir kokį antgalį pareigūnai uždėjo ant alkotesterio. Pareiškėjui papūtus į alkotesterį pareigūnas informavo, kad pareiškėjas yra neblaivus, kadangi alkotesteris parodė 0,07 promilės girtumą. Pareiškėjui tai buvo didelis netikėtumas, kadangi visiškai nevartoja nei alkoholio. Nesutikdamas su alkotesterio rodmenimis paprašė pareigūnų patikrinti blaivumą antrą kartą. Policijos pareigūnai nedavė pūsti antrą kartą ir pasakė, jog skuba. Pareigūnams atsisakius leisti papūsti į alkotesterį antrą kartą, su kartu važiavusiu bičiuliu Pareiškėjas paskambino draugei Robertai, kuri atvežė alkotesterį. Pareiškėjui papūtus į minėtos draugės Robertos atvežtą alkotesterį, aparatas parodė 0,00 promilių.
Pareiškėjas pasakė pareigūnams pasakė, kad vyks į Priklausomybių ligų centrą, esantį Giedraičių gatvėje, pasitikrinti blaivumą. Pareigūnai nieko neatsakė. Pareiškėjas nuvyko į Priklausomybių ligų centrą, esantį Giedraičių gatvėje Kaune. Priklausomybių ligų centre pareiškėjas buvo patikrintas alkotesteriu - gydytoja davė pūsti į alkotesterį, kuris parodė 0,00 alkoholio koncentraciją. Taip pat priklausomybių ligų centre buvo paimtas ir kraujas alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas buvo išduotas po poros savaičių, jame nurodyta, kad pareiškėjo kraujyje nustatyta 0 promilių alkoholio koncentracija, tai reiškia, kad pareiškėjas tikrai buvo blaivus reido metu. Priklausomybių ligų centre išduotus dokumentus jis pristatė Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui. Pareiškėjui 2016-08-30 buvo surašytas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-70263108-16, kurio pagrindu pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir paskirta 250 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su nutarimu, apskundė nutarimą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir nutarė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 20N-70263108-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Pareiškėjas patyrė 29 Eur išlaidas už atliktą tyrimą Priklausomybių ligų centre ir 380 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovė nurodė, kad išlaidas patyrė dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir trumparegiško požiūrio, nenorėjimo spręsti situacijos iš esmės. Visų pirma, pareigūnai galėjo ir turėjo duoti pareiškėjui pūsti į alkotesterį pakartotinai reido metu. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, tirdamas šį įvykį, taip pat privalėjo išsamiai ir objektyviai nustatyti faktines aplinkybes, atsižvelgti į pareiškėjo argumentus dėl neteisingų alkotesterio parodymų, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro atliktą medicininę apžiūrą neblaivumui nustatyti, tačiau tik formaliai rėmėsi protokolu, kuris buvo surašytas neteisingų alkotesterio rodmenų pagrindu. Institucija nesilaikė ATPK 284 str. 1 d., 286 str. 2 d. įtvirtintų imperatyvių reikalavimų, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalėjo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Pareiškėjo atžvilgiu atliktas tyrimas ir priimtas nutarimas yra akivaizdus nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas, kadangi pareiškėjui teko našta įrodinėti savo nekaltumą, nors administraciniai ir baudžiamieji įstatymai nurodo priešingai, kad Institucijos privalo įrodinėti asmens kaltę, pažeidimo sudėtį. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 14 straipsnį bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje, o ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Kauno apylinkės teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, 2016-11-10 priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas bei nubaustas nepagrįstai. Būtent šio nutarimo pagrindu yra konstatuotas policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas. Pareiškėjo turėtos išlaidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais LR CK 6.249 straipsnio prasme. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su neteisėtais pareigūnų veiksmais, nes jei nebūtų priimti pirmiau nurodyti nepagrįsti nutarimai administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė juos skųsti teisės aktų nustatyti tvarka ir patirti su tuo susijusių išlaidų. Todėl darytina išvada, kad byloje šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2016-08-30 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjas buvo nubaustas už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 126 str. 3 d.. Pažeidėjui buvo paskirta skirta 250 Eur bauda. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti - t.y., ar jie veikė taip, kaip šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Norint veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos nevykdė įstatymuose nustatytos pareigos, arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str. 1 d.). Neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės prasme sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais pradedant administracinio teisės pažeidimo teiseną ir paskiriant jam administracinę nuobaudą. Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo leista pakartotinai pasitikrinti pareigūnų alkotesteriu. Nors įsiteisėjusiu bendrosios kompetencijos teismo nutarimu administracinė teisena dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 3 d., padarymo buvo nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės - t.y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo Kaip matyti iš 2016-11-10 Kauno apylinkės teismo nutarimo turinio, teismas nenustatė jokių neteisėtų Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų, jiems vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu, taip pat nenustatyta Kauno apskrities VPK pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo renkant pirminius įrodymus, iškeliant bei nagrinėjant pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylą bei vykdant teisės aktų pavestas tiesiogines pareigas. Bendrosios kompetencijos teismas nutarimą panaikino dėl tos priežasties, jog teismas byloje surinktus įrodymus įvertino kitaip nei Kauno apskrities VPK pareigūnas, paskyręs pareiškėjui administracinę nuobaudą. Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas tinkamai, pareigūnui vykdant patikėtas funkcijas ir nėra jokio pagrindo spręsti, jog pareigūnas šioje konkrečioje situacijoje veikė nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų ar nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai. Vien tik aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas surinktus įrodymus įvertino kitaip negu teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti policijos pareigūno neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.
Teismui pateiktų įrodymų vietas (taip pat ir prijungtos Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-222-738/2016 dokumentų duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016-07-05 apie 1 val. pareiškėjas vairavo transporto priemonę ir Kauno mieste Tunelio gatvėje buvo sustabdytas Kauno apskrities VPK pareigūnų blaivumo patikrinimui. Pareiškėjui papūtus į alkotesterį, buvo nustatytas lengvas 0,07 promilės neblaivumas. Pareiškėjas nesutiko su alkotesterio parodymais. Pareiškėjas nuvyko į Priklausomybių ligų centrą, esantį Giedraičių gatvėje Kaune. Priklausomybių ligų centre pareiškėjas buvo patikrintas alkotesteriu, kuris parodė 0,00 alkoholio koncentraciją iškvėptame ore. Priklausomybių ligų centre buvo paimtas ir kraujas alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte buvo nurodyta, kad pareiškėjo kraujyje nustatyta 0 promilių alkoholio koncentracija. Šiuo duomenis pareiškėjas iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pateikė atsakovui. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016-08-30 nutarimu Nr. 20N-70263108-16 pareiškėjas buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda. Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2016-07-05 1 val. 11 min. Kaune, Tunelio g. 20, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - t.y. 0,07 promilės neblaivumas, kai vairuotojas neturi dviejų metų vairavimo stažo. Institucijos pareigūnas konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Dėl paminėto Institucijos nutarimo pareiškėjas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. 20N-70263108-16 panaikino ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 3 dalyje, bylos teiseną pareiškėjo atžvilgiu nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, o prašymą priteisti bylinėjimosi paliko nenagrinėtu. TIS Liteko duomenys patvirtina, kad Institucijos atstovai šio teismo nutarimo Kauno apygardos teismui neskundė.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Kauno apskrities VPK policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatant jo neblaivumą, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir nutarimu skiriant jam administracinę nuobaudą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad turtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu, tačiau galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, yra pripažįstama teismų praktikoje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip yra įtvirtinama civilinė atsakomybė be kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Pažymėtina, kad neteisėta veika gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir dėl neteisėto veiksmų neatlikimo, jų neteisėto vilkinimo (LVAT administracinė byla Nr. A6-1286/2006). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti - t.y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, yra pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330-2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2013 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-357/2013 ir kt.).
Kaip jau buvo paminėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Veiksmų neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Pažymėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai - t.y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“(LAT 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008). Be to, Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).
Iš prijungtos Kauno apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-222-738/2016 dokumentų duomenų matyti, kad 2016-07-05 apie 1 val. pareiškėjas vairavo transporto priemonę ir Tunelio gatvėje buvo sustabdytas Kauno apskrities VPK pareigūnų blaivumo patikrinimui. Pareiškėjui papūtus į alkotesterį, buvo nustatytas lengvas 0,07 promilės neblaivumas. Pareiškėjas nesutiko su alkotesterio parodymais. Pareiškėjas savarankiškai nuvyko į Priklausomybių ligų centrą. Priklausomybių ligų centre pareiškėjas buvo patikrintas alkotesteriu, kuris parodė 0,00 alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, taip pat buvo paimtas ir kraujas alkoholio koncentracijai kraujyje nustatyti. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte buvo nurodyta, kad pareiškėjo kraujyje nustatyta 0 promilių alkoholio koncentracija. Šiuo duomenis pareiškėjas iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pateikė atsakovui. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016-08-30 nutarimu Nr. 20N-70263108-16 pareiškėjas buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 250 Eur bauda. Administracinė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis 2016-07-05 1 val. 11 min. Kaune, Tunelio g. 20, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - t.y. 0,07 promilės neblaivumas, kai vairuotojas neturi dviejų metų vairavimo stažo (konstatavo, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus).
Ginčo situacijoje pareigūnų veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su neteisėtu jo neblaivumo nustatymu, neteisėtu administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir neteisėto nutarimo priėmimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Institucijos pareigūnai nesiekė visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo – neveikė taip, kaip pagal teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus privalėjo elgtis. Pagal ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismui pateiktais įrodymais nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 nutarimu nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikino ir bylą nutraukė, nesant pareiškėjo veiksmuose nusižengimo, numatyto ATPK 126 str. 3 d. sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Sprendžiant pareiškėjo pareikštų reikalavimų teisėtumo klausimą, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Taigi, tais atvejais, kai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama dėl įrodymų stokos, dar nereiškia, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą) ar priėmusi nutarimą veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų (ABTĮ 56 str.).
Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje taip pat yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės
požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003, išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006 ir kt.). Taigi, administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės - t.y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (LVAT 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014).
Nagrinėjamu atveju teismui pateikti įrodymai ir bendrosios kompetencijos teismo priimto procesinio sprendimų analizė, jame nustatytos reikšmingos aplinkybės ir bylos nutraukimas leidžia daryti išvadą apie neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 257 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (LVAT 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014). 2016 m. lapkričio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu bei principu in dubio pro reo, visas kilusias abejones ir neaiškumus, nesant jas pašalinančių objektyvių duomenų, aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta dėl to, jog vertinant bylos įrodymus, nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad vairuotojo blaivumas (arba apsvaigimas nuo alkoholio) turi būti patvirtintas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Šių Taisyklių 27 punktas nustatė, kad jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (2016-07-05 šios nuostatos (taip pat ir kreiptis ne vėliau kaip per valandą po atlikto patikrinimo) buvo įtvirtintos Taisyklių 29 punkte). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) iniciatyva, po to, kai alkotesteriu buvo atliktas blaivumo testas, iš jo buvo paimtas kraujo mėginys neblaivumui nustatyti ir tuo pagrindu 2016-07-12 atliktas teismo medicinos tyrimas Nr. T-A 5056/2016(01), kuriame nustatyta, kad pareiškėjo kraujyje etilo alkoholio nerasta. Nustatė, kad pareiškėjas į Priklausomybės ligų centrą nuvyko praėjus apie 20 minučių nuo to laiko, kai policijos pareigūnai jį paleido iš įvykio vietos. Bendrosios kompetencijos teismas taip pat akcentavo, kad policijos pareigūnai neblaivumą nustatė 1.11 val., Priklausomybės centre kraujas paimtas 2.30 val.. Buvo konstatuota, kad vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų (rėmėsi LAT nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Apylinkės teismas nustatė, kad policijos pareigūnai, tikrindami pareiškėjo neblaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, gerai neįsitikino, jog tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15 - 20 minučių, nes alkoholio kiekio matuoklio „D. A. 6810“ naudojimo instrukcijoje teigiama, kad matavimai šiuo alkotesteriu gali būti atliekami praėjus bent 15 min. po to, kai buvo išgerta alkoholio, nes burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti rodmenis. Abejonėms dėl matavimo tikslumo išvengimui pareigūnai nepalaukė 15 minučių. Dėl to teismas taip pat padarė išvada, kad remiantis vien tik alkotesteriu nustatytu neblaivumo laipsniu, konstatuoti pareiškėjo neblaivumą negalima. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui buvo nustatytas tik lengvas 0,07 promilių neblaivumas, o policijos pareigūnai, tikrinę jį alkotesteriu, pažeidė alkotesterio naudojimosi instrukcijos nuostatas ir tai galimai įtakojo alkotesterio rodmenų patikimumą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2011 m. liepos 19 d. Lietuvos policijos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69.1 punktas, nustatant neblaivumą, policijos pareigūnus įpareigoja vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (nuo 2016-01-01 galiojusi redakcija). Svarbu ir tai, kad Kauno apskrities VPK dėl šių teisiškai reikšmingų aplinkybių skundo Kauno apygardos teismui nepateikė (TIS Liteko duomenys).
Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes teismas daro išvadą, kad paminėtu bendrosios kompetencijos teismo procesiniu sprendimu iš esmės buvo nustatyti neteisėti Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmai, pradedant ir vėliau vykdant administracinio teisės pažeidimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu. Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti tam tikras aplinkybes: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.). ATPK 256 str. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).
Remdamasis išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos, įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo procesiniu sprendimu bei prijungtos bylos duomenimis, teismas pažymi, kad pareiškėjo paaiškinimai ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės dėl teisės pažeidimo aplinkybių iš esmės skyrėsi, todėl administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių ir paties pažeidimo padarymo fakto. Be to, pareiškėjas Kauno apskrities VPK prie nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo pateikęs duomenis iš Priklausomybės ligų centro. Taigi, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisėtai ir pagrįstai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar eismo dalyvis kaltas jo padarymu, ar tas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir egzistuojantiems esminiams prieštaravimams pašalinti, bei pareiškėjo paaiškinimams pagrįsti (paneigti), buvo būtina rinkti papildomus įrodymus ir atlikti tuos procesinius veiksmus, kuriuos, be kita ko, atliko Kauno apylinkės teismas. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėdamas pareigą surinkti duomenis, patvirtinančius administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, tačiau tiksliai nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų, savo įgaliojimų ribose neįvykdė visų jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, o dalį šių funkcijų vykdydamas, veikė pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą ,,elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Nevykdydamas ATPK 256 straipsnyje nustatytos pareigos rinkti įrodymus, pareigūnas savo vidinio įsitikinimo nepagrindė visapusišku bylos išnagrinėjimu dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, todėl tokie jo veiksmai pripažintini aplaidžiais, turinčiais paviršutiniškumo požymių ir tai suponuoja neteisėtų veiksmų konstatavimą (ABTĮ 56 str.).
Nagrinėjamu atveju neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, kad nebuvo laikytasi ATPK 256 str., 280 str., 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai - t.y. nesiaiškinant visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o vėliau ir priimtas nutarimas, kuriuo buvo paskirta administracinė nuobauda. Neteisėtas nubaudimas šiuo metu konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutarimu).
Nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nutarimas šioje byloje priimtas veikiant neteisėtai, konstatuotina, jog tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.
Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau nurodytais policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir vėliau priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apskrities VPK, skųsti priimtą nutarimą teisės aktų nustatyti tvarka, ginti savo pažeistas teises teismo posėdžiuose Kauno apylinkės teisme, sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu, rinkti įrodymus, parengti skundą ir taip patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų ir jo patirtų 409 Eur nuostolių.
Pažymėtina ir tai, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta žala, teismui turi būti pateikta įrodymų, patvirtinančių tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš bylos medžiagos turi būti nustatyta, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai turi būti nustatytas tokios žalos dydis. Pareiškėjas turtinės žalos atsiradimą sieja su 29 Eur dydžio išlaidomis už Akto surašymą Priklausomybės ligų centre ir 380 Eur išlaidomis, susijusiomis su advokato teisinėmis paslaugomis, patirtomis pradėjus jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną, taip pat nagrinėjant skundą bendrosios kompetencijos teisme. Tai patvirtina 2016-07-05, 2016-08-30, 2016-10-30 pinigų priėmimo kvitų duomenys. Šios jo turėtos teisinės išlaidos (turtiniai praradimai), patirtos dėl neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų, atitinka 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytus dydžius, yra pagrįstos ir įrodytos.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 100 Eur teismo išlaidų, susijusių su šios administracinės bylos nagrinėjimu. 2017-01-16 Pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 777374 duomenys patvirtina, kad už skundo surašymą pareiškėjas sumokėjo advokato padėjėjai 100 Eur.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau - Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). Atsižvelgiant į maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, Rekomendacijose nustatytus užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžius bei į pateiktus įrodymus, pareiškėjui priteistina 100 Eur suma teismo išlaidų atlyginimui iš atsakovo.
Likusieji tiek pareiškėjo, jo atstovės, tiek ir atsakovo bei jos atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. S. skundą patenkinti visiškai.
Priteisti pareiškėjo G. S. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 409 Eur (keturis šimtus devynis eurus) turtinės žalos atlyginimui.
Priteisti pareiškėjo G. S. naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 100 Eur (šimtą eurų) teismo išlaidų atlyginimui.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.